Žymos archyvas: mitologija

D. Vaitkevičienė. Gyvatės nukąsta šaknis (2)

Pievinės miegalės žiedpumpuris (kairėje) ir išsiskleidęs žiedas (dešinėje) | Wikimedia Commons, CC BY-SA 3.0., Kristiano Fišerio (Christian Fischer) nuotr

Yra tokia stebuklinga šaknis, kuria galima išgydyti gyvatės įkandimą. Ji ypatinga tuo, kad atrodo, lyg būtų nukąsta. Apie tai pasakoja ir sakmė: kadaise, pačioje pasaulio pradžioje, Dievas sutvėrė gyvatę ir davė jai tokią galią, kad nuo jos įkirtimo mirs žmonės ir stips gyvuliai. Gyvatė ėmė tuo didžiuotis: „Ką įkirsiu, tas ir mirs!“

Dievas tarė: „Aš duosiu jiems žolę – vaistą“.

Gyvatė atsakė: „O aš vistiek nugriaušiu šaknį“.

Tada Dievas atsakė: „Aš leisiu žolei šaknis į šoną ir tegu žmonės turi sau vaistą“. Skaityti toliau

Trečią kartą išleista G. Beresnevičiaus knyga „Lietuvių religija ir mitologija“ (1)

G.Beresnevicius_lietuviu_religija ir mitologija

Spalio 15 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė  Martyno Mažvydo biblioteka (valstybingumo erdvėje, IIa.) kviečia į vyksiantį pokalbį apie  Gintarą Beresnevičių, jo rašinius ir idėjas. Religijotyrininko, rašytojo, eseisto Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) sisteminę studiją „Lietuvių religija ir mitologija“ leidykla „Tyto alba“ perleido parankesniu pavidalu. Tai tapo paskata pažvelgti į šio vieno ryškiausių mūsų mąstytojo, mokslininko darbus ir idėjas šiandien. 

Studijoje „Lietuvių religija ir mitologija“ tarsi atgyja senovės baltų pasaulis. Provokuojamus teiginius ir įdomias hipotezes apie įvairius lietuvių religijos fenomenus G. Beresnevičius grindžia gausybe baltų,

Skaityti toliau

Apie gydomąją skaitymo galią (1)

Rūta Kotryna Vyšniauskiene | Asmeninė nuotr.

Šiemet šiuolaikinės lietuvių literatūros lobynus papildė dar vienas gan retam žanrui priskiriamas kūrinys – filosofinė pasaka „Vandenynas ir Žaliamėlė“, pasirodžiusi lietuvių ir anglų kalbomis. Jo autorė lituanistė ir etnomuzikologė Rūta Kotryna Vyšniauskienė, savo skaitytojams prisistatanti kaip Rūta Vyšnia, džiaugiasi, jog yra alternatyvaus meno atstovė, o su skaitytojais dialogą atranda sutartinių principu. Kur slypi riba tarp kūrėjo meninės logikos ir kasdienio gyvenimo sferos? Kokiomis filosofinėmis idėjomis grįsta ši naujo formato knyga ir kokias reakcijas lietuvių mitologijos motyvai iššaukia užsienio skaitytojams? Kada literatūra ir muzika Skaityti toliau

B. Rastenytė. Iš gėlių simbolikos (0)

S. Botičelis. Flora, romėnų gėlių deivė. Italija, 1482. Fragmentas

Kažkada maniau, kad galima atrasti naujus, originalius įvaizdžius. Apie tai parašiau laiške draugei, bet ji buvo labai nustebusi dėl tokių mano įsivaizdavimų. Negi tu galvoji, kad galima poezijoje atrasti kažkokius naujus įvaizdžius? Viskas jau seniai atrasta, begalima tik perteikti senais įvaizdžiais individualius, naujus potyrius, atrašė ji man. Tuo dabar net neabejoju, nors tada man kažkodėl atrodė, kad sarkofagas yra labai originalus mano eilėraščio įvaizdis, nes buvau labai autentiškai jį išgyvenusi, ir kaip aš nustebau, atradusi lygiai tokį patį įvaizdį įžymiosios Silvijos Plat (Silvia Plath) kūryboje. Įvaizdis – individualus perkeltinis posakis poezijoje, bet jie kartojasi! Ir kai aš pradedu „googlinti“. surandu daugybę savo eilėraščių Skaityti toliau

