Žymos archyvas: Miglė Nargėlaitė

M.Nargėlaitė. Senosios Ilgės Labanoro girioje. Arba Vėlinių šventė protėvių dvasią prisimenant (3)

Ilgės Labanoro girioje | V.Daraškevičiaus nuotr.

Ar kada pagalvojote, kad eidami Labanoro giria žengiate ant kažkieno kapo? Per visą Labanoro girią dešimtis kilometrų driekiasi Rytų Lietuvos pilkapynas, tačiau tą pastebėti gali tik įgudusi akis, nes senieji lietuvių protėviai kapų nepuošdavo gėlėmis ir antkapiniais paminklais. Didžiausias monumentas buvo virš kapo supilta kalva. Antkapiniai paminklai sutrūnija, gėlės nuvysta ir atminties nelieka, o šios kalvos iki šiol puikiai regimos, lyg kokia milžino ranka miške būtų stačiusi smėlio pilis. Spalio 20 d. prisimindama protėvius Lietuvos jaunimo ramuva senoviniu papročiu paminėjo Vėlinių (Ilgių) šventę ir po daugelio šimtmečių senąjį kapinyną vėl nutvieskė laužų šviesa. Skaityti toliau

M.Valaitienė. Pasaka vaikams apie Vėlines (9)

Jūsų dėmesiui antroji pasaka, skirta mano mažoms dukterėčioms iš Londono, o naudinga visiems emigrantų vaikams, padėsianti jiems geriau suprasti mūsų tautos dvasią ir nenutolti nuo Lietuvos žemės, jos tradicijų ir mitų.

Skaityti toliau

Krivis J.Trinkūnas: Dievai Lietuvą saugo tik tada, kai lietuvis į juos atsigręžia (17)

J.Trinkūnas | DELFI, A.Salomino nuotr.

Visa jėga sovietinei sistemai smogęs Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos etnokultūrinis sąjūdis po šalies nepriklausomybės atkūrimo virto religiniu Romuvos judėjimu. Senosios baltų religijos šalininkų gretos auga, vis daugiau žmonių pageidauja tuoktis ir vaikus laiminti prie Amžinosios Ugnies aukurų.

Rudens lygiadienio ir baltų vienybės dienos proga kalbamės su Lietuvos Romuvos kriviu etnologu Jonu Trinkūnu.

– Visą gyvenimą kovojate už Lietuvą, kas paskatino tą daryti? Skaityti toliau

Mitologas D.Razauskas: lietuviškoji tapatybė – iš savęs ir iš Dievo (67)

Dainius Razauskas

– Susitikome pasikalbėti apie amžinai besisukantį laiko ratą – praeitį, dabartį ir ateitį. Koks lietuviškos tapatybės likimas ir vaidmuo šiame rate?

– Iš tiesų tai radikalus istorinis klausimas. Jau XIX amžiuje, dabartinės lietuvių tautos aušroje, žmonės suvokė, kad tapatybė nėra stabili, kad ji keičiasi priklausomai nuo istorinių aplinkybių ir, kad senosios viduramžių Lietuvos tapatybė buvo ne ta pati kaip tautinio atgimimo laikų Lietuvos. Mes tarsi perimame valstybės istorijos tąsą. Jau ta pati tąsa rodytų, kad mes orientuojamės į tapatybes, bet ta raida vis tiek vyksta nuo visų aplinkybių priklausomai. Skaityti toliau

„Auszra 16“ – gilus patriotinis jausmas (nuotraukos, video) (16)

R.Ambrazevičius ir E.Velička, „Atalyja“ | M.Nargelaitės nuotr.

