Žymos archyvas: Michailas Gorbačiovas

V. Turčinavičius. Prisimenant įstabų Lietuvos istorijos laiką… (4)

Radijo pastatas S. Konarskio g., Vilniuje 1991 m. sausio 13 d. | lrt.lt nuotr.

1985 m. Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) pirmą kartą TSRS Komunistų partijos Generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas išėjo į gatvę atvirai pabendrauti su eiliniais žmonėmis. Nuo tada prasidėjo  persitvarkymo laikotarpis. Pirmieji tą daryti pradėjo estai, aktyvūs jų žmonės atvykdavo į Lietuvą, nes lietuviai dar snaudė. Atsimenu, kaip dalyvavau viename susitikime Profsąjungų rūmuose ant Tauro kalno su Estijos Liaudies fronto atstovu Martu Tarmaku ir įspūdis liko didelis – suteikė vilčių, jog daug ką galima pakeisti organizuojantis ir viešai reiškiant savo nuomonę. Skaityti toliau

Sąjūdžio 30-metis: kaip KGB bandė užgniaužti Lietuvos atgimimą (0)

SąjūdisDidžiąją ir svarbiausią savo dokumentų dalį KGB išsivežė į Rusiją, tačiau ir iš likusių galima atsekti KGB ir kitų sovietų jėgos struktūrų bandymus pasipriešinti laisvės sąjūdžiui. Visus dvejus atgimimo metus prievartos grėsmė buvo visai šalia Sąjūdžio ir galiausiai prasiveržė praėjus metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

„Legali opozicija“

Jei LSSR KGB vadovybė Lietuvos laisvės lygą labai aiškiai vertino Skaityti toliau

A. Endriukaitis. Raganų šokis apie Vasario 16-ąją (29)

Algirdas Endriukaitis | N. Balčiūnienės nuotr.

Neseniai M. Gorbačiovas išleido knygą apie savo politinę patirtį. Jis rašo: „Bet aš nenumaniau, kad aplink mane idiotai ir atsitiktinė publika, kuri apskritai nieko nenutuokia“!

(„Nezavisimaja gazeta“, 2017-12-21, p. 14). Mūsų filosofas Krescencijus Stoškus pastebėjo: „Tiesą sakant, Lietuvoje dabar tiek idiotizmo, kad sunku suprasti, iš kur visa tai nukrinta ir kokiais motyvais tai organizuojama.“ („Respublika“, 2018-02-09, p. 20). Filosofas Arvydas Šliogeris jau anksčiau yra nužiūrėjęs: „Apie dabartinį mūsų elitą galima pasakyti štai ką: tai tamsūs, bailūs, kvaili, žiaurūs, agresyvūs, godūs, klastingi, gudrūs, demoralizuoti egoistai, Skaityti toliau

Sausio 13-osios laužų šviesa ir šešėliai (2)

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybo prieigos 1991 m. sausį | Archyvinės nuotr.

Istorikai ir politologai tvirtina, kad 1991 m. sausį Lietuva buvo labai vieninga, todėl ir atsilaikė prieš sovietų agresiją. Tačiau nuo tų šlovingų pergalės dienų prabėgę beveik trys dešimt­mečiai suskaldė nugalėtojų visuomenę. Kai kurie politikos veikėjai pamėgo pralaimėjusio, todėl revanšo trokštančio Kremliaus kurstomas sąmokslų teorijas „savi šaudė į savus“. Ūkininkai, maitinę parlamento gynėjus, tačiau negavę Sausio 13-osios atminimo medalių, jaučiasi nepelnytai pamiršti. O Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai pasipiktinę, kad buvę sovietiniai milicininkai tampa pagrindiniais Laisvės gynėjų dienos oratoriais ir giriasi apgynę parlamentą. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kas yra kas Sausio 13-ąją – pagal „neužmirštuolę“ pažinsi (tiesioginė transliacija) (3)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Vėl išaušo Sausio 13-osios rytas. Lemtingas, simbolinis rytas – minėjimų ir gražių žodžių, prisiminimų ir kalbų, saliutų ir apdovanojimų – Laisvės gynėjų diena.

Diena, kai prieš 27-erius metus, Trispalvė, Vytis ir Gedimino stulpai pakeitė raudonąją maršką, penkiakampę žvaigždę, kūjį ir pjautuvą. Ženklai pakeisti. Valdžia nuversta. Laisvė apginta.

