Vadinamasis „Ukrageitas“ įgauna apsukas. Donaldui Trampui šis skandalas, susijęs su artėjančia nuožmia rinkimine kova, kaip nuo žąsies vanduo, o štai Ukraina nuo jo gali smarkiai nukentėti.
Įsivėlęs į vidines peštynes JAV, Volodimyras Zelenskis ne nepajuto, kad Ukrainos fronte jis praranda pozicijas. Galbūt iš didelio noro įtikti Vakarams, ypač D. Trampui, skubėdamas vykdyti savo rinkiminius pažadus – atkurti taiką Donbase, jis net nepastebėjo, kad ima pataikauti Vladimirui Skaityti toliau
Lapkričio 28 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su į Lietuvą atvykusiu Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininku Andrijumi Parubijumi.
Susitikime abiejų parlamentų vadovai aptarė situaciją Ukrainoje, reformų Ukrainoje eigą ir Lietuvos teikiamą pagalbą, tarpparlamentinio bendradarbiavimo perspektyvas.
Seimo Pirmininkas V. Pranckietis atkreipė dėmesį, kad Seimas yra aktyviausias ES šalių parlamentas paramos Ukrainai klausimais – nuo 2013 m. priimtos 8 rezoliucijos; naujausia, priimta jau šios kadencijos Seimo, Skaityti toliau
Taip vadinamo „Normandijos ketvertuko“ lyderiai sutarė, kad Minsko susitarimo punktai, skirti sureguliuoti konfliktą Ukrainoje, bus įgyvendinami ir 2016 metais.
Toks sprendimas buvo priimtas šiandien, gruodžio 30 dieną, per telefoninį pasitarimą tarp Vladimiro Putino, Petro Porošenko, Fransua Olando ir Angelos Merkel.
Kremliaus tinklapyje rašoma, kad visos pusė sutarė, kad būtina nutraukti ugnį fronto linijoje Donbase. Skaityti toliau
Liepos 13 d. į Lietuvą atvyks naujasis Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis. Tai bus pirmasis naujai išrinkto kaimyninės šalies vadovo vizitas Lietuvoje ir antra jo kelionė į užsienį po priesaikos.
Tą pačią dieną su naujuoju Latvijos Prezidentu susitiks Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Susitikime Prezidentai aptars Baltijos regionui ir visai ES aktualius klausimus, dabartinę regiono saugumo padėtį ir bendradarbiavimo saugumo srityje stiprinimą, padėtį Ukrainoje ir Minsko susitarimų įgyvendinimo pažangą. Taip pat bus kalbama apie priemones, skirtas kovai su vis stiprėjančia propaganda. Skaityti toliau
Energetikos sąjunga sustiprins ir Lietuvos energetinį saugumą
Kovo 19 d. Belgijos sostinėje Europos Vadovų Taryba (EVT) apsvarstė Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl ES energetikos sąjungos sukūrimo. Esminis šios sąjungos tikslas sustiprinti ES politiką 5 svarbiausiose srityse – užtikrinti skaidrų ir saugų apsirūpinimą energijos ištekliais, užbaigti ES vidaus energijos rinką, didinti energetinį efektyvumą, skatinti inovacijas ir atsinaujinančios energetikos plėtrą.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, energetikos sąjunga yra naudinga Lietuvai, nes padidins visos ES energetinį saugumą, užtikrins skaidrius santykius tarp ES šalių ir išorės tiekėjų, sustiprins ES narių tarpusavio solidarumą.
Ukrainos Antiteroristinės operacijos pajėgos pradėjo sunkiosios ginkluotės atitraukimą nuo mūšių ruožo, kaip tai buvo susitarta per antrąjį Minsko susitarimą.
„Pagal vasario 12 dienos Minsko susitarimą, šiandien Ukraina pradeda 100 mm. ginkluotės atitraukimą“ – rašoma pranešime.
Kaip skelbia Ukrainos pusė, atitraukimas sunkiosios ginkluotės vyks visiškai prižiūrint Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Skaityti toliau
Kai Vakarai su viltimi sveikino visą naktį derintus susitarimus dėl paliaubų Ukrainoje (vokiečiai dėl jų net siūlo A. Merkel nominuoti Nobelio taikos premijai), lietuviai tarpusavyje rungtyniavo, kas garsiau ir smarkiau juos pasmerks („Minsko susitarimai baisesni už 1938 metų Miuncheno sutartį“, „tai visiškas Europos pralaimėjimas“, „dar viena triuškinanti V. Putino pergalė“ ir pan.).
