Žymos archyvas: mitologija

Juodkrantėje sužibs „Žvaigždžių sodai“! (2)

ZVAIGZDZIU SODAI-plakatasGruodžio 2 d. (šeštadienį) 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantėje, atidaroma Virginijaus Kašinsko tapybos paroda „Žvaigždžių sodai“ (Lietuvių mitologija). Paroda veiks iki 2018 01 18. Parodos atidarymo metu Virginijus Kašinskas skaitys  „Tautoraštis“.

Lietuvių mitologijoje kosmogoniniai mitai laikomi esminiais, jie yra amžino grįžimo pradžių pradžion vizija. Lietuvių mitologijoje būdingas dangaus kūnų kultas. Viena iš pagrindinių garbinimo objektų buvo Saulė, Mėnulis ir žvaigždės. Skaityti toliau

Anykščiuose atgis suomiškoji „Kalevala“ (video) (0)

Ugnis šiauriniame danguje | šventės rengėjų nuotr.

Lapkričio 30 dieną Anykščiuose prasidės net tris dienas truksiantis, pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas Tarptautinis Anykščių pasakojimo renginys „Sekas 2017“. Jo programoje – praktiniai šiuolaikinio pasakojimo metodo mokymai su garsiais tradicinio ir šiuolaikinio pasakojimo atstovais iš Lietuvos, Latvijos ir Jungtinės Karalystės (Anglijos, Velso ir Škotijos), renginiai, skirti šeimoms – mažiesiems renginio lankytojams ir jų tėveliams, atviro mikrofono principu organizuojami pasakojimo vakarai, magiški ir nepamirštami svečių iš Nyderlandų (kartu atstovaujančių Izraelį ir Iraną) ir Suomijos pasakojimo šou. Skaityti toliau

Lemtis paaiškėja, prisiglaudus prie savo šaknų (1)

Darius Vilius_ukininkopatarejas.lt

Kodėl dailininko, kalvio Dariaus Viliaus kūryboje vyrauja senieji lietuviški ženklai, simboliai? Ar vien todėl, kad gražūs, įdomūs? „Noriu priminti apie negražiai pamirštą senąją baltišką kultūrą. Šie ženklai – tai žynių, aiškiaregių palikimas. Juos vaizduodamas, stengiuosi perteikti jutiminę žinią“, – sako Vilkyčiuose, Šilutės rajone, gyvenantis menininkas.

Viso pasaulio žyniai čia mokėsi

Kalviaudamas D. Vilius senųjų lietuviškų ženklų neretai įterpia į stambiosios kalybos darbus, pavyzdžiui, metalo tvoras. Tačiau labiausiai jie vyrauja metalo plastikos miniatiūrose. Skaityti toliau

Šeimų romuva kviečia tėvus ir vaikus kartu dalyvauti pamokose (0)

Apeigine duona_Jonkus photography. nuotr

Nuo spalio 17 d. vaikų darželyje Baltų šalelė (Antakalnio g. 22B, Vilniuje) Šeimų romuva pradės eilę užsiėmimų „Pamokėlės šeimai: Pasaulio medis“. Pasaulio medis baltų (ir daugelio kitų indoeuropiečių) mitologijoje yra vaizdinys, kuris išreiškia mūsų visatą. Tai simbolinis visatos paveikslas, o kartu ir vienas svarbiausių mitologinių vaizdinių, kuriuos turėjo mūsų protėviai. Šeimų romuva kviečia tėvus ir vaikus kartu dalyvauti pamokose ir geriau pažinti šį mitologinį vaizdinį.

„Pamokėlės šeimai: Pasaulio medis“ – tai penki užsiėmimai, Skaityti toliau

Lietuvių liaudies siaubo pasakos atgis ant Migonių piliakalnio (0)

Migoniu_piliakalnis_2009_A. Kurilienes nuotr._kaisiadoriumuziejus.lt

Rugpjūčio 19 d. 21 val. profesionalus „Apeirono teatras“ iš Klaipėdos kviečia visus norinčius aplankyti šį piliakalnį (Kruonio sen., Kaišiadorių raj.) ir kartu pasiklausyti Migonių šiurpės bei kitų lietuvių liaudies siaubo pasakų.

