Rugsėjo 24 d. 12-17 val. Lietuvos sveikuolių sąjunga (LSS) su partneriais kviečia sveikos ir blaivios gyvensenos entuziastus į Pažaislio vienuolyne įsikūrusį svetingumo kompleksą „Monte Pacis“ (T.Masiulio 31, Kaunas), kuriame vyks sveiko maisto šventė ‚Pažaislio dūzgės“. Renginyje Lietuvos vegetarų motina tituluojama 85 metų chemijos mokslų daktarė, docentė Ksavera Vaištarienė dalinsis savo patirtimi apie pasninką ir badavimą gydantis „nepagydomas“ ligas. Skaityti toliau
Ruduo – pokyčių metas ne tik gamtoje, bet ir kiekvienos šeimininkės virtuvėje. Neseniai tikra atgaiva buvę švieži vaisiai rudens sezoną įgaus visai kitą atspalvį ir dar ryškesnį skonį. Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjo, KTU prof. Prano Viškelio, dabar pats metas ne tik džiovinti savąjį derlių – obuolius ir kriaušes, bet ir pasirūpinti įvairiais džiovintais vaisiais, kurie iki kitos vasaros bus nepamainomi pagalbininkai tiek virtuvėje ruošiant įvairius patiekalus, tiek norint praturtinti visos šeimos mitybą Skaityti toliau
Siekiant išsiaiškinti, kiek druskos yra Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto gaminiuose, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo atlikti maisto gaminių tyrimai.
2015–2016 m. ištirti 93 duonos gaminių mėginiai (iš jų – 50 duonos ir 12 batono mėginių). Druskos kiekis duonos gaminiuose svyravo nuo 0,13 iki 2,5 g / 100 g gaminio, duonoje – nuo 0,13 iki 1,16 g / 100 g. Vidutiniškai duonoje druskos yra 0,88 g / 100 g (mediana – 0,94 g / 100 g). Skaityti toliau
Patarlė sako, kad reikia pūdą druskos suvalgyti, kad žmogų pažintum. Jei laikytumėmės Pasaulio sveikatos organizacijos patarimų dėl druskos suvartojimo, žmogų pažinti užtruktų beveik 9 metus. Deja, dauguma pasaulio ir Europos šalių šiandien kalba apie per gausų druskos vartojimą ir su tuo susijusias sveikatos problemas.
Pasaulio sveikatos organizacija pataria per parą suvartoti ne daugiau kaip 2 gramus natrio ir tai atitinka 5 g druskos. Vidutiniškai 95 procentus natrio suvartojame valgydami druską. Skaityti toliau
Šv. Velykos – gražiausia atgimstančio pavasario ir bundančios gamtos šventė. Iš seno Lietuvoje buvo laikomasi įvairių šventinių velykinių papročių ir tradicijų, kai kurie iš jų siekia net akmens amžių. Tačiau, pasak etnologų, dauguma tradicijų nyksta, o išlieka tik valgymo kultūra.
Velykinis pyragas, margučiai, kiaulienos patiekalai (šaltiena, virtos dešros, kumpis) – tradicinės Velykų stalo vaišės. Nereikėtų pamiršti, kad žmonės, laikydamiesi senovės papročių ir tradicijų, prie Velykų stalo sėsdavo po septynių savaičių gavėnios, savaitę iki Velykų griežtai laikydavosi pasninko. Skaityti toliau
20 proc. Europos gyventojų pavasarį, sužydėjus augalams, turi gydytis nuo paūmėjusios šienligės (polinozės). Daugiausia nuo jos kenčia miesto gyventojai, kuriems alergijos simptomus sustiprina oro tarša ir jame sklandančios dyzelinio kuro dalelės – jos sudaro net 90 proc. visų miesto ore esančių svetimkūnių. Medikai įspėja: svarbu ne tik mažinti ligos simptomus ir gydytis, bet ir gerai žinoti mitybos reikalavimus, nes sergant šienlige, suvalgytas obuolys, morka ar kitas, atrodytų, nepavojingas gaminys, gali baigtis net mirtimi. Skaityti toliau
Maisto ir sporto santykis nagrinėjamas nuo antikinių laikų. Viena senovės graikų legenda pasakoja apie Miloną, atletą iš Krotono miesto, – jis kasdien suvalgydavo 10 kg mėsos, 10 kg duonos ir išgerdavo 9 litrus vyno. Nuo antikos laikų mitybos taisyklės pasikeitė – sveikatingumo klubo treneris, dietistas Lukas Jaliūnas pataria, į ką norintys numesti svorį turėtų atkreipti dėmesį šiandien.
