Žymos archyvas: mokslas

Ch. Ortega i Gasetas. Universiteto misija (1)

Chorchė Ortega I Gasetas | Wikipedia.org nuotr.

Ištraukos iš: Chorkėches Ortegos i Gaseto (1883 –1955) knygos Mūsų laikų tema ir kitos esė  (Vilnius: Vaga, 1999), skliaustuose nurodomi puslapiai. Visi išskyrimai autoriaus.

Ar aukštasis mokslas nėra daugiau nei profesionalumas ir tyrinėjimai? Iš pirmo žvilgsnio nieko kito nepamatysime. Tačiau paėmę lupą ir išanalizavę mokymo planus, pastebėsime, kad beveik visada profesinio supratimo ir tyrinėjimų ištroškusiam studentui privalomas bendro pobūdžio – filosofijos, istorijos – kursas. Tokia universitetinė tvarka paaiškinama labai vangiai – studentas turi gauti „bendros kultūros“ dalykų. Skaityti toliau

Lietuvė laimėjo Europos merginų matematikos olimpiados aukso medalį (3)

Neringa Levinskaitė ir Leonas Narkevičius | Nacionalinės moksleivių akademijos nuotr.

Balandžio 9 –15 d., Italijoje, Florencijos mieste, vyko Europos merginų matematikos olimpiada (European Girls’ Mathematical Olympiad (EGMO). Šioje olimpiadoje, lietuvė dvyliktokė Neringa Levinskaitė laimėjo aukso medalį. Iš viso olimpiadoje varžėsi 195 merginos iš 52 šalių, 36 Europos valstybes atstovavo 137 merginos.

Europos mergaičių olimpiados rengiamos nuo 2012 m., siekiant skatinti merginas domėtis matematika. Olimpiada rengiama Tarptautinės matematikos olimpiados (IMO) stiliumi, t.y. dvi dienas sprendžiama po tris uždavinius. Kiekvieną dieną sprendimui skiriamos 4,5 valandos, Skaityti toliau

Verslas ir aukštasis mokslas: kartu ar atskirai? (0)

Kauno technikos kolegijos (KTK) direktorius Nerijus Varnas | Kauno technikos kolegijos (KTK) nuotr.

Jei daugiau nei prieš 10-metį kolegijos Lietuvoje turėjo tik teorines galimybes gauti finansavimą taikomajai veiklai vykdyti, tai šiandien situacija yra apsivertusi aukštyn kojomis: stiprios šalies kolegijos, ypač inžinerinės krypties, sėkmingai veikia taikomojo mokslo kontekste, vis daugiau atliepia pramonės įmonių užsakomųjų tyrimų poreikius, pritraukia privačias investicijas į laboratorijas.

Kolegijos – vis labiau pripažįstamas Skaityti toliau

Apdovanoti jaunieji mokslininkai (0)

Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo laimėtojų darbai – nuo biomedžiagų tyrimų iki grafeno baterijų kūrimo | SMM.lt nuotr.

Balandžio 13 dieną, Švietimo ir mokslo ministerijoje, apdovanoti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo nugalėtojai. Pirmoji vieta šiemet skirta penkių darbų autoriams. Pirmosios vietos laimėtojai tampa kandidatais atstovauti Lietuvai 2018 m. jubiliejiniame 30-jame ES jaunųjų mokslininkų konkurse, rugsėjo 14–19 dienomis vyksiančiame Dubline. Kas važiuos į Dubliną, paaiškės gegužės mėnesį, kai jaunieji mokslininkai atsiųs patobulintus darbus. Skaityti toliau

Į Lietuvą kviečiami atvykti ar sugrįžti 50 geriausių mokslininkų (3)

Startavusia programa į Lietuvą kviečiama atvykti ar sugrįžti 50 geriausių mokslininkų | Švietimo ir mokslo ministerijos nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia į Lietuvą aukšto lygio mokslininkus iš užsienio, taip pat ir iš Lietuvos išvykusius perspektyvius tyrėjus grįžti ir įgyvendinti aukšto lygio ir didelės svarbos mokslo projektus. Tam iki 2020 metų numatyta skirti 20,5 mln. eurų ES investicijų.

