Žymos archyvas: Mėnulis

Neįprastai rami saulė vasario danguje – tyla prieš audrą? (0)

Žybsnis Saulėje | AFP/Scanpix nuotr.

Čeliabinsko apylinkes Rusijoje vasario 15 d. sudrebinęs ir daug žalos pridaręs masyvaus meteorito sprogimas bei tos pačios dienos vakarą labai arti Žemės praskriejęs asteroidas 2012 DA14 akivaizdžiai visiems priminė, kad gyvename kosmose, ir kad jame vykstantys reiškiniai gali turėti ir turi tiesioginę įtaka mūsų gyvenimui.

Jupiteris spindės Jaučio „galvoje“ Skaityti toliau

„Kepler“ atrado mažiausią planetą prie kitos žvaigždės (0)

Dailininko akimis | NASA nuotr.

Astronomai skelbią atradę mažiausią planetą prie kitos žvaigždės, nei mūsų Saulė. Tai naujas rekordas šioje mokslo tyrimų srityje, o planeta turėtų būti labai panašaus dydžio, kaip Žemės gamtinis palydovas – Mėnulis.

Naujai atrasta planeta gavo Kepler-37b pavadinimą, o tai yra pirmoji egzolpaneta, mažesnė už Merkurijų. Tikėtis, jog naujai atrastas pasaulis galėtų būti draugiškas nežemiškai gyvybei neverta – metai ten tetrunka 13 dienų, o matematiškai apskaičiuota paviršiaus temperatūra siekia 427 laipsnius pagal Celsijų. Skaityti toliau

Ar privati kompanija atnaujins skrydžius į Mėnulį? (0)

Buvusių NASA darbuotojų grupė, sukūrusi privačią bendrovę „Golden Spike“, pranešė, jog ketina į artimiausią Žemei kaimyną, Mėnulį, pasiųsti du žmones. Tokios kelionės kaina siektų pusantro milijardo JAV dolerių.

Kompanijos atstovai sako, kad jie pasinaudos esamomis technologijomis, o pirmoji kelionė numatyta jau šio dešimtmečio pabaigoje.

„Golden Spike“ – ne pirmoji privati bendrovė susidomėjusi pelnu iš kosminių skrydžių. Kompanija „SpaceX“ sėkmingai vykdo užsakomuosius NASA darbus Skaityti toliau

Šiąnakt danguje susikryžiuos meteorų strėlės (0)

Ryškus meteoras | Wikimedia Commons nuotr.

Giedrais lapkričio vakarais žvilgsnį trauks rytuose tekantis Tauro žvaigždynas su jame švytinčia stebėtinai ryškia Jupiterio planeta. Tuo tarpu Liūto žvaigždyne beveik visą mėnesį bus leonidų meteoritų srautas. „Krentančios žvaigždės“ suintensyvės naktį iš lapkričio 16 į 17 d.

Temstant viena paskui kitą žiebsis ryškiausios lapkričio žvaigždės: šiaurės rytuose Vežėjo žvaigždyne – gelsvoji Kapela; vakaruose link horizonto bekrypstančiame Lyros žvaigždyne – melsvoji Vega; pietvakariuose besileidžiančiame Erelio žvaigždyne – gelsvai baltas Altayras; rytuose, Tauro žvaigždyne tiesiai po Jupiteriu išsiskirs oranžinis Aldebaranas; Skaityti toliau

Astronomas A.Kazlauskas: Pasaulio pabaiga tikrai bus (1)

efoto.lt T.Janušonio nuotr.

Rugsėjo 28 d. vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ smalsuoliai atvykę į Molėtų observatoriją galės asmeniškai pabendrauti su žvaigždžių tyrinėtojais, pažvelgti į dangų per teleskopą ir sužinoti daugybę stulbinančių dalykų apie visatą. Kad ir tai, jog pasaulio pabaiga tikrai bus, tačiau ne šių metų gruodžio 21 dieną. Tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, astronomas Algirdas Kazlauskas.  „Tai fantazierių ir tų, kurie nori iš to užsidirbti, kalbos“, – sako A. Kazlauskas.