Migonių kaime esantis piliakalnis labiausiai mistifikuojamas, susijęs su mitologija ir legendomis liaudies tradicijose. Jis ir senovės gyvenvietė datuojami I tūkstantmečiu. 1888 m. archeologas, baltų tautosakos tyrinėtojas E. Volteris apie šį piliakalnį užrašė ir kelis padavimus, Skaityti toliau

Kaune prasideda Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai (1)

Uzsienio studentai_Tarptautiniairyiai_vdu.lt

Liepos 14 – rugpjūčio 12 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks intensyvūs Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, kurie į Kauną sukvies beveik 90 studentų iš 23 šalių: Japonijos, Honkongo, Kinijos, Gruzijos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Ukrainos, Čekijos, JAV, Italijos, Kazachstano, Jungtinės Karalystės, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Rumunijos, Švedijos, Ispanijos, Taivano, Baltarusijos ir Estijos. Kursuose dalyvaus studentai, mokslininkai, tyrėjai bei žmonės, norintys prisiminti senelių ar išmokti sutuoktinių kalbą.

Skaityti toliau

Kelmėje pristatoma V. Kašinsko etnotapybos paroda „Mitologiniai akmenys“ (0)

V. Kasinskas paroda Mitologiniai akmenys

Liepos 12 d., trečiadienį, 14 val:  Kelmės kultūros centro Juozo Liaudansko galerijoje (II a.) bus pristatoma Virginijaus Kašinsko etnotapybos paroda „Mitologiniai akmenys“. Ši Virginijaus Kašinsko etnotapybos paroda – tai mūsų protėvių dvasinės kultūros aidas.

Kiekvienam lietuviui būtina stengtis suvokti savo tautą, kurioje gimėme, jos kultūrą, perimti senolių ir tėvų dvasinę patirtį, kalbą, etnines tradicijas ir papročius, visa tai puoselėti ir perduoti ateinančioms kartoms. Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma paroda „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“ (0)

B.Leonaviciaus paroda.vilniaus_legendos_rengeju nuotr

Nuo birželio 29 d. iki rugsėjo 17 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma Broniaus Leonavičiaus kūrinių paroda.

„Turiu keturis kūrybinius atramos taškus – tai gamta, mitologija, istorija ir kaligrafija“, – sako menininkas B. Leonavičius, Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatantis savo kūrybos parodą.

Parodoje „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“ eksponuojamas vienas naujausių grafiko kūrinių – triptikas „Žalgirio mūšis“, kurį sukurti menininkui prireikė dvejų metų: „Skaičiau nemažai istorinių knygų, Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Griaustinio dievas ir su juo susijęs mitas (6)

Mitologė habil. dr. Nijolė Laurinkienė " | Asmeninė nuotr.

Griausmavaldžio ir šio dievo kovos su jo priešininku mitas laikomas indoeuropiečių mitologijos branduoliu. Šis mitas turi nemaža versijų, kadangi  nuo seno jis buvo plėtojamas, įvairiai jį modifikuojant, praplečiant siužetus atšakomis, detalėmis. Be to, jo turinys atskleidžiamas panaudojant įvairias kodines sistemas.

