Žymos archyvas: mokslas

Struvės geodezinis lankas bus pritaikytas lankymui (0)

Struvės geodezinis lankas | vstt.lt nuotr.

Anykščių regioninio parko direkcija vykdys projektą – tarptautinio turistinio maršruto „Struvės geodezinis lankas” sukūrimas. Partneriai bus Latvijos Jekabpilio miesto ir Salas rajono savivaldybės. Struvės geodezinis lankas yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Projekto metu Anykščių regioninio parko teritorijoje, ant Storių kalvos, kur yra žymuo vieno iš Struvės geodezinio lanko matavimo bokštų, bus sutvarkyta aplinka, pritaikyta lankymui – įrengtas naujas pažintinis takas bei ekspozicija, supažindinanti lankytojus su unikaliu XIX amžiaus mokslo ir technikos pasiekimu.  Skaityti toliau

D. Kuolys apie švietimą ir kultūrą atkūrus Nepriklausomybę: Rytų Lietuvoje su mokytojais kalbėjau stovėdamas greta Lenino biusto (16)

Darius Kuolys | alkas.lt nuotr.

„Ne viskas pavyko, tačiau pats požiūris, kad moderni Lietuvos valstybė turi remtis laisvu žmogumi, laisva asmenybe, o tą laisvą asmenybę turi ugdyti atnaujinta mokykla, buvo ir lieka labai svarbus“, – sako Darius Kuolys, pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministras. Pokalbis su D. Kuoliu – tai Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Nesusitaikę“, skirtos šalies Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui, dalis. Paroda pratęsiama iki lapkričio 15 d.

– Papasakokite, kaip tapote pirmosios Vyriausybės kultūros ir švietimo ministru. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Šveicarijos Jungfraujoch viršukalnė (iš išeivijos atsiminimų) (0)

Pirmąją 2020 metų rugpjūčio savaitę šveicariškų laikraščių puslapiuose pasklido nerami žinia, kad šalies brangakmenyje, labiausiai turistų mėgiamoje ir lankomoje Jungfraujoch viršukalnėje, įsikūrusioje tarp Berno ir Valės kantonų Alpių kalnų, akivaizdžiai pastebimi pavojingi ledyno tirpimo reiškiniai. Žinia ypač nuliūdino senąją šveicarų kartą, kuri gerai žino šimtametę brangios viršukalnės istoriją. 1912 metais į Jungfraujoch viršukalnę buvo nutiestas aukščiausias Europoje (3454m. aukštyje) geležinkelis, o 1931 metais viršukalnėje įrengta tarptautinė mokslinė laboratorija Sfinksas, kurioje pastoviai visus metus dirba Vakarų Europos mokslininkai meteorologijos, glaziologijos, astronomijos, psichologijos bei saulės spindulių Skaityti toliau

Dvi lietuvės mokslininkės pagerbtos išskirtiniais „Moterims moksle” apdovanojimais (0)

Rima Budvytytė Ir Dominyka Dapkutė | T. Kaunecko nuotr.

Septynios iškilios mokslininkės iš Baltijos šalių šiemet buvo pripažintos „Moterims moksle“ (angl. „Women in Science“) apdovanojimuose. Konkurso Lietuvoje nugalėtojų laurai ir 6000 eurų dotacijos šiemet atiteko ir dviem Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkėms: dr. Rimai Budvytytei ir Dominykai Dapkutei. 

Programa „Moterims moksle“ skatina talentingas mokslininkes tęsti tyrimus ir pagerbia už indėlį, siekiant visuomenės pažangos. Programą „L’Oréal Baltic“ įgyvendina bendradarbiaudama su Baltijos šalių mokslų akademijomis ir UNESCO nacionalinėmis komisijomis. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Laikas kurti lietuvišką mokyklą (18)

Dijana Apalianskienė | asmeninė nuotr.

Atimk iš žmogaus mokslą – tu atimsi  visą jo ateitį, visą gyvenimą.  Supaprastink vidurinį mokslą, palengvink  patį mokymosi procesą –  perpus sumažės  būsimųjų  šalies intelektualų.

