Ar gali nedideli antžeminiai teleskopai būti naudingi pažangiausiųjų technologijų kosminėms misijoms? Į šį klausimą atsakymų ieškojo Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) Molėtų Astronomijos observatorijoje vykstančios vasaros mokyklos „Kosminės misijos: antžeminiai stebėjimai ir mokslo žinių sklaida“ dalyviai.
Į 2017 metų liepos 18 – 28 dienomis vykstančią tarptautinę jaunųjų tyrėjų Skaityti toliau
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) gavo rekordinį skaičių idėjų dėl naujų technologinės plėtros projektų, kuriuos įgyvendins mokslas kartu su verslu. Mokslo ir studijų institucijos konkursui pagal Technologinės plėtros projektų priemonę pateikė 79 naujus sumanymus projektams, kurių metu bus kuriami naujoviški gaminiai.
„Technologijų progresas pasaulyje vystosi milžinišku greičiu, todėl Lietuva turi žengti naujų technologijų ir naujovių vystymosi keliu. Valstybės prioritetas yra skatinti mokslo ir verslo partnerystę. Labai džiaugiuosi, kad tiek universitetai, Skaityti toliau
2017 metų rudens stažuotėms NASA atrinkti ir pakviesti atvykti dar 6 studentai iš Lietuvos. Tokių žinių Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) gavo iš NASA Ames tyrimų centro. Konkursą rudens stažuotėms laimėjo Vilniaus universiteto studentai Erikas Švažas, Kazimieras Badokas, Kornelija Vitkutė, Rusnė Ivaškevičiūtė bei Lukas Jakas ir Narūnas Kapočius iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Skaityti toliau
Mokslo svarba sprendžiant šiuolaikinės visuomenės problemas greičiausiai niekas neabejoja. Visuomenės senėjimas kelia ypatingai didelius iššūkius sveikatos apsaugos sistemai, su kuriais padeda tvarkytis biomedicininės inžinerijos atradimai. Jais gali pasigirti ir Lietuvos mokslininkai.
Kompiuterinis tomografas, magnetinio rezonanso aparatas, širdies stimuliatoriai, dirbtinės galūnės, išmanieji sveikatos stebėsenos prietaisai. Visa tai – pastarojo laikmečio laimėjimai. Ar įmanoma sukurti dar ką nors naudingesnio, praktiškesnio, išmanesnio? Skaityti toliau
Lietuvos mokslų akademija (LMA), surengusi Mokslo populiarinimo priemonių apdovanojimų konkursą, atrinko ir paskelbė devynias geriausias mokslo populiarinimo veiklas pagal dvi kategorijas: „Renginiai įvairioms tikslinėms grupėms“ ir „Audiovizualinių priemonių projektai“.
„Pernai rudenį paskelbėme konkursą ir aštuonis mėnesius kvietėme kuo plačiau, originaliau, įdomiau populiarinti mokslą, jo pasiekimus ir už tai gauti apdovanojimą. Šį kartą vertinome realius įgyvendintus Skaityti toliau
Birželio 27 d. Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai kartu su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis KU burlaiviu „Brabander“ leidosi į mokslinę ekspediciją „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ prie Estijos krantų. Liepos 4 d. rytą Lietuvą pasiekė žinia, jog Klaipėdos universiteto mokslininkai rado nuskendusį pirmąjį Lietuvos karo laivą. „Tai tarsi dovana Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms, nes liepos 4 dieną yra minimos Lietuvos karinių jūrų pajėgų 25-osios atkūrimo metinės“, – teigia Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus. Skaityti toliau
Birželio 29 d. Seimas, 77 parlamentarams balsavus už, 6 buvus prieš ir 31 susilaikius, priėmė nutarimą „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ (projektas Nr. XIIIP-717(3), pritardamas Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planui.
Plano tikslas – sukurti prielaidas aukštai studijų ir mokslinių tyrimų kokybei, veiksmingai aukštojo mokslo sąsajai su šalies visuomenės, valstybės, verslo poreikiais bei mokslo ir studijų tarptautiniam konkurencingumui. Skaityti toliau
Birželio 27 d. Prezidentūroje pasirašyta Lietuvos ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) sutartis dėl asocijuotos narystės. Ši sutartis atvers mūsų šalies mokslui ir verslui daug naujų galimybių naudotis CERN – didžiausios pasaulyje mokslo institucijos – patirtimi ir dalyvauti jos globalių mokslinių tyrimų veikloje.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir su delegacija Lietuvoje viešinti Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) generalinė
Nuo naujų mokslo metų Kauno technologijos universitetas (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (MGMF) bus galima rinktis ateities technologijoms skirtas studijas. Medžiagų fizika ir nanotechnologijos – pirmoji Lietuvoje I pakopos dvikryptė studijų programa anglų kalba, siejanti fizinius ir technologijos mokslus. Šiai programai KTU MGMF pasitelkia kviestinius lektorius iš JAV Stanfordo universiteto, Japonijos Tokijo technologijos instituto ir Šizuokos universiteto.
