Tuo metu kai pasaulyje vyksta diskusijos dėl 3D spausdintuvais gaminamų ginklų, Lietuvoje jauna įmonė įgyvendina projektą „Naujos bioaktyvaus 3D spausdinto karkaso kaulo regeneracijai technologijos sukūrimas“ ir tikisi sukurti pasaulinę naujovę medicinai.
UAB „3D Creative“ specializuojasi 3D spausdinimo technologijų ir adityvinės gamybos srityse. Įmonės patirtis 3D spausdinimo technologijų srityje leido Skaityti toliau
Jų sukurti prietaisai vos kelias minutes palaikyti rankose akivaizdžiai sumažina rankų drebėjimą ir artrito sukeltus skausmus. Jų idėjos gimė ir virto realiais gaminiais čia, Kaune. Jų vizija – tapti rimtais pasaulinės rinkos žaidėjais, o didžiausia motyvacija – įrodyti sau ir kitiems, kad mokslo komercializacija yra aktuali, svarbi ir keičianti gyvenimus.
Susipažinkite su MB „Fidens“, kurios vadovas ir įkūrėjas dr. Mantas Venslauskas, Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo šeimos medicinos paslaugas teikiančios gydymo įstaigos įgalinamos ligoniams vaistų receptus pratęsti nuotoliniu būdu. Taip pat nuotoliniu būdu bus galima skirti ligoniams pakartotinius tyrimus. Ši naujovė įsigalios nuo rugsėjo 1 dienos.
Pasak ministro A. Verygos, tai yra svarbus žingsnis, siekiant sumažinti eiles gydymo įstaigose. Ligoniams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir nuolat vartojantiems tam tikrus vaistus, nebereikės kas kartą vykti į gydymo įstaigą vien tam, kad prasitęstų receptą. Skaityti toliau
„Blockchain“ konferencijoje „The Pillar Unconference 2018“ pranešimą apie technologijos daromą įtaką valstybiniam sektoriui skaitęs buvęs Estijos ministras pirmininkas Taavi Roivas (Taavi Rõivas) teigė kai kuriais atvejais sutinkantis su nuomone, kad elektroninis balsavimas yra nesaugus, jei jį įsivaizduojame kaip mygtukų spaudymą, kurių rezultatai kažkaip tampa elektroniniais. „Estija balsuoja elektroniniu būdu jau dvyliką metų ir mums tai daryti sekasi puikiai. Skaityti toliau
Šiemet, Lietuvos ligoninių priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuose paslaugas pradeda teikti pirmieji septyni licencijuoti skubiosios medicinos gydytojai (SMG). Jie pradės įgyvendinti naują integruotos skubiosios medicinos paslaugų modelį, kuris užtikrins pokyčius pacientų aptarnavimo sistemoje.
Lietuvoje iki šiol priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuose paslaugas teikė įvairių profesinių kvalifikacijų gydytojai (šeimos gydytojai, vidaus ligų gydytojai, medicinos gydytojai ir kt.), slaugytojai, paramedikai, akušerijos stacionarines paslaugas teikiančiose įstaigose – akušeriai. Skaityti toliau
Prezidentė vetavo Seime paskutinę sesijos dieną patvirtintą sveikatos reformos įstatymų paketą, nes šis gali prieštarauti Konstitucijai.
Akivaizdu, kad valstybinei sveikatos sistemai reforma būtina: reikia mažinti biurokratiją, taupyti resursus, didinti medikų atlyginimus.
