Žymos archyvas: medis

D. Žuromskienė. Atvėrus širdį šerdžiai (0)

Pixabay.com nuotr.

Čia nemirtingos žvaigždės ir kregždės nemirtingos,
Dangus čia nemirtingas ir ąžuolo šerdis.
Čia savo šviesią galvą guldau vaizduos didinguos,
O tu girdi, kaip plaka aukojama širdis.

Tai Sigito Gedos eilutės iš eilėraščio „Giesmė apie pasaulio medį“, kuriomis poetas tarsi nukelia mus į paslaptingą ir didingą protėvių pasaulį. Nuo seniausių laikų medis buvo ypatingas mūsų kultūroje ir pasaulėžiūroje. Skaityti toliau

Išrinktas Europos medžio konkurso laimėtojas (nuotraukos, video) (0)

Švilpiko kamštinis ąžuolas iš Portugalijos | Rengėjų nuotr.

Europos Parlamente Briuselyje paskelbtas 2018-ųjų metų Europos medžio konkurso laimėtojas. Juo tapo Švilpiko kamštinis ąžuolas iš Portugalijos surinkęs 26 606 balsų. Lietuvą šiame konkurse atstovavo Rambyno regioninio parko direkcijos pasiūlytas medis – gamtos paminklas Raganų eglė, laimėjęs 2017 metų Lietuvos metų medžio rinkimus. Surinkęs beveik 10 967 balsų  šis medis užėmė garbingą 10-ąją vietą  šių metų medžio konkurse dalyvavusių Europos šalių tarpe.

Konkurse Švilpiko kamštinis ąžuolas surinko 26 606 balsus, antri liko senoviniai Kabeza Buej miestelio skripstai (Ispanijos Karalystė), sulaukę 22 323 palaikymo balsų, trečias – Skaityti toliau

L. V. Medelis. Vincas Kudirka: …turėsite dar sunkesnę kovą, kol savo juodųjų nenugalėsite (1)

Linas Medelis_asmen. nuotr

Kalba, pasakyta Lietuvių konferencijos šimtmečio proga  sodinant atminimo ąžuolą prie istorinio teatro pastato Basanavičiaus gatvėje, Vilniuje.

1915 metais kaizerinė Vokietijos kariuomenė iš Lietuvos išstūmė kitą kariuomenę – carinės Rusijos. Tų dviejų okupantų priešprieša teikė vilties jauniems bundančios mūsų tautos inteligentams, kad dviem pešantis trečiajam – Lietuvai – gali nušvisti laisvė. Nepriklausomybė. Nepaisant iltis rodančių Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, nepaisant Prancūzijos, Britanijos, Jungtinių Valstijų savanaudiško abejingumo. Skaityti toliau

G. Karosas. Ąžuolų Lietuva (7)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Šių metų balandžio pradžioje sueis dveji metai, kai Lietuva neteko vieno iš garbingiausių savo sūnų – filosofo, pedagogo, straipsnių autoriaus, Kovo 11-osios akto signataro ir vieno iš Nepriklausomos Lietuvos architektų. Taip susiklostė, kad likimas sutikti šį nepaprastą, orų ir šiltą žmogų nusišypsojo gana anksti – Lietuvos kūrimosi ir kartu mano muziejinės veiklos pradžioje. Norėčiau pasidalinti keletu prisiminimo akimirkų, susijusių su Romualdu Ozolu. 

Buvau neseniai pradėjęs kurti pasaulio meno muziejų po atviru dangumi Europos parką Vilniaus rajone. Ieškodamas palaikymo 1992 m. kreipiausi į kelias organizacijas, Skaityti toliau

Renkamas 2017 metų Europos medis! (0)

photo.de nuotr.

Europos 2017 metų medžio konkurse – Stelmužės ąžuolas. Šiemet Europos metų medis bus renkamas iš 16 kandidatų – po vieną iš kiekvienos konkurse dalyvaujančios Europos šalies. Lietuvos medis šiose varžytuvėse dalyvauja pirmą kartą.

Konkursą rengia Aplinkos partnerystės fondas, remiamas Europos Komisijos. Rengėjų teigimu, „Europos metų medis“ nėra medžių grožio varžytuvės. Šiuo renginiu siekiama pabrėžti medžių svarbą Europos gamtos ir kultūros paveldo srityje. Kiekvienas šiame konkurse dalyvaujantis medis turi savo istoriją. Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Gyvas tarpininkas tarp žmogaus ir dangaus (0)

Ąžuolas | wikipedia.org nuotr.

