Visi žinome, kad pieno gaminiai ir mėsa turtinga baltymais. Tačiau ar šie gaminiai tikrai sveikiausias pasirinkimas vaikams, suaugusiems, aktyviai sportuojantiems žmonėms? Kokios geriausios šių gaminių alternatyvos? Apie tai kalbinama Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė ir vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas.
Mėsos mėgėjams bloga žinia?
Šiaurės Amerikoje ištyrus daugiau nei 81 000 vegetarų ir mėsavalgių atskleisti šokiruojantys rezultatai. Skaityti toliau
Kristina Bondar – 36 metų fotografė, kuriai išlaikyti grožį ir jaunystę pavyksta sveikų gyvenimo įpročių dėka.
Kardinaliai pertvarkiusi savo mitybą, perėjusi prie sveiko gyvenimo būdo ji sukūrė savo „detox“ (detoksikacinę) programą bei šiandien įveikti sveikatos sutrikimus padeda ir kitiems.
– Jūsų gyvenimo būdas dabar yra kitoks nei seniau. Papasakokite, kaip gyvenote iki šių pasikeitimų? Skaityti toliau
Nuo kovo 1 d., chemijos mokslų daktarė, docentė K. Vaištarienė kviečia visus jungtis 30 dienų „grikių“ iššūkiui.
Lietuvos vegetarų motina tituluojama 86 metų chemijos mokslų daktarė, docentė Ksavera Vaištarienė tvirtina, kad daugelį neva nepagydomų ligų galima įveikti pakeitus mitybą – atsisakius mėsos, pasninkaujant, laikantis grikių dietos. Moters praktikoje, daugybė atvejų, kai jos konsultuoti žmonės pasveiko, nors medikai juos jau buvo nurašę.
50-ies metų įveikusi „nepagydomas“ ligas: Skaityti toliau
Pirmasis naujų metų mėnuo jau eina į pabaigą, o pažadai sau – „sveikai maitinsiuosi“, „dažniau sportuosiu“, „numesiu 5 kg“ – pamažu grimzta užmarštin kaip slogus sapnas, kurį norisi greičiau pamiršti? Nieko nuostabaus, šie pažadai reikalauja ne tik valios pastangų, bet ir laiko – pakeisti nusistovėjusį režimą nėra paprasta, o per naktį „prisijaukinti“ sveiką gyvenseną pavyksta retam. Tačiau tikrai viskas įmanoma. Pasak gydomosios mitybos specialistės Deimantės Rapalytės, viskam reikia skirti laiko ir meilė sveikam gyvenimo būdui išugdoma palaipsniui. Ji išskiria 5 sveikos mitybos principus, kurie užsibrėžtus naujametinius tikslus padės pasiekti lengviau. Skaityti toliau
Žiemą lašinių vartojimas Lietuvoje išauga labiausiai, nes atvėsus orams jaučiame didesnį energijos poreikį, o lašiniai puikiai malšina alkį ir suteikia jėgų. Švieži, sūdyti, rūkyti, vytinti, stori ar ploni, su raumenų sluoksniu ar be jo, minkšta ar kieta odele – lašinių būna pačių įvairiausių. Apie juos pasakoja ir kaip išsirinkti pataria maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas.
Renkantis lašinius svarbiausia atkreipti dėmesį į jų išvaizdą, kvapą ir storį. Kokybiški lašiniai yra baltos arba vos rausvos spalvos, be kraujosruvų ir pigmentinių dėmių, sumušimų, nepageltę ir nepatamsėję, be ryškiai matomų šerių. Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir atsakingi maisto gaminių gamintojai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigoja gerinti maisto gaminių sudėtį – mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį juose, siekiant užtikrinti geresnę ir sveikesnę jų sudėtį. Tad šis susitarimas su maisto pramone, prie kurio kviečiamos jungtis ir kitos gaminius gaminančios bendrovės, yra vienas iš žingsnių, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gyventojų mitybai. Skaityti toliau
Ar žinojote, kad netgi valgant obuolį, nesvarbu, kaip kruopščiai prieš tai jį nuplovėte, kartu su juo suvalgote apie 30 rūšių pesticidų? Ar pastebėjote, kad natūralų naminį pieną gali gerti tik retas kuris? Daugelis pas močiutę kaime naminio pieno net neparagauja – skonis ne koks, skrandis nevirškina. Kas atsitiko? Kodėl natūralaus gaminio skrandis nevirškina? Priežastis paprasta – organizmas priprato kartu su maistu gauti ir cheminių medžiagų porciją.
