Ligos ir epidemijos yra neatskiriama žmonijos istorijos dalis. Nors technologijos prisideda prie nuolatinio medicinos tobulėjimo, ilgėja gyvenimo trukmė, atrandami efektyvesni būdai kasdieniam gyvenimui ir buičiai palengvinti, šie pokyčiai smarkiai veikia mus supančią aplinką, teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto medicinos istorijos dėstytojas dr. Aistis Žalnora.
Dar XVIII a. gyvenęs demografas Tomas Skaityti toliau
Kovo 4 d., trečiadienį, 10.30 val., VDU mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23-312) vyks mokslinis-praktinis seminaras „Sociologija, miestas ir tvarus bendruomenės dalyvavimas“, kuriame paskaitą skaitys miestus tyrinėjantis sociologas, Mičigano-Dearborno universiteto mokslininkas Paulas Drausas (Paul Draus).
Lietuvoje netrūksta nerimo dėl migracijos, tačiau vargu ar mūsų šalies miestus galėtų greitai ištikti toks likimas, koks ištiko Detroitą JAV, ramina nykstančius miestus tyrinėjantis sociologas, Michigano-Dearborno universiteto
Dauguma Lietuvos gyventojų nėra linkę planuoti savo pajamų ir išlaidų ilgesniam laikui, o net kas penktas apskritai gyvena tik šia diena. Tai, kad šalyje labai trūksta supratimo ir įgūdžių rūpintis asmeniniu bei šeimos biudžetu, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.
Apklausą inicijavusios Lietuvos pensijų ir investicijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys atkreipia dėmesį, kad šalia 18 proc. neplanuojančiųjų savo finansų galima statyti ir 36 proc., kurie pagalvoja vos apie mėnesį-du į priekį – tai beveik tas pats, kas nieko. Skaityti toliau
„Valstybė, teritorija, kurioje gyvename šiandien mums nepriklauso. Mes ją skolinamės iš savo vaikų, nes jiems teks gyventi tokioje valstybėje, kurią mes suplanuosime šiandien“, – taip penktojo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) forume „Lietuvos teritorijos erdvinė vizija 2050 metams“, – sakė urbanistas ir architektas iš Belgijos Johanas van Rytas (Johan van Reeth).
Svečias iš Belgijos J. van Rytas rekomendavo Lietuvai, planuojančiai savo erdvinę teritoriją, visų pirma, turėti aiškią viziją, kuri sutaptų su socialinėmis vertybėmis, Skaityti toliau
„Mūsų tikslas – sujungti novatoriškas technologijas su vietiniais ištekliais ir kultūra. Tradicijas įkomponuoti į architektūrą skatina ir praktiniai sumetimai“, – pasakoja architektų studijos „Vilalta Architects“ vadovas Ksavieras Vilalta (Ksavier Vilalta).
Supratimas, kad gamta apima ir miestą, turi didelę įtaką miestų plėtrai ir priežiūrai bei kiekvieno gyventojo sveikatai, saugai ir gerovei. Deja, iki šiol miestus kūrėme, atsižvelgdami ne į aplinką ir natūralias gamtines sąlygas, Skaityti toliau
Nuo 2021 m. ES turėtų gausiau finansuoti saugumą, gynybą bei migracijos politiką, tačiau taip pat neturėtų mažinti paramos ūkininkams bei skurstantiems regionams, pažymėjo EP nariai.
Kovo 14 d. priimtose ilgalaikio ES biudžeto gairėse Europos Parlamentas ragina numatyti lėšų naujiems prioritetams, tokiems kaip saugumas, gynyba bei migracija, taip pat toliau remti mokslinius tyrimus, mainų programą Erasmus+, jaunimo užimtumą, smulkųjį ir vidutinį verslą bei infrastruktūros plėtrą.
Spalio 12-13 d. Ūkio ministerijos ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) rengiamame viename didžiausių Baltijos jūros regione renginių Vilniaus naujovių forume „Naujovių dreifas“ (Innovation Drift), šiemet, daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatys įdomiausias naujoves bei jų keliamus iššūkius.
