Žymos archyvas: Mažoji Lietuva

Klaipėdiečiai paminėjo 97-ąsias Klaipėdos sukilimo metines (nuotraukos, video) (4)

Eisena su deglais | M. Šernos nuotr.

Sausio 15 d., trečiadienį, Klaipėdoje buvo paminėtos 97-osios Klaipėdos sukilimo metinės.

Iškilmės prasidėjo ryte Klaipėdos sukilimo politinio vadovo Erdmono Simonaičio kapo Lėbartų kapinėse bei Jurgio Lėbarto, Tilžės akto, reikalavusio prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės, signataro, buvusio šaulio kapo Joniškės kapinėse lankymu.

Vidurdienį miesto Skulptūrų parke, prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams buvo Skaityti toliau

S. Šamborskis. Prūsų Lietuvos lemtis (1)

Paveikslėlis4-1024x743

Antrojo pasaulinio karo metu Mažoji Lietuva priklausė hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalio mėn. 16 d. į ją įsiveržė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Klaipėdos kraštas buvo laikomas Sovietų Sąjungos dalimi, todėl jis nebuvo labai smarkiai niokojamas, o už Nemuno buvo tikroji Vokietija – Rytų Prūsija. Mažojoje Lietuvoje ir visuose Rytprūsiuose beveik nebuvo gyvenviečių, kuriose sovietų kareiviai nebūtų žudę ir kankinę civilių gyventojų, naikinę ir plėšę jų turto. Vyrai buvo žudomi, o moterys – prievartaujamos. Ne visi sovietų karininkai pritarė tokiam savo karių elgesiui, dalis jų piktinosi armijos demoralizavimu ir tokius įvykius laikė Skaityti toliau

Vilniuje ir Klaipėdoje bus paminėtos Tilžės Akto 101-osios metinės (0)

JAV lietuvių plakatas Mažosios Lietuvos susijungimas su Lietuvą

Lapkričio 29 d. 15 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) bus paminėtos Tilžės Akto 101-osios metinės. Minėjime pranešimus skaitys prof. habil. dr. Domas Kaunas „Tilžės Aktas, signatarai ir kas po to“, prof. habil. dr. Dalia Dilytė-Staškevičienė „Kristijonas Donelaitis šiandien“, dr. doc. Žavinta Sidabraitė „Kristijonas Gotlybas Milkus: neatsakyti klausimai“.

Taip pat bus įteikti Kristijono Donelaičio medaliai „Širdings brolau“, skambės M.K.Čiurlionio menų mokyklos 5-6 klasių smuikininkų ansamblio atliekami muzikiniai kūriniai. Skaityti toliau

Visi neabejingi Mažosios Lietuvos likimui kviečiami į sueigą (3)

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Lapkričio 9 d., šeštadienį, 11 val. Mažosios Lietuvos reikalų taryba (MLRT) visus kviečia atvirą savo narių ir Mažosios Lietuvos bičiulių sueigą, kuri įvyks Vilniuje,  Žurnalistų namuose  (Jogailos g. 11, 3 aukštas).

Šioje sueigoje bus aptarti Martyno Mažvydo įamžinimo Ragainėje ir Mažosios Lietuvos herbo klausimai. Į MLRT bus priimti nauji nariai. Kitose sueigose  ketinama aptarti  svarbius Karaliaučiaus srities militarizacijos ir atominės energetikos keliamos grėsmės klausimus. Skaityti toliau

V. Šilas. Kalba Karaliaučiaus krašto žemės vardai (15)

Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (II) | voruta.lt nuotr.

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai), buvo net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje, tačiau išsaugojo senuosius baltiškus žemių ir vandenų vardus. Nors į  žemėlapius įrašyti  vokiškomis galūnėmis, jie nedviprasmiškai liudijo, kad tuos vardus suteikę žmonės nebuvo germanai, o juo labiau, slavai.

