Žymos archyvas: mėnesio žvaigždėtas dangus

Gegužės danguje – Merkurijaus praslinkis per Saulės diską (0)

NASA nuotr.

Gegužės vakarais virš vakarų horizonto  sušvis ryškiausia Vežėjo žvaigždė – Kapela, į kairę nuo Vakarinės žibės 2 ryškiausios Dvynių žvaigždės – Poluksas (kairiau) ir Kastoras. Pietvakariuose aukštai iškilęs spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas. Pietuose kulminuos Mergelės žvaigždynas su ryškia Spikos žvaigžde. Aukščiau virš Mergelės išsiskirs Jaučiaganis su švytinčia Arktūro žvaigžde.

Rytuose, skelbdamas artėjančią vasarą, tekės sudarytas iš 3-jų žvaigždynų Didysis vasaros trikampis: aukščiausiai švytės Lyros žvaigždynas su ryškiąja Vega, žemiau ir kairiau  Gulbės žvaigždyne išsiskirs Denebas, dar žemiau, į dešinę nuo jo Skaityti toliau

Neįprastai rami saulė vasario danguje – tyla prieš audrą? (0)

Žybsnis Saulėje | AFP/Scanpix nuotr.

Čeliabinsko apylinkes Rusijoje vasario 15 d. sudrebinęs ir daug žalos pridaręs masyvaus meteorito sprogimas bei tos pačios dienos vakarą labai arti Žemės praskriejęs asteroidas 2012 DA14 akivaizdžiai visiems priminė, kad gyvename kosmose, ir kad jame vykstantys reiškiniai gali turėti ir turi tiesioginę įtaka mūsų gyvenimui.

Jupiteris spindės Jaučio „galvoje“ Skaityti toliau

Rugsėjo dangus: rudens lygiadienio dieną tamsa persvers šviesą (0)

Paukščių takas | efoto.lt, Donato nuotr.

Nors saulė dienomis skruostus dar šiltai paglosto, bet atėjusį rudenį jau galima užuosti ir pamatyti. Danguje ruduo prasideda ne su lig rugsėju. Astronominio rudens dar reiks palaukti, bet rudens lygiadienis žymės vis ilgėjančias naktis. Iki pat pavasario šiaurės pusrutulis pasiners į šaltąjį metų laiką. Ankstėjančius vakarus galima išnaudoti dangaus kūnų stebėjimui.

Vėstant orams ir ilgėjant naktims rugsėjo dangus diena iš dienos dengsis vis ryškesne žvaigždžių skraiste. Vakarais viena pirmųjų, aukštai pietuose, Lyros žvaigždyne sužibs Vegos žvaigždė. Į rytus nuo jos išryškės Gulbės žvaigždynas su ryškiuoju Denebu. Skaityti toliau

Rugpjūtį planetų paradas ir kibirkštys danguje (0)

Andriaus Mačiūno nuotr.

Nuo liepos vidurio astronomijos mėgėjus ir profesionalus vėl ėmė džiuginti astronominės sutemos. Rugpjūtis leis džiaugtis dangaus žiedais dar ilgiau, o ir naktys bus dar pakankamai šiltos, nors mėnesio pabaigoje pasitaiko nedidelių šalnų dirvos paviršiuje.

Vos sutemus pirmiausiai pražys Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: Vega, Denebas ir Altayras. Apie vidurnaktį šis dangaus vizualinis darinys kulminuos pietuose. Žemiau jų neryškus Skydo žvaigždynas, kurį drąsiai galime vadinti lietuvišku. Anksčiau šis dangaus lopinėlis Hevelijaus dangaus kataloge buvo vadinamas Sobieskio skydu. Taip buvo pagerbtas garsusis LDK karvedys Sobieskis, Skaityti toliau

Liepos dangus. Prasidės meteorų srautai, vis dar matysis sidabriškieji debesys (video) (0)

Sidabriškieji debesys 2010 06 29 | J.Vaiškūno nuotr.