Kaunas tvarkosi, Panevėžys atsinaujina, o Vilnius nuolat plečiasi. Tačiau netrukus kiekvienam jų teks ne tik atnaujinti infrastruktūrą, Skaityti toliau
Didžiuosiuose miestuose atnaujinant šaligatvius, tiesiant takus ar statant naujus statinius kertami medžiai sukelia gyventojams pagrįstų klausimų ir abejonių. Kauno mieste šią vasarą vykdytas šaligatvių atnaujinimas atskleidė, kaip svarbu atsižvelgti į aplinkosaugininkų pasiūlymus bei į su ketinamais atlikti darbais supažindinti visuomenę. Atsižvelgusi į kilusį šurmulį, Aplinkos ministerija surengė viešą pasitarimą, į kurį pakvietė aplinkai neabejingus gyventojus, visuomeninių įstaigų narius, savivaldybių atstovus. Skaityti toliau
Turite savo mylimiausią kirpyklą? Rytą mėgstate pasitikti su kavos puodeliu jaukioje kavinėje esančioje šalia namų? Su draugų kompanija turite lankomiausią vietą? Kiekvieną rytą su šypsena jus sveikina ta pati paštininkė? Pasak architekto Jurgio Rimvydo Palio, būtent tokie, iš pirmo žvilgsnio smulkūs semantiniai ženklai suteikia miestui jaukumą ir atpažįstamumą.
„Vietų atpažįstamumas arba semantiniai ženklai yra būtent tai, kas suteikia miestui dvasią. Nors ne visada juos sąmoningai pastebime, bet tai suteikia komfortabilaus gyvenimo pajutimą“, – tokiais žodžiais konferenciją „Darni Kauno miesto plėtra tarpukariu ir dabar“ vykusią Namų idėjų centre „NIC“ pradėjo architektas, urbanistas, Skaityti toliau
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta diskusija „Lietuvos politika sumanių miestų kontekste“.
„Prieš pora metų, kai pradėjau analizuoti visų svarbiausių Lietuvos miestų strategijas, bene silpniausia strategijų vieta pasirodė reikiamų resursų, kompetencijų ir jų panaudojimo vizijos nebuvimas. Dokumentai statiški, juose nėra aiškiai pozicionuojami ne tik miestų Skaityti toliau
Lapkričio 17 d. Lietuvos architektų sąjungos rūmuose Žurnalas „Structum“ viešai pristatė projektą „Išmanusis miestas III“, kuriuo siekiama įgyvendinti Lietuvos savivaldybių planus estetizuoti šalies visuomeninę ar gyvenamąją miestų aplinką, atgaivinti ir sukurti bei pritaikyti konkrečias teritorijas aktyviai gyventojų veiklai.
Renginyje idėjomis, kaip sukurti modernią Lietuvą, ir savo patirtimi bei mintimis, kaip naujam gyvenimui prikelti apleistas rajonų teritorijas, kuriose gyventi būtų prasminga ir patogu, dalijosi architektai, savivaldybių atstovai, projekte dalyvaujančių aukštųjų mokyklų komandos. Skaityti toliau
Šiuo metu pasaulyje gyvena beveik 7,5 milijardo žmonių. Todėl nuolat didėjant gyventojų tankumui tenka galvoti apie tai, jog namus labiau verta statyti ne į plotį, o į aukštį. Specialistų prognozės labai aiškios – per keletą metų dideliuose miestuose tušti plotai kaipmat užsipildys, miestai neliks pusiau tušti – jie plėsis ir stiebsis aukštyn. Šiandien aukščiausias pasaulio dangoraižis yra „Burdž Chalifa“, esantis Dubajuje (JAE), kurio aukštis siekia 828 m. Kyla klausimas – kur riba? Ar galime svajoti apie tai, kad kada nors gyvensime poros kilometrų aukščio pastate? Kaip įmanoma pastatyti šitokio aukščio namą, kuriame žmogus jaustųsi gerai ir saugiai? Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ aiškinamės, kas buvo ir kokiomis savybėmis pasižymėjo viduramžių miestai. Apskritai viduramžiai – miestų nuosmukio laikotarpis. Tik nuo maždaug 1000-ųjų metų miestai Vakarų Europoje pradeda atsigauti, o tą skatino ir jiems suteikiamos savivaldos teisės. Tačiau Antikos laikų dydį Europos miestai pasiekė tik XVIII amžiuje. Viduramžių Europos miestai dydžiu neprilygo ir to paties laikotarpio Azijos miestams. Tačiau šios nedidelės miestų bendruomenės sugebėjo pakovoti už savo teises ir tapti feodalinį susiskaldymą bandančių įveikti karalių sąjungininkais. Už tai jie buvo apdovanoti savivaldos teise. Skaityti toliau
Spalio 8 d. 1000 km „Širdies žygis“, skirtas surinkti aukoms, už kurias bus nupirkta medicininė įranga vėžiu sergantiems vaikams, jau persirito į antrą pusę. Pėsčiomis per Lietuvą einantis 35 metų tauragiškis Saulius Bagdonas jau įveikė 841 km., liko apie 400.
