Žymos archyvas: Mažoji Lietuva

Būtina deramai įamžinti Evos Erikos Labutytės-Vanagienės atminimą (2)

Eva Erika Labutytė-Vanagienė | Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Lapkričio 18 d., Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimu: Vilniuje Pilaitės seniūnijoje, viena iš gatvių pavadinta Ievos Labutytės vardu, (tikrasis vardas Eva Erika Labutytė-Vanagienė), taip Vilniaus miesto politikai įamžino vienos iškiliausių ir žinomiausių Mažosios Lietuvos atminimo puoselėtojų ir kūrėjų, dailininkės grafikės, ekslibrių, estampų ir iliustracijų kūrėjos, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkės atminimą.

Įamžindami iškilios asmenybės atminimą, politikai nepasižiūrėjo, net už ką balsuoja ir koks yra iškilios asmenybės tikrasis vardas, o gal įsivėlė tik techninė klaida. Skaityti toliau

A. Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai (46)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Neseniai elektroninėje bibliotekoje paskelbtas prof. dr. Algimanto Liekio 6 tomų veikalas, skirtas pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos darbams, mintims priminti ir įvertinti  šiandienos požiūriu (1 tomas – „Tautos prisikėlimas“, 2 – „Tautos vienybė“, 3 – „Nepriklausomybės pamatai“, 4 – „Tautinė Lietuva“, 5 – „Lietuvos šviesa‘, 6 – „Tautos valia“). Skaitytojų dėmesiui kai kurios ištraukos iš to veikalo, susijusios su Prūsų Lietuva ir galimybėmis atgauti ją, o  taip pat Lenkijos kolonizuotos lietuvių Tautos žemės šiauriau Vyslos.   

Susivilioję lenkiškais blizgučiais Skaityti toliau

Garsus Mažosios Lietuvos tyrėjas, istorikas Algirdas Matulevičius švenčia neeilinę sukaktį (nuotraukos, video) (0)

 Dr. Algirdas Matulevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 10 d. garsiam  istorikui, enciklopedininkui, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojui dr. Algirdui Matulevičiui sukako  80 metų.

A. Matulevičius gimė 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose, Molėtų r. baigė Giedraičių vidurinę mokyklą, besimokydamas laimėjo respublikinį astronomijos konkursą. Tačiau astronomu netapo, baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, studijuodamas buvo fakulteto studentų mokslinės draugijos pirmininkas bei viso universiteto SMD pirmininko pavaduotojas. Skaityti toliau

I. Simonaitytės biblioteka Naujuosius metus pradės „Debesų menu” (0)

Jūratė Buožienė | asmeninė nuotr.

Sausio 2 d. 17 val. Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos Galerijoje 13L vyks Jūratės Buožienės autorinės tekstilės parodos „Donelaitis“ atidarymas. Susitikime, skirtame Kristijono Donelaičio 305 gimtadieniui, kuriame dalyvaus parodos autorė ir aktoriai Virginija Kochanskytė, Sigutis Jačėnas, taip pat bus pristatyta ir VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ išleista unikali kompaktinė plokštelė „Metų“ Metai“, apipavidalinta Jūratės Buožienės paveikslais.

Praėjusiais metais šis sumanymas buvo dedikuotas Martynui Liudvikui Rėzai, kuris prieš Skaityti toliau

D. Petkus. Mažosios Lietuvos diena – nacionalistinė šventė (4)

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba, pasakyta lapkričio 29 d. Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje vykusiame renginyje, skirtame Tilžės akto šimtmečio minėjimui.

