Šalyje šiuo metu vyrauja ketvirtos klasės gaisringumas, keliantis didelį gaisrų pavojų. Ugnis miškuose gali įsiplieksti nuo menkiausios nuorūkos ar palikto rusenti laužo.
„Vakar tokį gaisrą teko gesinti Rėkyvos ežero pakrantės aukštapelkėje. Ugnis plito labai sparčiai. Iki gaisravietės ugniagesiams teko plaukti kateriu, nes privažiuoti su gaisrine technika ten nėra galimybės. Skaityti toliau
Birželio 12 d., Vyriausybė pritarė, jog dalis Pabradės ir Gaižiūnų karinių poligonų ir karinių mokymo teritorijų miško plotų būtų paversti kitomis naudmenomis. Tai padės užtikrinti Lietuvos ir sąjungininkų karių pratybų įvairovę ir gerinti treniruočių sąlygas minėtuose poligonuose.
Nutarimas buvo suderintas su Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijomis, Nacionaline žemės tarnyba ir Valstybine miškų urėdija.
Dalies miško žemės plotų paskirties keitimas būtinas siekiant užtikrinti Lietuvos ir sąjungininkų karių pratybų įvairovę ir gerinti Skaityti toliau
Aplinkos ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo apmokestins savo miško nekertančius savininkus. Mokestis sudarytų 5 proc. potencialių pajamų, kurias galima būtų gauti iš medienos. Visai neatsižvelgiama į tai, kad miško savininkas gali turėti ir kitokios naudos iš savo miško, o jį iškirtęs tą naudą praras.
Aplinkos ministerijos (AM) valdininkai ginasi, kad jie tik įgyvendina Vyriausybės programą. Melas! Vyriausybės programoje nėra nė žodžio apie tai. Aš pats dalyvavau Skaityti toliau
Gegužės 18 d. 11 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.) bus minimas Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) 100-mečio jubiliejus.
Šios organizacijos ištakos siekia 1919 m., kai įregistruotos Kauno lentpjūvių ir malūnų darbininkų bei Kauno degtukų fabrikų darbininkų profesinės sąjungos. Į susivienijimą medžio apdirbimo įmonių profesinės sąjungos susijungė 1941 m., o po karo atkūrus veiklą organizacija jau jungė ir popieriaus bei baldų pramonės profesines sąjungas. Miškininkai prie susivienijimo prisijungė 1958 m. Skaityti toliau
Gegužės 2 d., ketvirtadienį, 11 val. Seime įvyks Nepriklausomybės Akto signatario dr. Audriaus Rudžio spaudos konferencija „Pasiekta kritinė riba – neteisėti įstatymai galioja – miškai naikinami toliau“.
Spaudos konferencijoje dalyvaus Gintautas Kniukšta, Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ valdybos pirmininkas, dr. Arvydas Juozaitis, Judėjimo „Lietuva yra čia“ pirmininkas ir kandidatas į Lietuvos Prezidentus. Skaityti toliau
Pavasario vėjai į reformuotos Valstybinės miškų urėdijos padalinius atpūtė nerimo debesis. Patyrę miškininkai sako, jog pildosi jų prognozės: po reformos valstybiniuose miškuose problemų nors vežimu vežk. O čia dar Konstitucinis Teismas paskelbė, kad užpernai liepą priimtas Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai.
Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo“ apskritojo stalo kalbėjo buvęs Valkininkų urėdijos urėdas Arvydas Strazdas, Skaityti toliau
Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai: įstatymai ypatingos skubos tvarka gali būti priimami tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais.
Vadinasi, ši miškų reforma yra neteisėta.
Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas (Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas ir Įstatymas) Skaityti toliau
Šiandien., kovo 20 d., trečiadienį, 10 val. žodinio proceso tvarka nagrinės bylą dėl miškų reformos teisėtumo.
Valstybinių miškų valdymo reforma buvo pradėta vykdyti labai neatsakingai, nesvarstant galimų alternatyvų, neįvertinus socialinių, aplinkosauginių ir ekonominių pasekmių.
Pagrindinis šios chaotiškos reformos vykdytojas – aplinkos ministras
Palmių aliejaus naudojimas degaluose yra „netvarus“, nes lemia didelio masto tropinių miškų naikinimą. Tai pripažinusi Europos Komisija pradėjo teisinę procedūrą, kurios tikslas – ilgainiui sumažinti palmių aliejaus naudojimą degaluose.