Tik žmonės nepasikeitė: kovotojai liko kovotojais, abuojūs – abejingais, o prisitaikėliai persitvarkė ir vėl prisitaikė. Michailo Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas įvyko 1991 m. sausio 13-ąją? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ kalbamės apie 1991 m. sausio įvykius. Istorikė, o kartu – ir šių įvykių dalyvė bei liudininkė Inga Baranauskienė ir laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas prisimena ir apmąsto įvykius, nuo kurių mus skiria jau 27 metai. Įvykių, kurie yra iškiliausias Lietuvos istorijos epizodas, tebegyvas dabar gyvenančių žmonių atmintyje.

Kaip prasidėjo šie įvykiai, kaip jie vystėsi? Kokius strategiškai svarbius Lietuvos valstybės objektus gynė žmonės ir kuriuos pavyko apginti? Kodėl M. Gorbačiovas sustojo? Kas lėmė, kad neginkluoto pasipriešinimo kariuomenei taktika šiuo laikotarpiu pasirodė esanti efektyvi? Skaityti toliau

D. Stancikas. Demokratinis centralizmas (19)

Alkas.lt koliažas

„Dabartinė lietuvių valdžia, nesiklausydama proto balso, ir toliau vykdo vienašališkus, SSRS Konstitucijai prieštaraujančius ir SSRS vientisumą griaunančius sprendimus“, – taip 1990 m. kovo 15 d. SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas reagavo į Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą.

Pakeiskime lietuvius į katalonus, o SSRS – į Ispaniją ir gausime beveik identišką Madrido reakciją į Katalonijos nepriklausomybės referendumą. Tas pats apeliavimas į Konstituciją ir proto balsą („tai sukilimas prieš sveiką protą ir Konstituciją“), panašūs grasinimai. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Kodėl Molotovas sandėrį su Ribentropu pasirašė vokiškai? (87)

1987 m. rugpjūčio 23-ioji. Prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje Lietuvos patriotai pirmą kartą viešai pasmerkė Molotovo–Ribentropo paktą, atėmusį iš Baltijos šalių laisvę | Archyvinė nuotr.

Molotovo-Ribentropo (arba Stalino ir Hitlerio) 1939 m. rugpjūčio 23 d. sutarties slaptojo protokolo, leidusio bolševikinei Rusijai pavergti Baltijos šalis, o nacionalsocialistinei Vokietijai, prisipylusiai savo tankų degalų bakus Uralo naftos produktų, užgrobti beveik visą Vakarų ir Pietų Europą, vokiškas mikrofilmas daugelį Vakarų „taikaus sambūvio“ su Maskva metų dulkėjo Amerikos Valstybės departamento archyvuose, o Europos padalijimo dokumentų originalai iš pradžių po devyniais užraktais gulėjo sovietų diktatoriaus Stalino asmeniniame seife, vėliau – SSRS kompartijos centro komiteto bendrųjų reikalų skyriaus nedegamoje spintoje. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video) (20)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

…tos pačios rankos, kurios dėjo mums antrankius, dabar taikiai atkiša delnus: „Nereikia!… Nereikia kapstytis po praeitį!.. Kas buvo – pražuvo!“ Bet juk yra ir kita patarlė: „Melo trumpos kojos“. […] Ar įstengsime ir ar išdrįsime aprašyti visą bjaurastį, kurioje gyvenom (kuri, beje, ne taip labai ir skiriasi nuo dabarties)? Ir jeigu tos bjaurasties neparodysime visoje baisybėje, iškart bus melas.
Aleksandras Solženicynas „Gulago archipelagas“

Paskutinis okupacinės kariuomenės kareivis Lietuvos teritoriją paliko 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. Galime Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautinės partijos Europoje: sistemos reakcijos ir jų pasekmės (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau kelintą dešimtmetį Europoje kylanti tautinių partijų banga tapo rimtu iššūkiu vyraujančioms politinėms sistemoms. Labiausiai vyrauja du sprendimo būdai: tautinių partijų išstūmimas į užribį arba jų įtraukimas į politinę sistemą, pamažėle užglaistant aštresnius kampus ir deradikalizuojant.