Astronomas šypsosi paklaustas, ar tiki, kad yra nežemiškų gyvybės formų. „Kad Žemėje lankytųsi ateiviai, nežinau, neteko susidurti. Bet labai sunku tikėti, kad Žemė yra vienintelė tokia planeta visoje galaktikoje“, – kalba A. Kazlauskas. Skaityti toliau

Rugsėjo dangus: rudens lygiadienio dieną tamsa persvers šviesą (0)

Paukščių takas | efoto.lt, Donato nuotr.

Nors saulė dienomis skruostus dar šiltai paglosto, bet atėjusį rudenį jau galima užuosti ir pamatyti. Danguje ruduo prasideda ne su lig rugsėju. Astronominio rudens dar reiks palaukti, bet rudens lygiadienis žymės vis ilgėjančias naktis. Iki pat pavasario šiaurės pusrutulis pasiners į šaltąjį metų laiką. Ankstėjančius vakarus galima išnaudoti dangaus kūnų stebėjimui.

Vėstant orams ir ilgėjant naktims rugsėjo dangus diena iš dienos dengsis vis ryškesne žvaigždžių skraiste. Vakarais viena pirmųjų, aukštai pietuose, Lyros žvaigždyne sužibs Vegos žvaigždė. Į rytus nuo jos išryškės Gulbės žvaigždynas su ryškiuoju Denebu. Skaityti toliau

Žmonija neteko astronauto Nilo Armstrongo – pirmojo žmogaus išsilaipinusio Mėnulyje (video) (3)

Nilas Armstrongas | wikipedia.org nuotr.

Rugpjūčio 25 d. būdamas 82-ejų, mirė garsus JAV astronautas, pirmasis žmogus, išsilaipinęs Mėnulyje, Nilas Oldenas Armstrongas (Neil Alden Armstrong).

Neseniai garsiam astronautui buvo atlikta širdies šuntavimo operacija. N.Armstrongo šeimos pranešime teigiama, kad jis mirė dėl po operacijos kilusių komplikacijų.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barac Obama) šeštadienį išplatino užuojautą kurioje rašo, kad Nilas Armstrongas buvo vienas iš didžiausių visų laikų Amerikos didvyrių, ištisą kartą įkvėpęs siekti žvaigždžių: „Nilas buvo tarp didžiausių Amerikos didvyrių – ne tik savo meto, bet ir visų laikų“, – rašoma B.Obamos užuojautoje. Skaityti toliau

Rugpjūtį planetų paradas ir kibirkštys danguje (0)

Andriaus Mačiūno nuotr.

Nuo liepos vidurio astronomijos mėgėjus ir profesionalus vėl ėmė džiuginti astronominės sutemos. Rugpjūtis leis džiaugtis dangaus žiedais dar ilgiau, o ir naktys bus dar pakankamai šiltos, nors mėnesio pabaigoje pasitaiko nedidelių šalnų dirvos paviršiuje.

Vos sutemus pirmiausiai pražys Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: Vega, Denebas ir Altayras. Apie vidurnaktį šis dangaus vizualinis darinys kulminuos pietuose. Žemiau jų neryškus Skydo žvaigždynas, kurį drąsiai galime vadinti lietuvišku. Anksčiau šis dangaus lopinėlis Hevelijaus dangaus kataloge buvo vadinamas Sobieskio skydu. Taip buvo pagerbtas garsusis LDK karvedys Sobieskis, Skaityti toliau

Gegužės danguje – šimtmečio pilnatis! (video) (5)

Gegužės 6 d. vakare, Saulei nusileidus, patekės 100-mečio pilnatis. Mėnulis atrodys didesnis nei įprasta. Tokio dydžio Mėnulio padangėje nebuvo nuo pat 1912-ųjų metų.

Gegužės vakarais virš vakarų horizonto pirmoji sužibs ryškioji Venera-Vakarinė. Temstant virš jos sušvis ryškiausia Vežėjo žvaigždė – Kapela, į kairę nuo Vakarinės žibės 2 ryškiausios Dvynių žvaigždės – Poluksas (kairiau) ir Kastoras. Pietvakariuose aukštai iškilęs spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas su po jo „kojomis“ spindinčia Marso planeta. Skaityti toliau

Gegužę – įspūdinga pilnatis ir kibirkštys danguje (0)

Pilnatis. NASA nuotr.

