Žymos archyvas: mokslas

Tyrimas atskleidė, kaip mokytojai žada sudominti šiuolaikinį mokinį (0)

mokiniai.technologijos_mokslolietuva.lt

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo 2016 m. rudenį bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. Apklausoje, kurioje dalyvavo 606 šios šalies mokytojai, buvo siekiama išsiaiškinti, ką pedagogai mano apie naujųjų technologijų, o ypač virtualiosios realybės, taikymą ugdyme. Anot jų, šiandien inovacijos yra bene pagrindinis kelias į pažangą ir teigiamus pokyčius mokyklose. Kaip šias tendencijas vertina Lietuvos švietimo ekspertai? Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: norite tapti kosmoso turistu? Bilieto kaina – 250 tūkstančių JAV dolerių (video) (0)

Astronautai_mokslosriuba.lt

JAV prezidentas Džonas Kenedis 1961 m. inicijavo „Apollo“ programą. Prie šios sudėtingos ir nesuvokiamai brangios programos įgyvendinimo prisidėjo apie 400 000 įvairių specialistų bei daugiau nei 20 000 įmonių ir universitetų. Pirminis programos tikslas – sukurti raketą, galinčią žmones nuskraidinti į Mėnulį.

Jį pasiekus, imta galvoti apie dar didesnius užmojus. Tikriausiai esate matę filmų, kuriuose žmonės gyvena kitose planetose, kuria jose kolonijas, pasaulis tampa suvokiamas kaip gyvenimas visoje galaktikoje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: tik paukščių stebėjimas leidžia suprasti, kodėl nyksta kai kurios jų rūšys (video) (0)

Paukščiu ziedavimas.siustuvai_mokslosriuba.lt

Paukščiai per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai – 6, jūrinės antys 3-4 tūkstančius kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, jau minėtos jūrinės antys, sklandyti nemoka ir skrenda tiesiog iš jėgos, tankiai plasnodamos sparnais.

Mokslo dėka, apie paukščių gyvenimą šiandien galime sužinoti labai daug. Tik nuolatos vykdydami stebėjimus, sekdami šiuos padangių karalius mokslininkai turi galimybę tirti, analizuoti paukščių gyvenimo būdą, mitybą, Skaityti toliau

J. Jasaitis. Ar nuo universitetų skaičiaus reikia pradėti pertvarką? (0)

Jonas Jasaitis | asmeninė nuotr.

Analizuodami pastarojo meto diskusiją dėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų būklės, valdymo institucijų atstovai nuolat pabrėžia jų tinklo pertvarkos būtinybę. Sunku pasakyti, ar jie patys tuo tiki, ar tik bando įtikinti mus, kad universitetinio ugdymo institucijų didžiausia problema – per didelis jų skaičius. Esą tai labai brangiai kainuoja ir trukdo sutelkti mokslininkus bei materialinius išteklius. 

Daugelis atidžiai stebinčių propagandinės (kitaip nepavadinsi) kampanijos eigą, turinį ir tempus, negalėjo nepastebėti, kaip selektyviai buvo dozuojama informacija, nuosekliai formuojant išankstinę viešąją nuomonę. Skaityti toliau

B. Kaulakys. Lietuvos mokslui ir studijoms – bado dieta (I) (0)

Prof. habil. dr. Bronislovas Kaulakys | Mokslolietuva.lt nuotr.

Pastaraisiais metais mokslui ir studijoms (universitetams ir mokslo institutams visų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui) iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai sudaro tik apie 0,6–0,7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) – dvigubai mažiau negu prieš 15–20 m.

Nepaisant to, dominuoja kalbos apie didžiulį, bet ne tą ir ne taip dirbantį Lietuvos mokslo potencialą. Esą ir su labai mažu finansavimu galima aukšta studijų kokybė, dideli mokslo pasiekimai ir reikšminga jų įtaka verslui. Lietuva gali tai, ko nepademonstravo nė viena šalis. Reikia tik teisingai valdyti universitetus, institutus ir atskirus mokslininkus. Skaityti toliau

Akademinė bendruomenė kyla į kovą už iš studijų krypčių sąrašo nepagristai išbrauktą etnologiją (5)

Etninė kultūra | Musumokykla.lt nuotr.

