Žymos archyvas: Mažoji Lietuva

V. Šilas. Sveikinu Tilžės Akto dienos proga (0)

Tilžės Aktas | wikipedia.org nuotr.

1918 metų lapkričio 30 dieną Mažosios Lietuvos Tautinė Tarybą paskelbė Deklaraciją, vėliau pavadintą Tilžės Aktu, kad Mažoji Lietuva skiriasi nuo ją valdžiusios Vokietijos ir  reikalauja ją įjungti į Lietuvos valstybės sudėtį. Šio testamentinio Akto 102-ųjų metinių išvakarėse nuoširdžiai sveikinu visus Mažosios Lietuvos bičiulius, o ypač Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narius, prisimenančius ir kitiems primenančius šią reikšmingą lietuvių tautos gyvenimo dieną!

M. Mažvydo, J. Bretkūno, K. Donelaičio, L. Rėzos ir Vydūno gyvenimo ir veiklos žemė yra  pirmasis literatūrinės lietuvių kalbos aruodas, o Tilžės Aktas – nepraradusių tautinės Skaityti toliau

(V) Martyno Mažvydo Vaitkūno 500-osios gimimo metinės KAUNE (0)

2020 10 17 Martynas Mažvydas

V. Šilas. Dėmesio Mažajai Lietuvai (nuotraukos) (2)

Vytautas Šilas ir Petras Šmitas knygos Mažoji Lietuva: lietuvininkų kovos pristatyme | Leidykla „Andrena“, E. Macio nuotr.

Spalio 2 d. Klaipėdos viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje įvyko knygos Mažoji Lietuva: lietuvininkų kovos pristatymas. Gerai įsiskaičiusi į jos autorių straipsnius, pristatymo programą profesionaliai vedė Klaipėdos universiteto docentė aktorė Virginija Kochanskytė. Pirmasis pranešėjas  – Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad pamatinis Tilžės Aktas galioja ir galios. Jis priminė, kad laikas ruoštis 100 metų Klaipėdos krašto sukilimui paminėti.

Po jo žodį gavęs knygos sudarytojas Mažosios Lietuvos tyrėjas Vytautas Šilas perskaitė aukščiau pateiktą knygos pristatymo tekstą. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Skaityti toliau

Netekome Mažosios Lietuvos istorijos puoselėtojos, mokytojos Astos Kosaitės-Strumilienės (0)

Asta Kosaitė-Strumilienė (1960-2020) | asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. po sunkio ligos mirė buvusi Vilniaus pedagoginio instituto vėliau Lietuvos edukologijos universiteto alumnė, mokytoja, žymi visuomeninkė, etnokultūros puoselėtoja, muzikė, aktyvi Mažosios Lietuvos draugijos narė, Mažosios Lietuvos istorijos puoselėtoja, Asta Kosaitė-Strumilienė.

A. Kosaitė-Strumileinė gimė 1960 metų lapkričio 8 dieną, Klaipėdos rajone – Ketvergiuose. 1978 m. – 1982 metais mokėsi tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute VVPI, po studijų dirbo universiteto Skaityti toliau

Kviečia paroda, skirta filosofijos mokslų daktarui Viliui Gaigalaičiui (0)

Gaigalaitis Vilius-lt.wikipedija.org

…Nes man lietuvystė brangiausias dalykas šiame pasaulyje
Vilius Gaigalaitis (1870–1945)

Rugsėjo 7 – spalio 30 d. LMA Vrublevskių bibliotekos T. Vrublevskio skaitykloje veikia mažoji paroda „…Nes man lietuvystė brangiausias dalykas šiame pasaulyje“, skirta Viliaus Gaigalaičio 150-osioms gimimo metinėms.

Gaigalaitis buvo ryški ir reikšminga XX a. pradžios asmenybė, dariusi įtaką Mažosios Lietuvos religiniam, kultūriniam, politiniam bei visuomeniniam gyvenimui. Jo indėlis į Klaipėdos krašto lietuvininkų tradicijų ir lietuviškumo išsaugojimą – didelis ir vertas tokio pat pripažinimo ir pagarbos kaip ir kitų garsių Didžiosios Lietuvos visuomenės veikėjų – Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus ir kitų. Skaityti toliau

Z. Kumetaitis. Lietuva ir Rytprūsių parceliavimo peripetijos (45)

Europos sienos po Antrojo pasaulinio karo | smp2014is.ugdome.lt nuotr.