„Lietuvoje jau sukurta aukšto tarptautinio lygio mokslo infrastruktūra, mokslo centrai aprūpinti modernia tyrimų įranga, mūsų mokslininkai atlieka aukščiausio lygio tyrimus, bendradarbiauja su kolegomis iš prestižinių mokslo institucijų Skaityti toliau

J. Zabarskaitė. Fake terms ir turinys: dar kartą apie lituanistinius institutus (8)

Jolanta Zabarskaitė | lki.lt nuotr.

Pulsuoja emocinis humanitarinis laukas. Diskusijos apie tai, reikia ar nereikia sujungti humanitarinius institutus, plėtojamos visais lygiais – susitikimuose su ministerija, socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, viešiuose ir neviešuose dialoguose, poliloguose ir monologuose. Šios diskusijos „užkabina“ kitas diskusijas apie mokslininko laisvę, valstybės užsakymą, pinigus, tarptautiškumą, lituanistikos paskirtį ir vaidmenį, unikalumą, mokslininkų pažeminimą, mokslo darbų vertinimą, ir taip toliau, ir panašiai. Tai rodo, kiek problemų, klausimų, nuoskaudų yra susikaupę. Judinamos ir strateginės, ir taktinės problemos. Tačiau… Skaityti toliau

KTU į Lietuvą pritrauks pasaulinio lygio garsiausius mokslininkus vadovus (0)

ktu.lt nuotr.

Kauno technologijos universiteto (KTU) projektas „Industry 4.0 impact on management practices and economics“ (liet. Ketvirtosios pramonės revoliucijos įtaka valdymo praktikai ir ekonomikai) tapo pirmuoju Lietuvos projektu, laimėjusiu programos „Horizontas 2020“ konkursą pagal „Pažanga sklaidos ir dalyvavimo plėtros“ (ERA Chairs) projektą, kuriam suteikiama galimybė pritraukti aukščiausio tarptautinio lygio mokslininkus lyderius. Tai didelis pasiekimas ne tik universiteto, bet ir šalies lygiu, nes KTU pagaliau pavyko nutraukti Lietuvos nesėkmingai teikiamų ERA Chairs paraiškų istoriją.

Skaityti toliau

Kaip būsimiems studentams pasiruošti perspektyvioms studijoms? (0)

„American English School“ (AMES) vadovė, studijų užsienyje ekspertė Eglė Kesylienė | AD VERUM komunikacijos agentūros nuotr.

Įsigaliojus naujai Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo tvarkai, kai dalis aukštųjų mokyklų studijų programų turės būti panaikintos, ne vienas būsimas abiturientas turėjo sunerimti dėl savo ateities – kur stoti?

Šiais metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė beveik 32 tūkst. Lietuvos moksleivių, tad didelė tikimybė, kad dalis jų dėl sumaišties šalies švietimo sistemoje pasirinks studijuoti užsienio universitetuose. Skaityti toliau

L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius? (11)

dr. Laimutis Bilkis | Asmeninė nuotr.

Pasirodžiusioje „Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių institutų veiklos kokybės gerinimo parengti ataskaitoje“ visus lituanistinius institutus siūloma sujungti į vieną Humanitarinių tyrimų centrą. Pasak ataskaitos, šitaip „būtų sprendžiami esminiai valstybei tautos tapatybės ir identiteto plėtojimo, lietuviškojo bei europietiškojo pilietiškumo stiprinimo uždaviniai“, o institutų sutelkimas į vieną centrą turėtų būti siejamas su tyrimų infrastruktūros atnaujinimu ir pan. Apskritai susidaro įspūdis, kad darbo grupė įsitikinusi, jog bendros institucijos sukūrimas Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuviai kuria mažų molekulių enciklopediją (video) (0)

„Mokslo sriuba“: lietuviai kuria mažų molekulių enciklopediją | LRT nuotr.

Susipažinkime su tyrėju, kuris pasipiktinęs esama padėtimi savo srityje nenuleido rankų ir ėmėsi veiksmų. Šiandien jis darbuojasi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre. Tai – profesorius Saulius Gražulis. Mokslininkas su komanda kuria pasaulinę atvirą kristalografinę duomenų bazę.