Tauragiškis Saulius Bagdonas nusprendęs aktyviai padėti sergantiems vaikams, sumanė pėsčiomis apeiti Lietuvą. Savo žygį pavadino „Širdies žygiu“. Saulius daugiau nei 1000 kilometrų ketina įveikti maždaug per 40 dienų. Skaityti toliau
Rugsėjo 21 d., kiekvienas pietų pertraukos metu žingsniuodamas pro V. Kudirkos aikštę Vilniuje galės gauti atšvaitą – tuo pasirūpins akciją koordinuojanti Aplinkos ministerija.
Įsibėgėjusi Europos judrumo savaitė kasdien pateikia vis daugiau renginių. Mūsų šalyje prie akcijos prisijungė 44 savivaldybės. Tai dvigubai daugiau nei pernai. Savivaldybės organizuoja įvairiausius renginius –dviratininkų varžybas, žygius, mankštas gryname ore ir kt. Skaityti toliau
Kaip rodo Eurostato tyrimas, Lietuvos sostinė Vilnius yra geriausias Europos miestas, kuriame galima gyventi.
Mažai nuo jo atsilieka Stokholmas, Kopenhaga, Viena ir Liuksemburgas.
Apklausos dalyviai atsakinėjo į klausimą, kiek juos tenkina gyvenimo standartai jų miestuose.
Pabaigoje atsidūrė Paryžius, Roma ir Atėnai. Skaityti toliau
Daugiabučių namų rajonai didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau seniai yra katastrofiškos būklės. Jų renovacija nieko neduos, nes namų konstrukcijos pasenusios ir surūdijusios. Dar blogiau – renovacija tik paslėps tikrąją pastatų būklę. O tada iki nelaimės vienas žingsnis.
Senuosius daugiabučių namų rajonus reikėtų griauti. Jų vietoje statyti naujus daugiaaukščius. Ir tiesti naujas naujo transporto trasas.
Kaip tą padaryti? Skaityti toliau
Čiurliai – juodi, į kregždes panašūs įvairiose pastatų nišose įsikuriantys paukščiai. Miestuose vidurvasarį tai lengviausiai pastebimi sparnuočiai, kurie jauniklių maitinimo metu kasdien sugauna po kelis tūkstančius vabzdžių. Šie naudingi paukščiai saugo mus nuo įkyrių, smulkių kraujasiurbių vabzdžių antplūdžio ir pagyvina miesto kraštovaizdį, todėl reikia džiaugtis, kad jie įsikuria mūsų kaimynystėje.
Čiurliai – itin geri skrajūnai, kurie visus savo poreikius sugeba patenkinti skrydžio metu. Skrisdami jie maitinasi, atsigeria, susirenka gūžtos įrengimui būtiną medžiagą, miega ir net poruojasi.
Kaip būsimas būsto pirkėjas norėtumėte pasmalsauti, kas bus matoma pro dar nepastatyto buto langus? Kiek reikės mokėti už šildymą? Norėtumėte eiti į naują restoraną prieš tai žinodami, kokia ten aplinka ir iš anksto apžiūrėti trimačius patiekalų vaizdus?
