Žymos archyvas: mokslas

Jaunų mokslininkų tarptautinės karjeros pradžiai skirta 4,35 mln. eurų (2)

Mokslininkai | mita.lt nuotr.

95 šalies jaunieji mokslininkai dar šiais metais galės pradėti tarptautinio lygio karjerą Lietuvoje. Dvejus metus trunkančios podoktorantūros stažuotės metu jauni tyrėjai galės ne tik darbuotis modernia mokslinių tyrimų įranga aprūpintuose Lietuvos mokslo centruose, bet ir dalį stažuotės laiko tobulintis garsiausiuose savo srities pasaulinių tyrimų centruose. Podoktorantūros stažuočių projektams skirta 4,35 mln. eurų ES investicijų. Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų darbuotojų padėtis žmogaus teisių požiūriu“ (1)

Seimas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 22 d. 12-16 val. Vilniuje, Seimo III rūmų 218 b salėje vyks konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų darbuotojų padėtis žmogaus teisių požiūriu“. Konferenciją rengia Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija (LŽTGA), Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) ir Lietuvos mokslininkų sąjunga (LMS).

Konferencijoje ketinama visapusiškai aptarti aukštojo mokslo sistemos Skaityti toliau

„Piliečių mokslas“: kaip piliečiai tampa mokslininkais? (video) (0)

Piliečių mokslas_mokslosriuba.ltJūsų ekranuose – nauja „Mokslo sriubos“ rubrika apie piliečių mokslą. Jos metu išvysite daugybę būdų kaip patiems įsitraukti į mokslinius tyrimus. Sužinosite, kaip pačių surinktų duomenų pagalba rūpintis savo aplinka ir sveikata.

Trumpai tariant, „piliečių mokslas“ – tai galimybė visiems visuomenėms nariams prisidėti ar patiems vykdyti mokslinius tyrimus. Juk mokslas ir žinios priklauso mums visiems, ar ne?

„Žmonės gyvena, dirba ir keliauja pačiose įvairiausiose vietose. Todėl mokslininkams jie gali pateikti duomenų iš savo gyvenamosios aplinkos. Skaityti toliau

„Moterys moksle“: Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą? (video) (1)

Ada Lovelace | LRT nuotr.

Kaip atrodytų mūsų kasdienybė, jei kompiuteriu tegalėtume atlikti matematinius veiksmus, o štai naršyti internete ar žiūrėti filmus būtų neįmanoma? Juk kompiuterio pavadinimas kilęs iš žodžio, reiškiančio „skaičiuoti“ (angl. compute).

Taip ir būtų jis tik tam iki šiol ir skirtas, jei ne keletas genialių žmonių, kurie įžvelgė šiame prietaise gerokai didesnį potencialą. Tarp jų buvo ir Ada Loveleis (Ada Lovelace) – pirmoji programuotoja pasaulyje, gyvenusi laikais, kai kompiuteriai dar net nebuvo sukurti.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Vidutinis Vilniaus troleibusų amžius siekia 22 metus (video) (0)

Vilniaus troleibusai | mokslosriuba.lt nuotr.

Maždaug 25 milijonai kilovatvalandžių, 9 milijonai litrų dyzelio ir beveik 5 milijonai kubinių metrų dujų. Tiek sunaudoja Vilniaus viešojo transporto troleibusai ir autobusai. Viešasis transportas daugeliui iš mūsų yra kasdienybė, atrodo jame nėra jokių paslapčių, tačiau iš tiesų tai yra didelė ir įdomi sistema. Apie tai sužinosite naujausioje „Mokslo sriubos“ laidoje.

Troleibusas, kuris dirba normaliu režimu, per dieną nuvažiuoja apie 300 kilometrų. Grįžęs į parką, kiekvieną naktį jis praeina apžiūrą. Yra nulinė apžiūra, kai atliekama apžiūra ir išleidžiamas, ir yra remontai pagal vairuotojų pastabas. Skaityti toliau

Skirtos lėšos 16-ai naujų projektų: bus kuriamos ateities technologijos (1)

Naujausios technologijos | smm.lt nuotr.

