Žymos archyvas: Mažoji Lietuva

2017-ųjų metų M.L.Rėzos vardo kultūros ir meno premija įteikta Ingei Lukšaitei (0)

2017 – ųjų metų Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija įteikta doc. habil. dr. Ingei Lukšaitei | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.

Sausio 6 d, šeštadienį, Juodkrantės evangelikų – liuteronų bažnyčioje įteikta devintoji Neringos savivaldybės Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos istorijai ir kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą mokslinėje – tiriamojoje veikloje.

Po to, kai Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis įvardijo laureatę ir jai įteikė premiją liudijantį atminimo ženklą, gausiai susirinkusi auditorija žinią palydėjo ilgai netilstančiais plojimais. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos tyrinėtojo dr. Martyno Purvino jubiliejus (1)

Marija ir dr. Martynas Purvinai Rusnėje pristato pirmąją ciklo „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ knygą, 2016 m. birželio 1 d. | Voruta.lt, J. Vercinkevičiaus nuotr.

Šiandien gražų septyniasdešimtmečio jubiliejų pasitinka Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, Pagėgių krašto garbės pilietis, Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, kraštovaizdžio ir urbanistikos vertintojas, pedagogas, publicistas ir enciklopedininkas, ilgametis Architektūros ir statybos instituto Kaune mokslo darbuotojas doc. dr. M. Purvinas.

M. Purvinas 1947 m. gruodžio 13 d. gimė Kaune, garsaus Mažosios Lietuvos veikėjo, botaniko, pelkėtyrininko, pedagogo, Skaityti toliau

Klaipėdoje nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“ (1)

Klaipėdoje nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“ | Rengėjų nuotr.

Spalio 20 d., 17.30 val., Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), bus atidaryta nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“. Renginyje dalyvaus A. Stanevičius, E. Barauskienė, J. Stubraitė, lietuvininkų bendrijos nariai. Klaipėdos krašto dainas atliks Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ (vadovai Jolita ir Alvydas Vozgirdai).

Parodoje matysite Mažosios Lietuvos paveldo objektus, bažnyčias, jų griuvėsius, kapines ir pačius lietuvininkus bei jų papročius. Skaityti toliau

Atidaryta Aleksandro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms skirta paroda (0)

Spalio 16 – lapkričio 17 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia  paroda „Tėvų šalies kelius išmyniau rudenį, žodyno lobių žmonėse vogčia ieškodamas…“ (J. Sakalas, Gimtojo žodžio žynys. Aleksandrui Kuršaičiui atminti), skirta lituanisto, etnografo, žodynininko, leidėjo Aleksandro Teodoro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms paminėti.

„Kol gyvena lietuviškai kalbanti tauta, tol skambės Kuršaičių giminės vardas“ – taip apie kalbininkus Frydrichą ir Aleksandrą Kuršaičius yra pasakęs J. Balčikonis. Aleksandro Kuršaičio indėlis į Lietuvos kultūrą labai reikšmingas. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Kaubojiškos šėlionės Viešvilėje (0)

Kaubojiškos šėlionės Viešvilėje | P. Šimkavičiaus nuotr.

Rugpjūčio 12-osios saulėtą ir karštą dieną, Jurbarko rajono Viešvilės miestelio šventės „Viešvilės salūnas 2017“ nuotaiką pakėlė kaubojiškos šėlionės.

Nuo pat ryto miestelio stadione, pasipuošusiame Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Lietuvos Respublikos, Mažosios Lietuvos ir miestelio vėliavomis, skambėjo kantri, lietuvių liaudies ir kita žinoma muzika. Šventės šerifas kvietė dalyvius stebėti įdomias miestelio jojimo žirgais varžybas, visus norinčius

Skaityti toliau

Regioninė 10-oji folkloro šventė – „Pūsk, vėjuži!“ (0)

Jau rugpjūčio mėnesio 25-27 dienomis, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, įvyks regioninė, dešimtoji, jubiliejinė folkloro šventę „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet, ji skiriama 241-osioms Liudviko Martyno Rėzos ir 120-osioms Augusto Dėvilaičio gimimo metinėms, pagerbiant šias žymias Mažosios Lietuvos asmenybes, žmones, nusipelniusius lietuvių ir lietuvininkų etninei kultūrai, jos gynimui, puoselėjimui, populiarinimui lemiamais mūsų tautai laikmečiais.

