Žymos archyvas: Merkurijus

Pirmadienio danguje retas reiškinys: Merkurijus užslinks ant Saulės (tiesioginė transliacija, video) (6)

Merkurijus užslinks ant Saulės diosko | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 11 d., pirmadienį, 14.37 val. prasidės gana retas reiškinys – Merkurijaus planetos tranzitas per Saulės diską. Būdamas arčiau Saulės nei mūsų planeta Merkurijus tą dieną atsidurs tiesioje linijoje tarp Saulės ir Žemės ir kaip juodas taškas praslinks per Saulės diską.

Per nedidelį teleskopą ar žiūronus apsaugotus specialiais filtrais, bus galima pamatyti palaipsniui Saulės paviršiumi slenkantį juodą tašką. Skaityti toliau

Rugpjūtį planetų paradas ir kibirkštys danguje (0)

Andriaus Mačiūno nuotr.

Nuo liepos vidurio astronomijos mėgėjus ir profesionalus vėl ėmė džiuginti astronominės sutemos. Rugpjūtis leis džiaugtis dangaus žiedais dar ilgiau, o ir naktys bus dar pakankamai šiltos, nors mėnesio pabaigoje pasitaiko nedidelių šalnų dirvos paviršiuje.

Vos sutemus pirmiausiai pražys Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: Vega, Denebas ir Altayras. Apie vidurnaktį šis dangaus vizualinis darinys kulminuos pietuose. Žemiau jų neryškus Skydo žvaigždynas, kurį drąsiai galime vadinti lietuvišku. Anksčiau šis dangaus lopinėlis Hevelijaus dangaus kataloge buvo vadinamas Sobieskio skydu. Taip buvo pagerbtas garsusis LDK karvedys Sobieskis, Skaityti toliau

Liepą toliausiai nuo Saulės ir su „pradingusiu“ Jupiteriu (0)

Paukščių Takas. B.Tafreši nuotr.

Liepos mėnesio antroje pusėje dangus vėl sutemsta pakankamai, kad užmiestyje plika akimi galėtume gėrėtis tūkstančiais Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių ar, pasitelkę teleskopą, pasižvalgytume į dar tolimesnius pasaulius.

Giedrą vidurvasario vakarą pirmiausiai „pražys“ Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, o nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau, pati ryškiausia iš trijulės – Vega. Skaityti toliau

Birželis su trumpiausiomis naktimis ir Veneros tranzitu (0)

Veneros tranzitas. „Australian Space Alliance“ nuotr.

Birželio mėnesį naktys pačios trumpiausios ir šviesiausios, todėl danguje matomos tik ryškesnės žvaigždės ir planetos. Šio mėnesio 21 dieną įvyks vasaros saulėgrįža ir pamažu naktys vėl ims ilgėti. Saulė po horizontu nepanirs taip giliai ir net viduryje nakties dangus atrodys lyg užtrauktas šviesia skraiste, o ypač šiaurinė pusė.

Mėnesiui įpusėjus, apie vidurnaktį, pietryčiuose jau aukštai pakilęs pūpsos Didysis Vasaros Trikampis – ryškių žvaigždžių trijulė: Vega, Denebas ir Altayras. Skaityti toliau

Gegužę – įspūdinga pilnatis ir kibirkštys danguje (0)

Pilnatis. NASA nuotr.

Šį mėnesį Saulė danguje judės Avino žvaigždynu iki 14 dienos, kada pereis į Jautį ir ten pasiliks iki gegužės pabaigos. Naktis sparčiai trumpės ir per mėnesį neteksime 1 val. ir 41 min. tamsaus paros laiko. Mūsų žvaigždės aktyvumas toliau kyla, todėl verta kiekvieną saulėtą dieną nukreipti žiūronus ar teleskopą ir apžiūrėti Saulės dėmes ar (per specialų Saulės teleskopą) gėrėtis žavingais protuberantais. Žinoma, kad tiesiogiai į Saulę žiūrėti pavojinga, todėl būtina naudoti specialius filtrus!