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skyrė lėšas 16-ai naujų projektų pagal Technologinės plėtros projektų finansavimo priemonę, kuri remiama Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis. Skaityti toliau

Įvyks mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“ (1)

Įvyks mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“. Plakatas | Lietuvos istorijos instituto nuotr.

Lapkričio 9 d., ketvirtadienį, Vilniuje,  Signatarų namuose, Lietuvos istorijos institutas kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kviečia dalyvauti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje moksliniėje konferencijoje – „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“.

Nepriklausomos Lietuvos valstybės ištakų tyrimai paprastai apsiriboja politiniu ar tautiniu aspektu, politinėmis ir ideologinėmis priešpriešomis, lyderių vaidmeniu kuriant valstybę. O koks buvo modernėjančios XIX a. pabaigos – XX a. pradžios visuomenės santykis su Lietuvos valstybės projektu? Dvylika Lietuvos istorikų pristatys mažai dėmesio šalyje sulaukusias ar iki šiol visai neaptartas temas bei problemas, susijusias su Lietuva ir Lietuvos valstybingumu XX a. pradžioje, ir kvies apie jas kalbėtis. Skaityti toliau

VU mokslininkai – pirmieji lietuviai, iššifravę bakterijos genomą (0)

dr. A. Timinskas, prof. A. Žvirblienė ir dr. M. Plečkaitytė | E. Kurausko nuotr.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) tyrėjų komanda su kolegomis iš Prancūzijos pirmą kartą pasaulyje aprašė atvejį, kai moterų lyties takų bakterija Gardnerella vaginalis pažeidė smegenis ir sukėlė stiprius neurologinius simptomus. Be to, VU GMC mokslininkai nustatė šios bakterijos DNR seką – tai pirmasis Lietuvos mokslininkų visiškai iššifruotas bakterijos genomas.

Jį galima rasti Genų banke, pasaulyje pripažintoje genų duomenų bazėje. VU GMC mokslininkų nustatytam genomui priskirtas neeilinis numeris CP019058. Skaityti toliau

Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai gyvuoti (2)

CLARIN-LT komanda-2017-konferencijoje Budapeste_mokslolietuva.lt

Vis labiau populiarėjančios kalbinės technologijos, naudojamos vertimuose, išmaniuosiuose automobiliuose, virtualiuose asistentuose ir kitur būdas užtikrinti, kad kalba išvengs išnykimo grėsmės ir nepatirs skaitmeninės atskirties.

Lietuvoje šioje srityje jau 25 metus dirba Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras, tarp kurio pasiekimų Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas ir pirmoji lietuviška automatinio anglų ir lietuvių kalbų vertimo sistema, pasirodžiusi anksčiau už populiarųjį „Google Translate“. Skaityti toliau

„Moterys moksle“: Kokią reikšmę turėjo pirmųjų astronaučių skrydžiai į kosmosą? (video) (0)

„Moterys moksle“: kokią reikšmę turėjo pirmųjų astronaučių skrydžiai į kosmosą? | Mokslosriuba.lt nuotr.

Praėjus vos dvejiems metams po pirmojo žmogaus, Jurijaus Gagarino, skrydžio į kosmosą, jo pėdomis pasekė ir Valentina Tereškova. Po dar dviejų dešimtmečių kosmose pabuvojusių moterų sąrašą papildė Svetlana Savickaja ir Selė Raid (Sally Ride). Kaip joms tai pavyko? Koks pirmųjų astronaučių indėlis į kosmoso tyrimus? O į mūsų visuomenę?

Pirmųjų astronaučių biografijos labai skirtingos. Valentina Tereškova buvo tekstilės fabriko Sovietų Sąjungoje darbuotoja, turinti šiek tiek šuolių su parašiutais patirties. Skaityti toliau

Dr. Daliai Švambarytei įteiktas Japonijos užsienio reikalų ministro padėkos raštas (0)

Dr. Daliai Svambarytei iteiktas Japonijos uz. minis. garbes raštas_vu.oc.lt

Spalio 25 d. Vilniaus universiteto Orientalistikos centro docentei dr. Daliai Švambarytei už ilgametį darbą plėtojant japonologijos tyrimus Lietuvoje buvo įteiktas Japonijos užsienio reikalų ministro p.Fumio Kisida (Fumio Kishida) padėkos raštas. Japonijos ambasadorius Tojojei Šigeda (Toyoei Shigeeda) lietuviškai perskaitė sveikinimo kalbą ir įteikė apdovanojimą.