Menininkė sukūrė aprangą perteikiančią prigimtinės kultūros svarbą šiandien (1)

Vilmos Marės veltinio dirbinių paroda | rengėjų nuotr.

Nuo liepos 31 d. Vilniaus lankytojų centre (Antakalnio g. 25) veikia  Vilmos Marės veltinių bareljefų paroda „Gyvybę saugantis mitas“.

Menininkė Vilma Marė yra įkūrusi „Vilma Marė. Baltic style“ ženklu pavadintą aprangos stilių, taip pat ji siuva menines kompozicijas iš vilnos veltinio, kurios pasakoja apie prigimtinės kultūros svarbą šiandien.

Po ilgų šimtmečių krikščionybės kolonizavimo politikos pasaulis pagaliau pripažįsta prigimtinių kultūrų vertybes, kurios religingai saugo aplinką ir vaduoja Žemę iš ekologinės katastrofos. Skaityti toliau

Kviečia paroda „Mito‘morfozės“ (0)

Kviečia paroda „Mito'morfozės“ | vstt.lt nuotr.

Žagarės regioninio parko lankytojų centre eksponuojama nauja Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus paroda „Mito‘morfozės“ – pagal Mato Slančiausko ir jo bendražygių surinktos tautosakos motyvus sukurtos nuotraukos. Sumanymo autorė Simona Jonkutė ir fotografas Darius Šulčius.

Kaip parodą pristato Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, „dvi nepalaužiamos stichijos – Žemė ir Vanduo, formavo mūsų pasaulio reljefą. Atskiros, bet kartu ir neatsiejamos, egzistavusios visą amžiną laiką nuo pirmojo visa ko atsiradimo. Skaityti toliau

P. Bogdan. Tradicinių baltarusių rankšluosčių mitologiniai vaizdiniai (1)

Tradicinis baltarusių rankšluostis. Каlinkavičų r., Baltarusija | satenai.lt nuotr.

Tradicinėje baltarusių kultūroje rankšluosčiai (ručnikai) atlikdavo ritualinę, apotropinę, simbolinę ir estetinę funkcijas. Jie buvo ne tik naudojami kaip interjero puošybos elementai, privaloma nuotakos kraičio dalis ir tradicinės dovanos, bet ir suvokiami kaip tam tikras dvasinės srities nuorodas žymintys ženklai. Pagrindiniai prasminiai dėmenys, kurie buvo į juos įaudžiami, – gynyba nuo bet kokio blogio, gerovės linkėjimas, kreipimasis į žmonėms palankias aukštąsias jėgas, apgynimo ir pagalbos prašymai. Todėl tradicinės tekstilės dirbinių rankšluosčių ornamentai ne tik turėjo dekoratyvų krūvį, bet ir buvo susieti bendravimo su aukštosiomis dievybėmis ir apsaugos paskirtimis. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Medkirty, patausok šitą medį (2)

Bliumo diena | kvb.lt nuotr.

Jau ketvirtą kartą Kauno apskrities viešoji biblioteka organizuoja Bliumo dieną, pasirinkdama vis kitą temą, kuri būna paremta kuria nors citata iš Džeimso Džoiso (Jame Joice) romano „Ulisas“. Šiais metais ypač aktuali visoje Lietuvoje tapo  medžio išsaugojimo tema. Kauniečiai didžiuojasi reliktiniu Ąžuolynu ir budriai jį saugo. O Kauno apskrities viešoji biblioteka įsikūrusi taip vadinamame  Mažajame Ąžuolyne, tad Blumo tariami žodžiai „Medkirty, patausok šitą medį“, tapo visos popietės leitmotyvu.