Tačiau tai, kas valdančiųjų buvo pasiūlyta „pakeliui“ su reforma, tiek kertasi su konstituciniais principais, tiek ir įtvirtina išimtai valstybinės medicinos viziją, Skaityti toliau
Gerėja medicinos priemonių prieinamumas cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Pacientai, kurių sveikatos priežiūrai reikalingos insulino pompos, jau gali jas išsinuomoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
„Anksčiau cukriniu diabetu sergantiems žmonėms PSDF lėšomis buvo kompensuojamos insulino pompų keičiamosios dalys, bet ne pačios pompos. Tai buvo nemenka finansinė našta ligoniams, kurių ligos gydymui namuose šios brangios priemonės yra gyvybiškai svarbios. Skaityti toliau
Birželio 13 d. Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui keisti tvarką, pagal kurią kompensuojamos paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tai reiškia, kad pacientams bus apmokama daugiau naujų kokybiškų paslaugų, o pasenusių ir neefektyvių metodų bus palaipsniui atsisakoma. Kitaip tariant, pritariama, kad būtų įvesti paslaugų vertinimo kriterijai, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kokios paslaugos gali būti kompensuojamos PSDF lėšomis.
Dabar PSDF biudžeto lėšomis apmokamos gydymo paslaugos yra įrašomos į sąrašą, kurį tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos Skaityti toliau
Jau šeštus metus skaičiuojantis mažų lazerių startuolis „Integrated Optics“ planuoja netrukus savo produktų spektrą padidinti trečdaliu, o rudenį žada pristatyti naują projektą, kurio tikslas – kurti lazerį, padėsiantį nustatyti, kaip vaistai veikia vėžio ląsteles. Apie šią naujieną startuolio vadovas Evaldas Pabrėža kalbės rugsėjo 26-27 d. Vilniuje vyksiančiame didžiausiame Baltijos šalyse gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“.
Sėkmingai besivystančio startuolio „Integrated Optics“, kuris prieš šešerius metus sudalyvavęs „Life Sciences Baltics“ organizuotoje startuolių mokymų programoje Skaityti toliau
Vyriausybė praėjusią savaitę nutarė Seimui teikti Įstatymo pataisas dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo ir tuoj pat sulaukė Konkurencijos tarybos kirčio, mat Taryba pareiškė, kad siūlomos įstatymo nuostatos – diskriminacinės. Toks Konkurencijos tarybos „rūpestis“ dėl sveikatos priežiūros įstaigų bent man kelia klausimų ir įtarimų dėl pačios Konkurencijos tarybos veiklos ir ko gero esminį klausimą – ar Konkurencijos taryba, kaip valstybės institucija tikrai imasi ginti viešąjį interesą ir saugoti viešuosius visuomenės gėrius, ar prisidengdama formaliuoju instituciniu autoritetu proteguoja stambių verslo grupių interesus? Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė ir teikia derinti institucijoms bei suinteresuotoms grupėms įstatymo projektą, kuriuo siūloma aiškiai reglamentuoti alternatyviųjų ir papildomų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyti jų teikimo kriterijus, kad šios paslaugos atitiktų aukščiausius kokybės reikalavimus, ko iki šiol labai trūksta. Šie siūlymai parengti įvertinus vyraujančias užsienio šalių šių problemų sprendimo tendencijas bei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) patarimus. Skaityti toliau
Jau tūkstantmečius Vakarų pasaulio gydytojai, prieš pradėdami savo praktiką, duoda Hipokrato priesaiką. Mažai, kas žino, jog joje yra ir tokie žodžiai: Niekam, nors ir labiausiai prašytų, neduosiu mirtinų nuodų, taip pat panašių jų sumanymų patarimu neparemsiu. Be to, nė vienai moteriai neduosiu priemonės pradėtam gemalui ar vaisiui sunaikinti.
XX a. ši priesaika atnaujinta, priburiant politkorektiškų teiginių apie žmogaus teises, tautinę, rasinę bei religinę toleranciją, kurie originalaus teksto atžvilgiu – tiesiog pertekliniai. Vis dėlto ji prasideda žodžiais: Visas mano gyvenimas tebūna skirtas tarnauti žmonijai, saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą. Skaityti toliau
Jau esame įpratę, kad visose valstybės srityse su valdžios pasikeitimu, užuot judėję į priekį ir sprendę svarbius klausimus, mes vėl ir vėl sukamės tuose pačiuose siūlymuose ir sprendimuose. Šį kartą, prisidengiant vaistų prieinamumu, vėl siekiama leisti prekiauti vaistais ne tik vaistinėse. Tačiau farmacija yra sveikatos apsaugos sistemos dalis ir jos esmė yra farmacinės paslaugos, o ne prekės, šiuo atveju vaisto, prieinamumas.