Dr. Dalia Švambarytė, būdama viena iš VU Orientalistikos centro kūrėjų ir viena iš pirmųjų jo vadovų, Skaityti toliau

ES paramą Švietimo ir mokslo ministerija perskirsto ir nukreipia į švietimo pertvarką (0)

zum.lt

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), įvertinusi ankstesnės Vyriausybės suplanuotų 2014-2020 m. ES fondų investicijų tikslingumą ir atitikimą šalies prioritetams, perskirsto ES paramą. Šios lėšos nukreipiamos į pradėtas bendrojo ugdymo, aukštojo mokslo ir profesinio mokymo pertvarkas.

„ES lėšų panaudojimo tempą lemia šiuo metu vykdomos kompleksinės švietimo pertvarkos. Peržiūrėdami dar anos Vyriausybės suplanuotas ES investicijų lėšas, sutelkiame dėmesį į ilgalaikę investicijų naudą. Todėl vienu metu spaudžiame ir akseleratorių, ir stabdį. Skaityti toliau

Lietuvos studentų sąjunga į Klaipėdą sukvietė Šiaurės Europos šalių studentijos atstovus (0)

Šiaurės Europos šalių studentų sąjungų atstovų susitikimas | LSS nuotr.

Spalio 26-29 d., Klaipėdoje, vyko jau 72 – asis Šiaurės Europos šalių studentų sąjungų atstovų (Nordic Organisational Meeting – NOM) susitikimas.

Į Lietuvą, šiais metais, Lietuvos studentų sąjunga sukvietė atstovus iš Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Estijos, Latvijos, Grenlandijos, Islandijos, Fererų salų bei Danijos ir, tradiciškai, Didžiosios Britanijos. Šio tradicinio susitikimo metu, įvairių šalių studentų atstovai, įprastai, dalinasi patirtimi apie studijas savo šalyse, kalbasi apie įgyvendintas ir numatomas įgyvendinti pertvarkas švietimo sistemoje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip veikia mūsų smegenys? (video) (1)

Bandymai su ziurkemis_mokslosriuba.lt

Ateis diena, kai mašinas galėsime valdyti vien tik mintimis, o paralyžiuoti žmonės galės valdyti mechanines rankas ir kojas. Tai yra ateitis, kuri kuriama šiandien daugelyje pasaulio universitetų ir laboratorijų įskaitant ir Vilniaus universitetą. Apie tai ir dar daugiau sužinosite naujoje „Mokslo sriubos“ laidoje.

„Labai intensyviai dirbama toje srity, kad nuskaitytume biologinius signalus iš paralyžuotų žmonių. Yra labai nemažai nukentėjusių asmenų, kurių galvos smegenys puikiai veikia, protavimas vyksta, tik paprasčiausiai nevaldomas kūnas nuo tam tikro lygmens. Tokių technologijų taikymas teikia labai daug vilčių.“ – sako profesorius Osvaldas Rukšėnas. Skaityti toliau

Lietuvos mokslo pasiekimus vertins tarptautiniai ekspertai (3)

mokslas.mokslininkai_smm.lt

Lietuvos mokslo veikla bus vertinama pagal tarptautinius standartus, o mokslo ir studijų institucijos bus finansuojamos pagal veiklos rezultatus. Švietimo ir mokslo ministrė patvirtino reglamentą, kuris keičia dabartinę mokslo vertinimo tvarką. Nuo 2018 m.  Lietuvos mokslo ir institucijų veiklą vertins užsienio ekspertai.

Šie pakeitimai  leis Lietuvos mokslo institucijas vertinti pagal tarptautinius kokybės kriterijus ir daugiau lėšų skirti juos pasiekiantiems mokslininkams. Skaityti toliau

Europos tyrėjų naktyje – minios mokslo gerbėjų, besidominčių ateities sumanymais (0)

Europos tyrėjų naktyje – minios mokslo gerbėjų, besidominčių ateities sumanymais | Kilimas Arts nuotr.