Griaustinio dievo mitas žinomas ne tik baltams, bet ir kitoms indoeuropiečių kilmės kalbomis kalbančioms tautoms. Baltai ir slavai yra išlaikę ne tik panašaus turinio mito siužetus, bet ir panašiai skambantį pagrindinio mito personažo vardą: lietuvių Perkūnas, latvių Pērkons, prūsų Percunis, rusų Перун, baltarusių Пярун, ukrainiečių Перун, lenkų Piorun, čekų Perun. Skaityti toliau

Neries regioninio parko direkcija perkelia savo darbo vietas ant piliakalnio (0)

Bradeliskiu piliakalnis_V.Balkuno nuotr

Norėdami susisiekti su Neries regioninio parko direkcija, paskutinę birželio savaitę nenustebkite – jos darbuotojų reikės ieškoti ne direkcijos pastate Dūkštose, bet ant Bradeliškių piliakalnio. Čia, biurą atstojančioje didelėje palapinėje, visą savaitę darbuotojai priims lankytojus ir interesantus, vyks įvairūs nemokami, visuomenei atviri renginiai, paskaitos, ekskursijos ir naktiniai lietuviško kino seansai.

Birželio 26-30 dienomis direkcija nedirbs įprastu 8 darbo valandų ritmu – šalia piliakalnio, Skaityti toliau

Lietuvių pasaulėžiūros atspindys naujoje V. Kašinsko parodoje „Rikajotas“ (1)

Rengėjų nuotr.

Birželio 7 d., trečiadienį, 17 val. Kauno miesto muziejaus Kauno pilies skyriuje (Pilies g. 17) atidaroma Virginijaus Kašinsko etno tapybos paroda „RIKAJOTAS“.

Šioje parodoje dailininkas pateikia žiūrovams  Lietuvių Tautos tolimos istorijos dvasinį paveldą, kuris atsispindi  per amžius sukauptuose dvasiniuose kloduose, išsaugotuose kalboje, mituose, legendose, pasakose, dainose, šokyje, muzikoje ir dailėje.

Pasak menininko, sąmoningas gilinimasis į Tautos dvasinį paveldą atveria gelmes, kuriose Skaityti toliau

Perkūno metas (video) (0)

Jorė Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje | Youtube.com nuotr.

Mūsų protėviai tikėjo, kad nugriaudėjus pirmajam pavasario perkūnui ir palijus „išjudinama“ ir „apvaisinama“ žemė – tai yra ženklas pradėti sėjos darbus. Perkūno metą lydi lietūs ir perkūnijos, joms pasibaigus – spinduliuojanti gaiva ir džiuginanti žaluma, kiekvienam suteikianti naujų gyvybinių jėgų. Artimiausių laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“  temos vienaip ar kitaip siejasi su gamtos ir gyvenimo virsmų apmąstymais.

Molėtų krašto muziejaus Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje kasmet švenčiama Jorė, pirmosios pavasario žalumos šventė. Kokios atliekamos apeigos? Kokias dvasines vertybes Skaityti toliau

Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video) (2)

Jorė 2017 | G. Skraido nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį romuviai protėvių apeigomis vėl pasitiko pirmąją pavasario žalumą – Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje. Jorės šventė šiemet jau buvo švenčiama 21-ajį kartą. 

Sprogstant pirmiesiems pavasario pumpurams ir skleidžiantis gležniems gyvybės daigams pirmąja pavasario žaluma apsigaubusioje vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje Skaityti toliau

D. Razauskas: Mitologija auga iš sielos (3)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

– Kartą pasakojai, kad, supratęs, jog netikėtai paskaitą skaitysi moksleiviams, o ne studentams, išsigandai, ar sutrikai… Kodėl? 

– Studentai – irgi ne pats geriausias atvejis… nes jų yra įvairių – nelygūs jie suvokimu, apsiskaitymu. Geriausia paskaitas skaityti kolegoms, tyrinėtojams arba bent jau savanoriškai mitologija besidomintiems žmonėms. Tada pasakyta mintis patenka į tam tikrą dirvą, kurioje ji gali būti iš karto įvertinta: žmonės arba pritaria – a, taip, taip, žinom… arba kelia klausimą. Skaityti toliau

Žiūrovai išvys naują kultūros laidų ciklą „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ (video) (1)

A. J. Greimas Paryžiuje. 1971 m. | Iš šeimos archyvo

Nuo balandžio 16 d. per Balticum TV pradeda transliuoti naujas kultūros laidas skirtas Algirdo Juliaus Greimo metams „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“.