Vasario 16-osios proga Vilniuje nuskambėjo patriotinės muzikos koncertas „Auszra 16“, į kurį susirinko gausus būrys klausytojų. Nepriklausomybės gynėjus senoviškomis liaudies dainomis pagerbė net keturios grupės – folkloro atlikėjai – „Gyvata“, „Ugniavijas“ ir „Atalyja“ bei partizaniškų dainų albumą „Broliai“ neseniai išleidusi grupė „Skylė“. Šventinis vakaras prasidėjo Tautiškos giesmės giedojimu drauge su žiūrovais.

Koncertą pradėjo vyrų folkloro grupė „Ugniavijas“, atliekanti senąsias karines lietuvių liaudies dainas. Žiūrovai taip pat galėjo išvysti seniai koncertavusią grupę „Atalyja“. Su šia grupe taip pat koncertavo ir dr. Rytis Ambrazevičius. Skaityti toliau

M. Nargėlaitė. Patriotiškos eitynės – visi už ir prieš (120)

Vasario 16-osios eitines Kaune, 2012 | Alkas.lt, V.Kašinsko nuotr.

Jau  keletą metų iš eilės Lietuvoje vyksta patriotinės eisenos abiems nepriklausomybėms atšvęsti. Kiekvienais metais eitynių organizatoriai stengėsi kažką patobulinti, todėl nežymiai šios pasikeisdavo – kelis kartus keitėsi maršrutai, iš tylios eisenos pereita prie triukšmingos, iš patriotinio renginio pamažu keliaujama politinio judėjimo link. Likus maždaug mėnesiui iki Kovo 11-osios eitynių, kol dar nevėlu dar kartą permąstyti klaidas, leisiu sau čia pateikti mažutį apibendrinimą abiejų šių panašių renginių.

Eisenos tampa politizuotos Skaityti toliau

M.Nargėlaitė. Pasaka vaikams apie Sausio 13 dienos įvykius (21)

Šią pasaką vieną vakarą parašiau galvodama apie savo mažas dukterėčias, gyvenančias Londone, tačiau skiriu ją visiems emigrantų vaikams, kurie yra pernelyg toli nuo Lietuvos, kad savo vaikiškomis galvelėmis ją sugebėtų pažinti. Tad tegul pažįsta savo tėvynę bent kaip pasaką, geresnę nei realus pasaulis. Ir vis dėlto tiek realybė, tiek ši pasaka savo didvyriškumu, jausmo gilumu ir meile Lietuvai yra lygiavertės. Taigi pasakoju tikrą istoriją, tik paslepiu ją po magiškomis metaforomis ir atiduodu vaikų teismui. Skaityti toliau

Baltų kultūros ir religijos mokykla (video) (II) (15)

Pernai gruodžio 18 dieną įvyko antrasis Baltų kultūros ir religijos (BKR) mokyklos susitikimas, kuriame paskaitas skaitė dr. Dainius Razauskas, Jonas Trinkūnas, V. Tumėnas, mokyklos lankytojai nagrinėjo Kalėdų laikotarpio papročius ir apeigas, mokėsi dainų ir stengėsi jas suprasti. Šios mokyklos paskaitas pateikiame savo skaitytojams ir maloniai kviečiame prisijungti prie trečiosios BKR mokyklos sesijos.

Baltų kultūros ir religijos mokykla įsikūrė visai neseniai, pirmasis susitikimas įvyko lapkričio 18 dieną. Buvo nutarta, kad reikalinga mokykla, kurioje norintieji galėtų susipažinti su mūsų senąja religija ir kultūra. Mokykloje paskaitas skaito žymūs etnologai, mitologai, tautosakininkai, Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (0)

Pagal senovės lietuvių tradiciją, kūčios yra laikas, kai prie stalo gali rinktis tik šeima. Nei Kūčių dieną, nei pirmąją Kalėdų dieną šiukštu negalima peržengti kito žmogaus namų slenksčio, nes išsineši Ugnį. Tik antrąją Kalėdų dieną prasideda visuotinė linksmybė ir į lauką pasipila arklių traukiamos rogės. Šią dieną reikia lankyti gimines ir artimuosius.