Šiandien, mūsų valstybės šimtmečio akivaizdoje, stengiamės suvokti, kokia yra Tilžės akto ir Mažosios Lietuvos šimtmečio reikšmė. Atkreipsiu dėmesį, jog sąmoningai naudoju sąvoką Mažosios Lietuvos šimtmetis. Nors šiame krašte daugybę amžių gyveno lietuviai, jam tik 100 metų. Tokį neilgą laikotarpį verčia rinktis faktas, jog tik paskutinį šimtmetį Mažosios Lietuvos krašte atsirado žmonių, kurie Skaityti toliau

S. Ignatavičius. Nenuilstantis kovotojas už Lietuvos laisvę Jonas Šimkus (1)

45552509_253319108689007_5173872365318176768_n

Skiriama Vyčio Kryžiaus ordino kavalierio mjr. Jono Šimkaus 50-osioms mirties metinėms

Lietuvos kariuomenės savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Šaulių sąjungos ugniagesių inspektorius, aktyvus Detroito lietuvių benduomenės ir Lietuvių karių veteranų sąjungos „Ramovė“ Detroito skyriaus narys, šaulys, majoras Jonas Šimkus gimė 1889 m. vasario 1 d. Rytų Vydutaičių kaime, Kulmenų valsčiuje, Tilžės apskrityje ūkininkų Jono ir Elskės (merg. – Juozapaitytė) Šimkų šeimoje. Skaityti toliau

Minimas Tilžės Akto 100-metis (0)

45490508_337121683755303_5636941041794809856_n

Šiemet lapkričio 30-ąją minima Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena – neeilinė, nes minime Tilžės Akto 100-metį!  Lygiai prieš 100 metų 1918 m. šią dieną Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba paskelbė Tilžės Aktą, reikalaujantį Mažąją Lietuvą prijungti prie Didžiosios Lietuvos. Tai atvedė Lietuvą į 1923 metų Klaipėdos krašto sukilimą, kurio dėka Lietuva tapo jūrine valstybe.

Galimybė susijungti Didžiajai ir Mažajai Lietuvai atsirado 1918 m. pasibaigus Pirmajam Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip Lenkija gviešėsi Klaipėdos krašto (33)

Klaipėdos kraštas 1923-1939 | wikipedia.org nuotr.

Manęs nė kiek nenustebino vieno radikaliai nusiteikusio lietuvių veikėjo pasakymas: Rusija mums priešiškumą rodo atvirai, o Lenkija visais laikais mėgino įkąsti iš pasalų… Šiaip jau kaimyniškuose santykiuose pabrėžti vien neigiamas valstybių santykių aplinkybes nėra priimtina, tačiau ir nutylėti jų nevalia. Ypač dabartinėje geopolitinėje trintyje.

Pradėsiu nuo to, kad lankiausi keliuose renginiuose, skirtuose Tilžės akto 100-mečiui: šis svarbus 24 Mažosios Lietuvos signatarų Skaityti toliau

Tilžės akto 100-ečiui – teatralizuotos folkloro programos KLAIPĖDOJE (0)