Vokietijoje į valdžią atėjusiems nacionalsocialistams (kitaip,  naciams) labai nepatiko, kad Karaliaučiaus krašto vardai rodo vokiečius čia esant ateiviais ir jie griebėsi falsifikacijų. Skaityti toliau

Prieš 75 metus sovietai pradėjo Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą (31)

Sovietiniai okupantai Mažojoje Lietuvoje | Archyvinė nuotr.

Spalio 16 d., trečiadienį, 18 val. Vilniaus mokytojų namuose, Baltojoje salėje vyks vakaras „Protėviai byloja vietų vardais“ skirtas Vietovardžių metams ir Mažosios Lietuvos gyventojų sovietinio genocido 75-osioms metinėms paminėti.

Minėjime kalbės: Karaliaučiaus krašto visuomenės veikėjas, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo vadovas Sigitas Šamborskis, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas. Vakaro nuotaiką skaidrins Vydūno draugijos dainininkės (vadovė Eglė Burkšaitytė) ir Vilniaus Skaityti toliau

Los Andžele atidengtas signataro Mykolo Biržiškos paveikslas (0)

Los Andžele atidengtas signataro Mykolo Biržiškos portretas | urm.lt nuotr.

Spalio 5 dieną, prasidėjus didžiausiai JAV lietuvių bendruomenės šventei, jau 33-ią kartą vykstančioms Los Andželo lietuvių dienoms, atidengta menininkės Jolitos Vaitkutės kurta meno kūrinį, vaizduojantį Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, švietėją ir kultūros veikėją Mykolą Biržišką. Milžiniškas paveikslas puoš lietuviams ypatingą Los Andželo vietą.

Lietuvos generalinio konsulato Los Andžele kvietimu atvykusi J. Vaitkutė ir prodiuseris Silvestras Dikčius rašytinių darbų gausa garsėjančio signataro portretą sukūrė būtent iš raidžių. Dalį jų surinko Los Andželo lietuvių bendruomenė, kita Skaityti toliau

Mažos lietuvininkų tautos reikšmingas įnašas į Europos kultūrą (2)

Pasisako Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas | J. Česnavičiaus nuotr.

Rugsėjo 4 d., po trumpos pertraukos, pasibaigus vasarai, pasidalinti atostogų metu patirtais įspūdžiais ir nuveiktais darbais vėl susirinko Lietuvos žurnalistų sąjungos Pensininkų klubo nariai.

Kaip visada susirinkimą pradėjo klubo pirmininkas įžymus poetas ir žurnalistas Ipolitas Skridla. Skaudu, kad renginį teko pradėti tylos minute pagerbiant klubo gretas palikusius bendražygius istoriką prof. dr. Algimantą Liekį, žurnalistą ir rašytoją Gediminą Skvarnavičių. Visos LŽS ir Pensininkų klubo vardu padėkos raštais buvo pagerbti jubiliatai. Buvo trumpai paminėtas jų nueitas gyvenimo kelias, nuveikti darbai. Skaityti toliau

Klaipėdoje atidengtas paminklas Vydūnui (nuotraukos) (3)

Paminklas Vydūnui Klaipėdoje | V.Kesminės nuotr.

Rugsėjo 1 d., sekmadienį, skvere tarp Bokštų ir Puodžių gatvių atidengtas paminklas vienam žymiausių Mažosios Lietuvos veikėjų, dvasios milžinu vadinamam Vydūnui. Įamžinti Vydūną išskirtinėje erdvėje prireikė 7 metų.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius dar 2012-ųjų pabaigoje pasiūlė uostamiestyje pastatyti paminklą vienam žymiausių XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų – filosofui, rašytojui, žurnalų leidėjui, dramaturgui, režisieriui, kompozitoriui, dirigentui, religijotyrininkui ir mokytojui Vydūnui. Skaityti toliau

„Lietuvos muziejų kelias“ kviečia pažinti slėpiningą Klaipėdos vandenų pasaulį (0)

Klaipedos planas XVII a. | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Liepos 24 d., trečiadienį, 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks renginys „Slėpiningi Klaipėdos vandenys“.