Europos Komisija (EK) pripažino, kad biodyzelino, kurio sudėtyje yra palmių aliejus, naudojimas neatitinka numatytų ES tikslų didinti „žaliųjų degalų“ dalį rinkoje. Dauguma paskutiniųjų mokslinių studijų rezultatai parodė, kad palmių aliejaus ir šalutinių palmių gaminių naudojimas Skaityti toliau
Pastaruoju metu Lietuvoje ir aplinkinėse ES valstybėse ypatingai išaugęs visuomenės dėmesys miškams ir miškų ūkiui ir Europos Bendrijos (EB) svarbos miško buveinių reikiamo kiekio tinkamo išsaugojimo neužtikrinantis miškininkavimas paskatino Aplinkos ministeriją parengti Miškų įstatymo pataisas.
Šiomis pataisomis siekiama subalansuotai derinanti gamtosauginius apribojimus ir racionalų miško išteklių naudojimą: siekti mažesnio plynųjų miško kirtimų kiekio, išlaikyti kuo optimalesnį sukauptos medienos ir jos prieaugio panaudojimą, Skaityti toliau
Vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė po pokalbio su kandidate į aplinkos ministres Irma Gudžiūnaite nusprendė neskirti jos vadovauti Aplinkos ministerijai.
Profesionalumas, kuruojamos srities išmanymas, administraciniai gebėjimai, skaidrumas ir interesų konflikto vengimas – pagrindiniai Prezidentės keliami reikalavimai visiems kandidatams į ministrus.
I. Gudžiūnaitė, pasak Prezidentės, veržli ir perspektyvi jauna politikė, tačiau neturi reikiamos dalykinės patirties ir susitikime nepademonstravo vadovavimui aplinkos apsaugos sektoriui reikiamų žinių ir kompetencijos. Skaityti toliau
Aplinkos ministerija parengė Miškų įstatymo pataisas ir pradeda jas derinti su visuomene.
Šios pataisos siūlomos siekiant geriau suderinti visuomenės lūkesčius dėl miškų išsaugojimo ir tinkamą Lietuvos įsipareigojimų ES mastu įgyvendinimą.
„Miškų įstatymo pakeitimai pirmiausia skirti sumažinti plynuosius miško kirtimus juos iš esmės ribojant biologinės įvairovės požiūriu vertingiausiuose šalies miškuose – Europos Bendrijos svarbos miško buveinėse, kad jos būtų išsaugotos, Skaityti toliau
Sausio 7 d., pirmadienį, 12 val. Vilniuje prie Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo (KT) sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ piketuos dėl miškų reformos teisėtumo ir reikalaus paaiškinti kodėl vis dar nėra KT išvadų dėl miškų reformos teisėtumo.
Beveik prieš metus baigiamai įgyvendinti miškų urėdijų reformai besipriešinantis Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ surengė pirmąjį piketą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir reikalavo, kad dėl urėdijų reformos teisėtumo ir Miškų įstatymo pakeitimų, kurie buvo priimti per vieną dieną, pasisakytų KT. Skaityti toliau
Stebėdami šalies miškų sveikatą, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai nustatė, kad šiemet medžiai daugiau džiuvo nei pastaraisiais metais. Antai Kauno, Trakų, Šalčininkų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose užfiksuota atvejų, kai pušynuose medžiai nudžiūvo grupėmis po 10–50 pušų dėl Lietuvoje naujo pobūdžio pakenkimų.
Viena svarbiausių priežasčių, pasak VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko, – susidariusios medžių kenkėjams plisti palankios klimato sąlygos. Skaityti toliau
Gruodžio 11 dieną portalas delfi.lt atspausdino straipsnį „Briuseliui paliepus ūkiniai miškai bus verčiami ekologiniais“. Pagrindinė straipsnio idėja yra tokia – turime perteklinį saugomų teritorijų tinklą. Esą daug saugomų teritorijų už europinius pinigus buvo įsteigtos be pagrindo. Taigi šias teritorijas reikia perinventorizuoti jas sumažinant.
Šiai straipsnio fabulai nedrąsiai bando paprieštarauti Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių buveinių inventorizavimo visoje šalyje projektui vadovavęs Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas Skaityti toliau
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Vilniaus ir Nemenčinės regioninių padalinių miškininkams vėl teko paplušėti, kad išvaduotų mišką nuo jo pakraščiuose suverstų daugybės senų padangų. Kasmet vien šiuose padaliniuose surenkama ir atliekų tvarkytojams perduodama apie 10-15 tonų tokių padangų.
Jų miškuose padaugėja rudenį ir pavasarį – per padangų keitimo laiką. Vis dar nemažai vairuotojų senų padangų atsikrato miškuose, atokiuose gamtos kampeliuose. Ir jiems visai nerūpi, kad tos padangos dūla, teršia aplinką ir išskiria sveikatai pavojingas chemines medžiagas. Skaityti toliau
Vos tik sumažėjo visuomenės bei žiniasklaidos dėmesys ir medienos verslininkų technika vėl sugrįžo į miškus „atsigriebti“ už trumpą prastovą. Saugomose teritorijose miškai ir vėl kertami. Apie paskutinius įvykius miškuose ir aplink jų kalbamės su gamtininku, žurnalistu bei aktyviu visuomenininku Andriumi Gaidamavičiumi.