2018 11 20 Klaipėdoje

Klaipėdos etnokultūros centras kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į Tilžės akto 100-ečio minėjimą. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) 18.30 val. vyks teatralizuotos folkloro programos „Lietuvininkai“ (Kuršių ainiai) ir „Ernstas Vilhelmas Berbomas“ (Alka). Renginyje taip pat dalyvausianti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė primins apie Mažosios (Prūsijos) ir Didžiosios Lietuvos lietuvių kultūrinio bendravimo aspektus iki ir po Pirmojo pasaulinio karo, apie Mažosios (Prūsijos) Lietuvos, Klaipėdos krašto praeities pažinimo svarbą šiandieninėje Lietuvoje.
Programos „Lietuvininkai“ turinys atspindi XIX a. pab.- XX a. pr. Klaipėdos krašto žmonių moralines nuostatas, pagarbą ir meilę protėvių žemei ir jos žmonėms, rūpestį gimtosios kalbos likimu, istorinės atminties išsaugojimu, šeimos vertybių puoselėjimu, nerimą dėl krašto ir Tėvynės ateities.
Programos veiksmas – tarsi gyvais paveikslais iliustruota istorijos pamoka. Pagrindinis veikėjas, Mažosios Lietuvos mokytojas, prabyla į žiūrovą krašto šviesuolių Vydūno, Adomo Brako, Martyno Jankaus, Frydricho Bajoraičio-Paukštelio, Viliaus Kalvaičio išmintimi, paprastų lietuvininkų – prosenių, tėvų ir motinų – patirtimi, jausmais ir linkėjimais ateičiai.
Ernstas Vilhelmas Berbomas – vieną iškiliausių XIX a. pradžios Pamario krašto asmenybių. Gimęs Klaipėdoje, dirbęs Klaipėdos miesto burmistru, bet didžiąją gyvenimo ir veiklos dalį Berbomas praleido Muižės dvare (Kintų sen.). 1841 m. vyriausybė paskyrė jį vyriausiuoju Kuršių marių žūklės prievaizdu (fišmeisteriu). Išsilavinęs ir talentingas žvejybos prievaizdas ne tik įvedė žvejybos tvarką Kuršių mariose, bet ir garsėjo kaip šviesus ir talentingas žmogus: mokėjo nemažai kalbų, tyrinėjo šio krašto žvejų gyvenimą, rinko liaudies dainas, žvejybos terminus, įdomius liaudies žodžius bei papročius. Jo dėka turime Kuršmarių vėtrunges – pamario krašto žvejų kaimų ženklus. Už nuopelnus Pamario raštui, viena iš Klaipėdos miesto gatvių pavadinta Vilhelmo Berbomo vardu. Programos metu pamatysite ir išgirsite ne tik Mažosios Lietuvos šokius, dainas, bet ir originalius tuometinės vyriausybės raštų tekstus, kuršininkų kalbą, dainas, kurias užrašė Vilhelmas Berbomas.
Renginys nemokamas.
Maloniai kviečiame.
Rengėjas Klaipėdos etnokultūros centras

Paskaita iš ciklo „Trys pokalbiai apie Lietuvą ir tarpukario Klaipėdą“ KLAIPĖDOJE (0)

Didžiosios Britanijos karo laivai Klaipėdos uoste. XX a. 3 deš. | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Lapkričio 15 d. (ketvirtadienį) 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) įvyks trečiasis pokalbis su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadoriumi ypatingiems pavedimams dr. Vytautu Žaliu.

Susitikimo tema   – „Klaipėdos byla valstybių signatarių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos – diplomatų akimis. Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo Hagoje 1932 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas“.

Po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos lietuviai ir vokiečiai nuolat keitėsi priekaištais, kaltindami vieni kitus nesilaikant Klaipėdos Statuto dvasios ir raidės. Lietuviai niršo ant vokiečių, kliudžiusių jiems užimti deramą vietą krašto politiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime; vokiečiai ir už jų nugaros stovėjusi Vokietija nesiruošė taikstytis su sparčiais krašto lituanizacijos tempais, jų akimis – per šimtmečius šioje teritorijoje sukurta tvarka buvo paminta, pažeidžiamos krašte nusistovėjusios tradicijos.

Kadangi abi pusės manėsi esą teisios, į padėtį krašte ir į Klaipėdos bylos tarptautinį aspektą pravartu pažvelgti iš šalies, tam tikro arbitro – tarpininko akimis. Toks vaidmuo lietuvių ir vokiečių, Lietuvos ir Vokietijos ginčuose dėl Klaipėdos teko valstybėms signatarėms ir tarptautinėms institucijoms – Tautų Sąjungos Tarybai, o 1932 m. vasarą savo sprendimą šiuo klausimu pareiškė ir Nuolatinis Tarptautinio Teisingumo Teismas Hagoje.