Šį mėnesį Saulė danguje judės Avino žvaigždynu iki 14 dienos, kada pereis į Jautį ir ten pasiliks iki gegužės pabaigos. Naktis sparčiai trumpės ir per mėnesį neteksime 1 val. ir 41 min. tamsaus paros laiko. Mūsų žvaigždės aktyvumas toliau kyla, todėl verta kiekvieną saulėtą dieną nukreipti žiūronus ar teleskopą ir apžiūrėti Saulės dėmes ar (per specialų Saulės teleskopą) gėrėtis žavingais protuberantais. Žinoma, kad tiesiogiai į Saulę žiūrėti pavojinga, todėl būtina naudoti specialius filtrus!

Mėnulio pilnatis stos gegužės 6 dieną ir ji šį kartą bus ypatinga, nes tuo metu mūsų gamtinis palydovas bus arčiausiai Žemės ir atrodys 14 proc. Skaityti toliau

Pašto ženklų ir vokų paroda „Žmonės Mėnulyje“ (0)

Henrikas Kebeikis

Nuo 2012 m. balandžio 10 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė) eksponuojama žymaus filatelisto, kolekcininko, visuomenės veikėjo Henriko Kebeikio pašto ženklų ir vokų paroda „Žmonės Mėnulyje“. Paroda skirta Tarptautinei aviacijos ir kosmonautikos dienai pažymėti. Unikali H.Kebeikio kolekcija atspindi vieną svarbiausių projektų JAV ir pasaulio kosmonautikos istorijoje – „Apollo“ skrydžių į Mėnulį programą. Ekspoziciją galima apžiūrėti iki gegužės 5 dienos.

Nuo tos akimirkos, kai 1961 m. JAV prezidentas Dž. F. Kenedis iškėlė tikslą iki XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigos Mėnulyje išlaipinti žmogų, Skaityti toliau

Balandžio mėnesio danguje Jupiterį keičia Saturnas (0)

Saturnas. NASA nuotr.

Vos sutemus sparčiai leisis Didysis Žiemos Trikampis: Betelgeizė, Sirijus ir Prokionas, o su jais ir žiemos žvaigždynai: Tauras, Orionas (Šienpjoviai), Didysis ir Mažasis Šuo. Kiek aukščiau už juos bus Dvyniai, neįsimintinas Vėžys ir didingas Liūtas. Rytuose vis aukščiau kils Mergelė, Jaučiaganis, Heralkis, Šiaurės vainikas (Darželis).

O štai artėjant aušrai, rytinės pusės dangus pasidabins vasaros šaukliu, Didžiuoju Vasaros Trikampiu: Vega, Denebu ir Altayru. Pavasaris – puiki galimybė pamatyti abi skirtingų sezonų puošmenas, todėl verta nemiegoti, juolab, kad ir kitų dangaus grožybių šiais metais apstu. Skaityti toliau

Naujas tyrimas – iššūkis Mėnulio susidarymo teorijai (0)

NASA nuotr.

Iš Žemės medžiagos sudaryta daug didesnė Mėnulio dalis nei manyta anksčiau, teigiama naujame tyrime, metančiame iššūkį nusistovėjusiai teorijai.

Mokslininkai teigia, kad Mėnulis susidarė tuomet, kai su Žeme prieš 4,5 mlrd. metų susidūrė Marso dydžio objektas, vadinamas Tėja. Daugiau kaip 40 proc. Mėnulio suformavo iš po susidūrimo likusių nuolaužų. Tačiau tyrėjai manė, kad šis pasaulis chemine sudėtimi skirsis nuo Žemės, o ankstesni tyrimai atskleidė, kad Mėnulyje ir Žemėje randami izotopai yra gana panašūs – daug labiau nei leidžia numatyti dabartinis Tėjos modelis, rašo „Space.com“. Skaityti toliau

Dž.Kameronas vienas paniro į Marianų įdubą (video) (0)

Dž.Kameronas po sėkmingos ekspedicijos

Režisierius Džeimsas Kameronas, pagarsėjęs tokiais filmais, kaip „Titanikas“ ir „Avataras“, tapo pirmuoju pasaulyje naru, kuris vienas pasiekė giliausią Žemės tašką – Ramiajame vandenyne esančią Marianų įdubą (lovį).