Laikams pasikeitus senąją tradiciją svarbu priderinti prie šiandieninės. Šiais laikais dažniausiai Kalėdas švenčia ne tik šeima, bet ir plati giminė, Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (42)

Vieša pripažintis. Aš melavau, vogiau, keikiausi, negerbiau savo tėvo ir motinos. Bet vis tiek buvau geras žmogus, tu turi tai pripažinti. Niekada neįžeidžiau teisingumo Dvasios. Padariau klaidų, bet kaskart pati labiau save už jas pasmerkdavau, nei kad tu galėtum. Ir niekada neatsisakiau smerktinų dalykų, jei tik jie TEISINGI, stodavau jų ginti atkakliau ir drąsiau, nei tu būtum galėjęs.

Jie išsikraustė. Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (60)

Ar kada pagalvojote, kad šiandien mes savo rankose jau turime Lietuvą. Jos už mus nebevaldo nei stalinai, nei leninai. Visa valdžia perduota į mūsų rankas. Kiekvienas iš mūsų savo rankose turi dalį Lietuvos “akcijų”, kiekvienas turi svarų žodį. Bet, kaip skelbia užrašas ant sienos netoli Žaliojo tilto Vilniuje – suteik žmogui žodį ir jis nebeturės ką pasakyti. Giliai širdyje mes dar nesame laisvi, nes bijome prasižioti, pasakyti savo nuomonę dėl valstybės ateities ir tvirtai reikalauti tinkamų Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (36)

Neseniai man į rankas papuolė ilgas laiškas, kuriuo skatinama gaivinti pilietiškumą, imtis kažko dėl vis labiau nykstančios Lietuvos. Laiško turinio paprašyta kol kas neplatinti. Tokie tekstai, tam tikra prasme plintantys senosios disidentų savilaidos būdu (o juk, rodos, gyvename laisvoje valstybėje) sukelia įvairiausių minčių, derančių net ir pagerbti Perkūną. Artėjant Vėlių metui, dažniau susimąstoma ir apie praeitį, nes ruduo dvelkia mirusiaisiais ir praeitimi. Vėlės, kurios, tikiu, ir Sąjūdžio mitinguose, ir tą kruviną Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (111)

Vakar Kūlgrindos repeticijoje gana tvirtai buvo užginčyti Bumblausko teiginiai, kur jis kalba apie lietuvių dievus, kaip galinčius apsireikšti žmonėms. Diskusijos dalyviai reiškė nuomonę, kad tai iš krikščionybės pasiskolinti įvaizdžiai. Vis dėlto gali būti nebūtinai taip. Robin lane Fox savo knygoje „Pagonys ir krikščionys“ kalba apie amžių sandūrą, kai senovės Romoje Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (6)

Prieš Žolinę

Gražiame kūne – graži siela, sakydavo romėnai ir kažin, ar jie klysdavo. Šios vasaros Romuvos stovyklą prisiminus tampa aišku – stovykla pasisekė tik todėl, kad mes nepatingėjome papuošti kūno, išorės, padabinti beržo šakomis ir gėlėmis kaip niekada anksčiau. Tada susitvarkė ir siela – Žolinės šventė buvo pilna to vešėjimo kaip niekada kitą kartą.

Mūsų protėviai iškėlė darnos su visu aplinkiniu pasauliu idėją. Darna, nenorėdama kelti nedarnių ginčų, pati savaime savy talpina labai daug skirtingų idėjų. Darnus būsi ir tada, jei derindamas du priešingus dalykus būsi tiek pat geras, kiek blogas, ir tada, jei stengsies saugoti darnią taiką su viskuo aplinkui. Skaityti toliau

„Misija Sibiras“ dalyviai grįžo į Lietuvą (nuotraukos) (1)

Šiandien ankstyvą rytą traukiniu iš Maskvos sugrįžo projekto „Misija Sibiras 2011“ dalyviai, aplankę Tadžikistano Respubliką  ir Tomsko sritį Rusijoje. Ekspedicijos dalyvius sutiko gausus draugų ir šeimos narių ratas. Grįžę į Lietuvą jaunuoliai pradės kitą misijos etapą – pristatys ekspedicijas visuomenei.