Klasikiniai išstūmimo arba marginalizavimo pavyzdžiai – Prancūzija ir Vokietija. Prancūzijoje, siekiant išstumti Nacionalinį frontą į politikos paraštes, net pakeistas rinkimų įstatymas: vietoje proporcinės rinkimų sistemos pagal partinius sąrašus pasirinkta mažoritarinė, per vienmandates apygardas. Taip trečdalis Skaityti toliau

V. Radžvilas. Išsigelbėjimo Europai ieškokime su Višegrado šalimis (II) (23)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Pirmojoje interviu dalyje (ją rasite ČIA) prof. Vytautas Radžvilas teigė, kad Europos Sąjungai išbristi iš krizės padėtų ne vadybinių ateities scenarijų nagrinėjimas, bet tikrųjų krizės priežasčių pripažinimas. Vis dėlto Europos Komisijos suformuluoti scenarijai bus nagrinėjami valstybėse narėse. Tęsiame interviu su prof. V. Radžvilu apie jų perspektyvas.

***

– Ar kuris nors iš Europos Komisijos prezidento Žano klodo Junkerio (Jean Claude Junker) pristatytų scenarijų Jums atrodo galintis būti priimtinas Lietuvai? Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Parduota Kovo 11-oji (I) (5)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

I-oji dalis „Lietuva, ištverk, nepasiduok emocijoms dėl smulkmenų, neleisk įtarti, jog Tu neverta laisvės“:

1989 m. vasario 16-ąją Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai, Kaune priėmę LPS Seimo deklaraciją dėl Lietuvos nepriklausomybės siekio, tą patį vakarą prie Laisvės paminklo prisiekė Lietuvai:

Mes, Sąjūdžio Seimo deputatai, Lietuvos nepriklausomybės dieną atėję prie Laisvės paminklo, sakome: Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės. Mūsų tikslas – laisva Lietuva. Mūsų likimas – Lietuva. Tepadeda mums Dievas ir viso pasaulio geros valios žmonės. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Tautos gelbėtojų gretos pavojingai auga… (pirmadienio mintys) (26)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusią savaitę mūsų protus ir jausmus buvo užvaldžiusios dvi asmenybės – Donaldas Trampas (Donald Trump) ir Greta Kildišienė. Abu politikai – skirtingo profesinio kalibro, pasaulėžiūros ir mentaliteto, bet tie, kurie juos iškėlė į valdžios viršūnę, turi kažką bendro. Bet šįkart net ne apie šias paraleles…

***

Kol kas 45-asis Amerikos prezidentas daro ką žadėjęs. Nors jis pareiškė pasitikėjimą JAV žvalgyba, bet aiškiai buvo nepatenkintas CŽV surinkta informacija apie Skaityti toliau

Azerbaidžanas mini 1990 sausio 20-osios tragediją (video) (0)

1990 sausio 20 d. įvykiai Baku | ED nuotr.

Prieš dvidešimt septynerius metus Azerbaidžane Sovietų Sąjunga įvykdė vieną didžiausių nusikaltimų žmoniškumui, ne tik brutaliai trypdama tautos siekį būti laisvai, bet ir nužudydama 134 taikus žmones, per 600 sužeisdama.

1990 sausio 19-osios naktį Sovietų Sąjungos vadovų nurodymu apie 30 000 sovietų kareivių, naudodami sunkiąją karinę ginkluotę, įsiveržė į Azerbaidžano sostinę Baku. Skaityti toliau

M. Gorbačiovui šaukimas įteiktas, bet jis neketina dalyvauti teisme (0)

Alkas.lt koliažas

1991 metų sausio įvykių bylą nagrinėjančios Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos pirmininkė patvirtino, kad kviečiamam liudyti byloje Michailui Gorbačiovui įteiktas teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį.

M. Gorbačiovui įteiktas šaukimas įprastiniu paštu į M. Gorbačiovo fondą. Teismui grįžo pranešimas apie jo įteikimą. Teismui adresuotame rašte yra M.Gorbačiovo parašas.

Teismas nurodė, kad sutinka surengti vaizdo konferenciją šio liudytojo apklausai. Skaityti toliau

L. Milčius. Prisimenant 1991 m. Sausio 13-ąją (video) (12)

1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Sunku ir pačiam patikėti, kad Sausio 13-osios nakčiai jau 26-eri metai, kurią dažnai pavadiname kruvinąją arba išbandymų naktimi. Manau, kad galima būtų pavadinti ir mūsų vienybės, ryžto, garbės naktimi, kuri leido išbrėkšti visai kitam rytui. Laikas, lyg upės vanduo – daug ką nuneša, sumaišo. Ir tai, kas vieniems atrodė ir atrodo nepaprastai svarbu, tragiška, didvyriška, dabar kitiems gali atrodyti tik kaip tolima, dabarčiai nelabai svarbi istorija.