Tyrėjas domisi mažų cheminių molekulių struktūromis. Jei paimsime medžiagos kristalą ir jį apšviesime rentgeno spinduliais, tam tikru impulsu, įvyks Skaityti toliau

„Piliečių mokslas“: moksliniai tyrimai tavo kišenėje (video) (0)

„Piliečių mokslas“ | mokslosriuba.lt nuotr.

Tikriausiai jau nieko nebestebina tai, jog išmaniajame telefone programėlę galima rasti bet kam – nuo autobuso bilieto įsigijimo iki žaidimų su įstabiausiais grafiniais elementais. Tačiau ar žinojote, jog savo išmaniojo telefono pagalba galite prisijungti prie tikrų tikriausių mokslinių tyrimų, ar juos vykdyti patys?

Į tarptautinį piliečių mokslo projektą „Globe at Night“, siekiantį suprasti šviesos užterštumo lygį ir pokyčius visame pasaulyje, gali įsitraukti kiekvienas. Tereikia atsisiųsti „Loss of Night“ programėlę savo telefone. Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkai bendradarbiauja su Kembridžo universitetu (0)

ku.lt nuotr.

Klaipėdos universiteto rektorius, mokslininkas, elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Eimutis Juzeliūnas kartu su Lietuvos fizinių ir technologijos mokslų centru ir Kembridžo universiteto profesoriumi Dereku Džonu Frajumi (Derek John Fray) patentavo naują silicio paviršiaus modifikavimo principą Europoje, JAV, Japonijoje ir Kinijoje.

Kovo viduryje mokslininkai paskelbė Skaityti toliau

Mokslinė fantastika iš kino ekranų persikelia į tikrovę (0)

Mokslinė fantastika iš kino ekranų persikelia į realybę | Pixabay nuotr.

Geležinis žmogus, Žmogus-voras, Supermenas ir kiti superherojai, pasižymintys antgamtinėmis galiomis, iki šiol buvo tik fantastinių filmų kūrėjų realizuotos fantazijos. Tuo tarpu mokslas ir technologijos nestovi vietoje, o mokslininkų ir inžinierių bendradarbiavimas kuriant įvairias medžiagas – vis labiau tikrovėje sutinkamas reiškinys.

Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) studijų programų vadovė Kristina Bočkutė tikina, jog naujų medžiagų Skaityti toliau

Lietuva pakeliui į dar vieną pasaulinio lygio mokslo centrą (0)

Lietuvos lazerininkai_smm.lt

Lietuva turi puikų potencialą ir svariai dalyvauja Europos lazerių centro kūrimo projektuose – užima 6-tą vietą pagal iš pirkimų gautas lėšas, į Lietuvą jau atkeliavo 10 mln. eurų, šiandien susitikęs su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pabrėžė didžiausio aukšto galingumo lazerių infrastruktūros pasaulio mastu Europos lazerių centro vadovas prof. Karlo Rizuto (Carlo Rizzuto).

Antradienį susitikimuose su ministre ir lazerių mokslo bei verslo atstovais Lietuvoje buvo aptartos Skaityti toliau

K. Zaleckis: Turime ko pasimokyti iš senovės civilizacijų miestų planavimo (nuotraukos) (0)

Kęstutis Zaleckis | Kauno technologijos universiteto nuotr.

„Anglakalbėje literatūroje nėra aptarti ir aiškiai ištirti majų bei actekų miestų planavimo modeliai, kurie yra laikomi „nedirektyviniais“. Tai būdas planuoti miestus per svarbiausių objektų išdėstymą pagal tam tikrą, nebūtinai akivaizdžią, tačiau miesto gyvenimui labai svarbią logiką, lokalioms struktūroms leidžiant vystytis organiškai“, – sako Meksikoje viešėjęs prof. Kęstutis Zaleckis.

Pasak jo, šias senovės civilizacijų paliktas žinias galima naudingai pritaikyti šiais laikais, kai siekiama pereiti prie dinamiškų, o ne statiškų miesto planavimo modelių. Skaityti toliau

Robotai ateina: jie keis net medikus ir teisininkus (0)

JAV kapitalo įmonės „Equinox Europe“ direktorė R. Beskajevienė | Ryšių su visuomene agenrtūros „Avenire“ nuotr.