„Tokias galimybes turi skaitmeniniai miestai ir tai nėra fantazija ar ateitis, tai – realybė“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto doc. dr. Vladimir Popov.
Kaip praneša Aplinkos ministerija, sausio 5 d. rytą oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10 labiausiai buvo padidėjęs Vilniuje ir Kaune.
Vilniuje šio ryto (iki 10 val.) vidutinė KD10 koncentracija svyravo nuo 80 µg/m³ Lazdynų oro kokybės tyrimų stotyje (toliau – OKTS) iki 124 µg/m³ Žirmūnų OKTS.
Kaune Noreikiškėse 10-ies valandų KD10 vidurkis buvo lygus 84 µg/m³, Skaityti toliau
Vilniuje rugsėjo 18–20 dienomis Katedros aikštėje vyko renginys „Naisiai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2015“, tokie susitikimai su kultūrine programa per šiuos metus jau organizuoti įvairiose Lietuvos vietovėse. Šis pristatymas išsiskyrė tuo, kad kartu buvo pristatytos ir 2016 metų mažosios Lietuvos kultūros sostinės: Josvainiai (Kėdainių r.), Gelgaudiškis (Šakių r.), Miežiškiai (Panevėžio r.), Žemaičių Kalvarija (Plungės r.), Šeduva (Radviliškio r.),Pagramantis (Tauragės r.), Juknaičiai (Šilutės r.), Merkinė (Varėnos r.), Alanta (Molėtų r.), Vepriai (Ukmergės r.). Dalyvavo jų atstovai su savo programa. Skaityti toliau
Šiandien, rugsėjo 16 d., prasideda didžiausia tvaraus judėjimo kampanija pasaulyje – Europos judrioji savaitė. Prie jos jau yra prisijungusios ir daugiau kaip 20 Lietuvos savivaldybių.
Ši iniciatyva gyvuoja nuo 2002 metų. Jos renginiai kasmet vyksta rugsėjo 16–22 dienomis. Skaityti toliau
Valstybės diena arba Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena – švenčiama liepos 6 dieną. 1253 m. liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. Liepos 6-oji – Valstybės diena – paskelbta Valstybės švente 1990 m. spalio 25 d.
Liepos 6-ji taip pat yra Tautinio kostiumo diena.
Lietuvių tautinis kostiumas – iškilmingas ir universalus, jį vilkėti galima įvairiomis aplinkybėmis, o giedant Lietuvos himną – jis tobulas.
Renginiai, skirti liepos 6-ąjai, visoje Lietuvoje: Skaityti toliau
Gegužės 6 dienos posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) svarstė Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo pakeitimo projektą (Nr. XIIP-2025).
Seimo nutarimu 2015 metai yra paskelbti Etnografinių regionų metais, tačiau etnografinių regionų heraldikos įteisinimo tvarka iki šiol buvo nereglamentuota. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos etnografinių regionų heraldinių ženklų etalonus tvirtina Lietuvos Respublikos Prezidentas. Vadovaujantis dabar galiojančiomis įstatymo nuostatomis, Prezidentas tvirtina įvairių teritorinių darinių – apskričių, miestų, miestelių, kaimų – skiriamuosius ženklus. Įstatymo projektui VVSK pritarė bendru sutarimu. Skaityti toliau
Vilniaus ir Kauno, dviejų didžiausių mūsų šalies miestų, geologinių pavojų žemėlapis įtrauktas į Europos urbanizuotų teritorijų geologinių pavojų atlasą. Šį atlasą, kurį neseniai parengė Europos kosmoso agentūra, sudaro 52 Europos miestų žemės paviršiaus stabilumo žemėlapiai.