Į „Lietuvos muziejų kelio“ programą įtrauktas renginys „Slėpiningi Klaipėdos vandenys“ skirtas prikelti iš užmaršties po grindiniu slypinčias miesto arterijas. Tam pasirinkta vieta – Vitės kiemelis, ribojamas dviejų Klaipėdos kultūrinių įstaigų – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC). Prieš keletą metų sukūrę viziją šiai vietai suteikti gyvasties ir paversti ją miesto bendruomenės traukos centru, MLIM ir KKKC, pasikvietę dar vieną Skaityti toliau

Seimas įteisino Lietuvos etnografinių regionų ir užsienio lietuvių bendruomenių vėliavas (0)

Miestų ir miestelių vėliavos | akabaltic.lt nuotr.

Gegužės 30 d. Seimas priėmė Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų ir Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymų pataisas (projektai Nr. XIIIP-2587(2), Nr. XIIIP-2588(2), kuriomis nuspręsta įtvirtinti Lietuvos etnografinių regionų vėliavų, miestų, miestelių ir kaimų, užsienio lietuvių bendruomenių vėliavų naudojimo teisinį reguliavimą.

Pagal priimtas pataisas miestų, miestelių ir kaimų vėliavų naudojimo tvarką nustatys savivaldybės taryba, Lietuvos etnografinių regionų (Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos) – Etninės kultūros globos taryba, užsienio valstybių (kraštų) lietuvių bendruomenių – užsienio lietuvių bendruomenių valdymo institucijos, suderinusios su Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba.

Skaityti toliau

Būtina deramai įamžinti Evos Erikos Labutytės-Vanagienės atminimą (2)

Eva Erika Labutytė-Vanagienė | Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Lapkričio 18 d., Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimu: Vilniuje Pilaitės seniūnijoje, viena iš gatvių pavadinta Ievos Labutytės vardu, (tikrasis vardas Eva Erika Labutytė-Vanagienė), taip Vilniaus miesto politikai įamžino vienos iškiliausių ir žinomiausių Mažosios Lietuvos atminimo puoselėtojų ir kūrėjų, dailininkės grafikės, ekslibrių, estampų ir iliustracijų kūrėjos, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkės atminimą.

Įamžindami iškilios asmenybės atminimą, politikai nepasižiūrėjo, net už ką balsuoja ir koks yra iškilios asmenybės tikrasis vardas, o gal įsivėlė tik techninė klaida. Skaityti toliau

A. Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai (46)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Neseniai elektroninėje bibliotekoje paskelbtas prof. dr. Algimanto Liekio 6 tomų veikalas, skirtas pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos darbams, mintims priminti ir įvertinti  šiandienos požiūriu (1 tomas – „Tautos prisikėlimas“, 2 – „Tautos vienybė“, 3 – „Nepriklausomybės pamatai“, 4 – „Tautinė Lietuva“, 5 – „Lietuvos šviesa‘, 6 – „Tautos valia“). Skaitytojų dėmesiui kai kurios ištraukos iš to veikalo, susijusios su Prūsų Lietuva ir galimybėmis atgauti ją, o  taip pat Lenkijos kolonizuotos lietuvių Tautos žemės šiauriau Vyslos.   

Susivilioję lenkiškais blizgučiais Skaityti toliau

Garsus Mažosios Lietuvos tyrėjas, istorikas Algirdas Matulevičius švenčia neeilinę sukaktį (nuotraukos, video) (0)

 Dr. Algirdas Matulevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 10 d. garsiam  istorikui, enciklopedininkui, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojui dr. Algirdui Matulevičiui sukako  80 metų.

A. Matulevičius gimė 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose, Molėtų r. baigė Giedraičių vidurinę mokyklą, besimokydamas laimėjo respublikinį astronomijos konkursą. Tačiau astronomu netapo, baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, studijuodamas buvo fakulteto studentų mokslinės draugijos pirmininkas bei viso universiteto SMD pirmininko pavaduotojas. Skaityti toliau

I. Simonaitytės biblioteka Naujuosius metus pradės „Debesų menu” (0)

Jūratė Buožienė | asmeninė nuotr.