Lietuvoje kažkada turėjome be galo stiprų vidurinį mokslą. Atmetus tuometines mums visai svetimas, nepriimtinas ideologijas – pats  dėstomųjų dalykų skaičius,  dėstomų mokslų įvairovės, jų kokybės, dėstymo metodikos – buvo vienos aukščiausių pasaulyje. Tik  tada mes to dar nežinojome ir tik dabar, jau pradėjus plačiai  keliauti po pasaulį ar net ir gyvenant svetur – mes galime tą mūsų turėtą švietimo sistemą palyginti su šiandieną turimomis. Skaityti toliau

V. Baltrūnas. Mokslas – tik gamybinė jėga? (per karantino langą besižvalgant) (13)

Valentinas Baltrūnas | vle.lt nuotr.

Taip, taip, tai frazė iš anų laikų. Iš tos pačios operos kaip ir ... komunizmas – tai tarybų valdžia plius visos šalies elektrifikavimas, o vėliau dar pridėjus … ir chemizavimas. Tiesą sakant, ūkio elektrifikavimas ir chemizavimas, informacinių technologijų plėtojimas, gamtos išteklių tausojimas ir daugybė visokių kitokių  -imų  būdingi dabartinei pasirinktai civilizacijos krypčiai. Žinoma, įžvalgiai numatant atominės energetikos, gyvybę luošinančių trašų, militarinių technologijų, valdymą paraližuojančių kompiuterinių programų keliamus pavojus, gal ir galima gerokai rizikuojant žengti į ateitį. Skaityti toliau

Stažuotę NASA atlikęs VU studentas Aivaras: tai buvo išskirtinė patirtis (1)

Aivaras Vilutis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neurobiofizikos trečio kurso studentas | Asmeninio albumo nuotr.

Aivaras Vilutis – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neurobiofizikos trečio kurso studentas. Neseniai iš stažuotės NASA Ames tyrimų centre grįžęs jaunuolis sako, kad ši patirtis – išskirtinė, o sukauptos žinios padės tęsti mokslus Kalifornijoje bei mokslinį kelią NASA.

– Aivarai, esate Vilniaus universiteto neurobiofizikos 3 kurso studentas. Ar galite savais žodžiais trumpai apibūdinti, kas yra neurobiofizika? Kodėl pasirinkote šią studijų kryptį? Skaityti toliau

Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai (2)

SYLOS2 | G. Morau nuotr.

Prieš beveik metus Nobelio premijos laureatas prof. Gerardas Morau (Gérard’as Mourou) įžiebė vieną galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai. Jo kūrėjai pasidalijo, kaip lazeris veikia, kuo jis ypatingas, ir kur bus pritaikomas.

Lazerinė sistema SYLOS2A įrengta Vengrijoje, ELI-ALPS tyrimų centre, viename iš ELI (angl.: extreme light infrastructure, liet.: ekstremalios šviesos infrastruktūra) padalinių. ELI – didžiulis ir pirmasis tarptautinis unikalių mokslinių tyrimų projektas, kurio tikslas – pagilinti fundamentinės fizikos žinias, Skaityti toliau

Mokslininkai: po šiltų žiemų – iššūkiai dėl vandens išteklių (1)

Vandens lygis | vdu.lt nuotr.

Viena tokia šilta žiema kaip šiųmetė – be šalčio, sniego, be upes, ežerus sukaustančio ledo ir įprastų pavasarinių potvynių – lemiamos įtakos Lietuvos vandens ištekliams nepadarytų. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai teigia, kad per trumpą laikotarpį smarkiai pakitęs klimatas neabejotinai kenkia Lietuvos ekosistemoms, blogina vandens būklę ir kelia naujų iššūkių. Todėl žemės ūkyje ir kituose sektoriuose turi būti taikomos modernios technologijos, leidžiančios vandens išteklius naudoti kuo efektyviau, bei išugdyta nauja profesionalų karta, gebanti tokias technologijas kurti ir pritaikyti.

Skaityti toliau

Įteikti Lietuvos mokslo apdovanojimai (0)

Įteiktos Lietuvos mokslo premijos | rengėjų nuotr.

Kovo 3 d. Mokslų akademijos Didžiojoje konferencijų salėje aštuoniolikai šalies mokslininkų įteiktos septynios kasmetinės Lietuvos mokslo premijos.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis mokslo premijų įteikimo iškilmėse sveikindamas apdovanotuosius pasidžiaugė, kad per pastaruosius metus jis turėjo išskirtinę Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Geras amatininkas duonos neprašo (7)

Currus.lt nuotr.