Žiema. Rodos, visas pasaulis baltas ir gražus. Dieve, koks puikus Tavo sumanymas!  O kad  už plastikinio lango  nebūtų automobilių dujų, smogo, amžino skubėjimo…

Žmogui trūksta gamtos, trūksta gamtos laiko, kurio tėkmė amžina ir niekur neskubanti.

Kažkur medis visas apsnigtas ir vienišas,dar visiškai nuogas,  „venom“ juodom, žiūri  į artėjančius saulės žingsnius ir stebisi mūsų gyvenimais. Mėgsta medis žiūrėti į kelią – atsimena visus kelelius, visus posūkius, ne vieną šimtmetį skaičiuoja Skaityti toliau

D. Razauskas: Didžiausias Lietuvos priešas – vidinė išdavystė (video) (11)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 23-iąją, Lietuvai švenčiant tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus 165-ąjį gimtadienį, solidžia valstybine J.Basanavičiaus premija, skiriama už etninės kultūros tradicijų plėtojimą, puoselėjimą ir tyrinėjimą, buvo įvertintas žinomas Lietuvos mitologas humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas.

Nuoširdžiai sveikindami su pelnytu įvertinimu, šiandien su laureatu kalbamės apie tai, kuo skiriasi ir kuo panašios J.Basanavičiaus kurtoji ir šių dienų Lietuvos. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Katė ir lapė (0)

lape-S.Paltanaviciaus nuotr

Vieną sykį susitiko katė su lape, katra, pasisveikydama su jai, klausė, iš kur grįžta ir kur dabar mislija eit toliau. Katė atsakė, kad grįžta iš žyriaus ir pareina pas savo gaspadorių. Čia lapė, papūtus uodegą, mandraudama pasiklausė katės, ar ji daug mislių turi. Atsakė, kad tik vieną, o gerą.

– Tai šlėktai, mano kūmute, ba aš turiu net devynias mislis.

Tai viskas darėsi prie aukšto medžio. Nežinia iš kur užklupo jas suneš. Katė, pamačius savo neprietelius, įsidrapalino in medį, o suneš lapę vaikė po visą girią, ir ką tik paspėjo inlįst in savo urvą, kad ir patrotijo savo uodegą. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią (1)

Alkas.lt nuotr.

Velykų šventiniai papročiai tebeskleidžia neišsenkamos lietuviškos prigimtinės kultūros ir religijos dvasines versmes. Daug šiai šventei būdingų senųjų papročių gyvuoja iki šių laikų, o krikščionybė juos nuolat stengėsi apvilkti į savo rūbą, savaip pateikti, savaip aiškinti. Tačiau dauguma iš protėvių paveldėtų ir su Velykų švente susietų apeiginių veiksmų neturi savyje beveik nieko krikščioniško, išskyrus ploną ir perregimą bažnytinės liturgijos pudros sluoksnį.

Šiandien nekalbėsiu apie krikščioniškąja bažnytine liturgija pagrįstus papročius – jie be Skaityti toliau

Marijampoliečiai sodins 10 tūkstantinę ąžuolų girią (0)

azuolo-lapai-K100

Balandžio  16 dieną marijampoliečius pirmąkart pakvies masinė girios sodinimo akcija. Daugiausiai bus sodinama ąžuolų sodinukų. Tai medis simbolizuojantis lietuvybę, primenantis šalies istoriją ir meilę savai žemei, todėl jis ir buvo pasirinktas, kaip dominuojantis.

Tokios giros plotas užims net 3 hektarus šalia Marijampolės esančioje Šunskų girios kirtavietėje. „Prie šios prasmingos idėjos prisidėję marijampoliečiai galės stebėti, kaip auga giria, ją aplankyti su šeima ar draugais. Girios sodinimo akcija yra puikus būdas auginti pilietiškumą, susipažinti su gamta ir daugiau laiko praleisti su artimais žmonėmis“, – sako akcijos iniciatorius Ramūnas Burokas. Skaityti toliau

Nauji gamtos paveldo objektai išsiskiria nepaprastumu (0)

Dabulevičių maumedis | vstt.lt nuotr.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos  patikslino Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą ir įtraukė naujus 78 geologinius, hidrogeologinius ir botaninius objektus. Jie išsiskiria savo dydžiu, amžiumi ar unikalumu.

