Žymos archyvas: mitas

Roko opera „Eglė” skambės Vingio parke (1)

Rengėjų nuotr.

Liepos 1 d. 21 val. Vingio parke Lietuvos šimtmečio dainų šventę pradės ypatingas kūrinys – Laimio Vilkončiaus roko opera „Eglė“, suvienijęs stipriausias lietuvių kūrėjų pajėgas. Pastatymo muzikinei daliai vadovaujantis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius sako, kad roko operoje filosofiškai Sigito Gedos perpasakota „Eglės, žalčių karalienės“ istorija šiandien kaip niekad aktuali. Šimtmečio dainų šventės atidarymo renginys nemokamas, todėl liepos 1 d. Vingio parke „Eglę“ galės išgirsti ir pamatyti visi norintys.

– „Mano nuomone, tai neabejotinai viena geriausių roko operų Lietuvos istorijoje, verta būti išgirsta mūsų klausytojų“, – sako maestro G. Rinkevičius. Skaityti toliau

„Skrajojančių ežerų“ regėjimai (video) (1)

Dailės istorikas dr. Marius Iršėnas | Youtube.com stop kadras

Algirdas Julius Greimas: „Mūsų buitis pasireiškia buvimu pasaulyje, kuris ką nors reiškia. (…) Kadangi sunku atskirti žmogiškoje plotmėje, kas yra gera ir bloga, tai dažnai bandoma ieškoti kriterijų, kurie būtų ekstra žmogiški, kurie pralenktų žmogų ir kurių vardu būtų galima pasakyti, kas yra gera ar bloga. Šitokie kriterijai yra du: arba Dievo, kaip absoliutaus kriterijaus, pasirinkimas, arba Istorijos, iš didžiosios raidės, pasirinkimas. (…) Galima būtų kalbėti apie trečią absoliuto ieškojimo būdą, iškeliant tiesos problemą. (…) T. y. bandyti tyrinėti pačias vertybes, ieškant, kas jose gero ir kas yra blogo.“ Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Užgavėnės – esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė (nuotraukos) (6)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Užgavėnių šventės išvakarėse, žurnalistas, Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis apie šios šventės ištakas ir prasmę kalbasi su baltų kultūros tyrinėtoju, vienu iš tarpdalykinių etnoastronomijos ir etnokosmologijos mokslo sričių pradininkų Letuvoje etnokosmologu Jonu Vaiškūnu.

– Kokia Užgavėnių šventės prasmė?

– Dabar tai – linksmų pramogų ir „žiemos išvarymo“ šventė. Tokia ji tapo, kai buvo užmirštas senasis gelminis dvasinis-religinis šios šventės turinys. Naivu žiemą varyti apeigomis. Ji praeina savaime. Užgavėnių apeigose slypi daug gilesni dvasiniai, religiniai dalykai. Skaityti toliau

Stalo teatras 2017 – uosius pradės premjera ir kvapų spektakliu (0)

„Vėjų motė“ | Stalo teatro nuotr.

Sausio 21 d. 12 ir 15 val. Menų spaustuvėje, Vilniuje vyks vos keletą kartų rodytas spektaklis „Dangaus virėja“ , o sausio 29 d. 15 val. Menų spaustuvėje, Vilniuje po metų pertraukos grįš kvapų spektaklis „Vėjų motė“. Praūžus šventiniam laikotarpiui ir žiemos šventėms, žiūrovai vėl kviečiami sugrįžti į teatrą.

„Dangaus virėja“ –  pirmoji iš dviejų šio sezono Stalo teatro premjerų, skirta 1,5 – 3 metų amžiaus žiūrovams ir jų tėveliams. Spektaklis kurtas remiantis lietuvių liaudies pasakų apie Saulę – dangaus virėją motyvais, į pasaką įtraukiant kalbą ir judesius lavinančių pratimų. Pasak teatro vadovės Skaityti toliau

Šį savaitgalį prasideda naujas radijo laidų ciklas „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ (36)

baltu_genasGegužės 21 d., 14 val. pradedamas transliuoti naujas radijo laidų ciklas „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“, kurio pirmoji laida radijo „Extra FM“ programoje bus transliuojama šį šeštadienį (kartojama sekmadienį, tuo pačiu laiku).