Airių rašytojo Dž. Džoiso romanas „Ulisas“ („Odisėjas“) buvo pradėtas rašyti Pirmojo pasaulinio karo metais, baigtas 1922-aisiais. Jis laikomas vienu iš pirmųjų modernistinių romanų, Skaityti toliau

Maskvoje surengta 29-oji baltų-slavų tyrimų konferencija (nuotraukos) (4)

Maskvoje surengta baltistikos ir slavistikos tyrimų centro konferencija | L. Leikumos nuotr.

Gegužės 14-15 d. Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institute ir Lietuvos ambasadoje, Jurgio Baltrušaičio namuose, vyko konferencija „Teritorija BALTO-SLAVICA per kalbų ir literatūrų prizmę“.

Tai buvo 29-oji tokio pobūdžio konferencija (pirmoji vyko 1998 m.), kuri šiais metais buvo skirta Baltų-slavų tyrimų centro dešimties metų sukakčiai ir vieno iš jo steigėjų, akademiko, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino kavalieriaus Viačeslavo Ivanovo (1929–2017) devyniasdešimties metų sukakčiai. 

Lietuvai ir ypač lietuvių akademinei bendruomenei Skaityti toliau

D. Kisieliūnaitė: Iš kalbos paslapčių mokomės pažinti save (3)

Dalia Kiseliūnaitė | asmeninė nuotr.

Pokalbis su Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesore Dalia Kiseliūnaite.

 ‒ Jau daug metų esate Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė. Dėstote kalbotyros įvadą, morfologiją ir žodžių darybą, latvių kalbą ir kultūrą, lyginamąją baltų kalbų gramatiką. O kaip išsirutuliojo Jūsų interesų kryptys: baltų kalbos, geolingvistika, onomastika ir dabar labai populiari sociolingvistika? Kuri Jums yra artimiausia ir kodėl?

 ‒ Klaipėdos universitete dirbu nuo studijų baigimo. Skaityti toliau

Choreografė Ž. Baikštytė: Mitai – tai mūsų kultūros DNR kodas (video) (0)

Živilė Baikštytė | asmeninė nuotr.

Buvusi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina, o dabar – šio teatro baleto repetitorė Živilė Baikštytė ruošiasi debiutiniam savo, kaip choreografės, šokio spektakliui šio teatro repertuare: jos darbas „Pradžioje nebuvo nieko“ lietuvių mitologijos motyvais bus rodomas „Baletų triptike“, kurio premjera LNOBT vyks balandžio 26, 27 ir 30 dienomis.

Pradžioje buvo baleto scena: Živilė Baikštytė nuo 1991 m. šoko LNOBT baleto trupėje. 1993 m. laimėjo bronzos medalį Niujorko tarptautiniame baleto konkurse, 1995 m. tapo Helsinkio tarptautinio baleto artistų konkurso finalininke. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Aušra ir šviesotamsos deivės (0)

Rojaus obuoliukai. Dalios Stalauskienės paveikslas 2014 m.

Balandžio 2 d. 17 val. Kauno tautinės kultūros namuose (A. Jakšto g. 18, Kaunas) vyks antroji Daivos Vaitkevičienės paskaita „Dangaus sodai“ iš paskaitų ciklo  „Durys į baltų dievų pasaulį“. 

Mitologė, hum. m. dr. Daiva Vaitkevičienė supažindins su baltų mitiniais vaizdiniais ir atskleis simbolines reikšmes, slypinčias mitiniuose pasakojimuose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Paskaitų ciklas kaip iš atskirų kaladėlių sudėstys sistemišką baltų mitologijos vaizdą.