„Tuk- tuk“ – meistriukas. Punktualus kaip Katedros laikrodis. Ir šitaip jau antra savaitė. Norėčiau, kad nors kartą pavėluotų – pasiilgau ryto su savimi.

„Tuk-tuk, štai ir aš“, – šypsosi Saulius. Iš pirmo žvilgsnio – vaikinas, iš antro – brandus vyras, nes jau turi vieno mėnesio dukrytę ir jaučiasi už ją atsakingas. Štai kas vyrą daro vyru – atsakomybės jausmas. Ne brangus automobilis, net ne sėkminga karjera ir  ne aukštieji mokslai. Jau pačią pirmą dieną Saulius man rodo naujagimės nuotraukas: štai ji šypsosi, nykštį čiulpdama, štai šitaip žiovauja, o štai čia – pirmasis prausimas… Skaityti toliau

Nuo rugsėjo Klaipėdos licėjus vykdys Tarptautinio bakalaureato diplomo programą (0)

Lietuvos respublikos vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teiktam projektui išduoti sutikimą Klaipėdos licėjui vykdyti Tarptautinio bakalaureato diplomo programą.

Sutikimą vykdyti Tarptautinio bakalaureato diplomo programą Klaipėdos licėjui švietimo, mokslo ir sporto ministras išduos artimiausiu metu.

Tarptautinio bakalaureato diplomo programa – tai vidurinio ugdymo (III ir IV gimnazijos klasės) programa, pripažįstama tarptautiniu mastu, skirta 16–19 metų Skaityti toliau

Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta Arvydui Grišinui (0)

Arvydas Grišinas | kff.lt nuotr.

Vasario 7 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija posėdyje nagrinėjo nusipelniusių jaunųjų dokumentus, pateiktus gauti mokslininkų Valstybės Nepriklausomybės stipendiją. 2020 metų nusipelnę mokslininkai – dr. Arvydas Grišinas, dr. Justas Stončius, dr. Jolita Čeičytė. Apsvarsčiusi pateiktas paraiškas, Komisija nusprendė Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skirti dr. Arvydui Grišinui.

Arvydas Grišinas gimė 1987 m. vasario 27 d., baigė Vilniaus Jėzuitų gimnaziją. Studijavo Vilniaus universitete, Istorijos fakultete. Doktorantūrą baigė Kento universitete (Didžioji Britanija). Buvo išvykęs į podoktorinę stažuotę Jeilio universitete (JAV). Dirba Kauno technologijos universitete ir Vilniaus dailės akademijoje. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Kada prasidės dalykiškas verslo ir mokslo dialogas? (Komentarai įrašui J. Jasaitis. Kada prasidės dalykiškas verslo ir mokslo dialogas? yra išjungti)

Jonas Jasaitis | asmeninė nuotr.

Baigiantis sovietmečiui, teko atlikti malonią ir daug įdomios informacijos suteikusią pareigą – pagloboti iš Kanados atvykusį išeivijos lietuvį, beveik keturis dešimtmečius nemačiusį savo gimtojo krašto. Tai suteikė puikią progą pabendrauti neskubant, neraginant ragauti visko, kas padėta ant stalo arba nuolat kilnoti stikliuką.

Buvo labai įdomu pasikalbėti ne tik apie tai, kaip garbiam svečiui sekėsi įsikurti mums tada dar visai nepažįstamame krašte, ir palyginti šį pasakojimą su įspūdžiais, jo patirtais seniai nematytoje Lietuvoje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? | LRT

Praeitų metų pabaigoje Vilniaus universitetas pirmą kartą istorijoje savo valia sustabdė veiklą. 1831 metais po sukilimo universitetą uždarė caras Nikolajus I, 1943 metais – okupacinė nacių valdžia. Šįkart akademikai patys nusprendė dvejoms dienoms sustabdyti darbą, nes Vyriausybė neištęsėjo pažadų padidinti atlyginimus.

Vilniaus universiteto rektoriaus Artūro Žukausko teigimu, investicijų į mokslą grąža yra labai didelė. „Suomijoje paskaičiuota, kad 1 euras, įdėtas į mokslą ir studijas, duoda 8 eurus ekonominės grąžos. „Infobalt“ duomenimis, vienas informacinių technologijų specialistas Skaityti toliau

Lietuvos švietimo taryba siūlo Seimui nemažinti stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimų (0)

Saulė Mačiukaitė-Žvinienė | agenda.strata.gov.lt nuotr.