Rugpjūčio 25 dieną 20.00 valandą prasmingu įvadu į šventę taps dokumentinis filmas – „Mažoji Lietuva“, kurį bendruomenei ir svečiams pristatys jo autorius – Justinas Lingys ir filmo prodiuseris – Algirdas Žvinakevičius.

Rugpjūčio 26 dieną nuo 10.00 valandos ryto, Juodkrantės marių krantinėje, ties Raganų kalnu, šurmuliuos tautodailės ir kulinarinio paveldo mugė, savo spalvomis ir kvapais užbursianti kiekvieną čia atėjusį.

Juodkrantėje vyks 10-oji folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ | Rengėjų nuotr.

Šią pagrindinę „Pūsk, vėjuži!“ šventės dieną, 10.00 valandą, pradžia įvyks ties Liudviko Rėzos kultūros centru prie L. M. Rėzos paminklo, kur iškilmingą šventės atidarymą įprasmins Lietuvos regionų – „Vėjų sodai“. Jo metu pasirodymu – vėju prisistatys šventėje dalyvaujantys ansambliai iš užsienio ir Lietuvos regionų. Šių metų šventėje dalyvaus folkloro ansambliai: „Aldai“ (Kaunas), „Altonė“ (Kauno raj., Zapyškis), „Aušrinė“ (Juodkrantė), „Giedružė“ (Nida), „Kupolė“ (Kaunas), „Liktužė“ (Kaunas), „Lygaudė“ (VDU“ Rasos“ gimnazija, Kaunas), „Malūnėlis“ (Krasnoznamenskas (Lazdynų) raj. Dobrovolskas (Pilkalnis) Rusija), „Ramytė“ (Šilutė), „Savingė“ (Širvintų raj. Gelvonai), „Viešia“ (Neveronys).

13.00 valandą, marių krantinėje, šventės vedėja Vaida Galinskienė pakvies į pagrindinius „Pūsk, vėjuži!“ renginius – „Ko neužpustė laiko vėjai“; jų metu savo programas atliks etnografiniai ansambliai, vyks pažintis su regioniniais tautiniais kostiumais bei senąja baltų I – XIV a. apranga. Etnografinių ansamblių pasirodymo metu, vyks sumanymas – „Grūdėtoji Lietuva“, kurios metu, į Lietuvos žemėlapio kontūrus, bus beriami javai, vyraujantys etnografiniame regione, kolektyvai dalinsis savo regionų kulinarinėmis įdomybėmis.

Juodkrantėje vyks 10-oji folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ | Rengėjų nuotr.

Krantinėje veiks šeimų pamėgtas, įprastu tapęs – „Žvejo kiemas“, kuriame galėsite susipažinti ir čia pat pabandyti pasidirbdinti vėtrungę, papuošti lininį maišelį, vyti juostas, minkyti molinukus, megzti tinklus, panaudoti žolynus darbeliams, išmokti pasigaminti rankų darbo muilą, įsitraukti į senovinius žaidimus. Ant laužo bus kepama žuvis, bus galima palyginti jų skonius, čia bus verdama žuvienė, kurios bus galima paskanauti prieš vėl pasineriant į šventės sūkurį.

14.00 val., žingeidžius ir besidominčius pamario istorija, į Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčią pakvies – KU BRIAI doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, bus skaitoma patraukli paskaita – „Du marių krantai – du gyvenimo modeliai (19 a. pab.-20 a. pr.)“. 15.00 val., kūrybingi ir veiklūs mažieji bei suaugusieji, bus kviečiami į Raganų kalną, kur kartu su Liudviko Rėzos kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininku A. Balna, pasiners į magišką sakmių ir pasakų pasaulį.