Kiekvienas anksčiau ar vėliau pagalvojame apie tai, kodėl mes tokie, o ne kitokie, apie savo gyvenimo prasmę, mus supančio pasaulio duotybes, tvarką ir pasikeitimus. Ir tada pradedame ieškoti atsakymų. Skaityti toliau

Sociologas Z. Baumanas: socialiniai tinklai yra spąstai (4)

Z.Baumanas_vdu.lt

Profesorius Zygmuntas Baumanas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaras ir vienas svarbiausių pasaulio socialinių mąstytojų ir postmodernizmo tyrinėtojų, neseniai atšventė savo 90-ąjį gimtadienį. Pokalbyje su Ispanijos dienraščiu „El País“ sociologas pažymėjo, jog dauguma žmonių šiandien socialinius tinklus naudoja ne tam, kad praplėstų savo akiratį, bet, priešingai, kad liktų komforto zonoje, kurioje girdi tik savo pačių balso aidą.

Savo išvystytoje likvidžios modernybės teorijoje Z. Baumanas teigia, jog dabartiniame amžiuje visi sutarimai yra laikini ir trumpalaikiai. Skaityti toliau

Mitas ir tautosaka (3)

Laurinkiene_Namie

Habil. dr. Nijolė LAURINKIENĖ

Kas yra mitas? Ar jį galima sieti su tautosaka ir apskritai su žodine liaudies kūryba?

Mitologija ir tautosaka yra tarytum dvi seserys, susikibusios rankomis ir neretai einančios dviese. Bet vis dėlto jos, nors ir siejamos, daugeliu atvejų negali būti tapatinamos. Prieš aiškindamos mito santykio su tradicine kultūra pobūdį, pirmiausia aptarkime, ar pats mitas gali būti laikomas žodinės liaudies kūrybos rūšimi. Kaip žinoma, žodis mitas yra graikų kilmės. Graikiškai mythos – žodis, sakmė, padavimas.  Skaityti toliau

A. Zolubas. Du istorinius įvykius ženklinantys mitai (2)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Dažnai skaitome, girdime apie mitus, dažniausiai savo kilme nesusijusius su senoviniais mitais, tačiau tenkinančius mito kriterijus, nes paremtus absoliučiu tikėjimu ir tapatumu. Lietuva turi Konstituciją, turi demokratinę Respubliką, turi valstybės valdymo institucijas. Tačiau ar tikra valstybė, ar tikra demokratija, ar tikra Nepriklausomybė? Gal visa tai nerealu, mitas? Čia skaitytojo vertinimui teikiu du mitus iškart, nes jie susiję.

Pirmas mitas: 1991 metų gruodžio 8 dieną Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos lyderiai Belovežo girioje pasirašė legendinę Nepriklausomų Valstybių Sandraugos sukūrimo sutartį, pažymėjusią SSRS griūtį. Skaityti toliau

V.Šatkauskienė. Kas ty mariose? (3)

Kuršių marios | B.Vengalio nuotr., satenai.lt

Norisi kiek pratęsti ramesnes, mąslesnes susikaupimo nuotaikas, kurias prikėlė lapkritis, Vėlinių-Ilgių šventės, kupinos praeitin nugrimzdusių artimųjų atminimo. Jas lyg perima metų bei pasaulio baigmės ir jų atsinaujinimo laukimo laikas, neįsivaizduojamas be ramumos ir pagarbos protėviams. Tarsi laimikis į tinklus „įkliuvo“ šiuo metų tarpsniu mituose ir ypač dainose tyvuliuojančių marių vaizdinys.

Marios – vienas iš vandens telkinio pavadinimų (kaip ir jūra, kartais ežeras ar upė), vartojamas dideliems, neaprėpiamiems, banguojantiems vandenims nusakyti. Marios, jūrės marios minimos visoje Lietuvoje Skaityti toliau

G. Songaila. Apie mitą ir tikrovę (II) (32)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Prieš dvi savaites komentavau gruzinų šviesuomenės atvirą laišką Europos Sąjungos įgaliotiniui Tomui Tomui Hamarbergui (Thom Hammerberg), kuris agitavo už homoseksualistų paradą Tbilisyje. Paminėjau, kad problema, prasideda jau nuo sąvokų… Iki šiol žinojome tik dvi žmogaus lytis – vyro ir moters, o dabar mums brukama „socialinės lyties“ sąvoka jau tarsi numato ir kitokias formas.  Akivaizdu, kad lyties vaidmuo yra ne tik įgimtas, bet ir išmokstamas socialinėje aplinkoje. Bet tai dar nereiškia, kad šiuos vaidmenis reikia dekonstruoti, tarsi mitą, ką daro politiniai postmodernistai. Skaityti toliau

Kaune bus pristatyta kompozicija Saulės vadavimo apeigos (video) (3)

Gruodžio 22-ąją,18 val. Kauno šv. Jėzuitų bažnyčioje (Rotušėa a. 8) vyks kompozicijos „Saulės vadavimo apeigos“ premjera. (Ji bus kartojama Sausio 12 d. 15 val. Vilniuje, Balio Dvariono muzikos mokykloje, Balio Dvariono muzikos mokyklos koncertų salėje, T.Kosciuškos 13 , Vilnius).