Keičiantis jėgų pusiausvyrai antrajame pasauliniame kare, dar 1943 metų spalio 28 – gruodžio 1 dienomis antihitlerinės koalicijos sąjungininkai – SSSR, Didžioji Britanija ir JAV, vadovaujami šių šalių vadovų Josifo Stalino, Vinstono Čerčilio ir Franklino Ruzvelto, dalyvaujant diplomatijos ir karinių štabų vadams, susitiko Teherane aptarti pokarinės Europos ir nacistinės Vokietijos perspektyvų. Gruodžio 1 d. ketvirtajame posėdyje V. Čerčilis paaiškino kad Didžioji Britanija pradėjo karą su Vokietija dėl duotų Skaityti toliau

V. A. Gocentas. Žymus Lietuvos istorikas A. Matulevičius apie Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomeną Europos kultūroje (1)

Dr. Algirdas Matulevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žymus Lietuvos istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas Algirdas Matulevičius šiemet paminėjo savo amžiaus 80-ąją sukaktį – gimė 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose, Molėtų r. baigė Giedraičių vidurinę mokyklą, besimokydamas laimėjo respublikines astronomijos varžytuves. Tačiau astronomu netapo, baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, studijuodamas buvo fakulteto studentų mokslinės draugijos (SMD) pirmininkas bei viso universiteto SMD pirmininko pavaduotojas. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos (0)

Edita Barauskienė | Asmeninė nuotr.

Lietuvos istorijos brangintojai su įdomumu skaito Klaipėdos „Eglės“ leidyklos 2020 m. išleistą rašytojos Editos Barauskienės knygą „Gyvasis lietuvybės kraujas“, p. 385. Ketvirtasis knygos viršelis skelbia, kad knygos autorė „Didžiosios ir Mažosios Lietuvos dukra, kuriai visa ši istorija eina per širdį tiesiogine, o ne perkeltine prasme“.

Atiduota pagarba ir meilė Kraštui, kurio istorija išskirtinė, su niekuo pasaulyje nesulyginama, jo piliečių pilietiškasis moralinis turtas nepasveriamas ir neįkainojamas. Skaityti toliau

O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso? (154)

matulevicius3

Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“

Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką  seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500 metų, tą miestą padarė mūsų lietuviškosios tautinės kultūros lopšiu. Tai man buvo nauja ir netikėta. Apie tai niekada nebuvau giliau mąsčiusi ir domėjusis. Manau, kad ir daugelis mano knygų ir Skaityti toliau

Arvydo Baryso dokumentinio filmo „Visos tarmės gražiausios” pristatymas (0)

Dalyvaus filmo kūrėjai: režisierius, operatorius, prodiuseris Arvydas Barysas ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Dalia Kiseliūnaitė.

Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija”
II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Daugiau informacijos http://lrezoskc.lt/node/12809

Pagarbiai
organizatorius – Liudviko Rėzos kultūros centras2020 06 26 Visos tarmės gražiausios

O. Voverienė. Lietuvos sargybiniai užgrobtose lietuviškose žemėse kada ir kaip jas atgausime? Lietuvių raštijos pradininkas Martynas Mažvydas (1520-1563) (7)

Lietuvių raštijos pradininkas Martynas Mažvydas (1520-1563) | Vikipedija.org nuotr.

Pirmosios lietuviškos knygos autoriui 500 metų

Prieš 500 metų, 1520 metais gimė Martynas Mažvydas Vakarų Žemaitijoje (spėjama Švėkšnos ar Žemaičių Naumiesčio viename iš kaimų, neturtingų bajorų šeimoje). Martynas Mažvydas Vaitkūnas, pirmosios lietuviškos knygos, taip ir vadinamos Mažvydo „Katekizmu“ autorius, 1546-1548 metais, pastebėtas kaip gabus jaunuolis to meto Prūsijos kunigaikščio iš gediminaičių dinastijos Skaityti toliau

N. Jačėnienė: Šviesa į Lietuvą nuo seniausių laikų ateina iš Mažosios Lietuvos (11)

Nijolė Jačėnienė | asmeninė nuotr.