Bet nevalia Sausio 13-osios nakties pamiršti, nes tuo metu sprendėsi laisvos Lietuvos valstybės, lietuvių tautos likimas. To meto dienos ir naktys, mano žmonių karta Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: 1991 metų sausis – apgynėme Nepriklausomybę (video) (0)

Alvydas Medalinskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuva turi net keletą Nepriklausomybės dienų.

Taip jau susiklostė mūsų XX amžiaus istorija, kad vieną kartą Nepriklausomybę skelbėme 1918 metų vasario 16 dieną. Nepriklausomybės atstatymą deklaravome, tiesa, neįtvirtinome 1941 metų birželio 23 dieną. Todėl jos nešvenčiame.

Dar kartą Nepriklausomybę paskelbėme 1990 metų kovo 11 dieną. Tačiau reikėjo kilti į kovą, kad tądien paskelbtą Nepriklausomybę įtvirtintume 1991 metų sausio mėnesį. Skaityti toliau

Prof. G. Landsbergienė: Labai noriu padėkoti tiems, kurie ėjo kartu su mumis (1)

Prof. G. Landsbergienė: Labai noriu padėkoti tiems, kurie ėjo kartu su mumis | V. Landsbergio fondo nuotr.

Pernai metais Vytauto Landsbergio fondas paminėjo 25-uosius savo veiklos metus. Apie nueitą kelią, nuveiktus darbus ir šiame kelyje sutiktus žmones „Voruta“ kalbėjosi su Vytauto Landsbergio fondo vadove prof. Gražina Landsbergiene.

– Kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo įkurtas Vytauto Landsbergio fondas?

– Intencija steigti Vytauto Landsbergio fondą kilo po Sausios 13-osios įvykių Lietuvoje. Tuomet Michailas Gorbačiovas, nepaisant Norvegijos visuomenės protesto, gavo Nobelio taikos premiją. Kaip alternatyva jai Skaityti toliau

L. Veličkaitė. Angelė Nelsienė – nepailstanti kovotoja už Baltijos valstybių nepriklausomybę ir saugumą (0)

JAV kongresmenas iš Šiaurės Karolinos Markas Volkeris (Mark Walker) ir Angelė Nelsienė Vilniuje, Vašingtono aikštėje | asmeninė nuotr.

Viena žymiausių Lietuvai ir jos nepriklausomybei nusipelniusi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenanti politikė ir visuomenės veikėja Angelė Barkauskaitė-Nelsienė, nuo 1990 m. apie pusę metų praleidžia Lietuvoje. Šiais nerimastingais, visą pasaulį jaudinančiais JAV naujojo prezidento rinkimų 2016 metais, A. Nelsienė, būdama Lietuvoje, įdėmiai ją sekė. Iš keliamų į JAV prezidentus kandidatų – Hilary Klinton (Hillary Clinton) ir Donaldo Trampo (Donald Trump) – Angelė Nelsienė pirmenybę teikė Donaldui Trampui. Jam laimėjus, ji kiek galėdama visiems aiškino JAV esančią padėtį, kodėl žmonės pasirinko Donaldą Trampą.  Skaityti toliau

Pasaulinio konflikto ženklai vis ryškesni (0)

Audrius Butkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ pasakoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

–  Lenkija, regis, ketina priimti įstatymą, kuris „lietuviškąjį nacionalizmą“ prilygintų šalyje draudžiamoms totalitarinėms ideologijoms – nacizmui ir komunizmui. O juk mūsų valdžia visą laiką aiškino, kad lenkai yra mūsų „strateginiai partneriai“. Ar tai reiškia, kad „partnerystė“ baigėsi? Skaityti toliau

V. Radžvilas. ES kryžkelė: pertvarka ar žlugimas? (video) (41)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Skelbiame prof. Vytauto Radžvilo kalbą, sakytą spalio 18 d. jaunimo sambūrio „Pro Patria“ surengtame pašnekesyje „Europa po Europos Sąjungos?“

***

Mąstant apie ES padėtį ir ateitį kaip niekada pravartu prisiminti XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios Prancūzijos politinio veikėjo ir užsienio reikalų ministro Šarlio Taleirano  (CharlesTalleyrand) žodžius, kuriais šis atsikirto jį nepastovumu ir išdavikiškumu kaltinusiems kritikams. Audringu ir permainingu šios šalies istorijos laikotarpiu jam vis pavykdavo išsaugoti valstybės Skaityti toliau

R. Povilaitis: Lietuva avansu išteisino M.Gorbačiovą dėl Sausio 13-osios įvykių (1)

Žuvusiųjų Sausio 13-ąją laidotuvės | galerija.ktu.lt nuotr.

