Spalio 1 d., antradienį, 10 val., Seime (218B salė, III rūmai), Seimo narė Aistė Gedvilienė rengia diskusiją „Kiek miško reikia Lietuvai?“
Diskutuoti kviečiami ekspertai, mokslininkai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, dirbantys bei besirūpinantys miškų klausimais.
„Miškus reikia saugoti ne aklai ir neracionaliai draudžiant bet kokią veiklą juose, o saugant protingai valdant, Skaityti toliau
Rugsėjo 19 d. asociacija „Gyvas miškas“ Lietuvos Sveikatos Apsaugos ministerijoje pristatė parengtą pasiūlymą „Gydantis miškas – vizija Lietuvai“.
„Kol dar liko tokių miškų ir tokių žmonių – reikia skubiai veikti“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, džiaugdamiesi, kad asociacija „Gyvas miškas“ labai išsamiai pristatė pasaulinę patirtį, kaip galima naudoti mišką jam nekenkiant, bet kartu sutaupant milijonus eurų gydymo išlaidoms.
Gydantis miškas – ne tik vizija Lietuvai. Tai gelbėjimosi ratas lietuviams, Skaityti toliau
Po to kai gamtininkai ir visuomenininkai Vyriausybei įteikė peticiją su beveik 15 tūkst. parašų dėl Punios šilo išsaugojimo, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pareiškė, kad medžioklė Punios šile šiemet bus sustabdyta. Pasak ministro, spalio 15 d. turėjusiam prasidėti medžioklės metui nebus skelbiami aukcionai ar konkursai į tas medžioklės vietas.
K. Mažeika sakė, kad, praėjusią savaitę įvertinus Punios šilo būklė buvo nustatyta, kad kenkėjų paveiktiems Skaityti toliau
Prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus miškų įsigijimo ribojimo pataisą, Lietuvos miškų ateitis pakimba ant plauko. Šį ketvirtadienį, neeilinėje Seimo sesijoje, Seimas vėl svarstys dėl Miškų įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2020 m. sausio vienas ar susiję asmenys negalėtų turėti daugiau nei 1.500 ha miško paskirties žemės.
Aplinkosaugininkai ir miškininkai nepritaria Prezidento veto, ir toliau ragina Seimą priimti sprendimą įvesti 1500 ha miško apribojimą vienam savininkui, kitaip, jų Skaityti toliau
Rugpjūčio 20 d. Seimas nusprendė iš naujo svarstyti Miškų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-2288(2), kurias vetavo Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Liepos 23 d. Seimo priimtomis pataisomis buvo nutarta nuo kitų metų riboti privačios nuosavybės teise disponuojamų miškų plotus. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha. Skaityti toliau
Rugpjūčio 2 d., penktadienį, jau pasibaigus darbo dienai, šalies prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad pasirašytas prezidento dekretas dėl veto Miškų įstatymo pataisų, pagal kurias nuo 2020 m. sausio vienas ar susiję asmenys negalės turėti daugiau nei 1.500 ha miško paskirties žemės.
Prezidentas visam pasauliui pasiuntė žinią: atvažiuokite, pirkite Lietuvos miškus. Ir paskubėkite, nes skandinavų „Ikea grupės“ valdomi miškai vien per vienerius metus padidėjo 50 procentų ir dabar jau užima tiek, kiek ir visa Kauno miesto teritorija… Skaityti toliau
Per 100 pačių įvairiausių visuomeninių sričių atstovų, tarp kurių gamtos, meno, bei kultūros veikėjai, nacionalinių premijų laureatai, Lietuvą pasaulyje garsinantys kūrėjai, kreipėsi į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu gelbėti Punios šilą – vieną vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų – kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai.
Nemuno vingyje plytintis Punios šilas yra iki šiol išlaikęs pirmykščių Lietuvos girių Skaityti toliau
Antrus metus iš eilės Lietuvą alinant sausrai ir ūkininkams susiduriant su vis didesniais klimato kaitos iššūkiais, NMA tiesia pagalbos ranką ūkininkams bei suteikia galimybę remiantis naujausių palydovinių duomenų informacija priimti tinkamiausius sprendimus ūkyje atsižvelgiant į besikeičiančias ūkininkavimo sąlygas.