Taip pat sužinosite apie tai kaip kiekvienas galite prisidėti prie miškų Skaityti toliau
Lapkričio 13 d. suėjo lygiai mėnuo nuo Labanoro žygio – istorinės dienos, kuri davė pradžią visuomenės sukilimui prieš plynuosius miško kirtimus, ypač plynuosius kirtimus regioniniuose, nacionaliniuose parkuose, kraštovaizdžio draustiniuose ir kitose gamtai ir žmonėms itin svarbiose teritorijose. 1500 žygio dalyvių reikalavimas stabdyti neteisėtus veiksmus saugomose teritorijose valdžiai įspūdžio nepadarė.
Praėjus mėnesiui, per kurį buvo sustabdyti kirtimai Labanoro girioje, giria vėl pilna miško kirtimo technikos ir miškovežių iš Latvijos. Skaityti toliau
Kad ir kaip keistai beskambėtų, bet stuobriai, sausuoliai ir virtuoliai yra neatsiejama sveiko miško dalis. Grybauti trukdantys virtuoliai, uoksėti stuobriai, supuvusių kamienų dalys ir kitos žuvusių medžių liekanos, kurios miestiečiui atrodytų kaip nesutvarkyto miško rezultatas, yra tai, kas paverčia mišką tikra giria. Žuvę medžiai ir jų dalys, mokslininkų vadinamos negyva mediena, yra tūkstančių įvairių organizmų gyvenamoji aplinka, maistas ar laikina slėptuvė.
Negyvos medienos turi būti daugiau Skaityti toliau
Aiškėja naujos detalės dėl valstybinių miškų kirtimo normos didinimo 6 procentais. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ gavo Vyriausybės posėdžio garso įrašą, kuriame buvo priimtas šis sprendimas.
Posėdyje mirtina tyla, kalba tik Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Garso įraše girdimi šie S. Skvernelio žodžiai: „Ir antrasis klausimas..
Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019–2023 metams patvirtinimo… Skaityti toliau
1) Miškuose prioritetą teikti GAMTOSAUGINIAMS ir VISUOMENINIAMS poreikiams. Pagrindinė miško sektoriaus funkcija – kurti ir didinti nemedieninę miško PRIDĖTINĘ VERTĘ (rekreacija, turizmas, edukacija, visuomenės sveikatinimas, aplinkos švarinimas, klimato kaitos mažinimas, smulkieji verslai ir kt).
2) Nedelsiant uždrausti kirtimus SAUGOMOSE teritorijose, kadangi nebuvo ir nėra laikomasi privalomo ES reikalavimo atlikti planuojamų kirtimų poveikio aplinkai Skaityti toliau
Teko dalyvauti Labanoro žygyje. Kilo minčių ir norisi pasisakyti. Galbūt tas mano pasisakymas skambės kiek utopiškai ir tam tikriems dalykams galbūt mes dar nepasiruošę, bent jau padrąsinkim save ir kitus ir drįskim pasisakyti, kalbėkim.
Esu dėkingas „Gyvas miškas“ kolektyvui už iniciatyvą ir nuožmų darbą, kuris ima virsti į pilietinį judėjimą, kuris, labai viliuosi, palies ir priežastis, šaknis, dėl ko mums, Lietuvai, taip nutiko ir nutinka ir Skaityti toliau
Vakar, spalio 15 d. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas patvirtino valstybinių miškų pagrindinių kirtimų 2019 m. normą – ji apims 11 391 ha plotą, kuriame bus leidžiama iškirsti 3,4 mln. kubinių metrų likvidinės medienos. Ši apimtis yra 459 ha mažesnė, nei siūlė Vyriausybė, ir šiek tiek – 223 ha, arba 2 proc. – didesnė už galiojusią 2014-2018 metais.