Sausio 6 d., Seimo posėdyje, Lietuvos švietimo taryba (LŠT) aptarė Seime svarstomus Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus dėl stojimo į aukštąsias mokyklas ir studijų finansavimo.

„Šalies konkurencingumui yra svarbus ne diplomų skaičius“, – pabrėžė LŠT pirmininkė prof. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė. LŠT atsižvelgdama į švietimo strategijos tikslus suteikti mokiniams, studentams ir jaunimui palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus, sukurti vienodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą, grįstą veiksminga pagalba atpažįstant save ir renkantis kelią veiklos pasaulyje, siūlo, kad mokiniai galėtų laisvai pasirinkti, kokius būtinus, stojant į aukštąsias Skaityti toliau

Seime vyks visuotinis Lietuvos mokslininkų suvažiavimas (tiesioginė transliacija) (0)

2017 m. konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“ | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

 

Gruodžio 13 d., penktadienį, 10 val. istorinėje Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmuose) vyks visuotinis Lietuvos mokslininkų suvažiavimas, skirtas svarbiausiems mokslo ir studijų sistemos klausimams aptarti. Renginio pradžia – 10 val. Įėjimas – per Seimo III rūmų apsaugos postą.

Suvažiavime numatoma aptarti šiuos klausimus:

  1. Lietuvos mokslininkų potencialo išsaugojimas ir sutelkimas, kuriant ir įgyvendinant valstybės strategiją. Jaunųjų mokslininkų potencialo ugdymas. Mokslininkų veiklos prestižo atkūrimas Skaityti toliau

D. Razauskas: Krikščionybė sukonstravo pagonybę kaip savo šešėlį, kaip tamsiąją savo pusę (30)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos muzikos informacijos centras netrukus išleis kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus oratorijų „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978) ir „Iš jotvingių akmens“ (1983) vinilinę plokštelę, kurioje – specialiai šiam albumui padaryti kamerinio choro „Aidija“ ir kviestinių atlikėjų įrašai. Abi oratorijos turėjo smūginį poveikį Lietuvos kultūrai, jos peržengė įvairių valstybių sienas ir išliko paveikios iki šių dienų. Oratorijos sulaukė daug muzikos kritikų, tyrinėtojų ir žurnalistų dėmesio Lietuvoje bei užsienyje, todėl šį kartą norėjosi jas permąstyti žymiai platesniame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekstuose. Skaityti toliau

2021-ieji paskelbti Marijos Gimbutienės metais (1)

Prof. Dr. Marija Gimbutienė | Monikos Boirar nuotr.

Gruodžio 3 d. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. sausio 23 d. sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtoja Marija Gimbutienė, 2021-uosius nusprendė paskelbti Marijos Gimbutienės metais.

M. Gimbutienė buvo archeomitologijos pradininkė, mokslininkė, padėjusi pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai.

Priimtu dokumentu įvertinama išskirtinė jos asmenybė ir jos darbų įtaka Lietuvos archeologijai, antropologijai, archeomitologijai – Skaityti toliau

Vilniaus universitetas dalins diplomus „Už Ačių“ (6)

VU akcija „Diplomas už Ačių“ | FB nuotr.

Šiandien, lapkričio 27 d. Vilniaus universiteto (VU) atstovai rengia socialinę akciją, siekdami atkreipti dėmesį į tai, jog Vyriausybė kitų metų valstybės biudžete visiškai nenumato skirti lėšų dėstytojų ir mokslininkų bei neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui.

Todėl šiandien, trečiadienį, 12.30 val. V. Kudirkos aikštėje (Vilniuje, prie Vyriausybės), vyks VU socialinė akcija-demonstracija „Diplomas už Ačių“. VU rektorius Artūras Žukauskas visiems, palaikantiems akademinę bendruomenę, diplomus įteiks „Už Ačių“, gros pučiamųjų orkestras „Oktava“.

Skaityti toliau

Lapkričio 15 d. bus teikiami mokslo apdovanojimai užsienio lietuviams (1)

Lapkričio 15 d. bus teikiami mokslo apdovanojimai užsienio lietuviams | smm.lt nuotr.