Nuo šiol ūkininkai „NMA agro“ programėlėje gali matyti savo deklaruotų laukų augmenijos sodrumo, augalų streso, natūralius bei infraraudono spektro duomenis. Skaityti toliau
Liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Miškų įstatymo pataisą, kuri sudaro sąlygas riboti asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypus, nuosavybės teises.
Seimas liepos 9 d. priėmė įstatymo pataisą, pagal kurią miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad pirmumo teisę turintis asmuo gali įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą
Iš 2016 metų žaliavalstiečių Vyriausybės programos:
DARNI MIŠKŲ POLITIKA
90. (…) Deja, pastaruoju metu ryškėja tendencija mišką vertinti tik kaip medienos išteklių, pamirštant kitas miško funkcijas: rekreacinę, buveinių, miško gėrybių. Todėl sieksime sprendimo suderinant ekonominius interesus, teisę į nuosavybę ir gamtosauginius, kraštovaizdžio apsaugos reikalavimus. (…) Skaityti toliau
Grupės bylą dėl miškų kirtimo saugomose „Natura 2000“ teritorijose LVAT sugrąžino į pirmosios instancijos teismą.
Kaip jau žinoma Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateiktas Grupės skundas, kuriuo siekiama uždrausti plynuosius miško kirtimus „Natura 2000“ teritorijose.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-03-12 nutartimi Grupės skundą priimti atsisakė. Šią nutartį grupę atstovaujantis advokatas Saulius Dambrauskas apskundė Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.
„Gamtininkas įsitikinęs: kai miškas iškertamas plynai, jis nustoja funkcionuoti – „Nei pagrybausi, nei pauogausi, nei žvėrys, nei augalai čia negali būti. Paskaičiuota, kad iškirtus 1 ha plynai, namų gali netekti 300 porų paukščių. Labanoro girioje pastebiu, kad miškuose mažėja paprastų paukščių. Paukščiai nebeturi kur perėti“, – pasakojo pašnekovas. Jis džiaugiasi tik tuo, kad miškai vis dar saugomi draustiniuose ir rezervatuose. Tačiau, pasak gamtininko, regioniniai parkai iš to saugojimo tinklo iškrenta. „Meška, iš Baltarusijos užėjusi į Lietuvą, iškart pabėga, nes nebėra pas mus miškų“, – pridūrė A. Gaidamavičius.
Pasinaudodami keturis mėnesius galiojusiu įstatymo pakeitimu, beveik 1 tūkstantis piliečių iki birželio 1 d. pateikė prašymus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) už Lietuvos miestuose turėtą ir valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Daugiau kaip pusė visų prašymų gauta Vilniaus mieste. Į dalį prašymų jau atsižvelgta ir pagal juos suformuoti miško sklypai.
Nuo šių metų vasario 1 d. iki birželio 1 d. NŽT sulaukė 985 piliečių visoje Lietuvoje prašymų pakeisti valią ir už mieste turėtą žemę atlyginti mišku kaimo vietovėje. NŽT Vilniaus skyrius gavo 554, Kauno – 268, Palangos – 58, Panevėžio – 34 prašymus. Skaityti toliau
Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (VMU) pasidžiaugė, jog praėjusiais metais dirbo taip pelningai, jog beveik 40 proc. viršijo numatytą metinį planą. Tačiau už ką gautas pelnas? Už miškų atsodinimą ar jų iškirtimą?
Pernai VMU pervedė į valstybės biudžetą 25,3 mln. Eur už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Atliko įvairias socialines bei ekologines veiklas, kurių vertė – 7,4 mln. Eur. Kaip bebūtų, šios veiklos buvo tris kartus pigesnės nei privalomi atsiskaitymai už parduotą medieną. Skaityti toliau
Šalyje šiuo metu vyrauja ketvirtos klasės gaisringumas, keliantis didelį gaisrų pavojų. Ugnis miškuose gali įsiplieksti nuo menkiausios nuorūkos ar palikto rusenti laužo.
„Vakar tokį gaisrą teko gesinti Rėkyvos ežero pakrantės aukštapelkėje. Ugnis plito labai sparčiai. Iki gaisravietės ugniagesiams teko plaukti kateriu, nes privažiuoti su gaisrine technika ten nėra galimybės. Daugiau kaip trisdešimt ugniagesių iki vėlyvos nakties Skaityti toliau
Birželio 12 d., Vyriausybė pritarė, jog dalis Pabradės ir Gaižiūnų karinių poligonų ir karinių mokymo teritorijų miško plotų būtų paversti kitomis naudmenomis. Tai padės užtikrinti Lietuvos ir sąjungininkų karių pratybų įvairovę ir gerinti treniruočių sąlygas minėtuose poligonuose.