Mitų pasakojimas prasideda nuo dangaus – iš čia atkeliauja šviesos dievybės, į čia Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Raudonas alus – baltų kultūros palikimas (0)

Alaus misa pilama į kubilą. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Kokios savybės leidžia laikyti alų geru? Skonis? Aromatas? Stiprumas? Sudėtis? Alaus žinovai galėtų pateikti visą sąrašą savybių, tačiau čia rašysiu tik apie vieną jų − raudoną spalvą, esmingą ir mitišką alaus požymį, siekiantį priešistorinius baltų kultūros laikus.

Iki mūsų dienų esame išsaugoję posakį „Kur saldu, ten gardu, kur raudona, ten gražu“. Raudona spalva kadaise sieta su grožiu, sveikata, gyvybe, energingumu, stiprumu. Raudona ir balta – tai senųjų juostų raštų ir drabužių siuvinėjimų spalvinis derinys. Taip pat tai spalva, kuri greta mėlynos, Skaityti toliau

V. Deniušas. Kimbrų atėjimas (6)

A.G. Dekapas (1803–1860). „Kimbrų sutriuškinimas“ (1833). Luvras. Paryžius | wikipedia.org nuotr.

Kimbrai – legendų ir tikros istorijos pasakojimų apipinta, kadais gyvavusi, reali tauta. Šios tautos žygiai, kurie tęsėsi ilgus šimtmečius, neliko nepastebimi ir dažnam praeities tyrinėtojui kelią didžiulį susidomėjimą bei begalinį norą įminti kadais kimbrų užmintas mįsles. Išmaišę visą Europos žemyną, jie laimėjo daugybę žūtbūtinių mūšių bei patyrė sunkius pralaimėjimus. Visur žengdami kaip užkariautojai, neretai patys kentė nuo stipresniųjų galios. Skaityti toliau

V. Deniušas. Palemono palikuonys (I) (12)

Palemonas | wikipedia.org nuotr.

Brutenio ir Vaidevučio legenda bei Palemonas

Vijūkas-Kojelavičius pirmoje savo „Lietuvos istorijos“ dalyje „Apie lietuvių praeitį prieš italų atvykimą į Lietuvą“ pateikia lietuviškos palemoniados priešistorę, kurioje kalbama apie herulu artumą lietuviams bei apie kimbro Vaidevučio įkurtus religinį centrą Romuvą bei Krivių krivaičio postą [1]. Prieš tai gyvenęs J. Dlugošas mums perduoda žinią, kad Romuvos įkūrėjai prūsai, buvo iš Romos imperijos pabėgę lotynai [2]. Būtent itališka kiltis bei krivaitiška religija ir sieja Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Tariu griežtą NE! – karalių iškamšoms, prakartėlėms ir Azijos kiaulėms (37)

Tariu griežtą NE! – karalių iškamšoms, prakartėlėms ir Azijos kiaulėms | Alkas.lt koliažas.

Kasmet kalendorinių metų pabaigoje esame penimi azijietiškais blizgučiais ir pasakomis apie tvarte gimusį Dievo sūnų, apie Tris Karalius, Beatliejaus žvaigždę, beždžionių ir kiaulių metus… Šios pasakos įkūnijamos kičiniais dirbiniais, neskoningomis iškamšomis ir spektakliais, visokio plauko „astrologų“ pranašystėmis apie mus laukiančius iššūkius kiaulių metais bei kunigų iš tribūnų, laikraščių puslapių bei ekranų sekamais pamokslais apie didingą Dievo išrinktosios tautos istoriją, papročius ir giminystę su Dievu.

Ta proga dažnai nė nesugebama, o gal nenorima, Skaityti toliau

Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio proga garsi latvių folkloro grupė „Vilki“ pasirodys Klaipėdoje (video) (0)

„Vilki“ | Rengėjų nuotr.

Spalio 27 d. 18 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) Klaipėdos fakulteto Koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4) Lietuvoje folkloro šventėse labai laukiama, bet Klaipėdoje beveik 20 metų nematyta, viena ryškiausių Latvijos folkloro grupių – „Vilki“ („Vilkai“) surengs koncertą „Latvių karys ir jo dina“.