Badas niekada nepasiteisina
Visų pirma specialistas įspėja nesusižavėti sensacingomis mitybos naujovėmis ir nežaloti Skaityti toliau
Mitybos mokslininkė, devynių knygų autorė kanadietė Brenda Davis dvidešimt metų dalija sergantiems sveikatos receptus – dirbdama su klientais ir didelėmis bendruomenėmis ji keičia jų mitybą ir gyvenseną tam, kad šie būtų sveiki ir džiaugtųsi ilgu gyvenimu. Paslaptį, kuo maitintis, kad išvengtume ligų arba susirgę pasveiktume, ji atskleidė ir vlmedicina.lt skaitytojams.
„Ilgus metus dirbdama Maršalo salose, kur daugiausia pasaulyje žmonių serga II tipo cukriniu diabetu, susidūriau su didžiuliu pasipriešinimu keisti ydingus mitybos įgūdžius, kurie ir yra II tipo diabeto priežastis, Skaityti toliau
Patyrę daržovių augintojai jau žino, kad kovo mėnesio pabaiga yra pats tinkamiausias laikas planuoti derlių ir imtis paruošiamųjų darbų. Kaip viską apgalvoti taip, kad derliaus nebūtų per daug, bet ir nepritrūktų, šviežios daržovės džiugintų ilgiau ir nuo ko apskritai reikėtų pradėti pirmuosius darbus šiltnamyje, pranešime spaudai pataria šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas Nerijus Rakickas.
Sėjos pranašai – pražydę šalpusniai
Specialistas teigia, kad kaip tik dabar yra pats metas apgalvoti būsimo derliaus įvairovę, kiekį, kurį jūsų šeima suvartos, ir pasirūpinti daržovių sėklomis. Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, susitikęs su šalies maisto pramonės atstovais, aptarė gyventojų mitybos gerinimo klausimus, sveikatai nepalankių gaminių ribojimo patirtis ES šalyse ir tolesnius bendrus veiksmus, siekiant bendro tikslo – geresnės gyventojų sveikatos.
„Vyriausybės programoje daug dėmesio skiriama gyventojų sveikatai ir mitybos gerinimui. Atsižvelgdami į Pasaulio sveikatos organizacijos Europos maisto ir mitybos politiką, kitus strateginius dokumentus, siekiame, kad ir Lietuvoje būtų kuo daugiau Skaityti toliau
Lietuvių mitybos įpročiai vis dar atsilieka nuo pasaulinių tendencijų, tačiau specialistai pripažįsta, kad ir čia jau prigyja svetur paplitusios gastronominės mados – žmonės darosi drąsesni ir išrankesni, norima kokybiškų ir natūralių produktų. Maisto specialistas Lukas Semeževičius pabrėžia, kad Lietuvoje įsitvirtina Vakarų šalių požiūris, kai maistas – vėl tarsi vaistas, ir šis požiūris atsispindi maisto tendencijų prognozuotojų įžvalgose bei mitybos specialistų rekomendacijose. Skaityti toliau
Prasidėjus švenčių maratonui daugelį užklumpa virškinimo sutrikimai. Medikai teigia, kad šių negalavimų galima išvengti prie stalo paisant saiko.
Sunkumo jausmas
Paprastai prieš šventes vaistinėse klientų padaugėja, o preparatų nuo virškinimo sutrikimų paklausa išauga kone trečdaliu. Iš tiesų retas šventiniu laikotarpiu nėra jutęs pilvo pūtimo, skausmo, pykinimo ar rėmens deginimo. Prisivalgius riebaus maisto, išgėrus alkoholio, sutrinka skrandžio, kepenų, kasos veikla, todėl virškinimo fermentų, skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų, aktyvintos anglies tablečių griebiamasi kaip panacėjos. Skaityti toliau
4380 dienų arba 12 metų. Tokiam laikotarpiui atiduodame savo atžalas į mokytojų rankas. Kokį savybių ir įgūdžių rinkinį subrandins vaikas, priklauso nuo to, kaip mokykla padės atskleisti geriausias jo asmenybės savybes.