Nutarimas buvo suderintas su Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijomis, Nacionaline žemės tarnyba ir Valstybine miškų urėdija. Skaityti toliau
Aplinkos ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo apmokestins savo miško nekertančius savininkus. Mokestis sudarytų 5 proc. potencialių pajamų, kurias galima būtų gauti iš medienos. Visai neatsižvelgiama į tai, kad miško savininkas gali turėti ir kitokios naudos iš savo miško, o jį iškirtęs tą naudą praras.
Aplinkos ministerijos (AM) valdininkai ginasi, kad jie tik įgyvendina Vyriausybės programą. Melas! Vyriausybės programoje nėra nė žodžio apie tai. Aš pats dalyvavau Skaityti toliau
Gegužės 18 d. 11 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.) bus minimas Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) 100-mečio jubiliejus.
Šios organizacijos ištakos siekia 1919 m., kai įregistruotos Kauno lentpjūvių ir malūnų darbininkų bei Kauno degtukų fabrikų darbininkų profesinės sąjungos. Į susivienijimą medžio apdirbimo įmonių profesinės sąjungos susijungė 1941 m., o po karo atkūrus veiklą organizacija jau jungė ir popieriaus bei baldų pramonės profesines sąjungas. Miškininkai prie susivienijimo prisijungė 1958 m. Skaityti toliau
Gegužės 2 d., ketvirtadienį, 11 val. Seime įvyks Nepriklausomybės Akto signatario dr. Audriaus Rudžio spaudos konferencija „Pasiekta kritinė riba – neteisėti įstatymai galioja – miškai naikinami toliau“.
Spaudos konferencijoje dalyvaus Gintautas Kniukšta, Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ valdybos pirmininkas, dr. Arvydas Juozaitis, Judėjimo „Lietuva yra čia“ pirmininkas ir kandidatas į Lietuvos Prezidentus. Skaityti toliau
Pavasario vėjai į reformuotos Valstybinės miškų urėdijos padalinius atpūtė nerimo debesis. Patyrę miškininkai sako, jog pildosi jų prognozės: po reformos valstybiniuose miškuose problemų nors vežimu vežk. O čia dar Konstitucinis Teismas paskelbė, kad užpernai liepą priimtas Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai.
Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo“ apskritojo stalo kalbėjo buvęs Valkininkų urėdijos urėdas Arvydas Strazdas, Skaityti toliau
Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai: įstatymai ypatingos skubos tvarka gali būti priimami tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais.
Vadinasi, ši miškų reforma yra neteisėta.
Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas (Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas ir Įstatymas) Skaityti toliau
Šiandien., kovo 20 d., trečiadienį, 10 val. žodinio proceso tvarka nagrinės bylą dėl miškų reformos teisėtumo.
Valstybinių miškų valdymo reforma buvo pradėta vykdyti labai neatsakingai, nesvarstant galimų alternatyvų, neįvertinus socialinių, aplinkosauginių ir ekonominių pasekmių.
Pagrindinis šios chaotiškos reformos vykdytojas – aplinkos ministras
Palmių aliejaus naudojimas degaluose yra „netvarus“, nes lemia didelio masto tropinių miškų naikinimą. Tai pripažinusi Europos Komisija pradėjo teisinę procedūrą, kurios tikslas – ilgainiui sumažinti palmių aliejaus naudojimą degaluose.
Europos Komisija (EK) pripažino, kad biodyzelino, kurio sudėtyje yra palmių aliejus, naudojimas neatitinka numatytų ES tikslų didinti „žaliųjų degalų“ dalį rinkoje. Dauguma paskutiniųjų mokslinių studijų rezultatai parodė, kad palmių aliejaus ir šalutinių palmių gaminių naudojimas Skaityti toliau
Pastaruoju metu Lietuvoje ir aplinkinėse ES valstybėse ypatingai išaugęs visuomenės dėmesys miškams ir miškų ūkiui ir Europos Bendrijos (EB) svarbos miško buveinių reikiamo kiekio tinkamo išsaugojimo neužtikrinantis miškininkavimas paskatino Aplinkos ministeriją parengti Miškų įstatymo pataisas.