Tarp Liepos žvaigždžių glūdės Skorpionas

Labiau sutemus šiaurės vakaruose sušvis žemyn svyrantys Didieji Grįžulo Ratai, o šiaurės rytuose – aukštyn kopianti Kasiopėja. Apie vidurnaktį virš pietų horizonto galima bus įžiūrėti neaukštai iškilusį zodiakinį Šaulio žvaigždyną. Į kairę nuo jo spindės neryškus Ožiaragis o į dešinę – prie horizonto glausis grėsmingasis Skorpionas ir jo ryškiausioji žvaigždė Antaris. Lietuvoje Skorpionas aukštai neiškyla, todėl apatinės jo dalies – uodegos niekad nematome. Skaityti toliau

Liepą toliausiai nuo Saulės ir su „pradingusiu“ Jupiteriu (0)

Paukščių Takas. B.Tafreši nuotr.

Liepos mėnesio antroje pusėje dangus vėl sutemsta pakankamai, kad užmiestyje plika akimi galėtume gėrėtis tūkstančiais Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių ar, pasitelkę teleskopą, pasižvalgytume į dar tolimesnius pasaulius.

Giedrą vidurvasario vakarą pirmiausiai „pražys“ Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, o nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau, pati ryškiausia iš trijulės – Vega. Skaityti toliau

Birželis su trumpiausiomis naktimis ir Veneros tranzitu (0)

Veneros tranzitas. „Australian Space Alliance“ nuotr.

Birželio mėnesį naktys pačios trumpiausios ir šviesiausios, todėl danguje matomos tik ryškesnės žvaigždės ir planetos. Šio mėnesio 21 dieną įvyks vasaros saulėgrįža ir pamažu naktys vėl ims ilgėti. Saulė po horizontu nepanirs taip giliai ir net viduryje nakties dangus atrodys lyg užtrauktas šviesia skraiste, o ypač šiaurinė pusė.

Mėnesiui įpusėjus, apie vidurnaktį, pietryčiuose jau aukštai pakilęs pūpsos Didysis Vasaros Trikampis – ryškių žvaigždžių trijulė: Vega, Denebas ir Altayras. Skaityti toliau

Gegužės danguje – šimtmečio pilnatis! (video) (5)

Gegužės 6 d. vakare, Saulei nusileidus, patekės 100-mečio pilnatis. Mėnulis atrodys didesnis nei įprasta. Tokio dydžio Mėnulio padangėje nebuvo nuo pat 1912-ųjų metų.

Gegužės vakarais virš vakarų horizonto pirmoji sužibs ryškioji Venera-Vakarinė. Temstant virš jos sušvis ryškiausia Vežėjo žvaigždė – Kapela, į kairę nuo Vakarinės žibės 2 ryškiausios Dvynių žvaigždės – Poluksas (kairiau) ir Kastoras. Pietvakariuose aukštai iškilęs spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas su po jo „kojomis“ spindinčia Marso planeta. Skaityti toliau

Gegužę – įspūdinga pilnatis ir kibirkštys danguje (0)

Pilnatis. NASA nuotr.

Šį mėnesį Saulė danguje judės Avino žvaigždynu iki 14 dienos, kada pereis į Jautį ir ten pasiliks iki gegužės pabaigos. Naktis sparčiai trumpės ir per mėnesį neteksime 1 val. ir 41 min. tamsaus paros laiko. Mūsų žvaigždės aktyvumas toliau kyla, todėl verta kiekvieną saulėtą dieną nukreipti žiūronus ar teleskopą ir apžiūrėti Saulės dėmes ar (per specialų Saulės teleskopą) gėrėtis žavingais protuberantais. Žinoma, kad tiesiogiai į Saulę žiūrėti pavojinga, todėl būtina naudoti specialius filtrus!