Pasaulio ekonomikos forumo 2016 m. patvirtintoje darbo rinkos, įgūdžių ir darbo jėgos ketverių metų strategijoje įvardintos Skaityti toliau
2017 m. birželio 15 d. 15 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks parodos „Žinok, kad kraujas – skystis ypatingas“ atidarymo iškilmės. Paroda skirta Lietuvos MA akademiko, mokslo premijos laureato (2005), imunologo, profesoriaus, habilituoto daktaro Vyto Antano Tamošiūno 75-mečiui. Paroda veikia birželio 5–29 d.
LMA Vrublevskių bibliotekoje surengtoje parodoje lankytojai turi galimybę susipažinti su eksponatais iš asmeninės akademiko V. A. Tamošiūno kolekcijos: apdovanojimais, dokumentais ir nuotraukomis, Skaityti toliau
Jeigu sėdėdami mokyklos suole laužėte galvą, mėgindami suprasti, kaip gyvenime galėtų praversti matematikos teorijos, tai ši laida – jums. Galbūt nustebsite sužinoję, kad praktinių matematikos pritaikymo būdų toli ieškoti nereikia. Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių – kasdien mūsų naudojamos kompiuterinės programos. Puikiai sudėtingas formules ir skaičiavimus išmanantys specialistai tokiomis programomis neapsiriboja ir siekia priversti kompiuterius įgyvendinti vis sudėtingesnes užduotis. Pavyzdžiui, atpažinti žmones.
Mes, žmonės, savo aplinką dažniausiai suvokiame stebėdami ją akimis. Skaityti toliau
Birželio 12 d. Vyriausybės rūmuose Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis įteikė Lietuvos pažangos premiją Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriui Liudui Mažyliui.
Premijos įteikimo iškilmėse dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas, profesorius Valdemaras Razumas.
„Ši premija Lietuvoje teikiama pirmą kartą ir labai simboliška, jog ji paskirta mokslininkui, kuris atrado unikalų dokumentą – Vasario 16-osios Aktą. Skaityti toliau
Birželio 8 d. paskelbtame pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings 2018“ Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pateko tarp 3 proc. geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų ir išliko nepralenkiamu lyderiu Lietuvoje pagal tarptautiškumą. Pasauliniame reitinge VDU buvo įvertintas kaip vienas iš keturių stipriausių šalies universitetų. Skaityti toliau
Jei manote, kad inžinerija – tai sudėtingų prietaisų konstravimas specialiai tam pritaikytose laboratorijose, o inžinieriais gali būti tik ilgas ir sudėtingas studijas atlaikę rimti specialistai, labai klystate. Štai Vilniuje susirinkęs būrys išradingų kūrėjų įrodė, kad kiekvienas iš mūsų gali savo rankomis prisidėti prie technologijų gimimo.
„Vilnius Mini Maker Faire“ – paskutinį pavasario savaitgalį Energetikos ir technikos muziejuje vykęs tarptautinis festivalis, kuriame visi norintys galėjo apžiūrėti ir išmėginti „pasidaryk pats“ (angl. do it yourself) principu sukurtus išradimus. Skaityti toliau
Iš Žemės į kosmosą vienas po kito kyla mažieji palydovai, skirti Žemės termosferos sluoksniui tyrinėti. Prie šio projekto prisideda ir lietuviai – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai kartu su bendrove „NanoAvionics“ paleis trečiąjį lietuvišką palydovą „Lituanica SAT-2“.
Projekto „QB50“ tikslas yra paleisti į kosmosą visą grupę mažųjų palydovų. Jie tyrinės žemutinius termosferos sluoksnius. Projektui vadovauja von Karmano institutas (Belgija), prie jo daugiau nei 6 metus dirbo mokslininkai iš 23 šalių ir apie pusšimčio universitetų.
Parduotuvių lentynose pasirodo vis naujų, efektyvesnių kosmetikos ir buitinės chemijos priemonių, sukurtų ar patobulintų remiantis naujausiais mokslininkų tyrimais.
Kosmetikos pramonė yra viena sričių, kurioje gali būti taikomi Vilniaus universiteto Biochemijos instituto mokslininkų, profesorių Valdemaro Razumo ir Gintaro Valinčiaus tyrimų rezultatai. Mokslininkai nagrinėja 2D- ir 3D- struktūrų biopanašias savitvarkes sistemas, tiria jų sintezę, savybes, aiškinasi, kaip šias sistemas taikyti praktiškai.