Jam prireikė 2 valandų, kad pasiektų vandenyno dugną. Povandeninis laivas „Deepsea Challenger“, kuriuo Dž.Kameronas atliko unikalų panirimą, sveria 11 tonų ir yra daugiau nei 7 metrų ilgio.

Režisierius praleido 3 valandas, tyrinėdamas Marianų įdubos paviršių ir per daugiau nei valandą iškilo į paviršių. Skaityti toliau

Kovo mėnesį dienos ir nakties paliaubos bei sugrįžęs Marsas (0)

Marsas 2003 m. pro Hablo kosm. telesk. | NASA nuotr.

Kovo 20 d. 07 val. 14 min. Lietuvos laiku Saulė kirs dangaus pusiaują ir prasidės astronominis pavasaris. Nuo to laiko diena aplenks naktį ir ilgės iki pat vasaros saulėgrąžos birželio mėnesį.

Kasmet apie kovo 20-21 d. visuose Žemės rutulio kampeliuose, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Saulė keliaudama dangaus skliautu atsiduria pavasario lygiadienio taške – dangaus pusiaujo ir ekliptikos (Saulės kelio) susikirtimo taške. Skaityti toliau

Nuostabios Žemės planetos nuotraukos – kaip jos padaromos? (0)

„Suomi NPP“ palydovo Žemės nuotr.

Kai žiūrime į Žemės planetos nuotraukas, dažnai nė nesusimąstome, kokių gudrybių tenka griebtis mokslininkams, kad gautų kvapą gniaužiančias nuotraukas. Dabar gi NASA mokslininkai ne tik pasidalino naujausiomis Žemės rutulio nuotraukomis, gautomis dėka dirbtinio palydovo „Suomi NPP“, bet ir paaiškino kaip šios nuotraukos yra padaromos.

Daugiau pasidomėjus „Suomi NPP“ palydovu ir jo padarytomis nuotraukomis, iš karto į akis krenta keisti nesutapimai. Mat palydovas skrieja poliarinėje orbitoje 824 km aukštyje virš Žemės paviršiaus. O jo darytose nuotraukose Žemės paviršiaus atrodo taip, tarsi būtų fotografuotas iš 12 743 km aukščio. Kokia čia paslaptis? Skaityti toliau

Vasaris palankus planetų stebėjimui (0)

Garado kometa

Šalti vasario pragiedruliai naktinio dangaus stebėtojams atvers įspūdingas žvaigždėto dangaus erdves. Giedrų vasario vakarų akcentu taps trys ryškiausios planetos – Venera, Jupiteris ir Marsas bei virš pietų horizonto kulminuojantys įspūdingi Tauro ir Šienpjovių žvaigždynai.

Tauro žvaigždynas žvilgsnį trauks savo išraiškingaisiais žvaigždžių spiečiais: Sietynu (Plejadės) ir Hiadomis. O žemiau švytintis Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas, išsiskirs savo trejomis viena greta kitos išsidėsčiusiomis žvaigždėmis keistokai skambančiais arabų kilmės pavadinimais (iš kairės į dešinę): Alnitakas, Alnilamas ir Mintaka. Skaityti toliau

NASA gavo kitos Mėnulio pusės vaizdus (video) (0)

NASA kosminės misijos zondai „GRAIL“ sėkmingai veikia ir pirmą kartą į Žemę atsiuntė kitos (nematomos nuo mūsų planetos) pusės vaizdą. Kamera, kuri fotografuoja mūsų gamtinio palydovo paviršių pavadinta „MoonKAM“. Šis projektas, skirtas studentams tyrinėti Mėnulio paviršių.

Du identiški NASA zondai prieš mėnesį tapo dirbtiniais Mėnulio palydovais. Jų pagrindinė užduotis neįtikėtinai detaliai ištirti Mėnulio vidinę struktūrą, pasitelkiant jo gravitaciją. Skaityti toliau

Dangus speiguotą vasarį (0)

Efoto.lt nuotr.

Pirmąjį šių metų mėnesį debesys labai retai kada leido gėrėtis pražystančiu žvaigždėmis dangumi. Tik paskutinėmis dienomis pragiedrėjo ir staigiai atšalo. Vasarį taip pat dažnai pasitaiko speigų, bet su jais ir giedras dangus – langas į Visatą.