Kovo 15 d. Lietuvos etnologų bendruomenė sunerimusi dėl etnologijos mokslo ateities išplatino kreipimąsi į aukščiausią Lietuvos valdžią bei Lietuvos mokslo tarybą reikalaudama į studijų krypčių aukštosiose mokyklose sąrašą sugrąžinti nepagrįstai išbrauktas etnologijos studijas. Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga šiuo klausimu internete paskelbė viešą peticiją, kurią kviečia pasirašyti visus etninės kultūros ateičiai neabejingus žmones.

Etnologai atkreipia dėmesį į tai, kad Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkai Skaityti toliau

„Mokslo moterims“ stipendijai gauti pateiktos 102 paraiškos trijose Baltijos šalyse (0)

L'Oreal Baltic nuotr.

Šių metų gegužės 26 dieną Latvijos mokslų akademijoje per iškilmingą ceremoniją bus paskelbti trijų šalių stipendininkių vardai.  Stipendijai gauti pagal programą „Mokslo moterims“ buvo pateiktos 102 paraiškos visose trijose Baltijos šalyse.

Programos tikslas  – paremti moterų galimybes, joms siekiant karjeros moksle. L’Oreal Baltic 6000 Eur dydžio stipendija „Mokslo moterims“ bus suteikta penkioms gyvybės ir aplinkos mokslų, fizikos ir inžinerijos mokslų srityse dirbančioms Baltijos šalių mokslininkėms. Skaityti toliau

J. Šalkauskas. Liberalizmas: pasaulėžiūros krizė Lietuvoje (2)

Julius Šalkauskas | Propatria.lt nuotr.

Straipsnis pirmąsyk paskelbtas 2006 m. ir skirtas Stasio Šalkauskio gimimo 120 metų sukakčiai. Julius Šalkauskas, Prasmės beieškant: Straipsnių rinkinys, Vilnius, 2016, p. 156–174.Ištraukos.

Įvadas

Mūsų visuomenę, tautą ir valstybę yra ištikusi didelė moralinė krizė, kurią atspindi net oficiali statistika. Tai stabdo įvairiopą visuomenės, tautos ir valstybės pažangą. Skaityti toliau

Apdovanoti Lietuvos mokslo premijų laimėtojai (0)

geliu puokste_alkas.lt

Kovo 7 d. 11 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje buvo įteikitos Lietuvos mokslo premijos.

Geriausiems Lietuvos mokslininkams įteiktos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. Premijų laimėtojus pasveikino švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

„Jūs ne tik kuriate naujas žinias, bet ir auginate naujas mokslininkų kartas, – sakė ministrė J. Petrauskienė. – Linkiu, kad formuojant mokslo politiką Lietuvoje remtumėmės tokiais pačiais principais, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: saulės elementai ant stogo atsiperka jau po 10 metų (video) (0)

Saulės energetika_mokslosriuba.lt

Iškastinis kuras senka, jo ištekliai neatsinaujina. Šiek tiek baugina įvairios prognozės apie tai, per kiek laiko juos išnaudosime. Tačiau daug labiau gąsdina faktas, kad dėl didžiuliais kiekiais ir tempais deginamo iškastinio kuro pradėjo keistis mūsų planetos klimatas. Galite tuo netikėti, tačiau mokslininkai ir energetikos ekspertai sutaria vieningai – reikia ieškoti alternatyvių energijos gavimo būdų. Štai čia saulės energetikos durys atveriamos labai plačiai.

Energijos gamyba iš saulės neteršia gamtos. Negana to, ten, kur saulės apsčiai, saulės jėgainių vystytojai muša žemiausios kainos rekordus. Skaityti toliau

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse (video) (1)

Virginijus-Siksnys_vu.lt nuotr

Vilniaus universiteto (VU) komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio“, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės“ – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017“.