Mėnulio pilnatis stos gegužės 6 dieną ir ji šį kartą bus ypatinga, nes tuo metu mūsų gamtinis palydovas bus arčiausiai Žemės ir atrodys 14 proc. Skaityti toliau

D.Razauskas. Kur veda Merkurijus? (9)

Neparduok savęs | efoto.lt agnes nuotr.

Iš tikrųjų Merkurijaus vardo kilmė nėra visai aiški, šaknimis jis siekia etruskus, tačiau tarp romėnų autorių yra nusistovėjusi jo sąsaja su lotynų kalbos žodžiais merx „prekė“, mercari „pirkti“, merces „užmokestis, atlyginimas, kaina“, mercatus „prekyba, prekiavimas; prekyvietė; rinka“, mercatura „prekyba“, mercator „pirklys“, com-mercium „prekybiniai santykiai“ (iš čia komercija) ir t. t. Būta net aiškinimo vardą esant sudarytą iš dviejų dėmenų: merc- ir curius, pastarąjį siejant su žodžiais curare „rūpintis, prižiūrėti, globoti“, cura „rūpestis, priežiūra, globa“. Taigi Merc-curius būtų tiesiog „prekybos globėjas“. Tokius ir panašius vardo aiškinimus grindė tai, kad iš tikrųjų romėnų Merkurijus buvo prekybos dievas, rūpinęsis visokeriopais mainais, pirkliais ir jų pelnu, – kaip ir graikų Hermis, Skaityti toliau

Balandžio mėnesio danguje Jupiterį keičia Saturnas (0)

Saturnas. NASA nuotr.

Vos sutemus sparčiai leisis Didysis Žiemos Trikampis: Betelgeizė, Sirijus ir Prokionas, o su jais ir žiemos žvaigždynai: Tauras, Orionas (Šienpjoviai), Didysis ir Mažasis Šuo. Kiek aukščiau už juos bus Dvyniai, neįsimintinas Vėžys ir didingas Liūtas. Rytuose vis aukščiau kils Mergelė, Jaučiaganis, Heralkis, Šiaurės vainikas (Darželis).

O štai artėjant aušrai, rytinės pusės dangus pasidabins vasaros šaukliu, Didžiuoju Vasaros Trikampiu: Vega, Denebu ir Altayru. Pavasaris – puiki galimybė pamatyti abi skirtingų sezonų puošmenas, todėl verta nemiegoti, juolab, kad ir kitų dangaus grožybių šiais metais apstu. Skaityti toliau

Kovo danguje – nepakartojamas Veneros ir Jupiterio susitikimas (0)

Veneros ir Jupiterio susitikimas

Giedrais kovo vakarais visų dėmesį trauks virš vakarų horizonto dvi viena arti kitos švytinčios ryškios planetos Venera-Vakarinė ir Jupiteris. Ypatingu ryškumu išsiskirianti Venera kasdien artės prie Jupiterio. Arčiausiai vienas kito du ryškiausi kovo dangaus šviesuliai susieis kovo 13 d. ir sudarys nepakartojamą pavasarinio dangaus porą.

Ryškiausios žiemos žvaigždės kovo vakarais jau atsisveikindamos rikiuosis aukštai virš pietų horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijum, Šienpjoviai su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietynu… Paukščių Takas drieksis iš pietų į šiaurę ir rodys kelią iš tolimų kraštų grįžtantiems paukščiams. Skaityti toliau

Kovo mėnesį dienos ir nakties paliaubos bei sugrįžęs Marsas (0)

Marsas 2003 m. pro Hablo kosm. telesk. | NASA nuotr.

Kovo 20 d. 07 val. 14 min. Lietuvos laiku Saulė kirs dangaus pusiaują ir prasidės astronominis pavasaris. Nuo to laiko diena aplenks naktį ir ilgės iki pat vasaros saulėgrąžos birželio mėnesį.