Sausio 2 d. 17 val. Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos Galerijoje 13L vyks Jūratės Buožienės autorinės tekstilės parodos „Donelaitis“ atidarymas. Susitikime, skirtame Kristijono Donelaičio 305 gimtadieniui, kuriame dalyvaus parodos autorė ir aktoriai Virginija Kochanskytė, Sigutis Jačėnas, taip pat bus pristatyta ir VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ išleista unikali kompaktinė plokštelė „Metų“ Metai“, apipavidalinta Jūratės Buožienės paveikslais.

Praėjusiais metais šis sumanymas buvo dedikuotas Martynui Liudvikui Rėzai, kuris prieš Skaityti toliau

D. Petkus. Mažosios Lietuvos diena – nacionalistinė šventė (4)

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba, pasakyta lapkričio 29 d. Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje vykusiame renginyje, skirtame Tilžės akto šimtmečio minėjimui.

Šiandien, mūsų valstybės šimtmečio akivaizdoje, stengiamės suvokti, kokia yra Tilžės akto ir Mažosios Lietuvos šimtmečio reikšmė. Atkreipsiu dėmesį, jog sąmoningai naudoju sąvoką Mažosios Lietuvos šimtmetis. Nors šiame krašte daugybę amžių gyveno lietuviai, jam tik 100 metų. Tokį neilgą laikotarpį verčia rinktis faktas, jog tik paskutinį šimtmetį Mažosios Lietuvos krašte atsirado žmonių, kurie Skaityti toliau

S. Ignatavičius. Nenuilstantis kovotojas už Lietuvos laisvę Jonas Šimkus (1)

45552509_253319108689007_5173872365318176768_n

Skiriama Vyčio Kryžiaus ordino kavalierio mjr. Jono Šimkaus 50-osioms mirties metinėms

Lietuvos kariuomenės savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Šaulių sąjungos ugniagesių inspektorius, aktyvus Detroito lietuvių benduomenės ir Lietuvių karių veteranų sąjungos „Ramovė“ Detroito skyriaus narys, šaulys, majoras Jonas Šimkus gimė 1889 m. vasario 1 d. Rytų Vydutaičių kaime, Kulmenų valsčiuje, Tilžės apskrityje ūkininkų Jono ir Elskės (merg. – Juozapaitytė) Šimkų šeimoje. Skaityti toliau

Minimas Tilžės Akto 100-metis (0)

45490508_337121683755303_5636941041794809856_n

Šiemet lapkričio 30-ąją minima Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena – neeilinė, nes minime Tilžės Akto 100-metį!  Lygiai prieš 100 metų 1918 m. šią dieną Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba paskelbė Tilžės Aktą, reikalaujantį Mažąją Lietuvą prijungti prie Didžiosios Lietuvos. Tai atvedė Lietuvą į 1923 metų Klaipėdos krašto sukilimą, kurio dėka Lietuva tapo jūrine valstybe.

Galimybė susijungti Didžiajai ir Mažajai Lietuvai atsirado 1918 m. pasibaigus Pirmajam Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip Lenkija gviešėsi Klaipėdos krašto (33)

Klaipėdos kraštas 1923-1939 | wikipedia.org nuotr.

Manęs nė kiek nenustebino vieno radikaliai nusiteikusio lietuvių veikėjo pasakymas: Rusija mums priešiškumą rodo atvirai, o Lenkija visais laikais mėgino įkąsti iš pasalų… Šiaip jau kaimyniškuose santykiuose pabrėžti vien neigiamas valstybių santykių aplinkybes nėra priimtina, tačiau ir nutylėti jų nevalia. Ypač dabartinėje geopolitinėje trintyje.