Į konkurso finalą pateko 7 lietuvių darbai iš 15. Finale taip pat skirtinguose sektoriuose rungėsi 41 latvių projektai ir 8 estų. Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkų sukurtos veikliosios pakuotės padeda išlaikyti maistą šviežią ir natūraliai suyra gamtoje (0)

Veikliosios_pakuotes_ktu.lt

Europos gyventojas per metus vidutiniškai išmeta beveik 160 kg pakuočių, kurių 19 proc. sudaro plastikas. Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos rekomenduojamo atliekų perdirbimo lygio (60 proc.). „Iš neatsinaujinančių šaltinių gauti, gamtoje neirūs plastikai daugiausia naudojami ir maisto pakuočių gamybai. Pakuotes būtina perdirbti, tačiau tai ne visada racionalu, nes bene pusę maisto pakuočių atliekų masės sudaro maisto likučiai“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjas Paulius Pavelas Danilovas.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: pirmasis saulės elementas devyniolikmečio sukurtas dar prieš 178 metus (video) (0)

Saules elementai_mokslosriuba.lt

Pirmasis fotovoltinis (saulės – red. past.) elementas sukurtas XVIII a. viduryje, tačiau tai, kaip jis veikia, sugebėta paaiškinti tik XX a. pradžioje, garsiojo Alberto Einšteino. Tačiau ne tik jis, o ir daugelis kitų mokslininkų buvo įkvėpti Saulės ir jos spinduliuojančios energijos, kurią – jie buvo įsitikinę – galima panaudoti mūsų naudai.

Dabartinių silicio saulės elementų pažangą skatino kosminės programos. Dar dvidešimto amžiaus antroje pusėje tuometiniai mažo efektyvumo saulės elementai buvo montuojami į kosminius palydovus ir zondus. Skaityti toliau

Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus (4)

Vytautas-Nekrosius-E.Kurausko-foto

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. Dėl tokio šokiruojančio sprendimo nerimo varpais muša Lietuvos socialinių mokslų atstovai.

Socialiniai mokslai stumiami į užribį 

Seimo ir Vyriausybės įgaliotoji institucija LMT, įgyvendindama šalies mokslo skatinimo politiką, yra atsakinga už visų mokslo sričių tyrimų ir kitos mokslinės veiklos finansavimą. Šios tikslinės lėšos yra daugelio mokslininkų egzistenciją palaikantis šaltinis, Skaityti toliau

Pirmasis branduolinis sprogimas gali padėti patikrinti vieną iš Mėnulio susidarymo teorijų (0)

Supermėnulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daugiau nei 70 metų senumo radioaktyvūs stiklo lydiniai, susidarę po pirmojo žmonijos istorijoje branduolinės bombos išbandymo, gali padėti patikrinti vieną iš teorijų, kaip prieš 4,5 milijardo metų galėjo susiformuoti Žemės palydovas Mėnulis.

Kalifornijos San Diego okeanografijos instituto (JAV) mokslininkai išnagrinėjo žalsvos spalvos stiklo lydinių, vadinamų trinititais, cheminę sudėtį. Trinititų pavadinimas atsirado pagal plutonio atominės bombos „Trinity“, susprogdintos 1945 metų liepos mėnesį, Skaityti toliau

Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos (0)

mokslas1_smm.lt

Geriausiems mokslininkams paskirtos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. Premijomis siekiama skatinti produktyviai dirbančius aukšto lygio Lietuvos mokslininkus.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse apdovanojami Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė už darbų ciklą „Kristijono Donelaičio tyrimai“ bei Darius Staliūnas – už darbų ciklą „Rusijos tautinė politika ir tarpetniniai santykiai XIX a. Lietuvoje“. Skaityti toliau

IT žinovė: Startuolių jau gana, verčiau išmokykime vaikus gyventi su technologijomis (0)

nma.lt nuotr.

Savo kasdienybę sunkiai įsivaizduojame be informacinių technologijų (IT), tačiau ne visada teisingai suvokiame jų vietą gyvenime – technologijos nebėra vien darbo priemonė.