Juos rengiant dalyvavo 27 nacionalinės geologinės tarnybos, tarp jų ir Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT). Buvo tiriami natūralūs ir technogeniniai (sukelti žmonių veiklos) procesai, lemiantys nepageidaujamus geologinius reiškinius – žemės drebėjimus, nuošliaužas, gruntų deformacijas (pleišėjimą, tankėjimą ir brinkimą), uolienų tirpimą (karstą), dribsmėlio Skaityti toliau
Gegužės 13 dieną, 11 val. Lietuvos LRT Spaudos klube vyks spaudos konferencija, kurios metu bus pristatomas socialinis projektas, kuris mūsų šalies regionuose ne tik populiarins lietuvišką kiną, bet ir skatins neteršti savo aplinkos, rūšiuoti atliekas ir taip rūpintis savo gyvenimo kokybe.
Ne pirmus metus vasaros kino festivalį „Sidabrinės gervės naktys“ organizuojanti Lietuvių kino akademija (LiKA) bei aplinkos apsaugos projekto „Mes rūšiuojam“ organizatorė Gamintojų ir Importuotojų asociacija (GIA) šiemet suvienija jėgas mažinant Lietuvos regionų atskirtį. Visą vasarą įvairiuose Lietuvos miestuose vyks naktiniai Skaityti toliau
Jeigu kiekviena veikianti Lietuvos įmonė per visuotinę želdinių sodinimo akciją pasodins bent po vieną medelį, mūsų miestai ir miesteliai praturtės daugiau kaip 90 tūkstančių medžių.
Didysis medelių sodinimas planuojamas balandžio 22-27 dienomis. Aplinkos ministerija ir šios akcijos partneriai Lietuvos savivaldybių asociacija ir Generalinė miškų urėdija kviečia realiais darbais įgyvendinti šių metų Pasaulinės žemės dienos Skaityti toliau
Birželio 28 d. Klaipėdoje vyks mokslinė konferencija, skirta miestų kaitai. Klaipėdos kultūrų komunikacijų Parodų rūmuose pranešimus skaitys ir urbanistinės aplinkos formavimo klausimais diskutuos žymiausi Lietuvos teoretikai ir praktikai. Konferencijoje visuomenei bus pristatyti naujausi Vilniaus dailės akademijos regioninės plėtros projektai – Klaipėdos fakultetas ir Urbanistikos, architektūros ir dizaino (UADI) institutas.
Konferencijos tikslas – suburti Lietuvos mokslininkų ir menininkų bendruomenę, dirbančią miestų aplinkos formavimo srityje ir besidominčia naujausiais architektūros, dizaino, istorijos, sociologijos ir kitų giminingų mokslo ir meno sričių tyrimais. Skaityti toliau
Kitą savaitę lietuviškų trumpų filmų programa bus rodoma Tarptautinio Kanų kino festivalio mugėje. O prieš išvyką į Kanus pradės kelionę po Lietuvą – jau šį šeštadienį, gegužės 11-ąją, „LT trumpai“ startuos Šiauliuose. Gegužę ir birželį dar planuojama aplankyti Kauną, Klaipėdą, Panevėžį, Palangą, Raseinius, Biržus, Jurbarką ir kitus miestus.
„Dažnai iš įvairių miestų kultūros centrų sulaukiame daugybės skambučių su prašymais parodyti trumpo metro filmus. Sostinėje kino renginių gausu, o mažesniuose miestuose gerų filmų pasiilgstama. Nutarėme jiems sukurti kino šventę su užsienyje įvertintais lietuviškais trumpametražiais filmais“, Skaityti toliau
Balandžio 25 d., ketvirtadienį, 16 val., Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje „101“ (Laisvės al. 53, Kaunas) vyks viešas praktinis mokslo renginys „Žalios“ medinės architektūros išlikimo idėjos“, kuriame kviečiami dalyvauti paveldosaugos specialistai, savivaldybės atstovai, miesto bendruomenė – visi besidomintys bei puoselėjantys medinį architektūros paveldą.
Kaunas yra unikalus savo medinės architektūros įvairove. Tankiai išsidėstę kuklūs Vilijampolės namai mena žydų tautos istoriją, išraiškingesnių medinės architektūros pavyzdžių gausu Žaliakalnyje, Skaityti toliau