Pradėsiu nuo to, kad lankiausi keliuose renginiuose, skirtuose Tilžės akto 100-mečiui: šis svarbus 24 Mažosios Lietuvos signatarų Skaityti toliau

Tilžės akto 100-ečiui – teatralizuotos folkloro programos KLAIPĖDOJE (0)

2018 11 20 Klaipėdoje

Klaipėdos etnokultūros centras kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į Tilžės akto 100-ečio minėjimą. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) 18.30 val. vyks teatralizuotos folkloro programos „Lietuvininkai“ (Kuršių ainiai) ir „Ernstas Vilhelmas Berbomas“ (Alka). Renginyje taip pat dalyvausianti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė primins apie Mažosios (Prūsijos) ir Didžiosios Lietuvos lietuvių kultūrinio bendravimo aspektus iki ir po Pirmojo pasaulinio karo, apie Mažosios (Prūsijos) Lietuvos, Klaipėdos krašto praeities pažinimo svarbą šiandieninėje Lietuvoje.
Programos „Lietuvininkai“ turinys atspindi XIX a. pab.- XX a. pr. Klaipėdos krašto žmonių moralines nuostatas, pagarbą ir meilę protėvių žemei ir jos žmonėms, rūpestį gimtosios kalbos likimu, istorinės atminties išsaugojimu, šeimos vertybių puoselėjimu, nerimą dėl krašto ir Tėvynės ateities.
Programos veiksmas – tarsi gyvais paveikslais iliustruota istorijos pamoka. Pagrindinis veikėjas, Mažosios Lietuvos mokytojas, prabyla į žiūrovą krašto šviesuolių Vydūno, Adomo Brako, Martyno Jankaus, Frydricho Bajoraičio-Paukštelio, Viliaus Kalvaičio išmintimi, paprastų lietuvininkų – prosenių, tėvų ir motinų – patirtimi, jausmais ir linkėjimais ateičiai.
Ernstas Vilhelmas Berbomas – vieną iškiliausių XIX a. pradžios Pamario krašto asmenybių. Gimęs Klaipėdoje, dirbęs Klaipėdos miesto burmistru, bet didžiąją gyvenimo ir veiklos dalį Berbomas praleido Muižės dvare (Kintų sen.). 1841 m. vyriausybė paskyrė jį vyriausiuoju Kuršių marių žūklės prievaizdu (fišmeisteriu). Išsilavinęs ir talentingas žvejybos prievaizdas ne tik įvedė žvejybos tvarką Kuršių mariose, bet ir garsėjo kaip šviesus ir talentingas žmogus: mokėjo nemažai kalbų, tyrinėjo šio krašto žvejų gyvenimą, rinko liaudies dainas, žvejybos terminus, įdomius liaudies žodžius bei papročius. Jo dėka turime Kuršmarių vėtrunges – pamario krašto žvejų kaimų ženklus. Už nuopelnus Pamario raštui, viena iš Klaipėdos miesto gatvių pavadinta Vilhelmo Berbomo vardu. Programos metu pamatysite ir išgirsite ne tik Mažosios Lietuvos šokius, dainas, bet ir originalius tuometinės vyriausybės raštų tekstus, kuršininkų kalbą, dainas, kurias užrašė Vilhelmas Berbomas.
Renginys nemokamas.
Maloniai kviečiame.
Rengėjas Klaipėdos etnokultūros centras

Paskaita iš ciklo „Trys pokalbiai apie Lietuvą ir tarpukario Klaipėdą“ KLAIPĖDOJE (0)

Didžiosios Britanijos karo laivai Klaipėdos uoste. XX a. 3 deš. | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Lapkričio 15 d. (ketvirtadienį) 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) įvyks trečiasis pokalbis su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadoriumi ypatingiems pavedimams dr. Vytautu Žaliu.

Susitikimo tema   – „Klaipėdos byla valstybių signatarių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos – diplomatų akimis. Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo Hagoje 1932 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas“.