Paskutiniojo, trečiojo, pokalbio metu ambasadorius ypatingiems pavedimams dr. Vytautas Žalys bandys įvertinti valstybių signatarių veiksnį Klaipėdos byloje, pristatyti Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos diplomatų požiūrį į Lietuvos politiką krašte, į Kauno – Berlyno ginčą dėl Klaipėdos, į abiejų pusių metodus, argumentus bei konflikto užkulisius.

Seime bus minimas Tilžės akto šimtmetis (1)

Tilzes aktas

Lapkričio 16 d., penktadienį, 13 val. Europos informacijos biure (Seimo III rūmai) vyks konferencija „Istorinio Tilžės akto šimtmečio minėjimas“. Renginys skirtas paminėti 1918 m. lapkričio 30 d. pasirašytą Tilžės aktą. Konferencijoje sveikinimo žodį tars Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, o renginio dalyviai pristatys istorinio Tilžės akto esmę, įpareigojimus.

Galimybė susijungti Didžiajai ir Mažajai Lietuvai atsirado 1918 m. pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16-osios Aktu paskelbusi atkurianti nepriklausomą demokratinę valstybę, Skaityti toliau

Tilžės akto 100-mečiui vyks teatralizuotos folkloro programos (0)

etnocentras.lt nuotr.

Lapkričio 20 d. 18.30 val. Klaipėdos etnokultūros centras Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į Tilžės akto 100-mečio minėjimą.  Vyks teatralizuotos folkloro programos „Lietuvininkai“ (Kuršių ainiai) ir „Ernstas Vilhelmas Berbomas“ (Alka). Renginyje taip pat dalyvausianti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė primins apie Mažosios (Prūsijos) ir Didžiosios Lietuvos lietuvių kultūrinio bendravimo aspektus iki ir po Pirmojo pasaulinio karo, apie Mažosios (Prūsijos) Lietuvos, Skaityti toliau

B. Volodzka. Lietuviškas kraštas svetimose rankose (25)

karaliaucius-respublika-lt-nuotr

Karaliaučiaus žemė labai reikšminga daugeliu požiūrių – nuo kultūros iki geopolitikos, –tačiau dažnu atveju ji lietuvių sąmoningai užmirštama, nes prisibijoma neadekvačių veiksmų iš Kremliaus. Dėl to visais laikais Karaliaučiaus priklausomybės klausimas buvo svarstomas atsargiai. Baimė šiuo atveju gali būti suprasta ir kaip yda, ir kaip atsargumo ženklas.

Tarpukariu visuomenė vokiškos Rytų Prūsijos atžvilgiu buvo kur kas drąsesnė, o dabar bet koks veiksmas, ginant Skaityti toliau

Kalvis D. Vilius papasakojo apie Mažosios Lietuvos tradicinius antkapinius paminklus (video) (0)

Kalvis Darius Vilius | ve.lt nuotr.

Spalio 27 d., Neringoje, Liudviko Rėzos kultūros centrae vyko dokumentinio filmo „Išlydėti savaip – gęstantys paminklai“ peržiūra ir susitikimas su autoriumi, kalviu Dariumi Viliumi.

D. Vilius dalyvavo ekspedicijose Mažosios Lietuvos kapinių paminklams išsaugoti ir prisidėjo prie kapinių metalinių kryžių, tvorelių, vartų restauravimo darbų.

Kalvis D. Vilius susirinkusiems atskleidė savo pastebėjimus, pajautimus kapinių teritorijos formavimui, gilesniam vėlių pasaulio pažinimui ir pagerbimui. Skaityti toliau

Renginys Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienai paminėti (0)

2018 10 16 Renginys Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienai paminėti

Pristatyta Š. Toliušio knyga „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939“ (nuotraukos) (1)

Pristatyta Š. Toliušio knyga „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939“ | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 13 d. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko dr. Šarūno Toliušio (1949-2018) knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939“ sutiktuvės. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis pasidalino savo apmąstymais apie žmogaus būtį ir Mažosios Lietuvos likimą. Tylos minute renginio dalyviai pagerbė Šarūno Toliušio (1949-2018) atminimą.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyriausioji bibliografė Ramunė Dambrauskienė ir kolekcininkas-bibliofilas Vidmantas Staniulis pristatė inžinieriaus ir periodikos leidinių kolekcininko Skaityti toliau