Futurologija – tokią temą šiemet mokslo gerbėjams iš visos Lietuvos pristatė „Tyrėjų nakties“ rengėjai. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Molėtų ir kitų Lietuvos miestų gyventojai, turėjo galimybę sudalyvauti daugiau nei 250 nemokamų mokslo renginių, kuriuos prižiūrėjo daugiau nei 280 mokslininkų iš pagrindinių šalies aukštojo mokslo įstaigų.

„Šiemet, mokslo gerbėjai buvo kviečiami susipažinti su naujausiais Lietuvos bei pasaulio futurologų sumanymais, pamatyti mokslininkų bei paprastų žmonių bendradarbiavimo pasiekimus, Skaityti toliau

Kaip filologai galėtų padėti informatikams? (programa) (0)

Konferencijos rengėjų nuotr.

Rugsėjo 29 d. 9 val. Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g 5, Vilnius) vyks 24-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Skaitmeniniai kalbos ištekliai, jų plėtros kryptys ir panaudos galimybės“, atversianti kalbos kelio į informacinių technologijų pasaulį problemas ir ateitį. Konferencija kviečia drąsiai įsitraukti į diskusijas tiek įvairių sričių tyrėjus, tiek informacinių technologijų kūrėjus, tiek visus kalbos vartotojus, kuriems rūpi kitoks požiūris į kalbą, svarbi kalbos ateitis, plėtra ir sąsajų su informacinių technologijų pasauliu galimybės bei reikšmė skaitmeninėje rinkoje. Skaityti toliau

Etikos sargai P. Baršausko monografijoje plagiato neįžvelgė? (4)

Etikos sargai: galutines išvadas apie P. Baršausko monografiją galima daryti tik po žinovų įvertinimo | Kauno Technologijos universiteto nuotr.

Atsakydamas į socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje išplitusius kaltinimus, kad Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojo Petro Baršausko habilitacijai skirta monografija yra plagiatas, Universitetas pirmadienį surengė tiesiogiai filmuotą spaudos susirinkimą, kurioje buvo atsakyta į visus iškilusius klausimus. Nei Kauno technologijos universitetas, nei jo vadovas nėra gavę jokių su monografija susijusių užklausų.

Susirinkime dalyvavo KTU dėstytojas Petras Baršauskas ir Akademinės etikos kolegijos pirmininkas Nerijus Čepulis. Skaityti toliau

„siNbiozė: laboratorija + studija“ rugsėjo pabaigoje pakvies į paskaitas, diskusiją, dirbtuves bei laboratoriją (0)

šventės rengėjų nuotr.

Tarptautinis renginys „siNbiozė: laboratorija + studija“ į susitikimą Vilniuje sukvies tarptautinio DIYbio tinklo narius ir pristatys atvirą programą su paskaitomis, diskusijomis, dirbtuvėmis bei laboratorija, vyksiančius sostinės projektų erdvėje „Sodų 4“ bei Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre.

„siNbiozė“ – tai bandymas realybėje įgyvendinti mokslinių ir meninių praktikų simbiozės galimybę siekiant kartu vystyti ir pristatyti idėjas, kvestionuoti esminės mokslinės informacijos vizualizavimo klausimą bei kalbėtis tokiomis temomis kaip genų inžinerija bei gyvybės programavimas. Skaityti toliau

Europos sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse dalyvauja du lietuviai (0)

Jaunieji mokslininkai_smm.lt

Rugsėjo 22 d. Taline prasidėjo Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas. Konkurso laimėtojai bus paskelbti rugsėjo 26 d., antradienį. Šiais metais Lietuvai konkurse atstovaus buvęs Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos mokinys, dabar jau studijuojantis Vilniaus universitete Adomas Paulauskas su darbu „Virtualia realybe pagrįsti reabilitaciniai žaidimai“ ir Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos dvyliktokas Matas Aliuškevičius su darbu „Bičių kolonijos garsai atskleidžia slaptą avilių gyvenimą“. Skaityti toliau

NASA mokslininkė: atsakymą, ar mes vieni, sužinos jau ši karta (1)

RosalyndGrymes_nasa

Viena „NASA Ames“ centro Silicio slėnyje vadovių Rozalinda Grimes (Rosalynd Grymes) į Lietuvą atvyksta dalyvauti Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Ekspertė pasakoja, kodėl milijoniniai kosmoso projektai atsiduria studentų rankose, kada keliausime į kitas planetas ir svarsto, jog atsakymą ar Saulės sistemoje kada nors buvo kitų gyvybės formų greičiausiai sužinos jau šiandien dirbantys mokslininkai.