2017 m. gruodžio 9 d. į sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigiamąjį suvažiavimą susirinko beveik 400 žmonių, vakar į žygį Labanoro girioje išsiruošė pusantro tūkstančio žmonių. Skaityti toliau
Spalio 13 d., šeštadienį, iš visų Lietuvos kampelių į visuotinį pėsčiųjų žygį per Labanoro miškus ir kirtavietes, skirtą atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į negailestingai naikinamus Lietuvos miškus ir sengires, buvo susirinkęs gausus žygeivių būrys. Tautiečiai įkvėpti senojo baltų tikėjimo nuostatų, pajuto skausmą dėl naikinamo miško. Juk giliai širdyje kiekvienas lietuvis yra augte suaugęs su gamta ir negali pakęsti nedarnos. Šis žygis pradėjo naują tarpsnį mūsų tautos gyvenime, ne veltui daug kas pasijuto tarsi stoję Baltijos kelią. Tik šį kartą stojome ginti mūsų gamtos, to Tėvynės kūno, su kuriuo esame augte suaugę. Skaityti toliau
Gerbiami skaitytojai, rugsėjo 25 d. „Delfyje“ buvo atspausdintas Aido Pivoriūno, kuris yra Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius, straipsnis „Miškų kirtimas – tarp mitų ir realybės“. Straipsnį galite perskaityti čia.
O mes skelbiame Andrejaus Gaidamavičiaus atsakymus į šiame straipsnyje iškeltus teiginius. Skaityti toliau
Taip nepaprastai skamba, kai kas nors kalba apie tėvynę. Regi sugrįžus pereitas erdves ir praėjusį laiką. Užmiršti įvykiai ir daiktai atgyja. Vėl pasigirsta seniai nuaidėję garsai ir žodžiai, vėl prabyla į žmogų lūkesčiai ir abejonės, aimanos ir džiaugsmai. Nušvinta visa būtis ir vėl kaip kadaise dosniai dalija viltis, žadėdama išsipildymą.
Lyg didis slėpinys sielai iškyla tėvynė. Pasaulis be tėvynės – tarsi lengvai ir greitai perskaitomas puslapis. O norėdamas suvokti tėvynės esmę, turi išmokti ramiai susikaupti savyje. Skaityti toliau
Labanoro miestelis vargu ar kada matė tiek vienu metu susirinkusių žmonių. Į akciją Lietuvos miškams apginti susirinko per 1,5 tūkst žmonių ir… vos kelios žiniasklaidos priemonės.
Nagrinėti krūtų dydį nacionalinei medijai matomai sekasi kur kas geriau, nei pastebėti dorus, aktyvius, tačiau padėtimi nepatenkintus piliečius.
O būti nepatenkintiems gamtos mylėtojai ir tiesiog sveiko proto žmonės turi rimtą pagrindą. Žaliavinės medienos eksportas iš Lietuvos auga, miškai superkami stambių. Skaityti toliau
Atsimenu, vieną sykį aš, pirmos klasės gimnazistas, važiuodamas iš miesto namo ir išsiilgęs gamtos grožybių, iššokau iš vežimo, ir, apsidairęs, ar kas manęs nemato, pabučiavau vieną aukštą pušį su tokia gilia pagarba, kaip kad bučiuodavau savo senelės raukšlėtą, suvytusią ranką. Tadas Ivanauskas
Medžiai senoliai – kaip žmonės senoliai: didingi ir sykiu trapūs. Jų kamienuose ir šakose, kaip žmonių veiduose ir rankose, įsirėžia metų ir gyvenimo patirties ženklai. Kartais senoliai medžiai stebuklingai ilgai išlieka naujos kartos miške. Skaityti toliau
Spalio 13 d., šeštadienį, 11 val. Labanore prasidėjo visuotinis pėsčiųjų žygis per Labanoro miškus ir kirtavietes skirtas atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į negailestingai naikinamus Lietuvos miškus ir sengires.
„Miškai tai MŪSŲ NAMAI, prigimtinė teisė ir bendras gėris. Junkis į gyvą veiksmą ir IŠREIŠK SAVO VALIĄ – kokius miškus mes norime matyti! Sveikus ir natūralius, žaliuojančius šimtamečių girių masyvais ar neatsakingu ir besaikiu vartojimu niokojamas dykynes?“, – visus neabejingus savo Tėvynės gamtai kvietė šio žygio už miškus telkėjai ir Skaityti toliau
Rugsėjo 27 d. į pirmą posėdį Aplinkos ministerijoje susirinko darbo grupė dėl plynų kirtimų mažinimo Lietuvoje. Nors bijojau, kad susirinks per daug skirtingų požiūrių žmonės ir sutarti bus sunku, viskas klojosi geriau nei tikėjausi. Tikriausiai tai buvo pirma tokia darbo grupė, kurioje esu dalyvavęs, kur tikrai buvo išlaikytas gamtininkų ir „ūkininkų“ balansas.
Darbo grupė kol kas apsiribojo vien tik valstybiniais miškais ir ypač esančiais saugomose teritorijose. Privačių miškų atstovai įsijungs vėliau, bet jiems nebent bus pasiūlytos skatinimo priemonės (per įvairias išmokas), Skaityti toliau