„Vilki“  tai išimtinai vyrų ansamblis, vadovaujamas Edgaro Liporo, atliekantis karo dainas, kuriose atsispindi ir viduramžių kovos su riteriais, ir Latvijos Nepriklausomybės laikai, ir šaulių, ir legionierių lemtis. Dainose daug mitologijos, įspūdingų vaizdinių ir dramatiškų motyvų. Skaityti toliau

Kaune pasibaigė dešimtasis tarptautinis vaikų ir jaunimo folkloro renginys „Baltų raštai-2018“ (0)

Saulės mūšis | Janulaičio nuotr.

Spalio pirmąjį savaitgalį Kaune vyko jubiliejinis dešimtasis tarptautinis vaikų ir jaunimo renginys „Baltų raštai-2018“, kuris subūrė penkis šimtus dvidešimt dalyvių iš Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos.

Tai tradicinis renginys, leidžiantis gyvai prisiliesti prie baltiškų simbolių, įkvepiantis kauniečius ir miesto svečius domėtis tautinės kultūros ištakomis.

Renginys buvo skirtas labai svarbiai ir iškiliai datai paminėti – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Šių metų renginio tema – „Saulė baltų kultūroje“. Skaityti toliau

Šeimų romuva kviečia į šeimos apeigas (0)

Šeimų romuva | R. Bačytės nuotr.

Rugsėjo 23 dieną, sekmadienį, 15 val. Kovos menų klube „Dojo“ (Architektų g. 11, įėjimas į rūsį kairėje pro parduotuvę „Čia“) Šeimų romuva kviečia susiburti šeimas su vaikais į Lygiadienio šventę ir pirmąjį „Vaikų kūlgrindėlės“ užsiėmimą. Renginio metu bus kviečiama paaukoti dievams, išmokti kalendorinių dainų, pasivaišinti suneštinėmis vaišėmis.

Vaikų ir šeimos apeigos Skaityti toliau

Naujose TV laidose – pasakojimai apie lankomas mitologines Lietuvos vietoves (3)

Padavimų žemėlapyje – nauji mitologiniai objektai | VAT nuotr.

Keliautojai žino, kad kiekviena kelionė, kokia ji bebūtų – ar per džiungles, ar – dykumas, ar per kitas nepažįstamas vietas, reikalauja jėgų ir ištvermės, tačiau vis vien keliauja. Gera žinia tai, kad ir toliau tęsiamas kelionių po baltų Lietuvą, po nuostabias slėpiningas vietoves, „braižant“ naujų mitologinių objektų, apie kuriuos iki šiol pasakojamos legendos ir padavimai, žemėlapis.

Tyrimų vietoje kadaise plytėjo senasis Švenčius. Per praėjusius šimtmečius ežeras traukėsi, o jo duburys pelkėjo. Vėliau jis suskilo į tris mažesnius ežerus: Švenčių, Švenčiuką ir Briaunį. Pasak Vykinto Skaityti toliau

Muzikinė mitologinė drama „Gentis“ (1)

Muzikinė mitologinė drama „Gentis“ | U. Krasauskienės nuotr.

Rugsėjo 21 d., 21 val., Raseinių Maironio parko amfiteatre, įvyks muzikinės dramos „Gentis“ premjera. Tai klasikinės formos epinis kūrinys, kuriame pasirodys daugiau kaip dvidešimt jaunų atlikėjų iš Vilniaus, Kauno, Raseinių – choras, solistai, šokėjai, styginių instrumentų kvartetas „Magnus“, džiazo muzikantai.

Nedidelis vidurio Lietuvos miestelis Raseiniai netikėtai tampa regioniniu naujosios muzikos sklaidos centru. Rugpjūčio antroje pusėje, čia, keturias dienas, įvairiose miesto erdvėse, skambėjo šiuolaikinė, eksperimentinė Lietuvos ir užsienio autorių muzika. Skaityti toliau

Gražutės regioninio parko piliakalnių kultūros kontūrai ir mes (0)

Radiniai iš Sokiškių piliakalnio | Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos nuotr.