Televizijos režisierė Nijolė Jačėnienė šiuo metu kuria Tautodailės metams skirtą laidų ciklą „Saulė sodą sodino…“

„Mes turime tiek daug, esame tokie turtingi, tačiau dažnai ieškome turtų kažkur toli, nematome esančių šalia“, – sako radijo ir televizijos laidų režisierė, teatrologė Nijolė Jačėnienė, kuri jau daugiau kaip penkerius metus gilinasi į senosios baltų kultūros palikimą. Skaityti toliau

Klaipėdos kultūros magistro vardą pelnęs Bernardas Aleknavičius atsisakė priimti žiedą (10)

Bernardas Aleknavičius | V.Venslovaičio nuotr.

Klaipėdos kultūros magistro vardą pelnęs Mažosios Lietuvos krašto metraštininkas, fotografas, istorikas ir publicistas Bernardas Aleknavičius kategoriškai atsisako priimti pagrindinę šio vardo regaliją – auksinį žiedą, pagamintą pagal galbūt Kryžiuočių ordino magistro žiedą, rastą Klaipėdos piliavietėje. Įteikimo iškilmių jis taip pat pageidautų kur kas kuklesnių, nei būdavo iki šiol. 

Bernardas Aleknavičius prašo, kad iškilmės vyktų ne Klaipėdos piliavietėje, kaip buvo iki šiol, o Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje ir ne rugpjūčio 1-ąją, per miesto gimtadienį, o kiek vėliau, rugpjūčio 21 d., nes tuomet kaip tik jam sukaks 90 metų. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautotyrininkas filosofas Vaclovas Bagdonavičius (1941-2020) (0)

Vaclovas Bagdonavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vaclovas Bagdonavičius gimė 1941 m. rugsėjo 2 d. Gervėnuose, Kurtuvėnų vals. 1960-1965 metais studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Apgynė daktaro disertaciją (1987). Nuo 1972 m. dirbo Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institute, nuo 1992 m. jo direktorius. Nuo 1996 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete. 1988 m. įkūrė Vydūno draugiją ir jai vadovavo. Nuo 1967 m. buvo vienas iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų. Lietuvos kultūros fondo valdybos narys, Tautos namų tarybos ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys. Žurnalo „Filosofija. Sociologija bei Humanistika“ redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas. Parengė ir išleido knygas „Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai“ (1987), sudarė ir redagavo straipsnių rinkinį „Vydūnas lietuvių kultūroje“ (1994). Skaityti toliau

Nacionalinėje bibliotekoje bus pristatytas Donelaičių giminės medis (0)

Nacionalinėje bibliotekoje bus pristatytas Donelaičių giminės medis | M. Mažvydo nacionalinės bibliotekos nuotr.

Vasario 13 d., ketvirtadienį, 16 val., M. Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje, Salėje „Meno erdvė“, vyks leidinio „Donelaičių giminės genealoginis medis nuo 1600 iki 1945 m.“ pristatymas.

Kristijono Donelaičio kūryba ir asmenybė šiandien visuomenei pateikiama įvairiopai. Svarbiausi, žinoma, poeto kūriniai. Asmenybės kontūrai perkeliami į vaizduojamąjį meną, drobes, grafikos kūrinius. O kokia poeto kilmė ir tolesnis giminės likimas? Į šį klausimą bando atsakyti neseniai išleistas „Donelaičių giminės genealoginis medis nuo 1600 iki 1945 m.“ leidinys. Skaityti toliau

Naujasis Mažosios Lietuvos turistinis maršrutas: intelektualiu asmenybių keliu (0)

skulptoriaus Vinco Grybo muziejus | Kauno savivaldybės nuotr.

Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusioje didžiausioje Baltijos šalyse turizmo parodoje „Adventur 2020“ buvo pristatytas Pagėgių ir Jurbarko savivaldybių parengtas bendras turistinis maršrutas, kviečiantis pakeliauti intelektualiu asmenybių keliu palei Nemuną nuo Jurbarko iki Bitėnų bei susipažinti su skulptoriaus Vinco Grybo, dailininkės, miniatiūrų meistrės Lidijos Meškaitytės, vokiečių rašytojo Johaneso Bobrovskio ir aušrininko, spaustuvininko Martyno Jankaus kūryba ir darbais. Visi šie žymūs žmonės pristatomi jų gyventoje, kurtoje aplinkoje – saugomuose kultūros paveldo objektuose. Skaityti toliau

Klaipėdiečiai paminėjo 97-ąsias Klaipėdos sukilimo metines (nuotraukos, video) (4)

Eisena su deglais | M. Šernos nuotr.

Sausio 15 d., trečiadienį, Klaipėdoje buvo paminėtos 97-osios Klaipėdos sukilimo metinės.

Iškilmės prasidėjo ryte Klaipėdos sukilimo politinio vadovo Erdmono Simonaičio kapo Lėbartų kapinėse bei Jurgio Lėbarto, Tilžės akto, reikalavusio prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės, signataro, buvusio šaulio kapo Joniškės kapinėse lankymu.

Vidurdienį miesto Skulptūrų parke, prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams buvo Skaityti toliau

S. Šamborskis. Prūsų Lietuvos lemtis (1)

Paveikslėlis4-1024x743

Antrojo pasaulinio karo metu Mažoji Lietuva priklausė hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalio mėn. 16 d. į ją įsiveržė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Klaipėdos kraštas buvo laikomas Sovietų Sąjungos dalimi, todėl jis nebuvo labai smarkiai niokojamas, o už Nemuno buvo tikroji Vokietija – Rytų Prūsija. Mažojoje Lietuvoje ir visuose Rytprūsiuose beveik nebuvo gyvenviečių, kuriose sovietų kareiviai nebūtų žudę ir kankinę civilių gyventojų, naikinę ir plėšę jų turto. Vyrai buvo žudomi, o moterys – prievartaujamos. Ne visi sovietų karininkai pritarė tokiam savo karių elgesiui, dalis jų piktinosi armijos demoralizavimu ir tokius įvykius laikė Skaityti toliau

Vilniuje ir Klaipėdoje bus paminėtos Tilžės Akto 101-osios metinės (0)

JAV lietuvių plakatas Mažosios Lietuvos susijungimas su Lietuvą

Lapkričio 29 d. 15 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) bus paminėtos Tilžės Akto 101-osios metinės. Minėjime pranešimus skaitys prof. habil. dr. Domas Kaunas „Tilžės Aktas, signatarai ir kas po to“, prof. habil. dr. Dalia Dilytė-Staškevičienė „Kristijonas Donelaitis šiandien“, dr. doc. Žavinta Sidabraitė „Kristijonas Gotlybas Milkus: neatsakyti klausimai“.

Taip pat bus įteikti Kristijono Donelaičio medaliai „Širdings brolau“, skambės M.K.Čiurlionio menų mokyklos 5-6 klasių smuikininkų ansamblio atliekami muzikiniai kūriniai. Skaityti toliau

Visi neabejingi Mažosios Lietuvos likimui kviečiami į sueigą (3)

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Lapkričio 9 d., šeštadienį, 11 val. Mažosios Lietuvos reikalų taryba (MLRT) visus kviečia atvirą savo narių ir Mažosios Lietuvos bičiulių sueigą, kuri įvyks Vilniuje,  Žurnalistų namuose  (Jogailos g. 11, 3 aukštas).

Šioje sueigoje bus aptarti Martyno Mažvydo įamžinimo Ragainėje ir Mažosios Lietuvos herbo klausimai. Į MLRT bus priimti nauji nariai. Kitose sueigose  ketinama aptarti  svarbius Karaliaučiaus srities militarizacijos ir atominės energetikos keliamos grėsmės klausimus. Skaityti toliau

V. Šilas. Kalba Karaliaučiaus krašto žemės vardai (15)

Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (II) | voruta.lt nuotr.