Tadžikistano Respublikoje Kurgan – Tiubė miesto kapinėse jaunuoliai atidengė paminklą Sibire likusiems lietuviams atminti. Čia jie taip pat susitiko ir su Sibire tebegyvenančiais tautiečiais. Kita ekspedicija, aplankiusi Tomsko sritį, ieškodami lietuvių kapinių pėsčiomis Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (8)

Senovės lietuvių tikėjimas ilgus šimtmečius buvo lyginamas su krikščioniškuoju, nes pastarasis brovėsi į baltų žemes, todėl nieko nuostabaus, kad krikščioniškoji ideologija palyginama su pagoniškąja mąstysena ne viename senoviniame pasakojime, ne vienas senas žmogus dar ir dabar gal nė pats nejausdamas šiuos du tikėjimus sulygina, bandydamas atrasti geresnį, teisingesnį kelią sau ir tautai. Vieno, reikia pripažinti, pagarbos nusipelniusio tremtinio – kunigo Vinco Algirdo Pranckiečio – prisiminimuose yra įrašytas ir toks sakinys: „Dabar yra nemažai jaunuolių, kurie, praradę tikėjimą, sakosi norintys grįžti į senąją pagonybę. Bet tai jau praeitis. Be to, Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (15)

Šių metų antrame žurnalo „Liaudies kultūra“ numeryje spausdintame Vykinto Vaitkevičiaus straipsnyje „Lietuvos krikštas: istorija ir tautosaka“ teigiama, kad išlikusiose lietuvių liaudies pasakose ir padavimuose galima rasti nemažai tikslių Lietuvos krikšto aprašymų. Akivaizdu, kad tautos sąmonėje įvykiai, sugriovę brangiausias žmonėms šventybes, paliko ryškų randą. Apie šiuos nutikimus buvo pasakojama iš kartos į kartą. Ne viena pasaka kalba apie vyskupus ir kunigus, nesėkmingai bandžiusius sunaikinti šventenybes. Skaityti toliau

M.Nargėlaitė. Istorija „o kas būtų, jei…?“ (60)

Aleksandras MakedonietisIstorija kaip ir kiekviena lazda, kuria galima užmušti tiesą, turi du galus. Vienoje pusėje mokslininkai, iš pavienių faktų, metraščių ir archeologinių radinių bandantys atkurti realybę, o kitoje pusėje… propagandistai ir fantastikos mėgėjai. Pastarieji istoriją laiko karklo lazda, kurią galima labai lengvai sulenkti į tą pusę, į kurią kiekvienam norisi. Užtenka paklausti, o kas būtų, jei įvykiai būtų susiklostę kitaip? Tokių svarstymų istorija prasidėjo dar nuo romėno Tito Livijaus laikų, o šiandien ji vadinama alternatyviąja istorija. Skaityti toliau

M.Nargėlaitė. Atominė elektrinė tarp kūjo ir priekalo (10)

Atominė elektrinėLiepos mėnesį Lietuvos energetikoje galima laikyti lūžio tašku. Šį mėnesį turėtų būti išrinktas naujosios Visagino atominės elektrinės strateginis investuotojas. Savo paslaugas Lietuvai siūlo net du pasaulio energetikos gigantai  – Japonijos „Hitachi“ ir JAV „Westinghouse“. Žinoma, prieš išrenkant investuotoją, Seimas turi patvirtinti specialią koncesiją – valstybės įsipareigojimus. Lietuvos atominės elektrinės klausimui pasiekus kulminaciją, pateiksime atsakymus į netylančius klausimus: Ar Lietuvai tikrai reikalinga nauja atominė elektrinė? Ar tai nebus grėsmė Lietuvos saugumui ir gamtai? Ar ne geriau būtų plėtoti atsinaujinančių išteklių energetiką? Skaityti toliau

Šalčininkų 700-metis minėtas lietuviškai (nuotraukos) (10)

Miglė Nargėlaitė, Nijolė Balčiūnienė, www.alkas.lt, papildyta 07 04 d. 01.37 val.