Saulė šį mėnesį keliaus Ožiaragio žvaigždynu iki 17 dienos, kol pereis į Vandenį ir ten pasiliks iki mėnesio pabaigos. Dienos sparčiai ilgės ir per vasarį šviesusis paros laikotarpis išsiplės beveik dvejomis valandomis, o 10 valandų ilgio atžymą kirs 19 dieną. Skaityti toliau

Retas asteroido skrydis netoli Žemės (0)

NASA nuotr.

Sausio-vasario mėnesį reta proga didesniais žiūronais ar teleskopu stebėti 1898 m. pirmąjį atrastą arti Žemės skriejantį asteroidą 433 Eros, kuris yra antras pagal dydį šioje grupėje. Arčiausiai jis bus šiandien (sausio 31 dieną) ir skries ne taip jau arti – 0,18 astronominio vieneto arba 70 kartų toliau nei Mėnulis. Asteroidas panašus į 34 km ilgio ir 11 km pločio bei aukščio bulvę. 2000 vasario 12 d. jis buvo pirmą kartą nufotografuotas iš pakankamai arti (1700 km) „NEAR-Shoemaker“ kosminio zondo. Skaityti toliau

Mėnulio paslaptis tirs dvi kosminės laboratorijos (video) (0)

NASA pranešė apie sėkmingą vieno iš dviejų Mėnulio gravitaciją tirsiančių kosminių laboratorijų „Grail-A“ paleidimą skrieti aplink mūsų gamtinį palydovą.

Tai įvyko šeštadienį (gruodžio 31 dieną). Kitas zondas „Grail-B“ turėtų tą patį padaryti šiandien.

Kartu šie kosminiai zondai leis mokslininkams neįtikėtinai detaliai ištirti Mėnulio vidinę struktūrą. Nauji duomenys leis atsakyti į daugelį klausimų, Skaityti toliau

Kinija ketina nusiųsti žmogų į Mėnulį (0)

Kinija paskelbė apie planus nusiųsti žmogų į Mėnulį ir tapti pirmąja tai padariusia šalimi po paskutinės amerikiečių misijos 1972 metais, rašo telegraph.co.uk.

Kinija ketvirtadienį paskelbė savo penkmečio planą, kuriame numatytas naujų Žemės palydovų kūrimas, erdvėlaivių ir kosminės stoties statyba. Žmonių skrydis į Mėnulį numatytas tik 2020 metais, bet Kinija planuoja iki 2016-ųjų pasiekti „technologinį persilaužimą“ žmonių skrydžių į kosmosą srityje. Šalis tikisi tais pačiais metais baigti savo pirmos kosminės stoties statybą. Skaityti toliau

Sausį skriesime arčiausiai savo žvaigždės (1)

Vos sutemus naujų metų pirmą mėnesį rytuose tekės Dvyniai ir Orionas (Šienpjoviai). Aukščiau jų –Tauras ir Vežėjas. Grįžulo Ratai tuo metu ritinėsis žemiausiai nusileidę šiaurės kryptimi. Jei norite pamatyti vasaros ryškiausią tandemą, Didįjį Vasaros Trikampį, tai nedelskite, nes jis sparčiai leisis vakaruose. Jau po 21 val. galima dairytis į rytus ir ieškoti Didžiojo Žiemos Trikampio: Didžiojo Šuns ryškiausios žvaigždės Sirijaus, Mažojo Šuns ryškiausiojo Prokiono ir Oriono Betelgeizės, o kairiau jau ir Vėžys su Liūtu stiebsis aukštyn. Skaityti toliau

ŠVENTĖS. Sveikinimai iš Mėnulio (0)

Skaityti toliau

Žemė užtemdys savo palydovą (video) (1)

Gruodžio 10 d. įvyks pilnas Mėnulio užtemimas ir, esant geroms oro sąlygoms, bus matomas Lietuvoje. Dalinis užtemimas prasidės 14 val. 45 min., kuomet Lietuvoje jis dar nebus patekėjęs. Pilno užtemimo pradžia 16 val. 05 min., bet ir tuo metu mūsų gamtinis palydovas bus ne seniai patekėjęs ir ritinėsis pažeme. Norintiems stebėti visiškojo užtemimo pradžią, reiktų paieškoti atviros vietovės, kad pastatai ar medžiai neužstotų rytinio dangaus. Visiškojo užtemimo pabaiga 16 val. 57 min., o šešėlis Mėnulio paviršių paliks 18 val. 18 min.