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai), buvo net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje, tačiau išsaugojo senuosius baltiškus žemių ir vandenų vardus. Nors į  žemėlapius įrašyti  vokiškomis galūnėmis, jie nedviprasmiškai liudijo, kad tuos vardus suteikę žmonės nebuvo germanai, o juo labiau, slavai.

Vokietijoje į valdžią atėjusiems nacionalsocialistams (kitaip,  naciams) labai nepatiko, kad Karaliaučiaus krašto vardai rodo vokiečius čia esant ateiviais ir jie griebėsi falsifikacijų. Skaityti toliau

Prieš 75 metus sovietai pradėjo Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą (31)

Sovietiniai okupantai Mažojoje Lietuvoje | Archyvinė nuotr.

Spalio 16 d., trečiadienį, 18 val. Vilniaus mokytojų namuose, Baltojoje salėje vyks vakaras „Protėviai byloja vietų vardais“ skirtas Vietovardžių metams ir Mažosios Lietuvos gyventojų sovietinio genocido 75-osioms metinėms paminėti.

Minėjime kalbės: Karaliaučiaus krašto visuomenės veikėjas, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo vadovas Sigitas Šamborskis, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas. Vakaro nuotaiką skaidrins Vydūno draugijos dainininkės (vadovė Eglė Burkšaitytė) ir Vilniaus Skaityti toliau

Los Andžele atidengtas signataro Mykolo Biržiškos paveikslas (0)

Los Andžele atidengtas signataro Mykolo Biržiškos portretas | urm.lt nuotr.

Spalio 5 dieną, prasidėjus didžiausiai JAV lietuvių bendruomenės šventei, jau 33-ią kartą vykstančioms Los Andželo lietuvių dienoms, atidengta menininkės Jolitos Vaitkutės kurta meno kūrinį, vaizduojantį Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, švietėją ir kultūros veikėją Mykolą Biržišką. Milžiniškas paveikslas puoš lietuviams ypatingą Los Andželo vietą.

Lietuvos generalinio konsulato Los Andžele kvietimu atvykusi J. Vaitkutė ir prodiuseris Silvestras Dikčius rašytinių darbų gausa garsėjančio signataro portretą sukūrė būtent iš raidžių. Dalį jų surinko Los Andželo lietuvių bendruomenė, kita Skaityti toliau

Mažos lietuvininkų tautos reikšmingas įnašas į Europos kultūrą (2)

Pasisako Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas | J. Česnavičiaus nuotr.

Rugsėjo 4 d., po trumpos pertraukos, pasibaigus vasarai, pasidalinti atostogų metu patirtais įspūdžiais ir nuveiktais darbais vėl susirinko Lietuvos žurnalistų sąjungos Pensininkų klubo nariai.

Kaip visada susirinkimą pradėjo klubo pirmininkas įžymus poetas ir žurnalistas Ipolitas Skridla. Skaudu, kad renginį teko pradėti tylos minute pagerbiant klubo gretas palikusius bendražygius istoriką prof. dr. Algimantą Liekį, žurnalistą ir rašytoją Gediminą Skvarnavičių. Visos LŽS ir Pensininkų klubo vardu padėkos raštais buvo pagerbti jubiliatai. Buvo trumpai paminėtas jų nueitas gyvenimo kelias, nuveikti darbai. Skaityti toliau

Klaipėdoje atidengtas paminklas Vydūnui (nuotraukos) (3)

Paminklas Vydūnui Klaipėdoje | V.Kesminės nuotr.

Rugsėjo 1 d., sekmadienį, skvere tarp Bokštų ir Puodžių gatvių atidengtas paminklas vienam žymiausių Mažosios Lietuvos veikėjų, dvasios milžinu vadinamam Vydūnui. Įamžinti Vydūną išskirtinėje erdvėje prireikė 7 metų.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius dar 2012-ųjų pabaigoje pasiūlė uostamiestyje pastatyti paminklą vienam žymiausių XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų – filosofui, rašytojui, žurnalų leidėjui, dramaturgui, režisieriui, kompozitoriui, dirigentui, religijotyrininkui ir mokytojui Vydūnui. Skaityti toliau

„Lietuvos muziejų kelias“ kviečia pažinti slėpiningą Klaipėdos vandenų pasaulį (0)

Klaipedos planas XVII a. | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Liepos 24 d., trečiadienį, 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks renginys „Slėpiningi Klaipėdos vandenys“.