Ilgiausią vėliavą nešė pasipuošę tautiniais drabužiais

Šiandien Šalčininkuose pagerbtas šio miesto vietovardžio paminėjimo 700-ųjų metų jubiliejus.  Ši šventė buvo baigiamasis renginys vystomojo bendradarbiavimo projekto „Šalčininkai – kaip Šalčia“, kurį organizavo Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla.

Šventinėje eisenoje, kurios metu buvo nešama pati ilgiausia – 202 metrų ilgio Lietuvos vėliava žygiavo: Lietuvos šaulių sąjungos atstovai, Šalčininkų rajono lietuviškų mokyklų bendruomenės,  mokiniai, Poškonių bendruomenės, kitų visuomeninių organizacijų atstovai. Skaityti toliau

Rasos su festivaliu „Kilkim Žaibu“ (2)

Kasmetinis festivalis „Kilkim Žaibu“ šiemet kviečia kartu atšvęsti Rasos šventę. Apie festivalio idėjas, skleidžiamas vertybes ir Rasas kalbamės su festivalio organizatoriumi Martynu Mickum.

Kaip kilo žaibų idėja?

Po šitiek metų pirmąsias idėjas sunku beprisiminti. Daug kas pasikeitė, bet esmė išliko. Ir tada, ir dabar tikėjome esant reikalinga tai, ką darėme. Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (6)

Dabar baisiausiai pervertinama kūryba – žiūrėk, jei tik nori kokio padoresnio darbo, kokios šiltesnės vietelės, tai būtinai turi kišenėje nešiotis du dalykus – darbą komandoje ir kūrybiškumą. Atrodo, kurti turi visi – ir pavieniui, ir komandomis. O tai, ką jie sukuria, atgula kaži  kokiose duombazėse (panašiai kaip sovietiniuose kolūkiuose arba profsąjungose, kai du žodžius nepaisydami gramatinių normų sujungiame į vieną lyg būtume prakeikti kryžiuočiai) ar kitokiuose sąvartynuose, iš kurių gal kažkas kada nors kai prireiks išsitrauks tavo kūrybos vaisių kaip kokį alma mater. Dažniausiai kaip tik tada, kai pasibaigia tualetinis popierius (tualpopieris, jei pasiilgote sovietmečio). Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (24)

Prienų rajone, prie miško, gyveno du diedukai. Vienas katalikas, vardu Krescencijus, kitas buvo  tiesiog pagonis. Katalikas Krescencijus visą gyvenimą savo kūno geidulius tramdė, aršiai meldėsi, visus šventus paveikslus išbučiavo, visą pensiją elgetoms išdalindavo, pats pusbadžiu gyveno. Kankinosi žmogus labai. Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (4)

Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt

Lazda, sakoma, turi du galus. Jei žiūrite tik į vieną jos pusę, rizikuojate būti įtraukti į kieno nors propagandinę kampaniją. Štai kad ir Lietuvos atominės elektrinės problema. Vienoje pusėje yra žalieji, kurie pasibaisėję gamtos tarša, ir mes turėtume atkreipti dėmesį į jų argumentus, jei norime (o turėtume norėti) rodyti atitinkamą pagarbą gamtai. Kitame lazdos gale yra ekonomika ir visos Lietuvos gerovė. Ir šiame lazdos gale aiškiai išraižyta, kad turime kiek galima greičiau statytis atominę elektrinę, nes: Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (10)

Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt

Lietuva yra niekinama nepelnytai. Lietuviai niekina patys save. Taip paprasčiausiai yra. Vietoj įkvepiančios Perkūno jėgos, einančios per kūną, mes pasirenkame vargšų invalidų vaidmenį. Turėtumėm sakyti, kad mes galime viską, kad galime įveikti pačias didžiausias kliūtis, tačiau sakome (ypač viešojoje erdvėje), kad viskas yra blogai, kad Lietuva nepajėgi to ir ano padaryti. Kitaip tariant, nepajėgūs mes patys. Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (9)

Miglė Nargėlaitė, www. alkas.lt

Per Jorės šventę palinkėjau visiems nesipykti. Šiandien noriu paaiškinti, ką reiškia tas mano palinkėjimas. Visi mes esame daugiau mažiau tų pačių pažiūrų, to paties tikėjimo – baltų tikėjimo. Visų mūsų dievas yra Perkūnas. Visi mes siekiame ištransliuoti praeitį į šiuolaikinį gyvenimą, kad lietuviams jų tikėjimas ir istorija vėl taptų aktuali. O per tai atsiranda patriotizmas ir visos kitos vertybės. Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (1)

Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt

Pasaulyje yra labai daug gerų žmonių. Nemaža dalis jų už savo gerumą nelaukia net ačiū. Keista, kad mes skundžiamės pasauliu. O kai pažvelgi atgal, pamatai ne vieną ir ne du, kurie šį bei tą gero padarė. Tai galėjo būti nepažįstama moteris troleibuse, kuri atsitiktinai išgirdo jūsų pokalbį ir sugebėjo paguosti: „Man irgi taip atsitiko. Tu nesi kaltas.“ Tai galėtų būti ir seniai užmirštas bendradarbis, kuris prisiminė seną tavo skundą ir ištiesė pagalbos ranką, kai tik rado progą. Galėjo būti ir žmogus, iškvietęs greitąją, kai suklupote ant šaligatvio. Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (2)

Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt

Artėjant Užgavėnėms reikia prisiminti pavasarį – naujų darbų, naujos gyvybės pradžios metą. Išvarę žiemą ir supleškinę pabaisą Morę, turėtumėm atgaivinti praėjusios vasaros žalumą. Vienas iš būdų – įsilieti į praėjusių laikų gerų darbų atkuriamąją veiklą. Šiandien visus norinčius – jaunus ir senus – Vilniaus Universiteto studentai kviečia atkurti VU kraštotyrininkų ramuvą. Šis darbas svarbus dėl kelių priežasčių – padės išsaugoti nykstančią etnokultūrą, atgaivins primirštus papročius ir, kas svarbiausia, išugdys naują tikrai lietuvišką dvasią turinčių inteligentų kartą. Pirmadienį 18 val K auditorijoje centriniuose rūmuose esate kviečiami į atkuriamąjį ramuvos susirinkimą. Tebūnie Darna.

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (6)

Miglė Nargėlaitė, www. alkas.lt

Iš karto noriu komentuotojus, sunkiai sugebančius interpretuoti tekstą, perspėti, kad šitie teiginiai neturi potekstės, nukreiptos prieš moteris ar feminizmą, tačiau tai, ką pasakysiu, turi filosofinį polėkį, verčiantį susimąstyti apie kitus dalykus. Kartais verta mąstyti atsietai nuo šiandienių dogmų, ir persiorientuoti į senąjį tikėjimą. Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (1)

Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt

Simboliška, kad per pačią Lietuvos valstybės atkūrimo dieną pas protėvius iškeliavo žymus nepriklausomybės šauklys poetas J.Marcinkevičius. Paliko jis mums ne tik tautai brangius eilėraščius, bet ir pretenzingą, kiekvieną įpareigojantį palinkėjimą, kurį galime laikyti paskutine poeto valia – tegu kiekvienas, tardamas žodį Lietuva, ant lūpų jaus medaus skonį. Skaityti toliau