Lapkričio 15 d., 18.30 val., Vytauto Didžiojo universitete (Didžiojoje auloje, Gimnazijos g. 7, Kaunas) lapkričio 14–16 dienomis vyksiančio XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo metu, vyks mokslo apdovanojimų užsienio lietuviams teikimo iškilmės. Apdovanojimus įteiks švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiemet skiria penkis apdovanojimus užsienio lietuviams. Laimėjimais siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais. Apdovanojimai užsienio lietuviams mokslininkams skiriamos jau vienuoliktą kartą. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Žiniasklaida ir… mokslininkai (Komentarai įrašui J. Jasaitis. Žiniasklaida ir… mokslininkai yra išjungti)

Jonas Jasaitis | Alkas.lt nuotr.

…Jūs grįžote iš darbo. Dar tebėra atmintyje kolegų balsai, žingeidžios studentų akys. Dar tebedžiugina neseniai jūsų sukurto vertingo įrenginio tarptautinis įvertinimas. Gal apmąstote tęsiamo socialinio tyrimo duomenis arba būsimojo susitarimo su neseniai Lietuvoje veiklą pradėjusios garsios, bet jūsų tyrimais jau susidomėjusios įmonės aspektus. Gal skamba prasmingos mokslinės diskusijos nuotrupos, planuojate, kaip ją pratęsite… Mokslininko darbo diena – nenormuota. Giedra doro, savo tautos labui dirbančio tyrėjo nuotaika. Skaityti toliau

Bus atidaryta grupės dailininkų paroda „Faximilinis dievas“ (0)

rengėjų nuotr.Spalio 17 d., ketvirtadienį, 18.30 val. LDS galerija „Arka“ (Aušros Vartų g. 7, Vilnius) kviečia į grupės dailininkų parodos „Faximilinis dievas“ atidarymą.

Žmogus visais amžiais užsiėmė garbinimo veikla. Senovės Graikijoje dievų buvo pilnas kalnas, Senovės Egipte klestėjo saulės ir mirties, actekų kultūroje – dangaus ir vaisingumo dievai. Mokslui ėmus aiškinti Visatos ir gamtos paslaptis, kurias anksčiau svarstyti galėjo tik religija ir filosofija, išsivystė monoteistiniai tikėjimai, daugiausia skirti suteikti paguodą ir viltį. Kurstydamos galią, baimę ir tikėjimą dogmomis, „dievybės“ reguliavo įsivaizduojamą tiesą bei žmogaus ir aplinkos santykį. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Su tėčiu pasėdėti jo suole (0)

Regina Jasukaitienė Prie Prezidento A.Smetonos stalo | asmen. nuotr.

Mokyklinėje nuotraukoje savo tėtį-mokinuką atpažinau iš … judesio – kairės rankos linkio, išlikusio visą gyvenimą. Įgimta detalė, gauta gimstant ir kurios niekas niekad taip pat nepakartos. Vaikystės nuotraukų tėtis neturėjo. Šeima gyveno neturtingai, Juodvisinės kaimas – pamiškėje, žemė nederlinga, iš visų pusių krūmynai kemsynai, o miškas – vieni alksniai.

Nuotraukoje Lėno pradžios mokyklos mokinukai basi, berniukai rudinukėmis apsivilkę. Susispietę prie pastato, dengto šiaudais – mokykla buvo prisiglaudusi pas ūkininką. Skaityti toliau

P. Tomaševskis: Ko galima pasimokyti iš Lenkijos aukštojo mokslo reformos? (4)

Patrikas Tomaševskis (PatrykTomaszewski) | VDU nuotr.

Praėjusiais metais Lenkijoje buvo pradėta aukštojo mokslo reforma, kurią žadama baigti iki 2021 m. Nuo pat pradžių į taip vadinamos „Konstitucijos mokslui“ rengimą buvo įtraukta akademinė bendruomenė, o visas procesas buvo paremtas plačiomis diskusijomis, kurios truko 2 metus. Visgi, nemažai klausimų yra vis dar neatsakyti. Galima palyginti Lietuvos ir Lenkijos aukštojo mokslo politikos pokyčius.