Ligos priežastis – maistas Skaityti toliau
„Europoje, kalbėdami apie inovacijas, susiduriame su vadinamuoju „europietiškuoju paradoksu“ – mūsų universitetuose ir mokslo institucijose atliekama be galo daug reikšmingų mokslo tyrimų, tačiau dažnai jie taip ir lieka laboratorijose“, – teigė Laura Supjeva, Europos Inovacijų ir technologijų instituto (EIT) poveikio ir stebėjimo vadovė.
Pasak jos, tam, kad tyrimai taptų pasaulį tobulinančiomis ir visuomenės gyvenimą gerinančiomis inovacijomis, bendradarbiavimas, partnerystės yra svarbiau nei finansavimas. Skaityti toliau
Muzikantė Aušra Paliušė save pristato kaip kūrėją, kuriančią gyvenimą, muziką, santykius, dainas. Jauna moteris sako, kad tokią darną kasdienybėje, kokią jaučia dabar, pasiekti padėjo būtent pakeistas gyvenimo būdas. Dar mokyklos laikais jai buvo uždrausta sportuoti dėl bronchinės astmos, o apie sveiką mitybą kalbų nei girdėjo, nei norėjo klausyti. Tad antsvoris jai ne tik badė akis, bet ir kėlė pavojų sveikatai, gyvenimas džiugino vis mažiau. Kol vieną dieną Aušra atsisveikino su senais įpročiais.
– Papasakokite, kaip gyvenote iki pasikeitimų? Skaityti toliau
Šventinis persivalgymas yra savotiškas stresas organizmui, kuris, pasak gydytojų dietologų ir kitų sveikatos specialistų, ne tik sukelia nemalonius pojūčius, bet ir iššaukia rimtesnius negalavimus. Gydytoja dietologė Rūta Petereit ir farmacininkė Laura Vanagaitė pataria, kaip šventiniu laikotarpiu išlaikyti tinkamą mitybą ir kaip elgtis, jei vis dėlto persivalgėte. Skaityti toliau
Pasidžiaugus gausiu rudens gėrybių derliumi kasmet iškyla klausimas: ką daryti su daržovių, vaisių, uogų ir grybų pertekliumi, idant vėliau netektų jo išmesti? Idėjinis „Virtuvės mitų griovėjų“ lyderis Alfas Ivanauskas sako, kad gyventojai iš naujo atranda daržovių ir vaisių konservavimą namuose. Jis ir kiti maisto gaminimo bei mitybos specialistai pasidalijo rekomendacijomis, kaip greitai ir paprastai konservuoti maisto gaminius.
„Konservavimas vėl grįžo į madą, to išpopuliarinimu pasirūpino skandinavai. Pasitelkus naujausias virtuvės technologijas, nebeliko jokio vargo išsaugoti vaisius ir daržoves bei jų vertingas savybes“, – teigia virtuvės eksperimentatorius, Skaityti toliau
Rugsėjo 24 d. 12-17 val. Lietuvos sveikuolių sąjunga (LSS) su partneriais kviečia sveikos ir blaivios gyvensenos entuziastus į Pažaislio vienuolyne įsikūrusį svetingumo kompleksą „Monte Pacis“ (T.Masiulio 31, Kaunas), kuriame vyks sveiko maisto šventė ‚Pažaislio dūzgės“. Renginyje Lietuvos vegetarų motina tituluojama 85 metų chemijos mokslų daktarė, docentė Ksavera Vaištarienė dalinsis savo patirtimi apie pasninką ir badavimą gydantis „nepagydomas“ ligas. Skaityti toliau
Ruduo – pokyčių metas ne tik gamtoje, bet ir kiekvienos šeimininkės virtuvėje. Neseniai tikra atgaiva buvę švieži vaisiai rudens sezoną įgaus visai kitą atspalvį ir dar ryškesnį skonį. Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjo, KTU prof. Prano Viškelio, dabar pats metas ne tik džiovinti savąjį derlių – obuolius ir kriaušes, bet ir pasirūpinti įvairiais džiovintais vaisiais, kurie iki kitos vasaros bus nepamainomi pagalbininkai tiek virtuvėje ruošiant įvairius patiekalus, tiek norint praturtinti visos šeimos mitybą Skaityti toliau
Siekiant išsiaiškinti, kiek druskos yra Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto gaminiuose, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo atlikti maisto gaminių tyrimai.