„Šiandien į IT žvelgiame tarsi į kokią panacėją, kuri išgebės pasaulį. Jau turėtumėme pamažu atsisakyti tikėjimo, kad pasitelkus IT žinias sukursime kažką naujo ir labai reikšmingo. Bandymų sukurti startuolių, mano nuomone, jau turime užtektinai. Reikėtų koncentruotis į tai, kaip patiems išmokti ir išmokyti savo vaikus gyventi su technologijomis“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU)

Skaityti toliau

Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas keliama priėmimo kartelė (0)

smm.lt nuotr.

Kaip numatyta 2016 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme, Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą nustato mažiausią konkursinį balą stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas. 2017 m. universitetai studijuoti galės priimti tik surinkusius ne mažiau nei 3, kolegijos – ne mažiau nei 1,6 stojamojo balo iš dešimt.

„Stojančiųjų pasirengimas – labai svarbi studijų kokybės sąlyga. Skaityti toliau

Mokslininkas Feliksas Bukauskas garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje (0)

Feliksas Bukauskas_lsmuni.lt

Trumpam į Lietuvą sugrįžęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Feliksas Bukauskas tituluojamas bene vienu garsiausių mokslininkų Lietuvoje. Profesorius įsitikinęs – galimybė dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžia daugiau naudos duoti Lietuvai. Metų pabaigoje LR Prezidentė profesoriui įteikė apdovanojimą už į Lietuvą atvestas mokslines inovacijas.

 Prof. F. Bukausko vadovaujama laboratorija – tarp pirmaujančių pasaulyje pagal tarpląstelinių ryšių per plyšines jungtis tyrimus. Vadinamieji plyšiniai kanalai tarp ląstelių gyvybiškai svarbūs mūsų organizmui, Skaityti toliau

Mokslo metų pabaigoje mokyklos dalyvaus Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime (0)

smm.lt, A. Žuko nuotr.

Šiemet, prieš baigdami mokslo metus, bendrojo ugdymo mokyklų antrokai, ketvirtokai, šeštokai ir aštuntokai galės dalyvauti Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime, – tai padės įsivertinti žinias ir gebėjimus, laiku suteikti mokymosi pagalbą mokiniams, kokybiškiau ugdyti. Mokiniai galės pasitikrinti savo rašymo, skaitymo ir matematikos gebėjimus, ketvirtokai – ir pasaulio pažinimo, o aštuntokai – gamtos ir socialinių mokslų. Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas organizuojamas švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei patvirtinus Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Lietuvio kūrinys – gyvą padarą primenantis robotas (video) (0)

Robotukas_mokslosriuba.lt

Animacinis filmas „Dvasia šarvuose“ („Ghost in the Shell“), pasirodęs 1995 metais, paliko įspūdį ne vienam. Tarp jų ir programuotojui Pauliui Liekiui, kuris sukūrė robotą, gebantį judėti lanksčiai lyg gyvas padaras.

Mintis sukurti kažką iš matyto filmo autorių aplankė seniai, tačiau tik dabar programuotojas įgyvendino savo svajonę. „Mokslo sriubos“ kūrybinei grupei jis pasakojo, jog roboto kūrimą nulėmė susidomėjimas robotika bei laisvo laiko turėjimas. „Labai daug visko reikia žinoti. Turi išmanyti ir elektroniką, ir mechaniką, ir 3D spausdinimą… Viską pradėjau nuo pokalbių su daug specialistų“, – sako Paulius aiškindamas, kiek laiko užtruko idėjos brandinimas ir gamybos procesas. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Virtuali realybė naudojama ir malšinant skausmą (video) (0)

Virtuali realybė_akiniai_mokslosriuba.lt

Virtualiu pasauliu buvo susidomėta dar prieš 5 dešimtmečius, tačiau šiandien prieinami įrenginiai atsirado dar visai neseniai. Atvykę į parduotuvę žmonės labiausiai susižavėdavo „Oculus Rift“ virtualios realybės (VR) akiniais. Buvo aišku iškart – tai ateitis.