Archeologiniai paminklai Gražutės regioniniame parke, pirmiausiai, piliakalniai rodo, jog pirmosios gyvenvietės čia kūrėsi II tūkst. pr. Kr. – I-II tūkst. po Kr. Be to, šie unikalūs artefaktai liudija, jog Šiaurės – Rytų Aukštaitijoje pirmieji gyventojai kūrėsi prie upių slėnių, pelkių juosiamose kalvose, krantų kyšuliuose, pusiasaliuose ar prie ežerų. Geriausiai, šį teiginį įrodo 2,89 ha Verslavos piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Šventosios dešiniajame krante. Skaityti toliau

Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Romuvos valstybiniam pripažinimui (26)

Romuvos nuotr.

Birželio 28 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-2016), kuriuo būtų suteiktas valstybės pripažinimas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.

Birželio 27 d. „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Nutarta, kad ji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui… tad pritarta, kad „Romuvai“ turėtų būti suteiktas valstybės pripažinimas. Už tai trečiadienį balsavo septyni NSGK nariai, du nutarimui nepritarė susilaikydami. Skaityti toliau

A. Radušytė. Tacito aisčiai ir kregždės (4)

ox.pl nuotr.

Parama Lietuvai

…Na, skaitau, skaitau, bet vis tiek mažai žinau: dr. Rolandas Kregždys rašydamas įspūdingą mokslinę monografiją (ji išleista 2012 m.) daug kur rėmėsi Andžėjumi M. Kempinskiu (Andrzej M. Kempiński), tačiau su šiuo lenkų autoriumi iki šiol nebuvau susidūrusi, o internetas tepateikia Kempinskio viešbutį Vilniuje. Bėgte bėgu į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką.

– Nėra. Mes jo darbų neturime. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Trumpa šventviečių istorija (video) (0)

Dr. V. Vaitkevičius | Alkas lt. nuotr.

Birželio 2 d. dr. Vykintas Vaitkevičius Akmenės krašto muziejuje skaitė paskaitą „Trumpa šventviečių istorija“. Kviečiame savo skaitytojus paklausyti šios paskaitos videoįrašo, kurį nufilmavo Arūnas Ostrauskis. Kad būtų jums lengviau ir kad jus suintriguotume, pateikiame pranešimo labai trumpą santrauką, prašome atkreipti dėmesį, kad paskaitos pabaiga itin sutrumpinta, išklausykite video iki pabaigos.

Apibūdindamas Lietuvos šventvietes, dr. V. Vaitkevičius kalbėjo, kad tyrinėjant šventvietes susitinka įvairūs mokslai. Kai kurios gamtos vietos ypač svarbios, sukariame kelis šimtus Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Amžino mokytojo pėdomis (0)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Kai kalba pasisuka apie Vydūną (Vilhelmas Storosta 1868-1953), tylos ir nežinios šydo nebelieka. Nebelieka ir pasimetimo, nekyla klausimų kas šis žmogus yra. Taip yra todėl, kad mūsų dienomis, praėjus 150 metų nuo šio vieno įstabiausių mūsų krašto žmonių gimimo, visi šį žmogų savotiškai pažįsta, gerbia, kliaujasi. Visi iki vieno daugiau ar mažiau yra susipažinę su Vydūno kūryba, žino apie jo didelius pasiekimus, apie jo gausų ir vertingą tautinį, kultūrinį ir literatūrinį palikimą, kuris bėgant laikui ne tik, kad nepraranda savo reikšmės ir vertės, bet tampa dar vertingesnis ir svarbesnis. Skaityti toliau

Muziejų naktį įspūdingai švytėjo ir skambėjo Kernavės piliakalniai (0)

Muziejų naktį įspūdingai švytėjo ir skambėjo Kernavės piliakalniai | krastonaujienos.lt nuotr.