Visas pasaulis ir Lietuva mini Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo, kalbininko, mitologo, semiotiko ir eseisto Algirdo Juliaus Greimo 100-ąsias gimimo metines. Jas UNESCO įtraukė į 2016–2017 m. minimų sukakčių sąrašą, kuriame yra per 40 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų, o LR Seimas 2017 metus Lietuvoje paskelbė Algirdo Juliaus Greimo metais. Skaityti toliau

Vyksta 10-ieji N. Vėliaus skaitymai „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“ (programa) (3)

verpstes trys

Balandžio 7 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6, Vilnius) Konferencijų salėje rengia Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymus (X) „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“.

Kasmet rengiamomis garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus (1938–1996) atminimui skirtomis konferencijomis siekiama sutelkti įvairių humanitarinių mokslo sričių, vienaip ar kitaip susijusių su baltų mitinio pasaulėvaizdžio rekonstrukcija, – tautosakos, istorijos,

Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi? (29)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dainių Razauską kalbina Jolanta Jurkūnienė (pagal LRT laidą „Žinių amžius“, 2017.02.15)

– Kokią prasmę ir reikšmę Jūs teikiate baltų pasaulėvaizdžiui, kokius įmanomos jo sąsajos su šiandiena?

– Viena vertus, ima toks jausmas, kad vis niekaip neprieini prie pagrindinio klausimo, pagrindinio darbo, vis darai visokius antraeilius, šalutinius. Randasi baimė, kad prie to pagrindinio darbo žmogus taip ir neprieisi. Lukštai tik lukštenasi, lukštenasi, o branduolio kaip nepasieki, taip nepasieki. Skaityti toliau

Knygų mugėje ketvirtadienį bus pristatyta dr. Dainiaus Razausko naujausia knyga (1)

D.Razauskas.mitiniai-vaizdiniai-donelaicio-metuoseVasario 23 d., ketvirtadienį, 12 val. Rašytojų kampe vyks Jono Basanavičiaus premijos laimėtojo, žymaus lietuvių mitologo, humanitarinių mokslų daktaro Dainiaus Razausko naujausios knygos „Mitiniai vaizdiniai Donelaičio „Metuose“ pristatymas. Jame dalyvaus autorius, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, etnologas, profesorius ir humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Balsys ir žurnalo „Liaudies kultūra“ vyriausioji redaktorė, Vilniaus Universiteto Lietuvių literatūros katedros lektorė dr. Saulė Matulevičienė. Skaityti toliau

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyks seminaras apie baltų mitinį dangų (1)

2016 05 15 Sekminių dangus Punsko kaime | V. Žilionio nuotr.

Vasario 8 d., 15 val. Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Tautosakos archyvo skaitykloje (Antakalnio g. 6, namas prie gatvės, I aukštas) vyks pirmasis mokslinis seminaras iš ciklo „Naujausi mitologijos ir tautosakos tyrimai“ „Baltų mitinis dangus ir jo vaizdinių sąlytis su indoeuropiečių dvasine kultūra”.

Pranešimą skaitys LLTI vyriausioji mokslo darbuotoja, habil. dr. Nijolė Laurinkienė.

Bus kalbama apie senąją dangaus sampratą, mitinių vaizdinių sąsają su  indoeuropiečių dvasine kultūra. Ketinama aptarti ir vėlyvesnius dangaus vaizdinius – bendrus baltams ar Skaityti toliau

Apie mitinę erdvę ir savasties šaknis (0)

Gaiva Paprastoji | asmeninė nuotr.

Menininkė Gaiva Kuliešienė, prisistatanti kūrybiniu vardu Gaiva Paprastoji, dvidešimt dvejus metus gyvenanti ir kurianti Olandijoje, į Lietuvą su savo kūryba grįžo prieš kelerius metus: išleido eseistikos knygų, surengė keliolika savo tapybos parodų, kurios eksponuotos Vilniuje, Kaune, o pastaruoju metu vis dažniau pristatomos Lietuvos dvaruose, miestuose ir miesteliuose. Tai – dovana tėvynainiams. Šių metų sausio 21 dieną šios menininkės paveikslų ciklą „Pasakų dienoraščiai“ išvys Joniškio gyventojai.