Mėnulio pilnatis stos gegužės 6 dieną ir ji šį kartą bus ypatinga, nes tuo metu mūsų gamtinis palydovas bus arčiausiai Žemės ir atrodys 14 proc. Skaityti toliau

Balandžio mėnesio danguje Jupiterį keičia Saturnas (0)

Saturnas. NASA nuotr.

Vos sutemus sparčiai leisis Didysis Žiemos Trikampis: Betelgeizė, Sirijus ir Prokionas, o su jais ir žiemos žvaigždynai: Tauras, Orionas (Šienpjoviai), Didysis ir Mažasis Šuo. Kiek aukščiau už juos bus Dvyniai, neįsimintinas Vėžys ir didingas Liūtas. Rytuose vis aukščiau kils Mergelė, Jaučiaganis, Heralkis, Šiaurės vainikas (Darželis).

O štai artėjant aušrai, rytinės pusės dangus pasidabins vasaros šaukliu, Didžiuoju Vasaros Trikampiu: Vega, Denebu ir Altayru. Pavasaris – puiki galimybė pamatyti abi skirtingų sezonų puošmenas, todėl verta nemiegoti, juolab, kad ir kitų dangaus grožybių šiais metais apstu. Skaityti toliau

Kovo mėnesį dienos ir nakties paliaubos bei sugrįžęs Marsas (0)

Marsas 2003 m. pro Hablo kosm. telesk. | NASA nuotr.

Kovo 20 d. 07 val. 14 min. Lietuvos laiku Saulė kirs dangaus pusiaują ir prasidės astronominis pavasaris. Nuo to laiko diena aplenks naktį ir ilgės iki pat vasaros saulėgrąžos birželio mėnesį.

Kasmet apie kovo 20-21 d. visuose Žemės rutulio kampeliuose, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Saulė keliaudama dangaus skliautu atsiduria pavasario lygiadienio taške – dangaus pusiaujo ir ekliptikos (Saulės kelio) susikirtimo taške. Skaityti toliau

Dangus speiguotą vasarį (0)

Efoto.lt nuotr.

Pirmąjį šių metų mėnesį debesys labai retai kada leido gėrėtis pražystančiu žvaigždėmis dangumi. Tik paskutinėmis dienomis pragiedrėjo ir staigiai atšalo. Vasarį taip pat dažnai pasitaiko speigų, bet su jais ir giedras dangus – langas į Visatą.

Saulė šį mėnesį keliaus Ožiaragio žvaigždynu iki 17 dienos, kol pereis į Vandenį ir ten pasiliks iki mėnesio pabaigos. Dienos sparčiai ilgės ir per vasarį šviesusis paros laikotarpis išsiplės beveik dvejomis valandomis, o 10 valandų ilgio atžymą kirs 19 dieną. Skaityti toliau

Sausį skriesime arčiausiai savo žvaigždės (1)

Vos sutemus naujų metų pirmą mėnesį rytuose tekės Dvyniai ir Orionas (Šienpjoviai). Aukščiau jų –Tauras ir Vežėjas. Grįžulo Ratai tuo metu ritinėsis žemiausiai nusileidę šiaurės kryptimi. Jei norite pamatyti vasaros ryškiausią tandemą, Didįjį Vasaros Trikampį, tai nedelskite, nes jis sparčiai leisis vakaruose. Jau po 21 val. galima dairytis į rytus ir ieškoti Didžiojo Žiemos Trikampio: Didžiojo Šuns ryškiausios žvaigždės Sirijaus, Mažojo Šuns ryškiausiojo Prokiono ir Oriono Betelgeizės, o kairiau jau ir Vėžys su Liūtu stiebsis aukštyn. Skaityti toliau

Gruodžio danguje: visos planetos, Geminidai ir visiškas Mėnulio užtemimas (0)

Mėnulis | Alkas.lt nuotr.