M. Purvinas. Lietuvybė, antroji Lenkija ir Vyslos upė (video) (48)

Alfredas Bublauskas | Alkas.lt koliažas

Pernai sausio 27 d., Trakuose vietos žmonėms kalbėjęs madingasis Alfredas Bumblauskas ne vieną stulbino itin įžūliomis šnekomis ir neįprastais pašmaikštavimais [1; 2]. Demokratėjančiame pasaulyje visokie šnekoriai galėtų reikšti beveik bet kokia nuomonę. Prasčiau, kai klausytojai klaidinami, demagogams įtaigiai peršant neteisingą informaciją.

Vienas iš A. Bumblausko pamėgtų „arkliukų“ – prakeiksmai lietuvių kaimiečiams, esą nepasižymėjusiems nei verslumu, nei inovatyvumu, neturėjusiems nieko bendro nei su Skaityti toliau

B. Volodzka. Klaipėda negali užmiršti Martyno Jankaus (2)

Martynas Jankus | jankausmuziejus.lt nuotr.

Klaipėda yra vienas iš seniausių Lietuvos miestų, turtingas labai įvairialypės istorijos ir kultūros. Nuo neatmenamų laikų šio miesto apylinkėse gyveno kuršių baltų gentys, tačiau juos XIII a. išstūmė vokiečiai. Jie aštuonis amžius naikino mums artimas baltų gentis, tačiau to padaryti jiems anaiptol nepavyko. Vykdyta germanizacija galiausiai nebuvo sėkminga, nes nepavyko pasiekti pagrindinio tikslo: lietuvybės išstūmimo. Išlietuvinimo procesui lemiamą atkirtį tuomet sudavė Martynas Jankus. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Martynas Jankus ir Vydūnas: bendrumai ir skirtybės (2)

Aukuras ant Rambyno | wikipedija.org

Martynas Jankus ir Vydūnas – pačios iškiliausios figūros XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos tautiniame sąjūdyje. Tiek vienas, tiek kitas nuveikė stebėtinai daug, paliko bene ryškiausiai įsimenamus įvaizdžius tiek amžininkų, tiek jaunesnės kartos žmonių, juos dar mačiusiųjų, atmintyje. Galima sakyti, abu tiek anuomet buvo, tiek dabar tebėra vos ne legendinės asmenybės.

Konkrečios jų veikimo sferos susisieja tik iš dalies, didžiąja dalimi tas veikimas kiekvieno buvo kitoks, nors ir orientuotas į tą patį bendrąjį tikslą – lietuvybės saugojimą ir puoselėjimą savame krašte. Skaityti toliau

A. Vaškevičius. Amerikos lietuviai Karaliaučiaus krašte drąsiai kėlė Mažosios Lietuvos vėliavą (nuotraukos) (11)

Amerikos lietuviai Karaliaučiaus krašte drąsiai kėlė Mažosios Lietuvos vėliavą | E. Lukoševičiaus nuotr.

Pervažiuoti Rusijos Federacijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritį amerikietišku džipu, atplukdytu iš JAV, pagrindiniuose srities miestuose iškeliant Mažosios Lietuvos vėliavą – tokį iš pirmo žvilgsnio rizikingą planą neseniai sėkmingai įgyvendino keli Amerikos lietuviai.  Šią idėją jie brandino jau nuo praėjusių metų, kai nepavyko pasiekti, jog Lietuvos Seimas paskelbtų 2018 metus Tilžės akto metais.