„Lietuvos muzikos istorijoje precedentų neturinčioje Liaudos Vaitkūnaitės ir Vytauto Lukšo kompozicijoje „Saulės vadavimo apeigos“ išvysime, kaip Kalėdas protėviai giedodami šventė prieš 1000 metų, o vargonų, būgnų ir Jono Tumasonio dūdmaišio muzika pabrėš šių giesmių didingumą. Skaityti toliau

Istorinio-kultūrinio mito kūrimas Medininkų pilyje (0)

Medininkų pilis

Liepos 14-23 dienomis Vilniaus krašto kultūros, verslo ir pilietinės iniciatyvos asociacija „Atvažiavo meška“ kviečia jau į penktąją vaikų, jaunimo ir šeimų kūrybinę stovyklą Medininkų pilyje. Šių metų temą įkvėpė po dviejų metų rekonstrukcijos naujam gyvenimui bundanti Medininkų pilis – plotu didžiausia gardinė mūrinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilis, pastatyta XIV amžiuje.

Medininkų pilis – struktūra gimininga su Lydos ir Krėvos pilims, beveik dvigubai didesnė už Krėvos pilį. Kiautinės konstrukcijos siena ir bokštai sumūryti iš lauko akmenų ir plytų baltiškuoju plytų rišimo būdu, Skaityti toliau

A.J. Greimas: Mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme… (0)

Algirdas Julius Greimas

Šiemet kovo 9 d. sukanka 95-eri metai, kai gimė lietuvių kalbininkas, semiotikas, mitologas ir eseistas Algirdas Julius Greimas (g. 1917.03.9 – 1992.02.22).

Algirdas Julius Greimas – pasaulinio garso mokslininkas, vienas semiotikos mokslo kūrėjų, lietuvių mitologijos tyrinėtojas, Paryžiaus semiotikos mokyklos pagrindėjas, kalbininkas. Jis, kaip ir M. K. Čiurlionis, yra vienas žinomiausių lietuvių pasaulyje, turintis mokinių ir pasekėjų įvairiose šalyse. Jo mokslo darbai išversti į daugelį kalbų. A. J. Greimas yra vienas iš pagrindinių šiuolaikinių mąstytojų, gretinamas su tokiais mokslininkais kaip S. Freudas, F. Nietsche, F. Kafka Skaityti toliau

I.Jociūtė. Ar mitologija aktuali šiandien? (3)

Indrė Jociūtė | autorės asmeninė nuotrauka

Skiriama Džozefo Kembelo  (Joseph Campbell) (1904-1987) atminimui

Ar mitologija yra aktuali tau ir man šiandien? Ar gali į mus prabilti didelių ir mažų tautų legendos, pasakos, padavimai? Ar mūsų religijos tikrai tokios skirtingos? O jeigu anapus visų kalbų, kuriomis kalba išminčiai, paletės mes vis tik atpažinsime metaforas, rodančias ta pačia kryptimi už žodžių, sąvokų, link transcendencijos, ar atpažinsime vektorius vienovės link?

Pradėjau nuo klausimų. Klausti – nuotykio galimybė, o kartais – ir kelionės pradžia. Aš pati gyvai prisimenu, kaip pirmą kartą pamačiau užrašytus iki tol nežinotus vardą ir pavardę – Džozefas Kembelas (Joseph Campbell). Skaityti toliau

Didysis prasmės ieškotojas – Algirdas Julius Greimas (1917-1992) (11)

Algirdas Julius Greimas, kadras irš S.Beržinio filmo „Greimas“ (1991).

Kovo 9 d. sukako 94 metai kai gimė kalbininkas, semiotikas, mitologas ir eseistas Algirdas Julius Greimas savo semiotikos darbais išgarsinęs Lietuvos vardą pasaulyje.

A.J.Greimo teoriniai moksliniai tyrimai padėjo pagrindus semiotikai kaip kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmės mokslui. A.J.Greimas sukūrė teoriją, aprašančią ženklų sistemų susidarymo ir jų funkcionavimo universalius principus, tų sistemų ryšius ir sąveiką. Plėtodamas semiotiką, jis siekė padėti bendrosios humanitarinių mokslų metodologijos pagrindus. A.J.Greimas semiotiką praturtino originaliomis semiotinės struktūros, diskurso, prasmės izotopijos, naratyvinės gramatikos, naratyvinės programos, semiotinio vyksmo ir veiksmo, semiotinės komunikacijos, modalumo, kompetencijos ir kitomis sąvokomis. Skaityti toliau