Išskirtinių dydžių rieduliai, uolos, smegduobės ir olos, atodangos, fosilijų ir mineralų radavietės priskiriamos geologinių gamtos paveldo objektu grupei. Aplinkos ministerija paskelbė naujus valstybės saugomus geologinius gamtos paveldo objektus – Akmenės Didįjį akmenį, Skaityti toliau

Parodoje pristatoma medinė Lietuvos architektūra nuo senųjų iki šių laikų (0)

gyvenamasis-namas-utriuose_natkevicius.lt

Spalio 22 d. Vilniuje, Lietuvos architektų sąjungos būstinėje (Kalvarijų g. 1, Vilnius) atidaroma Lietuvos architektų sąjungos organizuojama paroda „Medis Lietuvos architektūroje“.

Architektūros tyrinėtojų kolektyvo sukurta paroda glaustai pristato medinės architektūros Lietuvoje įvairovę, nagrinėja būdingiausius ir išskirtiniausius medinės architektūros pavyzdžius.

Joje pristatomi įvairaus laikotarpio ir paskirties mediniai pastatai Lietuvoje: etnografinė – kaimai, sodybos – architektūra (aut. dr. Rasa Bertašiūtė), dvarų sodybos (aut. dr. Dalė Puodžiukienė), sakralinė architektūra (aut. Kristina Štaupaitė), medinė architektūra Lietuvos miestuose, XIX a. – XX a. pr. (aut. dr. Ingrida Veliutė, Asta Raškevičiūtė) ir šiuolaikinė medinė architektūra Lietuvoje (aut. Rūta Leitanaitė). Skaityti toliau

(AV17) galerijoje atidaroma lietuvių skulptoriaus, monumentalisto, tapytojo Gitenio Umbraso kūrybos paroda (nuotraukos) (1)

Monumentaliukai I | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 11 d., 18 val. (AV17) galerija (Aušros Vartų g. 17, Vilniuje) kviečia į lietuvių skulptoriaus, monumentalisto, tapytojo bei viešųjų erdvių menininko Gitenio Umbraso kūrybos parodos atidarymą. Paroda galerijoje veiks iki spalio 4 dienos. Joje menininkas, geriausiai žinomas kaip „Stebuklo“(1999), mozaikinės plytelės Katedros aikštės grindinyje, bei „Meilės krantų“ (2004) Neries krantinėje autorius, pristatys savo tapybos, skulptūros bei „miniatiūrinės monumentalistikos“ darbus, sukurtus laikotarpiu nuo 1978 iki 2015 metų.

Gitenis Umbrasas daugelį metų kuria įvairias nedidelio masto skulptūrines kompozicijas iš Skaityti toliau

Miškas – vieta, kur gėrybes kuria pats Dievas (2)

melynes_Daivos.Vaiskunienes. nuotr.

Anksčiau eidamos į mišką uogauti moterys net ir apsirengdavo kiek geresniais drabužiais – girdi, „suplyšusiam kaip ubagui negražu, gali žmogų susitikti, išsigųs“, pasakojama LRT KLASIKOS laidoje „Ryto rasa krito“. O ką jau kalbėti apie jaunimą – vaikinai ir merginos būdavo „šventadieniškai apsidarę“, nes jiems uogavimas – dar viena dingstis susiburti, pasikalbėti, be to, jauni uogaudami rasdavo vienintelę progą pasivaikščioti poromis ir nusiskinti, senesniems nesekant, kitokią uogą – bučinį.

Beje, uogos ir bučinio palyginimas nėra tik išgalvota metafora. Jis atspindi uogų ir vedybų kontekstų sąsają. Prisirpusios, kvapnios uogos saldumas, Skaityti toliau

Londone pristatoma medinė Lietuvos architektūra (0)

Nemajūnų bažnyčia | rengėjų nuotr.

Birželio 4 d. Londone, Lietuvos Respublikos ambasadoje atidaroma Lietuvos architektų sąjungos organizuojama paroda „Medis Lietuvos architektūroje / Wood in Lithuanian architecture“.