Šiemet lapkričio 30 dieną sukaks 100 metų, kai Tilžėje (dabartiniame Sovetske) buvo Skaityti toliau

Tarptautinė folkloro šventė „Parbėg laivelis“ kviečia atrasti tautosakos sodą (0)

Tarptautinė folkloro šventė „Parbėg laivelis“ | A. Poškienės nuotr.

Liepos 19-22 d. Klaipėdoje vyks kas antrus metus gausų žiūrovų būrį pritraukianti tradicinė tarptautinė folkloro šventė „Parbėg laivelis“. Šiai šventei, rengiamai Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro, suteiktas Klaipėdos miesto reprezentacinės šventės statusas. Šventė yra įtraukta ir į CIOFF (tarptautinės liaudies meno organizacijos prie UNESCO) švenčių kalendorių.

Daugiau kaip 900 dalyvių dėka miestas kelioms dienoms virs nuostabia sala, kurioje skambės liaudies žodis – klestės tautosakos sodas. Atrasti ir pažinti tautosakos sodą rengėjai kviečia kartu su dalyviais iš Estijos, Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Pirmosios lietuviškos dainų šventės – Mažojoje Lietuvoje (nuotraukos) (5)

Tilžės lietuvių Giedotojų draugijos dainininkės | Archyvinė nuotr.

Įsibėgėja įspūdinga dainų šventė „Vardan tos…“

Liepos 4 d. – Teatro diena. Joje minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, bus pagerbtas ir Mažosios Lietuvos mąstytojas, humanistas, rašytojas Vilhelmas Storostas-Vydūnas –  įspūdingai pažymėtos jo 150-osios gimimo metinės. Tos dienos programą sudaro aštuonios dalys ir finalas „Amžinas keleivis“. Katedros aikštės, Pilių teritorijos, Bernardinų sodo scenose vaikų ir jaunimo teatrai pasirodys dviejose dalyse – „Mes Lietuvos vaikai“ ir „Lietuva, Tėvyne mūsų“. Lėlių teatrus suburs „Tvirta dora, rankoj ranka“, jie vaidins Vydūno dramas arba spektaklius pagal jo kūrybą. Skaityti toliau

Karaliaučiaus Lietuvių kalbos seminarui – 300 (1)

Karaliaučiaus universitetas | Atvirukas iš Bibliotekos fondų

Nuo kovo 28 iki gegužės 10 d., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje, veikia paroda „Karaliaučiaus Lietuvių kalbos seminarui – 300“.

Skaityklos stenduose rodomos Bibliotekos senųjų lietuviškų knygų fonde saugomos seminaro dėstytojų ir klausytojų parengtos knygos: P. F. Ruigio (apie 1725 – po 1781) Gramatika, parašyta iš savo dėstymo ir praktinių seminarų patirties ir anuomet kilstelėjusi kalbos mokymąsi į deramą lygį, A. F. Šimelpenigio atliktas Biblijos vertimas (1755), K. G. Milkaus Žodynas (1800), Skaityti toliau

Neringoje – ypatingo leidinio sutiktuvės (0)

Penktasis kultūros almanachas „Dorė“ | Rengėjų nuotr.

Šiandien, kovo 15-ąją, 17. 30 val., įvyks penktojo Neringos kultūros almanacho „Dorė“ sutiktuvės, vyksiančios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“.

Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos nuo 2010 metų leidžiamo leidinio pristatymas – itin laukiamas kurorto bendruomenės įvykis.

Penktasis leidinys liudija ne tik apie kultūrinio papročio tęstinumą, Skaityti toliau

Palūšė kvepėjo stintelėmis (0)

Palūšė vėl kvepėjo stintelėmis | Rengėjų nuotr.

Vasario pradžioje, Palūšė atšventė žiemos švente „Trauk stintelę“. Nors tądien oras buvo žvarbokas, tačiau įsidienojus žmonių prisirinko nemažai ir kaimelyje bei pakelėse vargiai galėjai rasti vietos automobiliui.Nuo ankstaus ryto, Lūšių ežero ledą apsėdo žvejai mėgėjai, o didžiausia atrakcija tapo stintelių traukimas tinklais. Šio reginio teko ilgokai palaukti, taigi juo pasimėgavo tik kantriausieji.