Lietuvoje jau senokai politikai, Rytų ekspertai ir žiniasklaida kuria tokį įdomų vaizdelį: ukrainiečiai žūsta dėl silpnų, neryžtingų ir savanaudžių Vakarų, bet jei Vakarai paklausytų protingų, tikrosioms vertybėms atstovaujančių lietuvių (suprask – mes juk ukrainiečius narsiais žodžiais giname iš kilniaširdiškumo, Skaityti toliau
Vasario 17 d. Niujorke Lietuvos ambasadorė Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje (JT) Raimonda Murmokaitė JT Saugumo Tarybos posėdyje, griežtai sukritikavo Rusiją dėl paramos smogikams kariaujantiems Ukrainos rytuose.
R. Murmokaitė, kaip ir kiti 14 JT Saugumo Tarybos narių, balsavo už Rusijos Saugumo tarybai pateiktą rezoliuciją, kuria reiškiama parama praeitos savaitės Minsko susitarimams, tačiau pasisakydama posėdyje ji atkreipė dėmesį į tai, kad šis susitarimas jau yra pažeistas Maskvos remiamų smogikų. Skaityti toliau
JT Saugumo Taryba vasario 17 dieną vienbalsiai priėmė rezoliuciją 2202, kuria sveikinama vasario 12 d. Ukrainos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos deklaracija dėl priemonių paketo 2014 m. rugsėjį priimtų Minsko susitarimų įgyvendinimui.
Priemonių pakete, be kita ko, numatytos paliaubos ir ginkluotės atitraukimas iš rytinių Ukrainos regionų. Rezoliucijoje Saugumo Taryba patvirtinto paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei ir Skaityti toliau
Po visą naktį Minske vykusių derybų tikimasi, kad artimiausiu metu lyderiai pasirašys smurto Ukrainos rytuose nutraukimo dokumentą.
Skelbiama, kad jame yra punktai dėl sunkiosios ginkluotės atitraukimo bei demilitarizuotos zonos įkūrimo. Taip pat teigiama, kad rytiniams šalies regionams gali būti suteikta didesnė autonomija.
Dokumento projektas perduotas peržiūrėti kontaktinei grupei, kurią sudaro Rusijos, Ukrainos, Europos saugumo ir Skaityti toliau
Šiandien, vasario 11 dienos vakarą Baltarusijos sostinėje Minske renkasi keturių valstybių (Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos) aukščiausi vadovai, kad pabandytų sureguliuoti nerimą keliančia padėtį Rytų Ukrainoje.
Tačiau prieš derybas Donbaso regione mūšiai netyla, o kaip tik sustiprėjo: vasario 10 dieną po apšaudymo Krematorske (Ukrainos valdomas miestas) žuvo 16 taikių gyventojų, dar 48 buvo sužeisti. Skaityti toliau
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai įregistravo Seimo rezoliuciją „Dėl Rusijos agresijos ir teroristinių organizacijų Ukrainoje statuso“ (Nr. XIIP-2742), kuria siūlo pripažinti, jog Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų ir jos kontroliuojamų ginkluotų grupuočių veiksmai Ukrainos teritorijoje yra atvira agresija, užtraukianti pasekmes, numatytas 1974-ųjų Jungtinių Tautų rezoliucijoje ir JT Chartijoje.
Europos Sąjungai ir visai tarptautinei bendruomenei rekomenduojama išplėsti sankcijų Rusijai apimtį, o asmenys, atsakingi už Volnovachos, Mariupolio apšaudymo ir kitus į civilius nukreiptus teroristinius išpuolius, būtų teisiami Hagos tribunolo teisme dėl nusikaltimų prieš žmoniškumą.
Sausio 26 dieną Lietuvos prašymu Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba aptarė šeštadienį įvykdytą Mariupolio miesto apšaudymą, kurio metu 30 žmonių žuvo ir 90 buvo sužeisti.
„Mariupolio apšaudymas – daugiausiai aukų Ukrainoje pareikalavęs incidentas po liepos mėnesį numušto Malaizijos avialinijų lėktuvo MH17. Nepaisant to, Saugumo Taryba nesugebėjo vienbalsiai pasmerkti šio mirtino akto, nes Rusijai buvo kur kas svarbiau ginti nusikaltėlius nei pasmerkti kaltininkus“, – neeiliniame JT Saugumo Tarybos posėdyje sakė Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose ambasadorė Raimonda Murmokaitė. Skaityti toliau