Ta pačia proga bus pristatyta ir menininkės brolio, mokslininko archeologo profesoriaus Skaityti toliau

Prigimtos kultūros „monai“ žurnale „Liaudies kultūra“ (0)

„Liaudies kultūra“ Nr.6 | leidėjų nuotr.

Paskutinius 2016 metų žurnalo „Liaudies kultūra“ numerius – Nr. 5 ir Nr. 6 – sieja menininkės Viktorijos Daniliauskaitės darbai. Jos darbo fragmentas ir ant penktojo numerio viršelių. Verčiant straipsnįpo straipsnio matyti, kad įstabūs Viktorijos darbai dera prie beveik kiekvienos žurnalo temos, jie ne tik iliustruoja, bet ir pratęsia autorių mintis. Kur slypi jų magija, padės suprasti Viktorijos Daujotytės bendravardės kūrybai skirtas esė „Dirbti savo darbus“ (Nr. 6).  Pasak jos, V. Daniliauskaitės meninei pasaulėvokai vientisumą suteikia gilus prigimtinės kultūros pajautimas. O pati menininkė pokalbyje „Ir bėga protėviai artyn…“ dalijasi prisiminimais apie visas istorines pervartas patyrusios savo garsiosios giminės likimą.   Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Džekčioriūtė-Medeišienė apie varles lietuvių tikėjimuose ir papročiuose (audio, video) (10)

Varlė | Alkas.lt, V. Vaiškūnaitės nuotr.

Dvidešimt septintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, etnologė, doktorantė Vita Džekčioriūtė-Medeišienė pasakoja apie varlės mitinį įprasminimą lietuvių tikėjimuose ir papročiuose.

„Varlės gyvenimo žmogaus kūne vaizdinys yra dvejopas, žinoma,
susijęs su liaudies medicina – taip, kaip tradicinėje kultūroje buvo įsivaizduojamas žmogaus kūnas ir kaip buvo aiškinami Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Džekčioriūtė-Medeišienė apie mitinę grybų sampratą lietuvių kultūroje (audio) (0)

Žemaitijos NP nuotr.

Dvidešimt šeštoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, etnologė, doktorantė Vita Džekčioriūtė-Medeišienė pasakoja apie mitinę grybų sampratą lietuvių kultūroje.

„Grybai kartais tapatinami su žmonėmis. Įprastai tradiciniame pasaulėvaizdyje daugelis reiškinių mitologizuojami, pasitelkiant analogijas. Ta pati situacija yra su grybais – būtent dėl tų analogijų, dėl panašumų jie gretinami su žmogumi. Ir tas gretinimas geriausiai atsiskleidžia lietuvių liaudies mįslėse ir minklėse. Ant kojytės kepurytė. Kas?“ – sako V. Džekčioriūtė-Medeišienė.
Skaityti toliau

„Baltų genas“: M. Smetona apie vandens vaizdinį lietuvių sąmonėje (audio) (8)

am.lt nuotr.

Dvidešimt penktojoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Vilniaus universiteto, Filologijos fakulteto Skaitmeninės filologijos centro lektorius Hum. m. dr. Marius Smetona etnolingvistiniu požiūriu aptaria vandens vaizdinį lietuvių sąmonėje. 

„Įdomus pastebėjimas: yra namų konceptas ir yra vandens. Namų konceptas turi visą mitologinę reikšmę išlaikęs, o vandens – nieko nebeturi šiuolaikinio žmogaus mąstysenoje. (…) Kadangi mes ritualų nebeturime, vandens nebegerbiame, jo nebesaugome, mes jį tik vartojam, Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje (audio) (1)

Šventa Ugnis | R.Pakerio nuotr.

Dvidešimt antroje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje.