Lūšiuose nuo seno agurkais kvepiančios žuvelės iš po ledo buvo traukiamos Skaityti toliau

Lietuvos šimtmečio dainų šventė atvers Vydūno raštų tomus (0)

Dainų šventės Teatro diena | LNKC nuotr.

Birželio 30 – liepos 6 d., Kaune ir Vilniuje, vyks vienas didžiausių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginių – Lietuvos dainų šventė „Vardan tos…“.

Dainų šventės Teatro dienai aktyviai ruošiasi daugiau nei tūkstantis dalyvių iš 100 Lietuvos mėgėjų teatrų.

Teatro diena „Sau, tautai, žmonijai“ Skaityti toliau

2017-ųjų metų M.L.Rėzos vardo kultūros ir meno premija įteikta Ingei Lukšaitei (0)

2017 – ųjų metų Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija įteikta doc. habil. dr. Ingei Lukšaitei | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.

Sausio 6 d, šeštadienį, Juodkrantės evangelikų – liuteronų bažnyčioje įteikta devintoji Neringos savivaldybės Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos istorijai ir kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą mokslinėje – tiriamojoje veikloje.

Po to, kai Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis įvardijo laureatę ir jai įteikė premiją liudijantį atminimo ženklą, gausiai susirinkusi auditorija žinią palydėjo ilgai netilstančiais plojimais. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos tyrinėtojo dr. Martyno Purvino jubiliejus (1)

Marija ir dr. Martynas Purvinai Rusnėje pristato pirmąją ciklo „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ knygą, 2016 m. birželio 1 d. | Voruta.lt, J. Vercinkevičiaus nuotr.

Šiandien gražų septyniasdešimtmečio jubiliejų pasitinka Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, Pagėgių krašto garbės pilietis, Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, kraštovaizdžio ir urbanistikos vertintojas, pedagogas, publicistas ir enciklopedininkas, ilgametis Architektūros ir statybos instituto Kaune mokslo darbuotojas doc. dr. M. Purvinas.

M. Purvinas 1947 m. gruodžio 13 d. gimė Kaune, garsaus Mažosios Lietuvos veikėjo, botaniko, pelkėtyrininko, pedagogo, Skaityti toliau

Klaipėdoje nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“ (1)

Klaipėdoje nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“ | Rengėjų nuotr.

Spalio 20 d., 17.30 val., Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), bus atidaryta nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“. Renginyje dalyvaus A. Stanevičius, E. Barauskienė, J. Stubraitė, lietuvininkų bendrijos nariai. Klaipėdos krašto dainas atliks Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ (vadovai Jolita ir Alvydas Vozgirdai).

Parodoje matysite Mažosios Lietuvos paveldo objektus, bažnyčias, jų griuvėsius, kapines ir pačius lietuvininkus bei jų papročius. Skaityti toliau

Atidaryta Aleksandro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms skirta paroda (0)

Spalio 16 – lapkričio 17 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia  paroda „Tėvų šalies kelius išmyniau rudenį, žodyno lobių žmonėse vogčia ieškodamas…“ (J. Sakalas, Gimtojo žodžio žynys. Aleksandrui Kuršaičiui atminti), skirta lituanisto, etnografo, žodynininko, leidėjo Aleksandro Teodoro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms paminėti.

„Kol gyvena lietuviškai kalbanti tauta, tol skambės Kuršaičių giminės vardas“ – taip apie kalbininkus Frydrichą ir Aleksandrą Kuršaičius yra pasakęs J. Balčikonis. Aleksandro Kuršaičio indėlis į Lietuvos kultūrą labai reikšmingas. Skaityti toliau