Taip, dalyje Europos Sąjungos (ES) valstybių vaistais yra Skaityti toliau
Vasario 27 d. Seimo narė Aušra Maldeikienė bandydama formuoti politiką, kur moralės principai viršytų iš anksto sutartas nerašytas taisykles bei tik atskiriems individams palankias įstatymo nuostatas, antradienį kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį ir finansų ministrą Vilių Šapoką.
Savo kreipimesi ji prašo ministrus ir jų padėjėjus nenukrypti nuo temos ir atsakinėti į pateiktus klausimus, nes plačiai Lietuvos valdžios koridoriuose paplitusi praktika, kai paklausus vieno dalyko, gauni atsakymą į visai kitą, nebegali būti toliau toleruojama. Skaityti toliau
Lietuvos medicina žengia į priekį. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Kęstutis Strupas, pradėjęs vykdyti kepenų transplantacijas, minimaliai invazines operacijas ir rekonstrukcines onkologijos procedūras, kai Lietuvoje jos dar buvo beveik nežinomos, apžvelgia medicinos pokyčius ir kas jos laukia ateityje.
Medicina nuo seno buvo laikoma mokslu, tačiau chirurgija ilgai prilyginta amatams, o viduramžiais tokios procedūros netgi būdavo patikimos barzdaskučiams. Tik XIX amžiuje susivokta, kad chirurgija – itin aukšto lygio mokslais ir technologijomis pagrįsta veikla. Skaityti toliau
Nuo šiol šeimos gydytojai turės dar daugiau galimybių padėti savo ligoniams. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu panaikinti iki šiol buvę apribojimai, pagal kuriuos dalį kompensuojamųjų vaistų galėjo išrašyti tik gydytojai specialistai. Pas juos ligoniai galėdavo patekti tik gavę šeimos gydytojo siuntimą. Dabar jiems nebereikės laukti vizito pas specialistus, nes reikiamus vaistus galės išrašyti ir šeimos gydytojai.
Tad nuo šiol vaistus, skirtus infekcinėms, širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, kurie kompensuojami, Skaityti toliau
„Šis kursas – pirmasis žingsnis didelės svajonės link“, – taip Technologijų antreprenerystės verslumo ugdymo modulį apibūdina jame dėstanti Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė Rita Jucevičienė. Šio kurso studentų komanda „NanoLens“, vykusi į Silicio slėnį pristatyti inovatyvaus gaminio idėjos – ištirpstančių akių lęšių, skirtų glaukomos gydymui, ir grįžusi su tarptautiniu pripažinimu, tuo tikrai neabejoja.
Komandos „NanoLens“ projektas konkurse „Silicon Valley Innovation Challenge“ pripažintas antru geriausiu „Best global innovation“ Skaityti toliau
Specialistai pastebi, kad tinkamas gyvenimo būdas ir mityba ne tik padeda jaustis geriau ir energingiau, bet gali padėti užkirsti kelią onkologinėms ligoms, o diagnozę išgirdusiems žmonėms palengvinti ligos eigą. Gydytoja-onkologė Edita Juodžbalienė sako, kad tie kurie savyje randa stiprybės nepalūžti dažniausiai ima savimi rūpintis labiau, o tai savo ruožtu padeda sveikti.