Trečdalis profesijų tiesiog išnyks per artimiausius dešimt metų dėl to, kad tam tikrus darbus galės atlikti robotai. Nuo pat gimimo naujausios technologijos tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi: vaikai žaidžia su šuniukais–robotais, o išmaniaisiais telefonais jie išmoksta naudotis dar nemokėdami skaityti.

Per artimiausius 10-15 metų, pasaulis pasikeis neatpažįstamai, robotai užims daugelio žmonių darbo vietas. JAV Nacionalinio ekonomikos tyrimų biuro duomenimis, pramoniniai robotai jau perima tam tikrus darbus, o dėl automatizacijos mažėja likusių darbuotojų algos. Skaityti toliau

Apie ateities telefoną, kuris pakeis padėtį išmaniųjų telefonų rinkoje (0)

Just5 CoinPhone – ateities telefonas, kuris pakeis situaciją išmaniųjų telefonų rinkoje | Just5 Latvijos biuro nuotr.

Neseniai įvykusioje tarptautinėje ryšių ir technologijų parodoje „Mobilus Pasaulio Kongresas 2018“ („Mobile World Congress 2018“), Barselonoje, buvo pristatytas išmanusis telefonas Just5 Coinphone, kuris yra pirmasis pasaulyje mobilusis telefonas su įrengta bitkoinų pinigine, saugia autentifikacijos aplinka ir mokėjimo kriptovaliutomis funkcija.

Telefonas susideda iš dviejų dalių – pačio išmaniojo telefono ir „šaltosios“ piniginės, kuri gali turėti kelis saugumo lygius. Jo Skaityti toliau

Iki kovo 5 d. priimamos paraiškos 6 000 eurų stipendijai – „Moterims moksle“ (1)

L'Oreal Baltic nuotr.

Dar iki kovo 5 d., mokslininkės gali teikti paraiškas žinomai „L’Oreal Baltic“ stipendijai „Moterims moksle“, kurią remia Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir Lietuvos mokslų akademija. Į stipendiją gali pretenduoti mokslininkės, kurios Lietuvoje vykdo tyrimus gyvybės ir aplinkos mokslų, fizikos ir inžinerijos srityse.

Lietuva prie stipendijų programos „Moterims moksle“ prisijungė 2017 Skaityti toliau

Vardinę Adolfo Jucio premiją pelnė du Vilniaus universiteto fizikai (0)

Adolfas Jucys | www.geocaching.com nuotr.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkams prof. Bronislovui Kaulakiui ir dr. Juliui Ruseckui už jų mokslinį darbą „Atominių ir sudėtingų sistemų spektroskopija ir stochastiniai reiškiniai“ skirta Lietuvos mokslų akademijos (LMA) įsteigta vardinė Adolfo Jucio premija.

Adolfo Jucio premija įsteigta 1993 m. ir teikiama mokslininkams už vertingiausius teorinės fizikos pasiekimus.

Skaityti toliau

Ch. Ortega i Gasetas. Šimtmečio senumo pamokos (2)

Chorchė Ortega i Gasetas | Wikipedia.org nuotr.

Ištraukos iš 1932 m. Chorchės Ortegos i Gaseto (1883 –1955) knygos Masių sukilimas (Vilnius: Mintis, 1993), skliaustuose nurodomi jos puslapiai.

Išlepinti vaikai

Dabar mes galime masės žmogaus psichologinėje diagramoje pasižymėti du svarbiausius bruožus: nevaržomą troškimų augimą, ypač kai tai susiję su jo asmeniniu gyvenimu, ir didžiausią nedėkingumą viskam, dėl ko jis gali taip puikiai gyventi. Abu šie bruožai būdingi mums gerai pažįstamai išlepintų vaikų psichikai. Lepinti – tai nevaržyti norų, pripratinti prie minties, kad viskas galima, kad nėra Skaityti toliau

Prasideda penkioliktieji Marijos Gimbutienės skaitymai (0)

Apyrankė | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Vasario 28 d. 17 val. – Balandžio 11 d. 17 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Archeologijos ekspozicijoje, Arsenalo g. 3., penkioliktą kartą rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.