„Kiek pats save prisimenu, darbų pamokos mokykloje man būdavo pačios įdomiausios. Turbūt dėl to, kad jos yra arčiausiai realaus gyvenimo. Tai ne kažkokios lygties su nežinomaisiais sprendimas ar teorinė paskaita apie fotosintezę, – teigia vaikų mokymo ekspertas Nerijus Buivydas. Skaityti toliau
Vasarą per karščius dažnai pastebime, kad valgyti norisi mažiau arba visai nebesinori. Ypač tai pastebi vaikų „nevalgiukų“ tėveliai. Vaikų mitybos specialistas doc. Vaidotas Urbonas sako, kad dažniausiai prasčiau valgantys vaikai puikiai auga ir yra visiškai sveiki, tad tėveliams neverta pernelyg jaudintis. Ekspertas pateikia ir pagrindines priežastis, dėl kurių tėvams atrodo, kad vaikas nevalgo.
1. Per daug užkandžiauja
Jeigu vaiko svoris atitinka ūgį, vadinasi, vaikas puikiai auga ir jo apetitas yra geras. Dažniausiai paaiškėja, kad vaikas tiesiog valgo ne tai, ką reikėtų,
Mityba vasarą nereikalauja daug pasiaukojimo, juk atėjus vasaros karščiams visad lengviau kontroliuoti savo apetitą, kadangi organizmui nereikia papildomų kalorijų. Tokiu atveju verta rinktis lengvus patiekalus ir daugiau skysčių. Dažnai tokia mityba padeda ne tik atsikratyti papildomų kilogramų, bet ir pagerinti savo savijautą. Štai keletas patarimų, kaip galima suplanuoti puikią vasarinę dietą.
Daugiau vaisių ir daržovių Skaityti toliau
Pasaulio sveikatos organizacijos bei gydytojų teigimu, apie 40–60 proc. įtakos sveikatai turi gyvenimo būdas – mityba, žalingi įpročiai, nepakankamas fizinis aktyvumas ar net emocinė būsena yra vienos dažniausiai minimų vėžio, širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų priežasčių. Lietuvoje viešintis ir gydytojų konferencijoje dalyvavęs biotechnologijų kompanijos vadovas, pasaulyje pripažintas telomerų diagnostikos ekspertas Stepas Matlinas (Stephen J. Matlin) sako,
Vis didesnė maisto pasiūla parduotuvėse priverčia suabejoti, kaip pasirinkti tinkamą gaminį, todėl ne retas vadovaujasi tokiais kriterijais, kaip pakuotės patrauklumas, neseniai matyta reklama ar tiesiog emocijos. Duonos lentynos tiesiog pribloškia savo gausa, todėl pasirinkti tinkamą gaminį, kuris būtų naudingiausias mūsų sveikatai – tikras iššūkis. Vis dėlto, specialistų teigimu, jam įveikti užtenka vos kelių svarbiausių taisyklių.
„Duona yra labai svarbus kasdienis maisto gaminys, todėl ją rinktis reikėtų atidžiai ir Skaityti toliau
Psichologo dr. Mariaus Daugelavičiaus teigimu, esant niūriam ir lietingam orui žmonės linkę valgyti daugiau saldėsių bei kaloringesnių užkandžių ir pasiduoti emociniams pirkiniams. Sugrįžus saulėtiems orams, maisto, kaip geros nuotaikos šaltinio, poreikis ženkliai sumažėja – renkamasi daugiau gaivesnių ir sveikesnių gaminių, taip pat auga ir laisvalaikio prekių pardavimai.
„Saulės spinduliai padeda gaminti serotoniną, kuris neutralizuoja neigiamas emocijas. Dėl to šiltuoju metų laiku jaučiamės energingesni, geresnės nuotaikos, o atšalus tampame tingesni ir labiau paniurę.