Kompanijos „Aresi Labs“ įkūrėjas ir vadovas Audrius Zujus teigia, jog VR įrenginių turinys didžiąja dalimi – apie 90 procentų – dabar yra skirtas pramogoms, žaidimams, tačiau produktų pritaikymas labai įvairus. Skaityti toliau

„Įdomioji inžinerija“: Ateityje pamatysime naujų pavidalų tiltus (video) (0)

Tiltas iš makaronu_mokslosriuba.lt

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jau ketvirtus metus rengiamas makaronų tiltų konkursas. Statybos studentams, statantiems patvarius tiltų modelius iš makaronų, ko gero šis maisto produktas jau primena ne studentišką gyvenimą, o priešingai – rimtų, inžinerinių sprendimų taikymą praktikoje. Griežtomis taisyklėmis pasižymintis konkursas, nors ir skamba šmaikščiai, reikalauja daug pastangų ir pasirengimo.

VGTU Statybos fakulteto prof. dr. Algirdas Juozapaitis atskleidė, kaip naujausios technologijos šiandien leidžia numatyti galimus tiltų pažeidimus. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie tai, kas stebina iki šiol – pokalbis su vieninteliu Lietuvoje fejerverkų tyrinėtoju (video) (0)

d-juknelevicius-fejerverkai_mokslosriuba-lt

Prieš keletą metų Naujųjų naktis buvo tokia ūkanota, jog jau už kelių metrų buvo sunku ką nors įžiūrėti. Todėl fejerverkų fiesta buvo labiau girdima nei matoma. O juk spalvingi ornamentai danguje – kone privalomas atributas pasitinkant ne tik naujus metus, bet ir minint kitas svarbias progas.

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantas Dominykas Juknelevičius sako, jog fejerverkus prilyginti „pinigų metimui į orą“ yra nesąžininga, nes ir filmo žiūrėjimą galima traktuoti taip pat. Fejerverkų paskirtis – nustebinti, pradžiuginti, tačiau tai, ką įprastai danguje matome mes, yra gana pabodę ir nebepalieka tokio didelio įspūdžio. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Vandens atsargas papildysime jį išgaudami iš asteroidų (video) (1)

asteroidu-kasyba_mokslosriuba-lt

2015 m. JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą, kuris leidžia komerciniais tikslais išgauti vertingas medžiagas iš dangaus kūnų. Tai geros naujienos didelėms įmonėms, kurios ketina plėsti savo veiklos sritį kosmose. „Deep Space Industries“ atstovas teigia, jog įmonė planuoja ieškoti asteroidų, vertinti jų sudėtį, užsiimti asteroidų kasyba ir iš jų išgauti naudingas medžiagas. Gautas iškasenas įmonė taip pat apdoros bei paruoš naudojimui. Skaityti toliau

Lietuvos ir Kanados mokslininkų atliktas tyrimas padės suprasti dažnų žmogaus ligų kilmę (0)

juozas_gordevicius_ktu-lt

Prestižiniame mokslo žurnale „Nature Structural and Molecular Biology“ išspausdintame straipsnyje bendras Toronto, Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų tyrimas atskleidė, kaip vystosi žarnyno veiklos sutrikimas, susijęs su laktozės netoleravimu ir kodėl dalis kūdikių, gebančių virškinti laktozę, šį gebėjimą praranda laikui bėgant.

Viso pasaulyje daugiau kaip 65 proc. suaugusiųjų negali virškinti pieno cukraus, vadinamo laktoze. Tokių žmonių žarnynas nuo vaikystės ar jaunystės gamina vis mažiau laktozę skaidančio fermento – laktazės. Anot studijos vadovo Toronto universiteto priklausomybių ir psichikos sveikatos centro profesoriaus Artūro Petronio, pagrindinis tyrimo klausimas buvo kaip šis gebėjimas ilgainiui prarandamas. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: infraraudonieji spinduliai ir terahercai kiaurai varsto žmogų kiekvieną sekundę (video) (0)

telefonas-terahercai-i_mokslosriuba-lt

Ar kada nors pagalvojote, kodėl parduotuvės durys automatiškai atsidaro mums prie jų prisiartinus? O ar esate matę filmą, kuriame filmuojant per kamerą matomas įvairiomis spalvomis išmargintas žmogaus siluetas? Ir vienu, ir kitu atveju galime kaltinti infraraudonuosius spindulius, dar kitaip vadinamus šilumine spinduliuote. Jų žmogaus akis matyti negali, tačiau šiuos spindulius suvokiame ne kaip šviesą, o kaip šilumą.