Gruodžio danguje bus gausu reginių. Atidžiausiems dangaus stebėtojams gruodį pasirodys visos pagrindinės planetos, vaizdą pagyvins Geminidų meteorai, o gruodžio 10 d.  įvyks visiškas Mėnulio užtemimas!

Šienpjoviai skelbs žiemą

Giedrais gruodžio vakarais besileidžiančias vasaros žvaigždes keis rytiniame Paukščių tako gale iš už horizonto kylantys šviesiausi žiemos žvaigždynai: Tauras, Dvyniai, Šienpjoviai. Skaityti toliau

Planetų paradas, Mėnulio užtemimas ir dar daugiau gruodžio mėnesį (1)

Giedrais gruodžio vakarais apie šeštą valandą vakaro leisis vasaros įsimintiniausių žvaigždžių trijulė, Didysis Vasaros Trikampis: Lyros Vega, Erelio Altayras ir Gulbės Denebas. Po poros valandų rytuose kils žiemiškieji žvaigždynai: Tauras, Orionas (Šienpjoviai), Dvyniai. Sulaukus vidurnakčio pakyla Vėžys, Liūtas ir Didysis bei Mažasis Šuo. Tuo pačiu metu aukščiausiai kulminuoja ir Didysis Žiemos Trikampis: Didžiojo Šuns žvaigždyno ir viso dangaus ryškiausia žvaigždė Sirijus, Mažojo Šuns ryškiausias Prokionas ir Oriono Betelgeizė. Skaityti toliau

11 11 11. Ieškokite ženklų danguje (0)

Galbūt daug kas laukia šių metų lapkričio 11 dienos. Trijų vienodų skaitmenų data vieniems atrodo magiška ir lemtinga, kitiems bauginanti, o tretiems tiesiog įprasta metų diena. Kas tiki skaičių magija, planuoja tą dieną vestuves, krikštynas ar kitą svarbų įvykį savo gyvenime. Jei manote, kad pasikartojančių skaičių seka nieko nelemia, tai tą dieną gera proga pažvelgti į dangų. Skaityti toliau

Kris ne tik lapai, bet ir „žvaigždės“ (0)

Lapkritis – paskutinis rudens mėnuo. Dažnai šį mėnesį būna debesuota, o pragiedrėjus jau žnaibosi ir žiemiškas šaltukas, bet atsispirti pražydusio žvaigždėmis dangaus kerams yra sunku.

Sutemus dar galime gana aukštai pamatyti Vasaros Didįjį Trikampį: Denebą, Vegą ir Altayrą, bet jis jau sparčiai leidžiasi žemyn į vakarų pusę. Skaityti toliau

Į ką žvalgysimės žvaigždėtomis spalio naktimis? (0)

Jupiteris – ryškiausia mėnesio puošmena

Iš ryškių Vegos, Altayro, Denebo žvaigždžių sudarytas Didysis vasaros trikampis, nors vakarais dar pasirodys aukštai pietuose, tačiau temstant kasnakt tolydžio svirs vakarų horizonto link. Didieji Grįžulo Ratai riedės žemai palei šiaurinį horizontą.

O štai jau po vidurnakčio kylantys Dvynių, Vėžio ir Oriono žvaigždynai byloja apie artėjančią žiemą. Skaityti toliau

Kai rugsėjo dangus giedras… (0)

Lygiadieniais Saulė teka tiksliai rytuose

Atrodo dar taip neseniai vasaros naktinį dangų dengdavo Saulės spindulių šydas, kuris trukdė „pradurti“ dangaus skliautą ir „išskrieti“ į tolimus Visatos kampelius, o jau rugsėjo mėnesį pasitiksime dienos ir nakties pusiausvyrą. Saulė leisis vis ankščiau, todėl ir naktinio dangaus seansai prasidės ankščiau – liks daugiau laiko sapnų karalystėje paviešėti, rytas bus žvalesnis.