Rugsėjo 5 d. Sausio 13-osios byloje nukentėjusiuoju pripažintas Robertas Povilaitis spaudos konferencijoje pristatė galutinę teismo nutartį nepradėti ikiteisminio tyrimo Michailo Gorbačiovo atžvilgiu dėl Sausio 13-osios įvykių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas paliko galioti Generalinės prokuratūros sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl SSRS prezidento ir vyriausiojo karinių pajėgų vado Michailo Gorbačiovo atsakomybės 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiuose. R.Povilaitis stebėjosi tokiu sprendimu ir teigia, kad M.Gorbačiovas išteisintas avansu. Skaityti toliau

V. Landsbergis. Dar vienas 25-metis (16)

Vytautas Landsbergis | penki.tv nuotr.

Rugpjūtšio „pūtšas“ iš pradžių atrodė itin bjauriai, išties grėsmingai. Be juokų. Štai ir atėjo „diena x“,  kurios laukėme nuo pat Kovo 11-osios. Dabar tai didelė Sausio Tryliktoji nuo Baltijos iki Vladivostoko. Ims nebe Vilnių, ims viską. O Vakarai skystoki, o Maskva ar išeis į gatves? Ką gi, bent mes turim laikyti savo poziciją ir pareikšti ją iš karto. Generolui Kuzminui, kuris paskambino iš Rygos informuodamas, kad dabar jis – Pabaltijo apygardos aukščiausia valdžia, atsakiau, kad jis mums jokia valdžia, ir jo įsakymai nebus vykdomi. Susirinko mano sukviesta Aukščiausioji Taryba ir nusiuntėm paramos telegramą Borisui Jelcinui. Esame kartu su Rusijos demokratais, o pučistų veikla Lietuvoje nusikalstama. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu”: 25-eri metai po „GKČP” pučo Maskvoje – ar galėjo istorija susiklostyti kitaip? (video) (1)

 

Audrys Antanaitis, Juozas Olekas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nuo to įsimintino rugpjūčio 19-os ryto praėjo jau 25-eri metai. Tada viskas atrodė ganėtinai baisiai – agonijos apimtoje Sovietų Sąjungoje dienai valdžią perėmė chunta (GKČP – lietuviškai – Valstybinis ypatingosios padėties komitetas), izoliavusi SSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą ir į Maskvos gatves išvedusi armiją.

Tačiau baimė truko labai neilgai. Garsioji Rusijos prezidento Boriso Jelcino kalba nuo tanko pakeitė situaciją. Atsikvošėję Rusijos ir kitų buvusių SSRS kolonijų žmonės pasipriešino chuntai, kuri griūdama kartu su savimi į nebūtį nusinešė ir visą nukaršusią Sovietiją.
Viskas tada baigėsi pakankamai gerai. O ar galėjo būti kitaip? Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su tuometinės ketvirtosios Lietuvos Vyriausybės sveikatos apsaugos ministru , dabartiniu krašto apsaugos ministru Juozu Oleku. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Viliuosi, kad tautininkai netaps alkoholio pramonės skrajučių nešiotojais (9)

Juozas Dapšauskas | asmeninė nuotr.

Tiesą sakant, nustebau ir net buvau šokiruotas perskaitęs Tautininkų sąjungos ideologo Mariaus Kundroto  mintis rašinyje „Dėl ko Lietuvoje žlugs švediškas alkoholio politikos modelis?“. Kai liberalai, kurie gaudavo pinigus iš alkoholio pramonės, tokį požiūrį išdėstytų, tai nebūtų nieko keisto, bet čia tikriausiai negauna užmokesčio iš alkoholio pramonės, tačiau platina šios pramonės skrajutę. Ši mintis, kad ne alkoholio vartojimas yra alkoholizmo, visuomeninių problemų priežastis, o būtent pasekmė užimtumo trūkumo – yra tipinė alkoholio pramonės propagandinė žinutė. Su tokia žinute alkoholio pramonė darbuojasi Skaityti toliau