Cukrinis diabetas – neskausminga, tačiau savo komplikacijomis labai pavojinga liga. 2015 m. pasaulyje šia liga sirgo 415 mln. 20-79 m. amžiaus gyventojų, kitaip tariant, 1 iš 11 suaugusiųjų. Balandžio 7-ąją minint Pasaulinę sveikatos dieną, kurios šių metų tema – diabetas, bei ženkliai didėjant sergančiųjų šia liga žmonių skaičiui, vaistininkai pataria, kaip išvengti šios klastingos ligos.
Diabetas yra chroniška ir visą gyvenimą, nuo tos minutės, kuomet medikai įvardija diagnozę,
Didžiausia pavasario šventė – Velykos, jau visai čia pat, tačiau specialistai sako, jog šiuo laikotarpiu, kartu su šventine nuotaika kone į kiekvienus namus ateina ir virškinimo problemos. Gausiai vaišėmis nukrautas stalas, gali tapti dideliu sveikatos išbandymu. Todėl vaistinės specialistai pataria, į ką derėtų atkreipti dėmesį, norint išvengti sveikatos problemų ir sunkumo jausmo bei išvengti didelių išlaidų vaistams.
„Kiekvienais metais pošventiniu laikotarpiu į medikus ir vaistininkus kreipiasi daugybė žmonių,
„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad lietuviams trūksta informacijos apie maisto papildus – su šiuo teiginiu sutiko net 38 proc. apklaustųjų. Tai patvirtina ir kiti apklausos rezultatai – net trečdalis lietuvių maisto papildų neskiria nuo maisto priedų. Tačiau beveik pusė lietuvių organizmą trūkstamomis medžiagomis ar siekiant sustiprinti tam tikrų organų funkcijas jau įprato papildyti vartodami įvairius maisto papildus, tačiau tai daro nereguliariai.
Apie maisto papildus pakankamai žinių turi du trečdaliai lietuvių: 66 proc. jų sutiko, kad maisto papildus galima vartoti ir sergant, Skaityti toliau
Daugelis žmonių dažnai nesusimąsto, kiek daug kalorijų yra net ir mažame gabalėlyje mėgstamo deserto. Pavyzdžiui, suvalgius gabalėlį sūrio pyrago, norint sudeginti kalorijas, reikėtų daugiau nei valandą intensyviai plušėti sporto salėje. Tačiau kartais net ir žinant, kokie kaloringi yra mūsų mėgiami desertai, atsispirti norui pasmaližiauti būna labai sunku. Norint atsikratyti bereikalingų kalorijų galima pasigaminti 5 skanius, tačiau mažai kaloringus desertus. Štai jie:
Energetinė vertė – 127 kcal/100 g. Skaityti toliau
Visuomenėje vis dar diskutuojama apie vegetarizmo, veganizmo bei žaliavalgystės (augalinės mitybos) naudą: vyrauja įsitikinimas, kad tokia mityba nesuteikia reikalingos energijos kiekio, o kompensuoti mėsos nėra kuo. Be to, kalbama, kad toks maistas neskanus, o ir pasigaminti visaverčių patiekalų be mėsos – misija neįmanoma. Tačiau žinomi žmonės, ilgą laiką remdamiesi augalinės mitybos principais, tokius įsitikinimus paneigia.Atlikėjas Edgaras Lubys vegetaru tapo seniau nei prieš septynerius metus. Pasak muzikanto, pokyčiai aplankė palaipsniui: metus rūkyti bei vartoti alkoholį, Skaityti toliau
Kovo 8 dieną Europos Parlamento priimtas sprendimas palengvins vaisių, daržovių ir pieno tiekimą mokykloms. Naujoji Eeuropos Sąjungos (ES) programa, kuria siekiama kovoti su vaikų nutukimu ir nesveika mityba, bus gausiau finansuojama ir leis skirti daugiau dėmesio vaikų švietimui, pavyzdžiui, moksleivių lankymuisi ūkiuose.