„Galvojant apie dievybes, kurios susijusios su ugnimi, mes būtinai turime kalbėti ir apie Saulę, kuri yra Dangaus ugnis, ir apie žaibą, ir Aušrinę, bet ryškiausiai ugnis matosi Saulės, Perkūno ir Gabijos, šitų trijų dievybių, paveiksluose. (…) Ugnies ir vandens mitiniai deriniai – pirmiausia mane nustebino pats principas, kad mitinėje vaizduotėje yra linkstama derinti priešpriešas. Tai yra keistas dalykas, tarsiakibrokštas. (…) Manyčiau, kad tai atsiranda dėl Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie mitinę laimės sampratą (audio) (0)

dr. Daiva Vaitkevičienė | Alkas.lt nuotr.

Dvidešimt pirmoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie deivę Laimą.

„Deivė Laima arba laimės sąvoka siejasi su galva arba rankomis. (…) Žmonės, kurie susisieja apeiginiu būdu vieni su kitais, yra laimingesni, nes jie dalinasi (…). Toks yra laimės principas, nes ji dalinama daugėja,“ – sako D. Vaitkevičienė. Skaityti toliau

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su mitologu D. Razausku (II) (video) (0)

Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“.

„Pašnekovams užduodame 4-is vienodus klausimus. Tikimės, kad jų žinios ir įžvalgos Skaityti toliau

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su mitologu D. Razausku (I) (video) (4)

Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“.

„Pašnekovams užduodame 4 vienodus klausimus. Skaityti toliau

B. Rastenytė. Šis tas apie atspindį (veidrodį) (0)

Veidrodis, deivė su veidrožiu tikrai

Atspindys priklauso seniausiųjų archetipų grupei. Tai universalus archetipinis įvaizdis, žinomas įvairių pasaulio tautų mitologijoje ir folklore (egiptiečių, Šiaurės Amerikos indėnų, kinų, keltų, graikų ir kt.), mąstytas tiek Rytų, tiek Vakarų filosofų (Platono, A. Šopenhauerio ir kt.), vėlesniais amžiais perimtas rašytojų ir poetų, kurie atspindžio temą interpretavo įvairiai, nelygu kokiai civilizacijai ir kultūrai priklausė, kokias vertybes teigė. Iš esmės šis archetipas veikia žmogaus pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą, atskleidžia pagrindinius jo būties aspektus, estetiką, etiką ir idėjas bei Dievo sąvoką, ir tai yra vienas iš argumentų laikyti jį pakankamai svarbiu, kad būtų plačiau tyrinėjamas.

Apie atspindį gausu mitologinės ir literatūrinės medžiagos tiek pasižvalgius po lietuvių Skaityti toliau

R. Sinkevičius. Žalčių užkalbėjimas (12)

Mitinis žaltys ant koklio | valdovurumai.lt, V. Abramausko nuotr.

Žalčių laikymas namuose, jų religinis ir apeiginis vaid-muo pažymimi daugelyje senųjų baltų religijos šaltinių. Nenuostabu, kad temai dėmesio yra skyrę žymiausi tautosakos rinkėjai ir mitologai, tokie kaip Jonas Basanavičius, Jurgis Elisonas, Algirdas Julius Greimas, Pranė Dundulienė, Nijolė Laurinkienė ir kiti.

2009 m. studentų humanitarų konferencijoje teko skaityti pranešimą, skirtą apeigų su žalčiais kalendorinio laiko nustatymo klausimui. Jono Lasickio paminėtą tariamą teonimą Smik Smik Perleunu siūliau gretinti su Mato Pretorijaus užrašytomis panašiomis formulėmis (Szmikszt per Esze, Szmikszt per arruda, Szmikszt per Twartus) ir skaityti „Šmik(št) šmik(št) per velėną“. Tokiai minčiai kelią jau buvo nutiesęs Jurgio Dovydaičio užrašytas burtažodis „Šmikšt per velėną“ („Vieno J. Lasickio teiginio aiškinimo Skaityti toliau