Onkologinė liga – rimtas ženklas Skaityti toliau
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidiumo nario, sveikatos reikalų komisijos (SRK) vadovo dr. Laimučio Paškevičiaus teigimu, sveikatos apsaugos sistemą ir joje pastaruoju metu kylančias bangas vertinti reikėtų kompleksiškai. Verslo atstovai palaiko Lietuvos medikų sąjūdžio reikalavimus, tačiau pabrėžia, jog dabartinė sveikatos apsaugos sistema veikia sovietmečiu sukurtos struktūros pagrindu, o jos iš esmės nepertvarkius, bet koks sutarimas tik nukeltų esminius pokyčius į ateitį.
Įsisenėjusios problemos reikalauja sisteminių pokyčių Skaityti toliau
Gruodžio 12 d., antradienį, 16 val., Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7), vyks gydytojos onkologės, citopatologės, doc. dr. Zofijos Onos Mickytės-Stukonienės prisiminimų knygos „Žmogus Žmogui“ arba „C‘est La Vie“ pristatymas.
Gydytoja onkologė, citopatologė, doc. dr. Zofija Ona Mickytė-Stukonienė gimė 1927 m., vasario 25 d., Rokiškyje.
Baigusi J. Tumo-Vaižganto mergaičių gimnaziją aukso medaliu, pasirinko Skaityti toliau
Skausmai krūtinės srityje ne visuomet siejami su kardiologiniais susirgimais, tačiau jų ignoruoti nereikėtų. Gydytoja kardiologė Živilė Žymantienė teigia, kad skausmus krūtinėje sukelia įvairios priežastys, todėl nustatyti, apie kokius sveikatos sutrikimus jie byloja, gali padėti tiksliai įvertintas skausmo pobūdis.
Skausmo tipai
Skausmų krūtinės srityje pasitaiko įvairių. Tai gali būti diegiantis, gniaužiantis, spaudžiantis ar net deginantis skausmas. Pasak specialistų, skausmo pobūdis padeda ne tik tiksliau identifikuoti ligą, Skaityti toliau
Vyriausybei ir gydytojams tariantis dėl galimybės didinti atlyginimus būtų pats metas į sveikatos priežiūros sistemos bėdas pažvelgti dar plačiau.
„Džiaugiuosi, kad susikūrė Lietuvos Medikų Sąjūdis, kad jis garsiai išreiškė gydytojų norą oriai dirbti ir uždirbti. Jau keleri metai tas pačias problemas keliame susitikimuose su Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinių ligonių kasų atstovais, bet kultūringos, tylios kalbos mūsų valdžia negirdi.
Jau nuo rytojaus grįžtant iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių – Rusijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities, Kinijos ir pan. – bus galima įvežti, parsivežti, o tai pat ir parsisiųsti mažiau vaistų savoms reikmėms. Naudos iš naujos tvarkos, tikimasi, dvejopos: mažesnių nelegalios prekybos vaistiniais preparatais Lietuvoje mastų ir dėl to skaidresnės šalies ekonomikos, taip pat rinkoje sumažėjusio sveikatai galimai pavojingų vaistų kiekio.
Pagal nuo lapkričio 1 d. įsigaliojančią naują tvarką, fizinis asmuo, atvykdamas į Lietuvą iš ne ES šalių, Skaityti toliau
Praėjusią savaitę, Lietuvos gyventojų sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis kiek sumažėjo, tačiau lenkia ne tik praėjusių, bet ir viso pastarojo dešimtmečio spalio mėnesių sergamumo skaičius.
Vaistininkai pabrėžia, kad svarbiausia šiuo ligų metu yra ne kaip įmanoma greičiau ieškoti vaistų, o įsitikinti, kas kamuoja organizmą ir tuomet pasitarti su specialistais dėl veiksmingiausio gydymo būdo. Skaityti toliau
Ruduo įsibėgėja, o kartu su lietumi bei dargana sparčiai auga ir peršalimo ligų pavojus. Sloga ir kosulys – dažniausi šaltojo meto palydovai, tačiau medikai įspėja ir apie kur kas didesnes problemas galintį sukelti gripą. Todėl specialistai ragina užkirsti jam kelią, kol epidemija dar neįsisiautėjo. Juolab kad susirgus gripu kenčia ne tik sveikata, bet ir piniginė.