2015–2016 m. ištirti 93 duonos gaminių mėginiai (iš jų – 50 duonos ir 12 batono mėginių). Druskos kiekis duonos gaminiuose svyravo nuo 0,13 iki 2,5 g / 100 g gaminio, duonoje – nuo 0,13 iki 1,16 g / 100 g. Vidutiniškai duonoje druskos yra 0,88 g / 100 g (mediana – 0,94 g / 100 g). Skaityti toliau
Patarlė sako, kad reikia pūdą druskos suvalgyti, kad žmogų pažintum. Jei laikytumėmės Pasaulio sveikatos organizacijos patarimų dėl druskos suvartojimo, žmogų pažinti užtruktų beveik 9 metus. Deja, dauguma pasaulio ir Europos šalių šiandien kalba apie per gausų druskos vartojimą ir su tuo susijusias sveikatos problemas.
Pasaulio sveikatos organizacija pataria per parą suvartoti ne daugiau kaip 2 gramus natrio ir tai atitinka 5 g druskos. Vidutiniškai 95 procentus natrio suvartojame valgydami druską. Skaityti toliau
Šv. Velykos – gražiausia atgimstančio pavasario ir bundančios gamtos šventė. Iš seno Lietuvoje buvo laikomasi įvairių šventinių velykinių papročių ir tradicijų, kai kurie iš jų siekia net akmens amžių. Tačiau, pasak etnologų, dauguma tradicijų nyksta, o išlieka tik valgymo kultūra.
Velykinis pyragas, margučiai, kiaulienos patiekalai (šaltiena, virtos dešros, kumpis) – tradicinės Velykų stalo vaišės. Nereikėtų pamiršti, kad žmonės, laikydamiesi senovės papročių ir tradicijų, prie Velykų stalo sėsdavo po septynių savaičių gavėnios, savaitę iki Velykų griežtai laikydavosi pasninko. Skaityti toliau
20 proc. Europos gyventojų pavasarį, sužydėjus augalams, turi gydytis nuo paūmėjusios šienligės (polinozės). Daugiausia nuo jos kenčia miesto gyventojai, kuriems alergijos simptomus sustiprina oro tarša ir jame sklandančios dyzelinio kuro dalelės – jos sudaro net 90 proc. visų miesto ore esančių svetimkūnių. Medikai įspėja: svarbu ne tik mažinti ligos simptomus ir gydytis, bet ir gerai žinoti mitybos reikalavimus, nes sergant šienlige, suvalgytas obuolys, morka ar kitas, atrodytų, nepavojingas gaminys, gali baigtis net mirtimi. Skaityti toliau
Maisto ir sporto santykis nagrinėjamas nuo antikinių laikų. Viena senovės graikų legenda pasakoja apie Miloną, atletą iš Krotono miesto, – jis kasdien suvalgydavo 10 kg mėsos, 10 kg duonos ir išgerdavo 9 litrus vyno. Nuo antikos laikų mitybos taisyklės pasikeitė – sveikatingumo klubo treneris, dietistas Lukas Jaliūnas pataria, į ką norintys numesti svorį turėtų atkreipti dėmesį šiandien.