Kasmet apie kovo 20-21 d. visuose Žemės rutulio kampeliuose, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Saulė keliaudama dangaus skliautu atsiduria pavasario lygiadienio taške – dangaus pusiaujo ir ekliptikos (Saulės kelio) susikirtimo taške. Skaityti toliau

Sausį skriesime arčiausiai savo žvaigždės (1)

Vos sutemus naujų metų pirmą mėnesį rytuose tekės Dvyniai ir Orionas (Šienpjoviai). Aukščiau jų –Tauras ir Vežėjas. Grįžulo Ratai tuo metu ritinėsis žemiausiai nusileidę šiaurės kryptimi. Jei norite pamatyti vasaros ryškiausią tandemą, Didįjį Vasaros Trikampį, tai nedelskite, nes jis sparčiai leisis vakaruose. Jau po 21 val. galima dairytis į rytus ir ieškoti Didžiojo Žiemos Trikampio: Didžiojo Šuns ryškiausios žvaigždės Sirijaus, Mažojo Šuns ryškiausiojo Prokiono ir Oriono Betelgeizės, o kairiau jau ir Vėžys su Liūtu stiebsis aukštyn. Skaityti toliau

Dar viena „Kepler“ atrasta planeta (0)

NASA teleskopas „Kepler“ tęsia planetų paiešką prie žvaigždžių, kurių masė panaši į mūsų Saulės masę. Skelbiama, kad patvirtinta dar viena egzoplaneta, kurios masė 10 kartų didesnė nei Žemės, o spindulys 1,6 karto. Dabar šio planetų „medžiotojo“ kraityje yra 26 planetos.

Planeta Kepler-21b skrieja labai arti savo žvaigždės – 6 mln. kilometrų atstumu, o metai ten trunka vos 2,8 žemiškųjų dienų. Jei lyginsime artimiausią Saulės planetą Merkurijų, tai jis nutolęs per 57 mln. kilometrų ir metai trunka 88 dienas. Skaityti toliau

Planetų paradas, Mėnulio užtemimas ir dar daugiau gruodžio mėnesį (1)

Giedrais gruodžio vakarais apie šeštą valandą vakaro leisis vasaros įsimintiniausių žvaigždžių trijulė, Didysis Vasaros Trikampis: Lyros Vega, Erelio Altayras ir Gulbės Denebas. Po poros valandų rytuose kils žiemiškieji žvaigždynai: Tauras, Orionas (Šienpjoviai), Dvyniai. Sulaukus vidurnakčio pakyla Vėžys, Liūtas ir Didysis bei Mažasis Šuo. Tuo pačiu metu aukščiausiai kulminuoja ir Didysis Žiemos Trikampis: Didžiojo Šuns žvaigždyno ir viso dangaus ryškiausia žvaigždė Sirijus, Mažojo Šuns ryškiausias Prokionas ir Oriono Betelgeizė. Skaityti toliau

Kovo mėnesį dėmesys Merkurijui (video) (0)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Jupiterio ir Merkurijaus susitikimas

Kovo mėnesio apžvalgoje jau minėjau, kad šį mėnesį bus geriausios sąlygos stebėti įnoringąją planetą – Merkurijų.

Stebėjimus palengvins ir Jupiterio viešnagė vakariniame danguje. Jie vienas su kitu prasilenks kovo 13–16 dienomis.

Kovo 17 dieną prie Merkurijaus priartės kosminis zondas „Mesendžer“. Jis pirmą kartą žmonijos istorijoje pabandys tapti arčiausiai Saulės skriejančios planetos dirbtiniu palydovu.

Žiūrėkite apie tai BBC videoreportažą: Skaityti toliau

Kovo danguje – Jupiterio ir Merkurijaus susitikimas (7)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt

Jonas Vaiškūnas

Žvaigždės skelbs pavasarį

Lyg atsisveikindamos ryškiausios žiemos žvaigždės kovo vakarais rikiuosis aukštai virš pietų horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijum, Šienpjoviai su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietynu… Paukščių Takas drieksis iš pietų į šiaurę, „pasiruošęs“ rodyti kelią iš tolimų kraštų grįžtantiems paukščiams. Nuo šiol jis kasnakt vis labiau glausis prie vakarų horizonto, diena po dienos stumdamas žemyn nuo dangaus skliauto ryškiausius žiemos žvaigždynus. Tuo pat metu vis aukščiau virš rytų horizonto kops vakarais tekantis įspūdingas Liūto žvaigždynas. Skaityti toliau