„Šioje tęstinėje konferencijoje kviečiami dalyvauti visi besidomintys Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, norintys sužinoti daugiau. Nuo vasario iki balandžio, dvylika pranešėjų per šešis vakarus supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais Lietuvoje“, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: su kokiomis fobijomis dažniausiai susiduria žmonės? (0)

„Mokslo sriuba“: su kokiomis fobijomis dažniausiai susiduria žmonės? | LRT nuotr.

Nuo seniausių laikų baimė žmogui padėdavo įveikti iššūkius, kuriuos kėlė nesaugi aplinka. Būtent baimės pojūtis padėdavo žmogui pasprukti nuo plėšrūnų ir taip išsaugoti gyvybę. Tačiau kartais baimės būna nepagrįstos ir pradeda trukdyti džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu. Tai – fobijos.

Egzistuoja net keli šimtai skirtingų fobijų rūšių. Kai kurios iš jų išties labai neįprastos: baimė fotografuotis, taip pat sėkmės, meilės, burbulų, skylių baimės. O štai uždarų patalpų baimė, dar vadinama klaustrofobija, kamuoja net 5-7 procentus pasaulio gyventojų. Yra žmonių, kurie paniškai bijo bakterijų, vorų, šunų, aukščio, kalbėjimo prieš auditoriją, bendravimo su nepažįstamais žmonėmis ir t. t. Skaityti toliau

Išmanių namų ateitis: nuo kalbančių veidrodžių iki jums skambinančių mylimų augintinių (video) (0)

telegraph.co.uk nuotr.

Las Vegase (JAV) vykusi viena didžiausių technologijų parodų CES kasmet stebina pačiais inovatyviausiais išmaniais sprendimais, kurie vienokia ar kitokia forma vėliau atsiduria ir daugelio mūsų namuose. Šiemet parodos dalyviai atsinaujinti namus siūlė kalbančiais veidrodžiais, įrenginiais, skirtais bendrauti su keturkojais, tvarkingai lankstyti drabužius, lempomis, gebančiomis infraraudonaisiais spinduliais skleisti internetą ir spynomis be raktų.

„Savo klientams nuolat ieškome išmanių sprendimų, kurie padėtų palengvinti jų gyvenimą, todėl kaskart su nekantrumu laukiame CES parodos. Skaityti toliau

VU mokslininko projektas apdovanotas Vokietijos kosmoso centro prizu (0)

VU nuotr.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (VU FF) doktorantas Jurgis Aleksandravičius su kolega dr. Sauliumi Rudžiu laimėjo Europos palydovinės navigacijos konkurso specialųjį prizą, įsteigtą Vokietijos kosmoso centro.

Kosmoso Oskarais pramintame tarptautiniame konkurse apdovanojami inovatyviausi palydovinės navigacijos panaudojimo būdai. „Vokietijos kosmoso centras DLR šiame konkurse buvo įsteigęs specialųjį prizą už projektus, skirtus aviacijai, ir tarp maždaug 40-ies dalyvių iš visos Europos, mūsų projektas paskelbtas geriausiu“, – pasakojo J. Aleksandravičius. Skaityti toliau

Marso griovų šlaituose aptiktos didžiulės ledo sankaupos (0)

Marso griovų šlaituose aptiktos didžiulės ledo sankaupos | Kolinas M. Dundasas (Colin M. Dundas), žurnalo „Science“ nuotr.

Kolino Dundaso (Colino Dundaso) vadovaujama orbitinio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ tyrėjų komanda Marse, aptiko aštuonias vietas, kur paviršiuje matomos didelių ledo sankaupų atodangos. Šios sritys gali suteikti duomenų apie Raudonosios planetos praeityje vykusius klimato pasikeitimus ir tapti vandens šaltiniu būsimoms pilotuojamoms misijoms. Tyrimų rezultatai skelbti žurnale „Science“.