Po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos lietuviai ir vokiečiai nuolat keitėsi priekaištais, kaltindami vieni kitus nesilaikant Klaipėdos Statuto dvasios ir raidės. Lietuviai niršo ant vokiečių, kliudžiusių jiems užimti deramą vietą krašto politiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime; vokiečiai ir už jų nugaros stovėjusi Vokietija nesiruošė taikstytis su sparčiais krašto lituanizacijos tempais, jų akimis – per šimtmečius šioje teritorijoje sukurta tvarka buvo paminta, pažeidžiamos krašte nusistovėjusios tradicijos.

Kadangi abi pusės manėsi esą teisios, į padėtį krašte ir į Klaipėdos bylos tarptautinį aspektą pravartu pažvelgti iš šalies, tam tikro arbitro – tarpininko akimis. Toks vaidmuo lietuvių ir vokiečių, Lietuvos ir Vokietijos ginčuose dėl Klaipėdos teko valstybėms signatarėms ir tarptautinėms institucijoms – Tautų Sąjungos Tarybai, o 1932 m. vasarą savo sprendimą šiuo klausimu pareiškė ir Nuolatinis Tarptautinio Teisingumo Teismas Hagoje.

Paskutiniojo, trečiojo, pokalbio metu ambasadorius ypatingiems pavedimams dr. Vytautas Žalys bandys įvertinti valstybių signatarių veiksnį Klaipėdos byloje, pristatyti Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos diplomatų požiūrį į Lietuvos politiką krašte, į Kauno – Berlyno ginčą dėl Klaipėdos, į abiejų pusių metodus, argumentus bei konflikto užkulisius.

Seime bus minimas Tilžės akto šimtmetis (1)

Tilzes aktas

Lapkričio 16 d., penktadienį, 13 val. Europos informacijos biure (Seimo III rūmai) vyks konferencija „Istorinio Tilžės akto šimtmečio minėjimas“. Renginys skirtas paminėti 1918 m. lapkričio 30 d. pasirašytą Tilžės aktą. Konferencijoje sveikinimo žodį tars Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, o renginio dalyviai pristatys istorinio Tilžės akto esmę, įpareigojimus.

Galimybė susijungti Didžiajai ir Mažajai Lietuvai atsirado 1918 m. pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16-osios Aktu paskelbusi atkurianti nepriklausomą demokratinę valstybę, Skaityti toliau

Tilžės akto 100-mečiui vyks teatralizuotos folkloro programos (0)

etnocentras.lt nuotr.

Lapkričio 20 d. 18.30 val. Klaipėdos etnokultūros centras Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į Tilžės akto 100-mečio minėjimą.  Vyks teatralizuotos folkloro programos „Lietuvininkai“ (Kuršių ainiai) ir „Ernstas Vilhelmas Berbomas“ (Alka). Renginyje taip pat dalyvausianti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė primins apie Mažosios (Prūsijos) ir Didžiosios Lietuvos lietuvių kultūrinio bendravimo aspektus iki ir po Pirmojo pasaulinio karo, apie Mažosios (Prūsijos) Lietuvos, Skaityti toliau

B. Volodzka. Lietuviškas kraštas svetimose rankose (25)

karaliaucius-respublika-lt-nuotr

Karaliaučiaus žemė labai reikšminga daugeliu požiūrių – nuo kultūros iki geopolitikos, –tačiau dažnu atveju ji lietuvių sąmoningai užmirštama, nes prisibijoma neadekvačių veiksmų iš Kremliaus. Dėl to visais laikais Karaliaučiaus priklausomybės klausimas buvo svarstomas atsargiai. Baimė šiuo atveju gali būti suprasta ir kaip yda, ir kaip atsargumo ženklas.

Tarpukariu visuomenė vokiškos Rytų Prūsijos atžvilgiu buvo kur kas drąsesnė, o dabar bet koks veiksmas, ginant Skaityti toliau

Kalvis D. Vilius papasakojo apie Mažosios Lietuvos tradicinius antkapinius paminklus (video) (0)

Kalvis Darius Vilius | ve.lt nuotr.