Badas niekada nepasiteisina
Visų pirma specialistas įspėja nesusižavėti sensacingomis mitybos naujovėmis ir nežaloti Skaityti toliau
Mitybos mokslininkė, devynių knygų autorė kanadietė Brenda Davis dvidešimt metų dalija sergantiems sveikatos receptus – dirbdama su klientais ir didelėmis bendruomenėmis ji keičia jų mitybą ir gyvenseną tam, kad šie būtų sveiki ir džiaugtųsi ilgu gyvenimu. Paslaptį, kuo maitintis, kad išvengtume ligų arba susirgę pasveiktume, ji atskleidė ir vlmedicina.lt skaitytojams.
„Ilgus metus dirbdama Maršalo salose, kur daugiausia pasaulyje žmonių serga II tipo cukriniu diabetu, susidūriau su didžiuliu pasipriešinimu keisti ydingus mitybos įgūdžius, kurie ir yra II tipo diabeto priežastis, Skaityti toliau
Patyrę daržovių augintojai jau žino, kad kovo mėnesio pabaiga yra pats tinkamiausias laikas planuoti derlių ir imtis paruošiamųjų darbų. Kaip viską apgalvoti taip, kad derliaus nebūtų per daug, bet ir nepritrūktų, šviežios daržovės džiugintų ilgiau ir nuo ko apskritai reikėtų pradėti pirmuosius darbus šiltnamyje, pranešime spaudai pataria šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas Nerijus Rakickas.
Sėjos pranašai – pražydę šalpusniai
Specialistas teigia, kad kaip tik dabar yra pats metas apgalvoti būsimo derliaus įvairovę, kiekį, kurį jūsų šeima suvartos, ir pasirūpinti daržovių sėklomis. Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, susitikęs su šalies maisto pramonės atstovais, aptarė gyventojų mitybos gerinimo klausimus, sveikatai nepalankių gaminių ribojimo patirtis ES šalyse ir tolesnius bendrus veiksmus, siekiant bendro tikslo – geresnės gyventojų sveikatos.
„Vyriausybės programoje daug dėmesio skiriama gyventojų sveikatai ir mitybos gerinimui. Atsižvelgdami į Pasaulio sveikatos organizacijos Europos maisto ir mitybos politiką, kitus strateginius dokumentus, siekiame, kad ir Lietuvoje būtų kuo daugiau Skaityti toliau
Lietuvių mitybos įpročiai vis dar atsilieka nuo pasaulinių tendencijų, tačiau specialistai pripažįsta, kad ir čia jau prigyja svetur paplitusios gastronominės mados – žmonės darosi drąsesni ir išrankesni, norima kokybiškų ir natūralių produktų. Maisto specialistas Lukas Semeževičius pabrėžia, kad Lietuvoje įsitvirtina Vakarų šalių požiūris, kai maistas – vėl tarsi vaistas, ir šis požiūris atsispindi maisto tendencijų prognozuotojų įžvalgose bei mitybos specialistų rekomendacijose. Skaityti toliau
Prasidėjus švenčių maratonui daugelį užklumpa virškinimo sutrikimai. Medikai teigia, kad šių negalavimų galima išvengti prie stalo paisant saiko.
Sunkumo jausmas
Paprastai prieš šventes vaistinėse klientų padaugėja, o preparatų nuo virškinimo sutrikimų paklausa išauga kone trečdaliu. Iš tiesų retas šventiniu laikotarpiu nėra jutęs pilvo pūtimo, skausmo, pykinimo ar rėmens deginimo. Prisivalgius riebaus maisto, išgėrus alkoholio, sutrinka skrandžio, kepenų, kasos veikla, todėl virškinimo fermentų, skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų, aktyvintos anglies tablečių griebiamasi kaip panacėjos. Skaityti toliau
4380 dienų arba 12 metų. Tokiam laikotarpiui atiduodame savo atžalas į mokytojų rankas. Kokį savybių ir įgūdžių rinkinį subrandins vaikas, priklauso nuo to, kaip mokykla padės atskleisti geriausias jo asmenybės savybes.