Jei jau prakalbau apie dienos ir nakties pusiausvyrą, tai rugsėjo 23 d. 12:05 val. Saulė dangaus skliaute persiris į pietinį dangaus pusrutulį – prasidės astronominis ruduo, o gyvenantiems „po mūsų kojomis“ – pavasaris. Skaityti toliau

Rugpjūčio naktys žvaigždėtos… (2)

Nuo liepos vidurio astronomijos mėgėjus ir profesionalus vėl ėmė džiuginti astronominės sutemos. Rugpjūtis leis džiaugtis dangaus žiedais dar ilgiau, o ir naktys bus dar pakankamai šiltos, nors mėnesio pabaigoje pasitaiko nedidelių šalnų dirvos paviršiuje.

Tiesa, vidurvasario mėnuo buvo neramus: vartė medžius, kėlė stogus, tvindė gatves ir laukus. Ko galime tikėtis iš šio mėnesio? Manau, kad to paties išvengti nepavyks, bet norisi tikėti, kad nepašykštės ir giedrų naktų.

Skaityti toliau

Liepą skriesime toliausiai nuo Saulės (2)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Jupiteris. „Casini“ zondo nuotr.

Giedrą vidurvasario vakarą pirmiausiai „pražys“ Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, o nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau, pati ryškiausia iš trijulės – Vega. Pastaroji yra viena iš artimiausių plika akimi matomų žvaigždžių. Jei skrietume šviesos greičiu, tai iki jos ir atgal teužtruktume 50 metų. Altayras dar arčiau – kelionėje į abi puses sugaištume kiek daugiau nei 30 žemiškųjų metų. Kita kalba su Denebu, kelionė su grįžimu užtruktų 6500 metų. Vakarinėje dangaus pusėje rausvai „pražys“ Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras. Skaityti toliau

Trumpiausios birželio naktys su didžiausiomis planetomis ir užtemusiu Mėnuliu (7)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Pilnas Mėnulio užtemimas

Štai ir sulaukėme kalendorinės vasaros su trumpų naktų mėnesiu birželiu. 21 dieną įvyks vasaros saulėgrįža ir pamažu dienos ims trumpėti. Saulė po horizontu nepanirs taip giliai ir net viduryje nakties dangus atrodys lyg užtrauktas šviesia skraiste, o ypač šiaurinė pusė. Šis laikotarpis iki liepos vidurio yra nedėkingas mūsų platumų gyventojams, kurie žvalgosi po žvaigždžių žiedais nusėtą dangų. Gerai matysis tik ryškiausios žvaigždės ir žvaigždynai: šiek tiek į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Jaučiaganio žvaigždyne akį traukiantis Arktūras, į rytus nuo zenito Lyros žvaigždyne švytės Vega, šiaurėje visai palei horizontą slinks Vežėjo Kapela, Skaityti toliau

Gegužės danguje – „neskęstanti“ planeta ir kometos dulkių „kibirkštys“ (0)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Heraklio kamuolinis spiečius M13

Gegužės mėnuo yra toks pat palankus kaip ir rugpjūtis, kuomet vidutiniškai būna apie 11 giedrų naktų. Tai ilgo stebėjimo (nuo 1958 iki 2008 metų) rezultatas. Duomenys rinkti Molėtų astronominėje observatorijoje ir Vilniuje dviejų garsiųjų astronomų: V.Straižio ir K.Černio. Paaiškėjo, jog Vilniuje giedru dangumi galime gėrėtis tik truputį ilgiau nei 3 mėnesius per metus, nors pasitaikė net 143 giedros naktys 1969 metais. Antirekordas priklauso 1985 metams su 57 naktimis.

Sutemus atsisveikindami sparčiai leisis žiemiški žvaigždynai: Dvyniai, Vėžys ir Liūtas. Skaityti toliau

Balandžio mėnesį vienvaldis karalius – Saturnas (1)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt 

Balandžio mėnesio vakarinis dangus

Balandžio mėnesį naktis ima vis sparčiau užleisti vietą dienai. Todėl ir nakties sutemų, tinkamų dangaus grožybėms stebėti, mažės. Tačiau tai į naudą išeis ir mums, stebėtojams nuo Žemės. Naktys darysis vis šiltesnės ir nebereiks taip storai prisivilkti ar šiltai apsiauti, nors šaltukas giedromis naktimis dar gali pasižnaibyti. 