– Visi yra girdėję apie „NASA“ veiklą. Kuo užsiima „Ames“ centras?

– „NASA“ yra ir visuomet buvo svarbus akademinio pasaulio, privataus sektoriaus ir tarptautinių partnerysčių indėlis. Skaityti toliau

5 programėlės besimokantiems ar norintiems atnaujinti žinias (0)

WordPress.com nuotr.

Išmanieji telefonai tapo neatsiejama ne tik po atostogų į mokyklą sugrįžusių jaunuolių, bet ir kiekvieno mūsų gyvenimo dalimi. Vis gerėjančios telefonų kameros leidžia užfiksuoti svarbiausias ir linksmiausias gyvenimo akimirkas, per tokias programėles kaip „Spotify“ į ausis nesustodama plūsta muzika, o socialiniai tinklai yra pasiekiami keliais pirštų judesiais. Tačiau be jau kasdienybe tapusių telefono funkcijų, verta prisiminti ir edukacines galimybes, kurios atsivėrė nušvitus išmaniųjų telefonų erai.Prasidėjus naujiems mokslo metams, „Huawei“ ekspertai dalinasi 5 nemokamomis Skaityti toliau

Renginyje „Tyrėjų naktis“ – bus apžvelgta mokslo ateitis (0)

Įvyks renginys – „Tyrėjų naktis“, kuriame bus apžvelgiama mokslo ateitis | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 29 d., kaip ir kiekvienais metais, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Molėtuose ir kitose Lietuvos vietose, vyks mokslo renginys  – „Tyrėjų naktis“. Renginio metu, mokslo megėjų lauks daugiau nei 250 nemokamų renginių bei pažintis su futurologija ir ateities mokslo pasauliu. „Šiais metais, žengiame dar toliau – tyrinėsime, kaip atrodys ateities mokslo pasaulis bei susipažinsime su garsiausiais Lietuvos bei pasaulio futurologų sumanymais“, Skaityti toliau

Marso apgyvendinimas: kada prasidės kelionės į raudonąją planetą? (7)

Marso apgyvendinimas: kada prasidės kelionės į raudonąją planetą? | pixabay.com nuotr.

Pastaruoju metu vienas iš plačiausiai aptariamų su kosminėmis kelionėmis susijusių klausimų – kada žmonės skris į Marsą? Kiek tai kainuos? Kaip ten išgyvensime? Ką darysime? Į šiuos klausimus Gyvybės mokslų centre susirinkusiems renginio – „Erdvėlaivis–žemė“ dalyviams, atsakyti siekė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) Planetariumo lektorius Aidas Sadauskas.

Žemė yra neabejotinai geriausia vieta žmonių gyvenimui, tačiau yra nemažai priežasčių, dėl kurių turime galvoti apie kitas galimas išeitis. Iš žvaigždžių kitimo pavyzdžių žinome, kad Saulė po maždaug  4,5 milijardo metų turėtų pasiekti raudonosios

Skaityti toliau

Šį savaitgalį Birštonas – pokalbių sostinė (3)

Šį savaitgalį Birštonas – pokalbių sostinė | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 8 d., penktadienį, Birštone, prasidėjo pirmasis Lietuvoje pokalbių renginys – visuomeniškų piliečių, verslo, mokslo, nevyriausybinių įstaigų, politikos atstovų susitikimas. Atvirame visiems ir nemokamame renginyje, kiekvienas gali keistis nuomonėmis apie Lietuvą vietiniame ir pasauliniame kontekste, aptarti verslo aplinkos iššūkius, skirtingų visuomenės grupių bėdas, pasisemti įžvalgų iš nuomonės lyderių Lietuvoje ir tarptautinių pranešėjų.