Be infraraudonųjų spindulių aplink mus virpa ir radijo bangos. Šiais virpesiais perduodamas bevielis internetas, mobilusis ryšys, televizijos transliacijos ir kt. Skaityti toliau

Lietuvos mokslo taryba mini 25-metį (0)

lietuvos-mokslu-akademija_vu-lt

Gruodžio 19 d. 15 val. Lietuvos mokslo tarybos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) Lietuvos mokslo taryba renkasi į paskutinį 2016 metų plenarinį posėdį, kuris yra skiriamas Lietuvos mokslo tarybos 25-mečiui.

Lietuvos mokslo tarybos visų kadencijų narius, jos veikloje dalyvavusius ir dalyvaujančius mokslininkus bei specialistus pasveikins Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis.

Posėdyje pasisakys Tarybos VIII kadencijos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža, Tarybos VI–VII kadencijų pirmininkas prof. Eugenijus Butkus, VI kadencijos narė, istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė, Tarybos VI kadencijos patarėjas dr. Jonas Puodžius. Bus apžvelgta Tarybos veikla nuo įkūrimo iki šių dienų, vaidmuo plėtojant mokslinių tyrimų politiką ir dalyvaujant mokslo politikos įgyvendinime. Skaityti toliau

Jau teks atsisveikinti ir su „litiniais“ pašto ženklais (2)

Lietuvos pašto nuotr.

Lietuvos paštas paskelbė, kad nuo 2017 metų jau liks galioti tik euro pažymėti pašto ženklai. Gyventojai, turintys užsilikusių pašto ženklų, kurių vertė nurodyta litais, turėtų suskubti apmokėti siunčiamas pašto siuntas ar išsaugoti „litinius“ pašto ženklus, kurie, pasak Lietuvos pašto direkcijos, netrukus taps istorine vertybe.

Vilniaus centriniame pašte pristatoma pašto ženklų paroda Lito nominalo pašto ženklai 1990-2014 m. Parodoje bus galima išvysti visus per nepriklausomos Lietuvos metus leistus pašto ženklus kurių vertė žymima litais.

Šie pašto ženklai – tautos istorijos veidrodis, kuriame atsispinti ryškiausi įvykiai, sukaktys, mokslo, meno ir kultūros pasiekimai… Su „litiniais“ pašto ženklais Lietuvos paštas Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Lietuviškas mokslas nuo Jungtinės Karalystės iki Australijos (video) (0)

Rimvydas Juškaitis,Audrys Antnaitis ,Almantas Pivrikas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Dešimtosios mokslo premijų, skiriamų lietuvių kilmės užsieniečiams mokslininkams bei Lietuvos Respublikos pilietybę turintiems mokslininkams, gyvenantiems užsienyje įteikimo ceremonijos metu buvo apdovanoti ir du tiksliųjų mokslų atstovai: lazeristas dr. Rimvydas Juškaitis bei fizikas dr. Almantas Pivrikas.

Abu mokslininkai gana aiškiai žinojo, ko nori iš gyvenimo. Abu to atkakliai siekė ir , regis, jiems daug kas pavyko. Abu nenutraukė savo ryšių su Lietuva, į kurią grįžta ne tik didžkukulių pavalgyti.

Audrio Antanaičio ir Arūno Sartanavičiaus pokalbis su 2016 metų Švietimo ir mokslo ministerijos mokslo premijų laureatais dr. Rimvydu Juškaičiu ir dr. Almantu Pivriku. Skaityti toliau