Architektūros tyrinėtojų kolektyvo sukurta paroda glaustai pristato medinės architektūros Lietuvoje įvairovę, nagrinėja būdingiausius ir išskirtiniausius medinės architektūros pavyzdžius. Skaityti toliau

Lieporiškis Nerijus: Jau 12 metu čia gyvenu, bet taip gražiai dar nebuvo… (3)

Lieporių Liepa | J.Dimstos nuotr.

Lietuviai nuo senų senovės gerbė liepas, laikė gyvybės medžiu, deivės Laimos buveine. Tikima, kad liepos viršūnėje deivė Laima pasivertusi gegute iškukuoja likimą. Šeimoje gimus mergaitei buvo sodinama liepa.

Lieporių kaime yra vienintelis Šiaulių miesto teritorijoje esantis valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – Lieporių liepos. Trys liepos milžinės augančios lauko viduryje yra Lieporių kaimo pažiba. Kaimo apylinkėse liepų augta nuo seno. Archeologai čia buvusio IV a. šulinio dugne yra atradę iš liepos žievės padarytą kibirėlį. Kalbininkas K.Būga kaimo pavadinimą kildino nuo žodžio liepa. Skaityti toliau

Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas? (9)

Jonas Trinkūnas Rasų šventėje Vilniuje | V.Kopusto nuotr., delfi.lt

Daug senųjų tikėjimų ir religijų jau nustumtų į praeitį, tačiau visi jie turėjo didesnę ar mažesnę įtaką žmonijos raidai. Mums taip pat derėtų žinoti apie senovės lietuvių papročius ir apeigas, apie savo ar gyvenamosios vietovės vardo kilmę ir reikšmę, saugoti savo gyvenamąją aplinką ir semtis iš jos tvirtybės. Vienas iš gamtiškojo mūsų kultūros paveldo puoselėtoju buvo neseniai amžinojo poilsio atgulęs Lietuvos vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas.

Senovės kriviai kalbėjo apie žmogaus menkumą ir gamtos didybę

Laikas po truputį atima žmogų iš gamtos – jis tampa civilizuotu žmogumi arba, lietuviškai sakant, sumiesčionėja. Pripratę prie miesto Skaityti toliau

Tautodailininkų Terėsės ir Alberto Žulkų darbai pasklidę po pasaulį (0)

Teresė ir Albertas Žulkai |_palangostiltas.lt nuotr.

Rugpjūčio 16 d., 17 val. Palangos vasaros skaitykloje (Vytauto g. 72) vyks dar vienas projekto „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė“ renginys. Jo metu bus pristatomas dviejų kurorto menininkų – sutuoktinių tautodailininkų Teresės ir Alberto Žulkų kūrybai skirtas albumas. Čia taip pat bus galima pasigrožėti  visą vasarą veikiančia A.Žulkaus darbų paroda.

Siekiant pristatyti Palangos kultūrinį tapatumą, Lietuvos kultūros sostinės metais kurorte didelis dėmesys skiriamas vietos menininkams, garsinantiems savo miestą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Skaityti toliau

Pilaitės bendruomenė pasodino 50 medžių (1)

facebook.com nuotr.

Šeštadienį Pilaitėje įvyko pirmasis vilniečių iniciatyvos „Medis Vilniui“ renginys. Jo metu šio sostinės rajono gyventojai Kanto al. ir Įsrūties g. bei Vydūno ir Papilėnų g. kiemuose pasodino pusšimtį medelių.

Norintieji pasodinti medį Pilaitėje turėjo rezervuoti vietą „Medis Vilniui“ interneto svetainėje. Projekto organizatoriai pasirūpino visais reikiamais leidimais, sodinukais ir reikiamais įrankiais. Renginyje dalyvavo apie 50 vilniečių, dauguma atėjo kartu su šeimomis.

„Kiekvienais metais gyventojai sostinėje pasodina vos 50 medžių. Manome, kad tai yra ne tik savivaldybės, bet ir visos bendruomenės reikalas, Skaityti toliau

Seime pristatyta Laisvės gynėjo T.Masiulio jaunimo mokyklos mokinių darbų paroda (0)

 Seimo kanceliarijos (aut. I. Šilenkova) nuotr.