Esamos pieno bei vaisių ir daržovių tiekimo mokykloms programos bus sujungtos. EP dėka pieno vartojimui mokyklose skatinti bus papildomai skirta 20 mln. Skaityti toliau
Mitybos raciono pokyčius natūraliai diktuoja sezoniškumas, tad atėjus pavasariui ypač svarbu po žiemos nualintą organizmą aprūpinti reikalingomis medžiagomis, kurių galime gauti su maistu. Net 80 proc. gyvenimo būdo kokybės lemia subalansuota mityba ir tik nedidelę dalį – fizinis aktyvumas. Todėl nusprendusiems įsigyti sporto klubo abonementą ar išsitraukti bėgimo batelius, visų pirma, reikėtų atidžiai peržvelgti savo valgiaraštį.
Komentuoja sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė, knygos „Balansas: skanus maistas ir sveikos gyvensenos idėjos aktyviems žmonėms“ viena iš autorių.
1. Prasimanymas. Sulieknėti galima tik nevalgant angliavandenių (vaisių, bulvių, kruopų, duonos).
Tiesa tik iš dalies. Angliavandeniai mums būtini ir turi sudaryti 50–65 proc. mitybos. Svarbu atsižvelgti į kelis dalykus. Pirma, angliavandeniai suteikia organizmui energijos, o baltyminiai produktai (mėsa, žuvis, varškė) negali jų pakeisti. Skaityti toliau
Kas trečias šalies darbuotojas patiria stresą ir tik kas ketvirtas dėl šios priežasties tinkamai įvykdo paskirtas užduotis – tokius rezultatus atskleidė šių metų sausį remiantis streso valdymo programa „StressOff“ atliktas tyrimas. Besikeičiantys reikalavimai ir projektų įvykdymo terminai, informacijos trūkumas ir nepasitenkinimas atliekamomis užduotimis – pagrindiniai veiksniai, lemiantys įtampą darbe ir galintys sukelti rimtų sveikatos problemų. Šalies organizacijose atlikto streso valdymo tyrimo rezultatai bus pristatomi pirmojoje Lietuvoje streso valdymo konferencijoje, kuri vyks balandžio 14 d.
Kiekvieną kartą, kai turime laiku atiduoti projektą, esame pakviečiami į vadovo kabinetą ar deramės su tiekėjais, mūsų organizme įsijungia streso mechanizmas, kuris pradeda „pumpuoti“ streso hormonus. Po 10, 20 ar 40 metų imame justi Skaityti toliau
Visuomenė vis labiau domisi sveika, blaivia gyvensena, žmonės tampa sąmoningesni. Formuojasi kritinė masė, kuri ne tik laukia esminių permainų Lietuvoje iš kitų, bet pirmiausia pradeda nuo savęs.
Pokalbis su Sveikatingumo metų ir Sveikatos bangos dešimtmečio sąjūdžio iniciatoriumi, Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos nariu, knygos „Sveikata, kuri mus saugo“ autoriumi, publicistu Juozu Dapšausku.
– Kada ir kodėl pradėjote domėtis sveiku gyvenimo būdu? Skaityti toliau
Prisipažinsiu atvirai – visuomet vos tik kyla būtinybė panaudoti žodį „vegetaras“ arba „veganas“ manyje kyla vidinis pasipriešinimas. Modernioje visuomenėje šie reiškiniai jau senai yra nevaisingų ir dažniausiai sektantiškai primityvių ginčų šaltiniais. Lyg nėra geresnio būdo panaudoti savąjį laiką ir jėgas, kaip vieniems įrodinėjant juk „mėsėdžiai“ yra primityvus barbarai-kraugeriai, o kitiems esą „žolėdžiai“ gamtos klaida ir galiausiai turėtu išmirti. Skaityti toliau
Mokslininkai, ištyrę ir įvertinę suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos bei mitybos įpročių pokyčius per paskutiniuosius du dešimtmečius, nustatė, jog šie kito sveikatai naudinga linkme. Maistui gaminti naudojama daugiau augalinių aliejų, dažniau valgomos daržovės ir vaisiai, tačiau vis dar vartojama per daug sviesto, riebaus pieno.
Tokios išvados pateikiamos Nacionalinės mokslo programos „Lėtinės neinfekcinės ligos“ 2010–2014 m. ataskaitoje.
Tyrimo duomenimis, mitybos įpročiai glaudžiai susiję su išsilavinimu bei gyvenamąja vieta. Skaityti toliau