Spalio 27 d., Neringoje, Liudviko Rėzos kultūros centrae vyko dokumentinio filmo „Išlydėti savaip – gęstantys paminklai“ peržiūra ir susitikimas su autoriumi, kalviu Dariumi Viliumi.

D. Vilius dalyvavo ekspedicijose Mažosios Lietuvos kapinių paminklams išsaugoti ir prisidėjo prie kapinių metalinių kryžių, tvorelių, vartų restauravimo darbų.

Kalvis D. Vilius susirinkusiems atskleidė savo pastebėjimus, pajautimus kapinių teritorijos formavimui, gilesniam vėlių pasaulio pažinimui ir pagerbimui. Skaityti toliau

Renginys Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienai paminėti (0)

2018 10 16 Renginys Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienai paminėti

Pristatyta Š. Toliušio knyga „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939“ (nuotraukos) (1)

Pristatyta Š. Toliušio knyga „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939“ | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 13 d. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko dr. Šarūno Toliušio (1949-2018) knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939“ sutiktuvės. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis pasidalino savo apmąstymais apie žmogaus būtį ir Mažosios Lietuvos likimą. Tylos minute renginio dalyviai pagerbė Šarūno Toliušio (1949-2018) atminimą.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyriausioji bibliografė Ramunė Dambrauskienė ir kolekcininkas-bibliofilas Vidmantas Staniulis pristatė inžinieriaus ir periodikos leidinių kolekcininko Skaityti toliau

M. Purvinas. Lietuvybė, antroji Lenkija ir Vyslos upė (video) (48)

Alfredas Bublauskas | Alkas.lt koliažas

Pernai sausio 27 d., Trakuose vietos žmonėms kalbėjęs madingasis Alfredas Bumblauskas ne vieną stulbino itin įžūliomis šnekomis ir neįprastais pašmaikštavimais [1; 2]. Demokratėjančiame pasaulyje visokie šnekoriai galėtų reikšti beveik bet kokia nuomonę. Prasčiau, kai klausytojai klaidinami, demagogams įtaigiai peršant neteisingą informaciją.

Vienas iš A. Bumblausko pamėgtų „arkliukų“ – prakeiksmai lietuvių kaimiečiams, esą nepasižymėjusiems nei verslumu, nei inovatyvumu, neturėjusiems nieko bendro nei su Skaityti toliau

B. Volodzka. Klaipėda negali užmiršti Martyno Jankaus (2)

Martynas Jankus | jankausmuziejus.lt nuotr.

Klaipėda yra vienas iš seniausių Lietuvos miestų, turtingas labai įvairialypės istorijos ir kultūros. Nuo neatmenamų laikų šio miesto apylinkėse gyveno kuršių baltų gentys, tačiau juos XIII a. išstūmė vokiečiai. Jie aštuonis amžius naikino mums artimas baltų gentis, tačiau to padaryti jiems anaiptol nepavyko. Vykdyta germanizacija galiausiai nebuvo sėkminga, nes nepavyko pasiekti pagrindinio tikslo: lietuvybės išstūmimo. Išlietuvinimo procesui lemiamą atkirtį tuomet sudavė Martynas Jankus. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Martynas Jankus ir Vydūnas: bendrumai ir skirtybės (2)

Aukuras ant Rambyno | wikipedija.org

Martynas Jankus ir Vydūnas – pačios iškiliausios figūros XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos tautiniame sąjūdyje. Tiek vienas, tiek kitas nuveikė stebėtinai daug, paliko bene ryškiausiai įsimenamus įvaizdžius tiek amžininkų, tiek jaunesnės kartos žmonių, juos dar mačiusiųjų, atmintyje. Galima sakyti, abu tiek anuomet buvo, tiek dabar tebėra vos ne legendinės asmenybės.

Konkrečios jų veikimo sferos susisieja tik iš dalies, didžiąja dalimi tas veikimas kiekvieno buvo kitoks, nors ir orientuotas į tą patį bendrąjį tikslą – lietuvybės saugojimą ir puoselėjimą savame krašte. Skaityti toliau