25 metai laisvės: ar tikrai išsilaisvinome ir išmokome atsakingai kurti? (0)

Kovo 11-oji, 2013 | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

Kai Lietuvos Nepriklausomybė atrodė mažai tikėtina, vienetai Vakaruose ryžosi stoti Lietuvos pusėn. Pirmasis oficialiai palaikęs Lietuvos išstojimo iš Sovietų Sąjungos klausimą buvo tuometinis Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hanibalsonas. Sulaukęs plataus visuomenės palaikymo namuose, Islandijos diplomatas ir politikas pasiekė savo ir 1991-ųjų vasario 11-ąją Islandija tapo pirmąja valstybe, pripažinusia atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę.

Šio įvykio proga Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) teikimu J.B. Hanibalsonui buvo suteiktas Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas ir surengtas Skaityti toliau

T. Baranauskas. Europa, kurios nenorime matyti: kodėl ji gina stribus ir vilioja islamistus? (118)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuva turės sumokėti 12 tūkstančių eurų kompensaciją stribui Vytautui Vasiliauskui, pokaryje žudžiusiam Lietuvos partizanus. Tai – kompensacija už pasikėsinimą tokį „nusipelniusį“ žmogų nubausti (jis, beje, nė nebuvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme), nes juk okupantams pasipriešinusių Lietuvos partizanų žudymas nėra genocidas, o ir tie partizanai Lietuvos liaudies neatstovavo… Taip nusprendė Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre.

Netikėtumas? Sveiki atvykę į realų pasaulį, gerbiami lietuviai! Skaityti toliau

L. Milčius. 1991 m. Sausio naktis (1)

Laisves-gynejai-Seime-lrs.lt-v.daraskeviciaus-nuotr

Apie omonininkų šturmuojamą Lietuvos radiją ir televiziją Konarskio gatvėje, retransliacijos bokštą ir visiškai realią tokią pat grėsmę Aukščiausiajai Tarybai 1991 m. sausio 12-osios vakarą, tiksliau kalbant jau 13-osios dienos pirmosiomis valandomis,  sužinojau Vilniuje, Fabijoniškėse, AT deputatų viešbutyje. Jau bene antra savaitė, kai AT posėdžiai vykdavo iki išnaktų. Menkai nuo nuovargio gelbėdavo kabinete, sėdint prie stalo, nusnausta viena kita valanda. Taip buvo ir sausio 12-ąją,  sekmadienį.  Visą dieną truko posėdžiai, keletą kartų buvo išklausyta Vytauto Landsbergio informacija apie politinę padėtį, svarstomas įstatymas dėl nepaprastosios padėties teisinio režimo ir kai kurie Laikinojo Pagrindinio įstatymo pakeitimai. Skaityti toliau

A. Liekis, G. Visockas. „Juodasis sausis“: lietuviška ir azerbaidžanietiška versijos (0)

kavkaz-uzel.ru nuotr.

Lietuva niekad nepamirš gūdžios 1991-ųjų sausio 13-osios. Tai – natūralu. Iš principingų tautų atminties tokių skriaudų neištrinsi. Neįmanoma ištrinti.

Rytų kontekstas

Ši diena mena svarbų lietuviškos sąmonės lūžį. Niūrią 1991-ųjų sausio 13-osios naktį supratome, jog imperija nepaleis be aukų, keršto ir pykčio. Tačiau tą naktį, stovėdami barikadose prie tuometinės Aukščiausiosios Tarybos, pajutome ir pergalės skonį: Blogio imperija nusilpusi, mes galime laimėti… Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip LKP Sąjūdį į pergalę vedė (5)

gorbaciovas-ir-brazauskas-1990-RIA_Scanpix-nuotr

Neabejoju, kad kažkas šiomis dienomis pakels taurelę, pasakys džiugią kalbą, tarsi nuo jų – ano meto lietuviškųjų komunistų – priklausė ir tautinis Atgimimas, ir Sąjūdžio pradžia, ir Kovo 11-oji. Lyg ir tebeskamba: mes leidome, mes sutikome, nesipriešinome, netgi buvome priešakyje…

Iš tiesų, reikia pripažinti, kad 1989 m. gruodžio 19-23 dienomis Vilniuje vykusiame 20-jame LKP suvažiavime priimtas sprendimas atsiskirti nuo tuometinės Sovietų Sąjungos Komunistų partijos buvo drąsus žingsnis. Skaityti toliau