Astronomai jau ne kartą minėjo, kad Marse anksčiau galėjo būti daugybė skysto vandens. Šią teoriją remia planetoje užfiksuoti vykusių procesų, tokių, kaip cunamiai, pėdsakai. Skaityti toliau

J. Šiugždinienė. Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus. Momentiniai – prabanga (6)

Jurgita Šiugždienė | KTU nuotr.

Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Jausmas po šių žingsnių – nevienareikšmis.

LSMU ir LSU integracija išties galėtų duoti nemažą pridėtinę vertę, nes sportas ir medicina, kaip ir sportas ir technologijos – ateities dalykai. Tuo metu VDU, ASU ir LEU susijungimas reforma siekto Skaityti toliau

D. Kiseliūnaitė. Tai yra IŠDAVYSTĖ (15)

Dalia Kiseliūnaitė | Facebook.com nuotr.

Sakau tai šiandien, sausio 13-ąją, jums, daugybę metų smirdintys Seime, ir jums, „profesionalai“, šviežiai nutūpę, ir tamstai, ponas Skverneli, su visa vyriausybe, ir tamstai, ponia Jurgita Petrauskiene, ir mums, visiems, taip taip, mums visiems rinkėjams. Lietuvos pertekliniame biudžete nebėra pinigų lituanistikai – ne tik universitetams, bet ir vienintelėms vien mokslu užsiimančioms įstaigoms – Lietuvių literatūros ir tautosakos bei Lietuvių kalbos institutui.

Berods trečiojo pasaulio šalyse surandama pinigų nacionalinėms mokslo šakoms. Net sovietmečiu ši įstaiga darbavosi, ir dar kaip… Skaityti toliau

Reikšmingi tyrimai dažnai taip ir lieka laboratorijose (0)

Adamas Strzeleckis_moksloliegtuva.lt

„Europoje, kalbėdami apie inovacijas, susiduriame su vadinamuoju „europietiškuoju paradoksu“ – mūsų universitetuose ir mokslo institucijose atliekama be galo daug reikšmingų mokslo tyrimų, tačiau dažnai jie taip ir lieka laboratorijose“, – teigė Laura Supjeva, Europos Inovacijų ir technologijų instituto (EIT) poveikio ir stebėjimo vadovė.

Pasak jos, tam, kad tyrimai taptų pasaulį tobulinančiomis ir visuomenės gyvenimą gerinančiomis inovacijomis, bendradarbiavimas, partnerystės yra svarbiau nei finansavimas. Skaityti toliau

Prezidentė pasirašė Profesinio mokymo įstatymą (0)

Prezidentė pasirašė Profesinio mokymo įstatymą | Pixabay nuotr.

Gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Profesinio mokymo, Švietimo, Užimtumo, Mokslo ir studijų, Viešųjų įstaigų įstatymų pataisas, kurios atvers kelią profesinio mokslo pertvarkai. Prezidentės inicijuotomis pataisomis bus keičiama mokymo sistema, profesinio mokymo įstaigų valdymo bei finansavimo tvarka, bus įvedami nauji kokybiniai reikalavimai ugdymui.

Po pertvarkos, visos profesinės mokyklos taps viešosiomis įstaigomis. Tai įtrauks verslą ir savivaldybes į ugdymo procesą, o mokyklos turės galimybę teikti įvairesnes Skaityti toliau

Jaunųjų Lietuvos mokslininkų atradimas galės pasitarnauti kuriant naujus vaistus (0)

Gabrielius Jakutis | iGEM nuotr.

Vaikų ligoninės Pediatrijos centre vaikų ligų gydytojams Lietuvos jaunųjų mokslininkų Vilnius-Lithuania iGEM komandos vadovas Gabrielius Jakutis pristatė šiais metais Bostone (JAV) sintetinės biologijos konkurse iGEM Didįjį prizą laimėjusį mokslinį projektą, aplenkusį daugiau nei 300 darbų, pateiktų stipriausių universitetų komandų pasaulyje.

Plazmidė – genų raiškai valdyti

Šių metų komandą sudariusi Vilniaus universiteto gyvybės mokslų, medicinos, informacinių technologijų ir politikos mokslų studentų grupė sukūrė naują metodą genų raiškai valdyti Skaityti toliau