Pilno užtemimo metu Mėnulis nusidažo oranžine, raudona ar tamsiai ruda spalva. Skaityti toliau

NASA sukūrė taisykles Mėnulio svečiams (4)

Nors iki komercinių kosminių skrydžių dar toli, bet amerikiečių kosmoso agentūra NASA yra susirūpinusi, kad ateities turistų skrydžiai gali sudarkyti Mėnulyje paliktus istorinius pėdsakus. Kad to išvengtų, kosmoso agentūra iš anksto nustatė taisykles, pagal kurias turės elgtis ten besilankantys ateities turistai, rašo „Daily Mail“.

Šiuo metu daugiau nei 20 kompanijų ruošiasi skrydžiams į Mėnulį. Tokį aktyvumą skatina kompanija „Google“, kuri pažadėjo 20 mln. JAV dolerių tiems, kurie sėkmingai nusiųs į Mėnulį veikiantį mėnuleigį. Skaityti toliau

Po pasimatymo su asteroidu (video) (0)

NASA nuotr.

Palyginti arti Žemės (arčiausiai 5 val. 48 min. Lietuvos laiku) praskriejo 400 metrų dydžio asteroidas 2005 YU55. Atstumas buvo šiek tiek mažesnis nei iki Mėnulio (apie 1376000 km.), todėl viso pasaulio astronomijos mėgėjų ir profesionalų stebėjimo prietaisai šią naktį buvo nukreipti į dangų. Štai Alanas Makrobertsas „Sky&Telescope“ internetiniame žurnale rašo, kad su  30 cm. skersmens mėgėjišku teleskopu lengvai pagavo grėsmingai lekiantį asteroidą dangaus skliautu.

Kalifornijoje esančiu radijo teleskopu buvo padarytos kelios nuotraukos ir iš jų sukurtas vaizdo įrašas, kuris leidžia pamatyti daug kosminės nuolaužos paviršiaus detalių. Skaityti toliau

Kosmoso verslininkas: kinai šturmuos Mėnulį (0)

Mėnulis

Privačios kosminės bendrovės „Bigelow Aerospace“ įkūrėjas ir savininkas Robertas Bigelou Tarptautiniame simpoziume apie asmeninius ir komercinius skrydžius į kosmosą („International Symposium for Personal and Commercial Spaceflight“) išreiškė susirūpinimą Kinijos užmačiomis iki 2025-ųjų okupuoti Mėnulį. R. Bigelou pavardė astronautikos ir kosmonautikos pasaulyje nėra negirdėta. Jo bendrovė „Bigelow Aerospace“ yra pripučiamų erdvėlaivių koncepcijos iniciatorė. Kontraversiška idėja orbitoje statyti pripučiamus kosminius viešbučius sukėlė tikrą diskusijų Skaityti toliau

Spalio dangus. Jupiteris atsidurs arčiausiai Žemės, Šienpjoviai ir Slibinas pažers meteorų (3)

Žemė | NASA nuotr.Keliaudama apie Saulę spalyje Žemė savo naktine puse vis laibiau gręžiasi į žiemos žvaigždėmis nusėtas kosmines platybes. Nors sutemus pietuose dar matome švytint Vegos, Altairo, Denebo žvaigždžių trijulę, sudarančią Didįjį vasaros trikampį, tačiau temstant tolydžio šios vasaros žvaigždės jau svyra link vakarų horizonto, užleisdamos vietą žiemai būdingiems žvaigždynams.

Spalio vakarais po Saulės laidos rytuose su Tauro žvaigždynu iš už horizonto jau kyla Skaityti toliau

Į ką žvalgysimės žvaigždėtomis spalio naktimis? (0)

Jupiteris – ryškiausia mėnesio puošmena

Iš ryškių Vegos, Altayro, Denebo žvaigždžių sudarytas Didysis vasaros trikampis, nors vakarais dar pasirodys aukštai pietuose, tačiau temstant kasnakt tolydžio svirs vakarų horizonto link. Didieji Grįžulo Ratai riedės žemai palei šiaurinį horizontą.

O štai jau po vidurnakčio kylantys Dvynių, Vėžio ir Oriono žvaigždynai byloja apie artėjančią žiemą. Skaityti toliau