Mikalojaus Koperniko universiteto Politologijos ir tarptautinių santykių fakulteto prodekano dr. Patriko Tomaševskio (Patryk Tomaszewski) teigimu, Skaityti toliau

VU skirs stipendijas pirmiesiems šeimoje siekiantiems aukštojo mokslo (0)

Studentai | smm.lt nuotr.

Nors Lietuva yra tarp labiausiai išsilavinusių šalių pasaulyje, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktų tyrimų duomenys rodo, kad mūsų šalyje aukštasis mokslas gabiems, talentingiems moksleiviams ne visuomet prieinamas. Vilniaus universitetas (VU), siekdamas mažinti atskirtį, šiemet skiria 100 studijuoti skatinančių stipendijų. Į jas pretenduoti gali ir abiturientai, kurie universitetinio išsilavinimo sieks pirmieji šeimoje.

Aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems pagal sugebėjimus

Skaityti toliau

Kokia ateitis laukia humanitarinių mokslų? (4)

Profesorius Dario Martinelis | G. Rein nuotr.

Mažėjant humanitarinių mokslų populiarumui ir vaidmeniui visuomenėje, vis dažniau pasigirstant kalboms, neva jie nepraktiški, atsilieka nuo technologijų plėtros, o jų atstovams sunkiau įsidarbinti, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetų profesorius, muzikologas, semiotikas Dario Martinelis (Dario Martinelli) pristato naujųjų humanitarinių mokslų (angl. Numanities) koncepciją. Tai mokslinių tyrimų platforma, vienijanti skirtingas humanitarinių mokslų kryptis ir atitinkanti realius visuomenės poreikius. Išsamiau apie tai kalbamės su iš Italijos kilusiu profesoriumi Skaityti toliau

Vilniuje vyko tarptautinis kūrybiškumo ir naujų sumanymų renginys (0)

Renginys „Vilnius Mini Maker Faire 2019“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Gegužės 25 d., Vilniuje, jau ketvirtą kartą vyko renginys „Vilnius Mini Maker Faire 2019“ [į lietuvių kalbą jau niekas nesivargina versti, – Alkas.lt pastaba]. Tai tarptautinis kūrybiškumo ir naujoviškų idėjų renginys-mugė, sujungianti mokslą, technologijas, verslą, meną, amatus ir „Pasidaryk pats“ (angl. Do-It-Yourself) iniciatyvas.

Renginys rengiamas ketvirtą kartą gavus oficialią licenciją iš organizacijos „Make Media“ (JAV). „Maker Faire“ skirtas technologijų, švietimo entuziastams ir profesionalams, inovatyviam jaunam verslui, moksleiviams, studentams, mokytojams ir dėstytojams. Skaityti toliau

Kaip atrodys studijos kolegijose po 15 metų? (0)

Kaip atrodys studijos kolegijose po 15 metų? | LKDK nuotr.

Keičiasi viskas: technologijos, procesai, aplinka, vienų ar kitų reiškinių suvokimas, kasdien atsiranda vis daugiau galimybių, o esančios ribos mažėja. Šiame kontekste ne išimtis ir aukštasis mokslas. Kaip jis atrodys po 15 metų savo vizijas pristato Lietuvos kolegijų vadovai.

Manoma, kad artimiausioje ateityje aukštasis mokslas keisis iš esmės. Visų pirma, tam labai didelę įtaką turės dirbtinis intelektas, kuris darys įtaką studijų procesams, dėstytojų ir studentų vaidmenims. Antra – studijos taps vis labiau individualizuotos, pagal kiekvieno studento Skaityti toliau

Prof. V. Žydžiūnaitė: Intelektualai buvo ir garbinami, ir plūstami visais laikais (1)

Vilma Žydžiūnaitė | asmeninė nuotr.

Lietuvoje yra nemadinga kalbėti apie mokslininkus, kai tuo tarpu kitose išsivysčiusiose šalyse yra priešingai – jų veikla laikoma viena patraukliausių, nes leidžia prisidėti prie valstybės gerovės pasitelkiant intelektą. Šiuos ir kitus iššūkius naujoje monografijoje tyrė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorė Vilma Žydžiūnaitė.

„Intelektualai buvo ir garbinami, ir plūstami visais laikais, įvairiausiose kultūrose. Pradedant antikine Graikija ir baigiant šiandienine Rusija, Iraku ar Mianmaru, Skaityti toliau