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, Seimo II rūmų galerijoje tylos minute pagerbus žuvusiuosius pristatyta paroda „Sausio 13-oji Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklos mokinių darbuose“. Ekspozicijoje – dailės būrelio, jaunimo klasių mokinių piešiniai, kompiuteriniai piešiniai, parengti 5–10 klasių moksleivių, besimokančių jaunimo klasėse ir lankančių neformaliojo vaikų švietimo mažąją vizualinio meno studiją. Keramikos būrelio ugdytiniai šiai parodai paruošė darbelius iš molio, o medžio darbų būrelio ir jaunimo klasių 5–10 klasių auklėtiniai – kūrinius iš medžio.

Pasak parodos iniciatorės, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkės Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės, šie darbai – būdas moksleiviams susipažinti su savo Valstybės istorija. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Vargšas ir besotis (5)

lt.wikipedija.org nuotr.

Vargings žmogus girio an upes kranta capt! capt medžius kirta. Jam becempyjant, kirvis no kota smukt! ir nusmuka, ir tik pukšt! į upės gelmę įkrita.

Vargšas pravirka:
– Ui ui ui mana kirvelis! Avu! Kas ma tą sužvejos? Iškada pajiegioje mana kirvuka!

Tam tarpe tik pakabakšt! pakabakšt! pašlivikšt! ir atšlubava  sians diedas, paklasdams:
– Ką tu tei ujujuoji? Kas tau tikos? Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Lietuvos vynas (17)

Vytautas V. Landsbergis | alkas.lt nuotr.

I

Vakar buvo graži žiemos diena. Nusitrenkiau iki Puntuko aplankyti šventųjų ąžuolų. Jie auga kaip augę, tik nūnai jiems padarytas „euroremontas“, t.y. – už Europos pinigus jie sutvarkyti ir papuošti. Aplink medžių šaknis į žemę įleisti bei įmūryti cementiniai pamatai, o ant jų (dviem apskritimais) suguldytos masyvios grindys, idant prie ąžuolo galėtum prieiti kojų nė nesusitepdamas. Tiesa, abu ąžuolai dar apverti geležinėm grotom, kad koks nors nenaudėlis nesugalvotų prie jų prisiglausti, apkabinti. Skaityti toliau

Medinių miestų renesansas Suomijoje (0)

Medinių miestų renesansas SuomijojeAtsikandę savitą šalies dvasią ir istorinę patirtį trinančio modernizmo, suomiai gręžiasi į savo šaknis. Glaudžiai vienas prie kito sustatyti žemaaukščiai mediniai namai, siauros, akmenimis grįstos tarp jų vingiuojančios gatvės – tokie buvo tradiciniai Suomijos miestai. Pastaruosius penkiasdešimt metų į šimtametes tradicijas nebesidairyta, tad šalies miestuose įsivyravo daugiaaukščiai betono statiniai. Atsikandę tik į ateitį nukreipto, savitą šalies dvasią ir istorinę patirtį trinančio modernizmo, suomiai pamažu gręžiasi į savo šaknis. Skaityti toliau

Medinė Norvegijos architektūra (2)

Ar gali medinė architektūra tapti miesto istoriją ir jo ateities vizijas jungiančiu elementu? Norvegai sako „taip“. Ne tik sako, bet ir įrodo, kad medis, kaip statybinė medžiaga, gali būti sėkmingai sugrąžintas į miestus ir įgavęs naujas formas, tačiau išlaikęs savo prigimtines savybes harmoningai derėtų istorinėje miestų aplinkoje.

Medinių namukų sostinė

Toks yra vienas pagrindinių „Norwegian Wood“ projekto tikslų, kuris vietos ir tarptautinei publikai plačiau pristatytas dar 2008 m., Skaityti toliau

Norėdamas pjauti medį – pasirūpink leidimu (2)

www.alkas.lt

Kiekvienas nuo mažo iki didelio, nuo jauno iki seno, žino, kad pavasaris tai atgyjančios gamtos ir švaros metų laikas. Visi stengiasi apsitvarkyti aplinką, organizuotai tvarkoma mūsų Lietuvos žemė, jos miškai, pievos, pakrantės, miestai, bei miesteliai.

Žmonių susibūrimai, atrodytų geram tikslui, neretai pridaro ir žalos. Nežinodami piliečiai ar jų grupės nusprendžia, kad šalia namų augantys želdiniai, medžiai ir krūmai atrodo neišvaizdžiai, juos reikia apgenėti, o kai kuriuos ir pašalinti. Skaityti toliau