Sutemus vakare, rytų pusėje, mus pasitiks didingas Mergelės žvaigždynas, kuriame pūpsos žieduotasis Saturnas. Aukščiau ir kairiau Jaučiaganis su gelsva ryškia žvaigždele – Arktūru. Skaityti toliau

Kovo danguje – Jupiterio ir Merkurijaus susitikimas (7)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt

Jonas Vaiškūnas

Žvaigždės skelbs pavasarį

Lyg atsisveikindamos ryškiausios žiemos žvaigždės kovo vakarais rikiuosis aukštai virš pietų horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijum, Šienpjoviai su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietynu… Paukščių Takas drieksis iš pietų į šiaurę, „pasiruošęs“ rodyti kelią iš tolimų kraštų grįžtantiems paukščiams. Nuo šiol jis kasnakt vis labiau glausis prie vakarų horizonto, diena po dienos stumdamas žemyn nuo dangaus skliauto ryškiausius žiemos žvaigždynus. Tuo pat metu vis aukščiau virš rytų horizonto kops vakarais tekantis įspūdingas Liūto žvaigždynas. Skaityti toliau

Kovo mėnuo su žieduotoju Saturnu (4)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Saturnas

Antra vasario mėnesio pusė pažėrė daugybę giedrų naktų, kuomet beveik kasdien buvo galima gėrėtis žvaigždžių žiedais pražydusiu dangumi. Tikėkimės, kad kovo mėnuo mums nešykštės šio gėrio taip pat.

Iš žvaigždynų mus stebins Šienpjovių (Oriono) žvaigždžių sambūris, aukščiau ir Dvyniai su ryškiausiomis žvaigždėmis – Kastoru (aukščiau) ir Poluksu (žemiau), pastarasis yra ryškiausia žvaigždė, prie kurios rasta planeta. Vakare taip pat visu gražumu švyti Sirijus – ryškiausia nuo Žemės matoma žvaigždė. Tuo pačiu metu tai ir viena iš artimiausių saulių, nutolusi „tik“ per 8,6 šviesmečio. Skaityti toliau

Vasario dangų dalinsis trys planetos (1)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt

Sietynas fotografuotas su 200/1000 teleskopu ir Canon 350D, apdorota Photoshop ir Paint Shop pro, R.Balčiūno nuotr.

Tarp žvaigždžių išsiskirs Šienpjoviai

Giedrais vasario vakarais žvaigždėtame danguje žvilgsnį trauks virš pietų horizonto iškilęs įspūdingas Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas ir  neaukštai pietvakariuose ryškumu išsiskirianti gelsva Jupiterio planeta.

Virš Šienpjovių puikuosis Tauro žvaigždynas su įsidėmėtinais Sietyno (Plejadų) ir Hiadų žvaigždžių spiečiais. O dar aukščiau švytės į patį zenitą įkopęs Vežėjas su ryškiąja Kapelos žvaigžde ir Persėjas. Skaityti toliau

Spalio dangaus akcentai – Jupiteris ir Hartlio kometa (1)

Jupiteris | „Casini“ zondo nuotr.

Išryškės Paukščių takas

Įsibėgėjant rudeniui žvaigždėtas dangus kasnakt atrodys vis įspūdingiau. Per visą dangų vakarais iš šiaurės į pietus drieksis itin išryškėjęs Paukščių takas. Jame bus nesunku atrasti vienas paskui kitą besirikiuojančius ryškiausius Vežėjo, Persėjo, Kasiopėjos, Gulbės, Lyros, Erelio ir  Šaulio žvaigždynus. Skaityti toliau