Kiek kainuoja vaistai?
Neretai eilės vaistinėse praneša apie sezoninių ligų pradžią šalyje. Būtent vaistinė – ta vieta, kurioje apsilanko pirmuosius peršalimo simptomus pajutę ligoniai. Skaityti toliau
Lietuvos gyventojų apsilankymai pas savo šeimos gydytojus dažnėja kasmet. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, per devynis šių metų mėnesius apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus siekė 8,8 mln. – tai beveik 330 tūkst. apsilankymų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ir beveik 600 tūkst. daugiau nei užpernai. Tolygiai kasmet didėja ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų dalis, skiriama gydymo įstaigoms apmokėti už šeimos gydytojų darbą. Skaityti toliau
Pastaruoju metu vis, daugiau kalbama ne tik apie onkologinių ligų prevenciją, bet ir apie sėkmingus šių ligų gydymo atvejus, žmones, kurie net ir išgirdę diagnozę sugeba gyventi spartų ir kokybišką gyvenimą. Tokios ligonių papasakotos istorijos nuteikia viltingai, o Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė sako, kad šiais laikais onkologinė liga yra tik viena iš lėtinių ligų, bet tikrai ne nuosprendis.
„Onkologinė liga, kaip ir kitos lėtinės ligos, ilgai, kartais ir sunkiai gydomos, tačiau tai jokiu būdu nėra nuosprendis. Juk šiuo metu, priklausomai nuo kiekvienos situacijos, nuo Skaityti toliau
Šįmet spalio 22 dieną 110-oji „vargšų ir vienišųjų“ daktarės Marijos Apeikytės gimimo sukaktis, o spalio 27-ąją – trisdešimt antrosios mirties metinės. Šiandien dar yra jos buvusių pacientų ir kolegų, kurie prisimena daktarę M.Apeikytę. Dauguma tų prisiminimų – šilti, geri, lyg būtų viskas įvykę vakar… Žiūrėk, išgelbėjo vaiką nuo apendicito operacijos, nes pilvą skaudėjo dėl kirminų… Priėmė į darbą nepilnametę, nes šeimoje buvo vyriausias vaikas… Buvo griežta, reikli, bet teisinga…
ODESA. 1907 metai. Spalio 22 diena. Marija Sapiežinska pagimdė dukrą. Trečia dukra šeimoje, matyt, nelabai nudžiugino viešbučio tarnautoją Mykolą Apeikį, tačiau likimas vyresnėles atėmė, palikdamas tik jaunėlę Mariją, o paskui dar atsiuntė ir porą sūnų. Skaityti toliau
Nuo lapkričio 2 dienos į Kompensuojamųjų vaistų Kainyną bus įtraukti nauji antitromboziniai vaistai Apixabanum, Dabigatranum ir Rivaroxabanum, kurių iki šiol mūsų kraštiečiai dažniausiai vykdavo įsigyti į kaimyninę Lenkiją. Šie vaistai skirti prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo komplikacijoms perspėti, plaučių embolijai bei giliųjų venų trombozei gydyti. Jie bus kompensuojami 80 proc. lygiu. Skaityti toliau
Spalio 19 d. sukako 105-eri, kai 1912 metais Marijampolio kaime, Vilniaus rajone, gimė, Pirmosios lietuvių – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos absolventas – alumnas, onkologinės chirurgijos pradininkas, habilituotas medicinos daktaras, profesorius Petras Norkūnas. Lapkričio 26 d. minėsime pirmąsias profesoriaus mirties metines.
1934 m. Petras Norkūnas baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją Viniuje. 1934–1939 m. studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje, tačiau kaip pats teigė: „Pamačiau kunigų gyvenimą ir mane tai sukrėtė, todėl nuo šventimų susilaikiau“. 1939 metais, Vilnių prijungus prie Lietuvos, įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, Skaityti toliau