„Vienas mūsų tyrimų objektų – askorbo rūgšties palmitatas. Tai cheminis junginys, kuris naudojamas kosmetikos priemonėse odai balinti. Skaityti toliau
Ar pamenate tą įdomų jausmą, kurį patiriame sėdėdami automobilyje, dideliu greičiu lekiančiame per kelyje pasitaikiusį kalnelį? Parašiutininkams ir šuolių su guma mėgėjams šis jausmas dar geriau pažįstamas. Tai – laisvas kritimas, arba kitaip tariant – nesvarumo būsena. Ir jei kai kurie iš mūsų džiaugiamės galėdami kartais ją pajusti sekundei ar kelioms, tai astronautams nesvarumas yra kasdienybės dalis.
Po intensyvaus pasirengimo, keletui laimingųjų astronautų tenka galimybė į Žemę pažvelgti pro erdvėlaivio iliuminatorių. Taip jie keliauja į aukštai virš mūsų planetos skriejančią Tarptautinę kosminę stotį, kurioje vėliau susiduria su įdomia, Skaityti toliau
Astronomų skrydžiai į kosmosą, zondai, tiriantys už milijardų kilometrų nuo Žemės skriejančius kosminius kūnus, gyvybės paieškos tolimosiose planetose… Tai, kas seniau tebuvo mokslinės fantastikos rašytojų vaizduotės kūriniai, tampa realybe. Štai ir dabar geriausi viso pasaulio mokslininkai konstruoja ne ką kita, o laiko mašiną – Džeimso Vebo (angl. James Webb) kosminį teleskopą, padėsiantį mums pažvelgti į tolimą Visatos praeitį.
Antrojo NASA administratoriaus vardu pavadintą didžiausią kosminį teleskopą astronomijos istorijoje jau beveik 20 metų kuria daugiau nei 1200 astrofizikos, inžinerijos, technikos specialistų. Skaityti toliau
Gegužės 2 d. Lietuvos visuomenei pristatytas ambicingas aukštojo mokslo pertvarkos planas, apimantis studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo aspektus. Premjero sudaryta darbo grupė kokybinius ir kiekybinius pokyčius numatė kartu pateikdama priemones jiems pasiekti.
Parengtame studijų kokybės gerinimo ir finansavimo pokyčių pakete numatyta, kad studijų programos bus sukoncentruotos bei tikslingai pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams, pačių programų skaičių sumažinus nuo 1800 iki 700. Siekiama absolventų, dirbančių aukštojo mokslo kvalifikacijos darbą,
Šią savaitę, balandžio 24 d. – 28 d., Lietuvos mokslo delegacija, vienijama Lietuvos mokslo ir inovacijų tinklo „Open R&D Lietuva“, dalyvauja didžiausioje pasaulinėje pramonės parodoje „Hannover Messe 2017“, Vokietijoje.
Jungtiniame Lietuvos stende atstovai iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos, Aleksandro Stulginskio ir Klaipėdos universitetų bei Lietuvos energetikos instituto pristato mokslinių Skaityti toliau
Universitetuose ir mokslo institutuose atsiras kompetencijos centrai, kuriuose mokslininkai ir studentai galės išbandyti naujas verslo idėjas. Tam numatyta skirti 11,6 mln. eurų ES investicijų.
Balandžio 24 d. mokslo ir studijų institucijoms skelbiamas kvietimas teikti paraiškas kompetencijos centrų veiklai. Vienam projektui numatoma skirti nuo 100 tūkst. iki 1 mln. eurų. Paraiškas galima teikti iki liepos 24 d. Skaityti toliau
Gegužės 3 d. įvyks baigiamasis „Futurepreneurs“ programos renginys, kuriame tiek dėstytojos pamatys savo studentų rezultatus, tiek patys studentai galės pasilyginti su bendraamžiais bekovodami dėl geriausios verslo idėjos bei kuriamo startuolio vardo. Tą dieną visos komandos pristatys savo verslo idėjas potencialiems investuotojams, o komisija išrinks geriausius. Jaunuoliai varžosi penkiose kategorijose: informacinės ir komunikacijos, finansų, švariosios technologijos, gynyba ir saugumas, transportas ir logistika.
Ar įmanoma sudominti ir motyvuoti studentą?
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro mobilioji mokslinė laboratorija „MoMoLab“ balandžio 5–6 dienomis lankysis Alytaus Putinų gimnazijoje (Šaltinių g. 1). Dviejų dienų trukmės vizito metu mokiniai kartu su mokslininkų komanda kurs ir įgyvendins mokslines idėjas, atliks fizikos, mikrobiologijos ir chemijos tiriamuosius darbus, stebės ir patys atliks mokslinius eksperimentus, lankysis mobiliajame planetariume.