Šiomis pataisomis siekiama subalansuotai derinanti gamtosauginius apribojimus ir racionalų miško išteklių naudojimą: siekti mažesnio plynųjų miško kirtimų kiekio, išlaikyti kuo optimalesnį sukauptos medienos ir jos prieaugio panaudojimą, Skaityti toliau
Vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė po pokalbio su kandidate į aplinkos ministres Irma Gudžiūnaite nusprendė neskirti jos vadovauti Aplinkos ministerijai.
Profesionalumas, kuruojamos srities išmanymas, administraciniai gebėjimai, skaidrumas ir interesų konflikto vengimas – pagrindiniai Prezidentės keliami reikalavimai visiems kandidatams į ministrus.
I. Gudžiūnaitė, pasak Prezidentės, veržli ir perspektyvi jauna politikė, tačiau neturi reikiamos dalykinės patirties ir susitikime nepademonstravo vadovavimui aplinkos apsaugos sektoriui reikiamų žinių ir kompetencijos. Skaityti toliau
Aplinkos ministerija parengė Miškų įstatymo pataisas ir pradeda jas derinti su visuomene.
Šios pataisos siūlomos siekiant geriau suderinti visuomenės lūkesčius dėl miškų išsaugojimo ir tinkamą Lietuvos įsipareigojimų ES mastu įgyvendinimą.
„Miškų įstatymo pakeitimai pirmiausia skirti sumažinti plynuosius miško kirtimus juos iš esmės ribojant biologinės įvairovės požiūriu vertingiausiuose šalies miškuose – Europos Bendrijos svarbos miško buveinėse, kad jos būtų išsaugotos, Skaityti toliau
Sausio 7 d., pirmadienį, 12 val. Vilniuje prie Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo (KT) sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ piketuos dėl miškų reformos teisėtumo ir reikalaus paaiškinti kodėl vis dar nėra KT išvadų dėl miškų reformos teisėtumo.
Beveik prieš metus baigiamai įgyvendinti miškų urėdijų reformai besipriešinantis Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ surengė pirmąjį piketą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir reikalavo, kad dėl urėdijų reformos teisėtumo ir Miškų įstatymo pakeitimų, kurie buvo priimti per vieną dieną, pasisakytų KT. Skaityti toliau
Stebėdami šalies miškų sveikatą, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai nustatė, kad šiemet medžiai daugiau džiuvo nei pastaraisiais metais. Antai Kauno, Trakų, Šalčininkų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose užfiksuota atvejų, kai pušynuose medžiai nudžiūvo grupėmis po 10–50 pušų dėl Lietuvoje naujo pobūdžio pakenkimų.
Viena svarbiausių priežasčių, pasak VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko, – susidariusios medžių kenkėjams plisti palankios klimato sąlygos. Skaityti toliau
Gruodžio 11 dieną portalas delfi.lt atspausdino straipsnį „Briuseliui paliepus ūkiniai miškai bus verčiami ekologiniais“. Pagrindinė straipsnio idėja yra tokia – turime perteklinį saugomų teritorijų tinklą. Esą daug saugomų teritorijų už europinius pinigus buvo įsteigtos be pagrindo. Taigi šias teritorijas reikia perinventorizuoti jas sumažinant.
Šiai straipsnio fabulai nedrąsiai bando paprieštarauti Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių buveinių inventorizavimo visoje šalyje projektui vadovavęs Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas Skaityti toliau
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Vilniaus ir Nemenčinės regioninių padalinių miškininkams vėl teko paplušėti, kad išvaduotų mišką nuo jo pakraščiuose suverstų daugybės senų padangų. Kasmet vien šiuose padaliniuose surenkama ir atliekų tvarkytojams perduodama apie 10-15 tonų tokių padangų.
Jų miškuose padaugėja rudenį ir pavasarį – per padangų keitimo laiką. Vis dar nemažai vairuotojų senų padangų atsikrato miškuose, atokiuose gamtos kampeliuose. Ir jiems visai nerūpi, kad tos padangos dūla, teršia aplinką ir išskiria sveikatai pavojingas chemines medžiagas. Skaityti toliau