Į „Lietuvos muziejų kelio“ programą įtrauktas renginys „Slėpiningi Klaipėdos vandenys“ skirtas prikelti iš užmaršties po grindiniu slypinčias miesto arterijas. Tam pasirinkta vieta – Vitės kiemelis, ribojamas dviejų Klaipėdos kultūrinių įstaigų – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC). Prieš keletą metų sukūrę viziją šiai vietai suteikti gyvasties ir paversti ją miesto bendruomenės traukos centru, MLIM ir KKKC, pasikvietę dar vieną Skaityti toliau

Seimas įteisino Lietuvos etnografinių regionų ir užsienio lietuvių bendruomenių vėliavas (0)

Miestų ir miestelių vėliavos | akabaltic.lt nuotr.

Gegužės 30 d. Seimas priėmė Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų ir Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymų pataisas (projektai Nr. XIIIP-2587(2), Nr. XIIIP-2588(2), kuriomis nuspręsta įtvirtinti Lietuvos etnografinių regionų vėliavų, miestų, miestelių ir kaimų, užsienio lietuvių bendruomenių vėliavų naudojimo teisinį reguliavimą.

Pagal priimtas pataisas miestų, miestelių ir kaimų vėliavų naudojimo tvarką nustatys savivaldybės taryba, Lietuvos etnografinių regionų (Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos) – Etninės kultūros globos taryba, užsienio valstybių (kraštų) lietuvių bendruomenių – užsienio lietuvių bendruomenių valdymo institucijos, suderinusios su Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba.

Skaityti toliau

Būtina deramai įamžinti Evos Erikos Labutytės-Vanagienės atminimą (2)

Eva Erika Labutytė-Vanagienė | Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Lapkričio 18 d., Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimu: Vilniuje Pilaitės seniūnijoje, viena iš gatvių pavadinta Ievos Labutytės vardu, (tikrasis vardas Eva Erika Labutytė-Vanagienė), taip Vilniaus miesto politikai įamžino vienos iškiliausių ir žinomiausių Mažosios Lietuvos atminimo puoselėtojų ir kūrėjų, dailininkės grafikės, ekslibrių, estampų ir iliustracijų kūrėjos, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkės atminimą.

Įamžindami iškilios asmenybės atminimą, politikai nepasižiūrėjo, net už ką balsuoja ir koks yra iškilios asmenybės tikrasis vardas, o gal įsivėlė tik techninė klaida. Skaityti toliau

A. Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai (46)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Neseniai elektroninėje bibliotekoje paskelbtas prof. dr. Algimanto Liekio 6 tomų veikalas, skirtas pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos darbams, mintims priminti ir įvertinti  šiandienos požiūriu (1 tomas – „Tautos prisikėlimas“, 2 – „Tautos vienybė“, 3 – „Nepriklausomybės pamatai“, 4 – „Tautinė Lietuva“, 5 – „Lietuvos šviesa‘, 6 – „Tautos valia“). Skaitytojų dėmesiui kai kurios ištraukos iš to veikalo, susijusios su Prūsų Lietuva ir galimybėmis atgauti ją, o  taip pat Lenkijos kolonizuotos lietuvių Tautos žemės šiauriau Vyslos.   

Susivilioję lenkiškais blizgučiais Skaityti toliau

Garsus Mažosios Lietuvos tyrėjas, istorikas Algirdas Matulevičius švenčia neeilinę sukaktį (nuotraukos, video) (0)

 Dr. Algirdas Matulevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 10 d. garsiam  istorikui, enciklopedininkui, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojui dr. Algirdui Matulevičiui sukako  80 metų.

A. Matulevičius gimė 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose, Molėtų r. baigė Giedraičių vidurinę mokyklą, besimokydamas laimėjo respublikinį astronomijos konkursą. Tačiau astronomu netapo, baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, studijuodamas buvo fakulteto studentų mokslinės draugijos pirmininkas bei viso universiteto SMD pirmininko pavaduotojas. Skaityti toliau