„MoMoLab“ vizitų į mokyklas tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams atskleisti savo gebėjimus tyrinėti aplinką ir gamtą moksliniais metodais, kurti ir ieškoti naujų Skaityti toliau
Akivaizdu, kad vanduo yra labai svarbus mūsų gyvenime – juk ir patys esame iš jo sudaryti, o kur dar būtinybė susišildyti puodeliu arbatos vėsų pavasario rytą, išplauti indus, išskalbti drabužius… Be to, kam nepatinka po dienos darbų atsipalaiduoti karštoje vonioje? Po šių procedūrų daugybę vandens paleidžiame vamzdynais nežinoma kryptimi. Kur jis nuteka ir kodėl tai turėtų mums rūpėti?
Palikęs mūsų skalbimo mašiną, vonią ar klozetą, nuotekomis virtęs vanduo išsiruošia į ilgą kelionę. Šimtus kilometrų nusidriekusiais vamzdžiais jis teka po pastatais ir gatvėmis, kol galiausiai pasiekia prie miestų įsikūrusius nuotekų valymo įrenginius. Skaityti toliau
Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo 2016 m. rudenį bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. Apklausoje, kurioje dalyvavo 606 šios šalies mokytojai, buvo siekiama išsiaiškinti, ką pedagogai mano apie naujųjų technologijų, o ypač virtualiosios realybės, taikymą ugdyme. Anot jų, šiandien inovacijos yra bene pagrindinis kelias į pažangą ir teigiamus pokyčius mokyklose. Kaip šias tendencijas vertina Lietuvos švietimo ekspertai? Skaityti toliau
JAV prezidentas Džonas Kenedis 1961 m. inicijavo „Apollo“ programą. Prie šios sudėtingos ir nesuvokiamai brangios programos įgyvendinimo prisidėjo apie 400 000 įvairių specialistų bei daugiau nei 20 000 įmonių ir universitetų. Pirminis programos tikslas – sukurti raketą, galinčią žmones nuskraidinti į Mėnulį.
Jį pasiekus, imta galvoti apie dar didesnius užmojus. Tikriausiai esate matę filmų, kuriuose žmonės gyvena kitose planetose, kuria jose kolonijas, pasaulis tampa suvokiamas kaip gyvenimas visoje galaktikoje. Skaityti toliau
Paukščiai per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai – 6, jūrinės antys 3-4 tūkstančius kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, jau minėtos jūrinės antys, sklandyti nemoka ir skrenda tiesiog iš jėgos, tankiai plasnodamos sparnais.
Mokslo dėka, apie paukščių gyvenimą šiandien galime sužinoti labai daug. Tik nuolatos vykdydami stebėjimus, sekdami šiuos padangių karalius mokslininkai turi galimybę tirti, analizuoti paukščių gyvenimo būdą, mitybą, Skaityti toliau
Analizuodami pastarojo meto diskusiją dėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų būklės, valdymo institucijų atstovai nuolat pabrėžia jų tinklo pertvarkos būtinybę. Sunku pasakyti, ar jie patys tuo tiki, ar tik bando įtikinti mus, kad universitetinio ugdymo institucijų didžiausia problema – per didelis jų skaičius. Esą tai labai brangiai kainuoja ir trukdo sutelkti mokslininkus bei materialinius išteklius.
Daugelis atidžiai stebinčių propagandinės (kitaip nepavadinsi) kampanijos eigą, turinį ir tempus, negalėjo nepastebėti, kaip selektyviai buvo dozuojama informacija, nuosekliai formuojant išankstinę viešąją nuomonę. Skaityti toliau
Pastaraisiais metais mokslui ir studijoms (universitetams ir mokslo institutams visų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui) iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai sudaro tik apie 0,6–0,7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) – dvigubai mažiau negu prieš 15–20 m.
Nepaisant to, dominuoja kalbos apie didžiulį, bet ne tą ir ne taip dirbantį Lietuvos mokslo potencialą. Esą ir su labai mažu finansavimu galima aukšta studijų kokybė, dideli mokslo pasiekimai ir reikšminga jų įtaka verslui. Lietuva gali tai, ko nepademonstravo nė viena šalis. Reikia tik teisingai valdyti universitetus, institutus ir atskirus mokslininkus. Skaityti toliau
Kovo 15 d. Lietuvos etnologų bendruomenė sunerimusi dėl etnologijos mokslo ateities išplatino kreipimąsi į aukščiausią Lietuvos valdžią bei Lietuvos mokslo tarybą reikalaudama į studijų krypčių aukštosiose mokyklose sąrašą sugrąžinti nepagrįstai išbrauktas etnologijos studijas. Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga šiuo klausimu internete paskelbė viešą peticiją, kurią kviečia pasirašyti visus etninės kultūros ateičiai neabejingus žmones.
Etnologai atkreipia dėmesį į tai, kad Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkai Skaityti toliau