„Kiek pats save prisimenu, darbų pamokos mokykloje man būdavo pačios įdomiausios. Turbūt dėl to, kad jos yra arčiausiai realaus gyvenimo. Tai ne kažkokios lygties su nežinomaisiais sprendimas ar teorinė paskaita apie fotosintezę, – teigia vaikų mokymo ekspertas Nerijus Buivydas. Skaityti toliau
Vasarą per karščius dažnai pastebime, kad valgyti norisi mažiau arba visai nebesinori. Ypač tai pastebi vaikų „nevalgiukų“ tėveliai. Vaikų mitybos specialistas doc. Vaidotas Urbonas sako, kad dažniausiai prasčiau valgantys vaikai puikiai auga ir yra visiškai sveiki, tad tėveliams neverta pernelyg jaudintis. Ekspertas pateikia ir pagrindines priežastis, dėl kurių tėvams atrodo, kad vaikas nevalgo.
1. Per daug užkandžiauja
Jeigu vaiko svoris atitinka ūgį, vadinasi, vaikas puikiai auga ir jo apetitas yra geras. Dažniausiai paaiškėja, kad vaikas tiesiog valgo ne tai, ką reikėtų,
Mityba vasarą nereikalauja daug pasiaukojimo, juk atėjus vasaros karščiams visad lengviau kontroliuoti savo apetitą, kadangi organizmui nereikia papildomų kalorijų. Tokiu atveju verta rinktis lengvus patiekalus ir daugiau skysčių. Dažnai tokia mityba padeda ne tik atsikratyti papildomų kilogramų, bet ir pagerinti savo savijautą. Štai keletas patarimų, kaip galima suplanuoti puikią vasarinę dietą.
Daugiau vaisių ir daržovių Skaityti toliau
Pasaulio sveikatos organizacijos bei gydytojų teigimu, apie 40–60 proc. įtakos sveikatai turi gyvenimo būdas – mityba, žalingi įpročiai, nepakankamas fizinis aktyvumas ar net emocinė būsena yra vienos dažniausiai minimų vėžio, širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų priežasčių. Lietuvoje viešintis ir gydytojų konferencijoje dalyvavęs biotechnologijų kompanijos vadovas, pasaulyje pripažintas telomerų diagnostikos ekspertas Stepas Matlinas (Stephen J. Matlin) sako,
Vis didesnė maisto pasiūla parduotuvėse priverčia suabejoti, kaip pasirinkti tinkamą gaminį, todėl ne retas vadovaujasi tokiais kriterijais, kaip pakuotės patrauklumas, neseniai matyta reklama ar tiesiog emocijos. Duonos lentynos tiesiog pribloškia savo gausa, todėl pasirinkti tinkamą gaminį, kuris būtų naudingiausias mūsų sveikatai – tikras iššūkis. Vis dėlto, specialistų teigimu, jam įveikti užtenka vos kelių svarbiausių taisyklių.
„Duona yra labai svarbus kasdienis maisto gaminys, todėl ją rinktis reikėtų atidžiai ir Skaityti toliau
Psichologo dr. Mariaus Daugelavičiaus teigimu, esant niūriam ir lietingam orui žmonės linkę valgyti daugiau saldėsių bei kaloringesnių užkandžių ir pasiduoti emociniams pirkiniams. Sugrįžus saulėtiems orams, maisto, kaip geros nuotaikos šaltinio, poreikis ženkliai sumažėja – renkamasi daugiau gaivesnių ir sveikesnių gaminių, taip pat auga ir laisvalaikio prekių pardavimai.
„Saulės spinduliai padeda gaminti serotoniną, kuris neutralizuoja neigiamas emocijas. Dėl to šiltuoju metų laiku jaučiamės energingesni, geresnės nuotaikos, o atšalus tampame tingesni ir labiau paniurę.
Cukrinis diabetas – neskausminga, tačiau savo komplikacijomis labai pavojinga liga. 2015 m. pasaulyje šia liga sirgo 415 mln. 20-79 m. amžiaus gyventojų, kitaip tariant, 1 iš 11 suaugusiųjų. Balandžio 7-ąją minint Pasaulinę sveikatos dieną, kurios šių metų tema – diabetas, bei ženkliai didėjant sergančiųjų šia liga žmonių skaičiui, vaistininkai pataria, kaip išvengti šios klastingos ligos.
Diabetas yra chroniška ir visą gyvenimą, nuo tos minutės, kuomet medikai įvardija diagnozę,