„Renginio sumanymą mintyse nešiojamės jau seniai, o bendraminčius jai įgyvendinti, pradėjome burti beveik prieš metus. Skaityti toliau

Klaipėdos universiteto laukia reikšmingos permainos (0)

KU Studijų Prorektorė Prof. dr. Leta Dromantienė | KU nuotr.

Naujus akademinius metus Klaipėdos universitetas pasitinka pasipildęs beveik tūkstančiu naujų studentų. Skaičiai džiugina, nes, nepaisant universitetų pertvarkos, aukštesnių stojimo reikalavimų ir demografinių Lietuvos problemų, į KU šiais metais įstojo vos pora šimtų mažiau studentų negu 2016-aisiais. Studentų priėmimas – ne vienintelis iššūkis, su kuriuo teko susidurti uostamiesčio Universitetui: prasidedančiais studijų metais KU yra numatęs svarbių pokyčių ir tikisi reikšmingo proveržio.

Skaityti toliau

Profesinis mokymas įgauna pagreitį (0)

Šiandien pristatytos profesinio ugdymo sistemos pertvarkos gairės. Pasak LPK prezidento Roberto Dargio, labai svarbu, kad profesinio rengimo pertvarkoje dalyvauja ne tik valstybė, bet ir verslas. Lietuvos Respublikos prezidentės dėmesys ir siūlymai profesinio mokymo sistemos pertvarkai liudija, kad, siekiant stiprinti ekonomikos lygį, profesinio rengimo klausimams skiriamas ypatingas dėmesys.

R. Dargio nuomone, būtinas spartesnis verslo dalyvavimas profesiniame mokyme ir įsijungimas į mokymo eigą dar mokykloje. Skaityti toliau

Kosminei „Voyager“ misijai – 40 metų (video) (0)

Voyager1_mokslolietuva.lt

Prieš keturiasdešimt metų buvo paleistas kosminis zondas „Voyager 2“ – taip prasidėjo viena ambicingiausių ir sėkmingiausių tolimųjų Saulės sistemos ribų tyrinėjimo misija.

Ta proga NASA paskelbė keletą įdomių faktų apie du šios misijos zondus, „Voyager 1“ ir „Voyager 2“, nešančius ir žmonijos laišką nežemiškoms civilizacijoms, jei tik jos egzistuoja.

Zondai atsiuntė ir didelius duomenų kiekius, padėjusius geriau pažinti kosmosą ir atvėrusius naujų mokslinių tyrimų kryptis. Skaityti toliau

Lietuvos mokslininko paveikslas – koks jis? (3)

Dažnai Lietuvos mokslininkas įsivaizduojamas kaip labai ribotas žmogus – užsidaręs laboratorijoje ar bibliotekoje, bandantis atskirti ląstelę nuo ląstelės arba nuo tūkstantojo perskaityto mokslinio straipsnio, praradęs ryšį su aplinkiniu pasauliu.

Tačiau, ar tikrai toks jaunojo mokslininko paveikslas yra tikras? Ar išties jaunojo mokslininko kasdienybė tokia niūri? Kad būtų prasklaidytas įsigalėjęs požiūris, buvo pakalbinta Lietuvos jaunųjų

Skaityti toliau

Mokslininkai rado būdą „apgauti“ širdį (0)

Sportas augina ir stiprina raumenis, o širdis yra raumuo. Fizinis aktyvumas yra labai sveikas širdžiai, tačiau ne visi gali sportuoti. Mokslininkai surado būdą, kaip priversti širdį manyti, kad žmogus sportuoja – raumuo auga ir stiprėja, o bendra savijauta sparčiai gerėja. Tam net nereikia jokių pastangų!
Nors pati idėja skamba tarsi subalansuota tinginiams, iš tikrųjų gimė turint galvoje tuos, kurie sportuoti paprasčiausiai negali dėl ligos ar fizinės negalios. Dažnai žmonės, kurie dėl sveikatos problemų pasižymi žemu fiziniu aktyvumu, serga širdies ligomis. Šią problemą bandoma spręsti medikamentais. Tačiau ir šiuolaikiniai vaistai, skirti stiprinti širdį, gali kenkti kitiems organams. Skaityti toliau