Gegužės 19 d., vakare šviesomis ir garsais atgijo tūkstantmečių istoriją menantis Pajautos slėnis Kernavėje. Muziejų nakties proga muzikinę-mitologinę dramą „Dūšelės“ čia, Aukuro kalno papėdėje, atliko Aistė Smilgevičiūtė, grupė „Skylė“ ir vokalinis ansamblis „Baltos sielos“.

Šiuo nemokamu koncertu grupė pradėjo savo 2018 metų „Dūšelių“ koncertinį turą, kuriame numatyti net šeši koncertai ypatingose Lietuvos vietose – prie Kernavės ir Apuolės piliakalnių, Valdovų rūmuose ir šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje, Leipalingio dvaro parke bei Gintarų įlankoje Juodkrantėje. Skaityti toliau

T. Čelkis. Apie brangią žemę, kurią saugojo ženklai ir į kaupus įkastos žvėrių galvos (0)

Vilniaus priemiestis Kuprioniškės, „midaus valakas“. 1808 m. brėžinio kopija pagal 1790 m. šaltinį (pirmi riboženkliai supilti 1671 m.) | Lietuvos valstybės istorijos archyvo nuotr.

XV–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bene vertingiausias turtas buvo žemė ir dvarai. Tai užtikrino šeimos ekonominį stabilumą ir socialinį statusą. Tačiau egzistavo ne tik žemės panauda, bet ir būtinybė saugotis nuo į ją besikėsinančių žemvaldžių. Pavyzdžiui, siekiančių suklastoti ir pakeisti valdos ribas arba savavališkai užsėti atokesnį sklypą ir taip jėga jį užvaldyti. Apsidraudžiant nuo šių pavojų buvo itin svarbu su kaimynais suderinti kuo tiksliau pažymėtas ribas. Nuo seno pagal paprotinę teisę (vėliau ir pagal rašytinę) sutarti riboženkliai turėdavo juridinę galią ir šiukštu jų nebuvo galima klastoti. Skaityti toliau

Panevėžio kraštotyros muziejus pristatys laukinių paukščių kiaušinių parodą „Ab ovo“ (0)

Muziejus pristato laukinių paukščių kiaušinių parodą „Ab ovo“ | Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.

Kovo 6 d., Panevėžio kraštotyros muziejaus III a. parodų salėje, pradės veikti laukinių paukščių kiaušinių paroda „Ab ovo“.

Lotyniškas posakis ab ovo reiškia „nuo kiaušinio“, tai yra „nuo pradžios“. Nuo seniausių laikų įvairių pasaulio šalių mitologijoje kiaušinis laikomas pradžių pradžios, gyvybės atsiradimo, tobulumo, sveikatos ir grožio simboliu. Lietuvių tautosakoje žinomos sakmės apie pasaulio atsiradimą iš kiaušinio, nes jo viduje slypinti gyvybės energija, atsinaujinimo jėga. Skaityti toliau

„Labaiteatras“ kviečia į vakarėlį „Siaubo pasakos“ (video) (0)

„Labaiteatras“ kviečia į vakarėlį „Siaubo pasakos“ | Rengėjų nuotr.

Vasario 24 d., šeštadienį, 12 val. Vilniuje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41)  bus parodytas „Labaiteatro“ spekaktaklis „Siaubo pasakos“.

„Labaiteatras“ – teatras šeimai, auginantis bei lavinantis žiūrovą įvairiais teatriniais pastatymais. Ketvirtuosius metus gyvuojantis, režisierės Agnės Sunklodaitės bei kompozitoriaus Deivido Gnedino įkurtas teatras, vykdydamas savo užduotį, kuria spektaklius šeimoms nuo mažiausių iki vyriausių jos narių, ypatingai atsižvelgdamas į žiūrovų amžiaus ypatumus. Skaityti toliau