Nuo 16.00 val. marių krantinėje svečiai rinksis į I-XIV a. baltų archeologinių kostiumų vaidybinį pristatymą, kurio metu, iš drabužių kūrėjos, Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės poskyrio vyriausios specialistės Danutės Keturakienės, daug sužinosime apie šios aprangos ypatybes, atskiras dalis ir paskirtį. Pristatymą pratęs „Baltų raštai“ įkūrėja Aurelija Bagdonavičienė, ji pristatys rinkinį – „Baltų vėjų audimai“, kurioje šiuolaikiniame lininiame drabužyje matysis netikėtai įkūnyti senieji baltų simboliai, vyks supažindinimas su šiuose ženkluose paslėptomis prasmėmis. Šios renginio dalys ypač tinka minint 2017-uosius – Tautinio kostiumo ir Piliakalnių metus.

Vakarop, nuo 18.30 val., sava folkloro interpretacija, visus maloniai stebins VDU „Rasos“ gimnazijos folkloro grupė – „Lygaudė“ ir Kauno folkloro muzikinė grupė – „Aldai“.

Šventės pabaigoje, visus jaunus ir nepamiršusius jaunystės kvies vakaronė – „Šok, broluži!“, kurioje bus galima ir save parodyti, ir bičiuliu pasidžiaugti, ir draugą ar draugę susirasti.

Rugpjūčio 27 diena, skirta visiems prieš paliekant svetingą Juodkrantės vėjų krantą, susirasti lauktuvių, įsigyti šventę primenantį suvenyrą, pasistiprinti prieš kelionę ar tiesiog dar kartą pajusti paskutinę vasaros spalvų ir skonių paletę, tautodailės ir kulinarinio paveldo mugėje.

Juodkrantėje įvyks 10-oji folkloro šventė – „Pūsk, vėjuži!“ (0)

Juodkrantėje vyks 10-oji folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ | Rengėjų nuotr.

Jau rugpjūčio mėnesio 25-27 dienomis, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, įvyks regioninė, dešimtoji, jubiliejinė folkloro šventę „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet, ji skiriama 241-osioms Liudviko Martyno Rėzos ir 120-osioms Augusto Dėvilaičio gimimo metinėms, pagerbiant šias žymias Mažosios Lietuvos asmenybes, žmones, nusipelniusius lietuvių ir lietuvininkų etninei kultūrai, jos gynimui, puoselėjimui, populiarinimui lemiamais mūsų tautai laikmečiais.

Rugpjūčio 25 dieną 20.00 valandą prasmingu įvadu į šventę taps dokumentinis filmas – „Mažoji Lietuva“, Skaityti toliau

V. Šilas. 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto priešistorė (0)

A. Matulevičius, MLRT atssakingoji sekretorė B. Kurgonienė, MLRT pirmininkas V. Šilas | J. Česnavičiaus nuotr.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, tikrai verta atsigręžti ne tik į Vasario 16-osios signatarus, bet ir jų brandos kelio genezę. Taigi ir į ankstyvąją lietuvių tautinio atgimimo žiniasklaidą. Pirmiausia, į Aušros ir Varpo žurnalus. Jų tematiką nagrinėjo literatūrologai Adolfas Sprindys, Irena  Kostkevičiūtė, literatas Juozas Tumas, kalbininkas Arnoldas Piročkinas, istorikai Vytautas Merkys, Rimantas Vėbra, bibliografas Vaclovas Biržiška, knygotyrininkas Domas Kaunas ir kiti. Savo skelbtuose prisiminimuose apie Aušrą ir Varpą kalbėjo ir juose rašę aušrininkai dr. Jonas Basanavičius, Martynas Jankus, Jonas Šliupas. Skaityti toliau

M. Purvinas. Kas atsakys už Mažosios Lietuvos paveldo sunaikinimą? (40)

Kas atsakys už Mažosios Lietuvos paveldo sunaikinimą? | V. Raupelio nuotr.

Rumšiškių Liaudies buities muziejuje (LBM) skandalingai sudegus vienintelei sodybai iš Mažosios Lietuvos, žiniasklaida platina įvairių veikėjų pasiteisinimus. Nurodoma juokingai menka nuostolių suma – esą labai pigiai ir greitai bus galima pastatyti kokią nors autentiškų pastatų imitaciją.

Taip kada nors praganiusieji kokį M.K.Čiurlionio paveikslą galės teisintis, kad nieko baisaus neįvykę – kas nors galėsiąs jo vietoje nebrangiai nupaišyti dar geresnį kūrinį.

Skaityti toliau

Pagerbtas Tilžės Akto signataras Jurgis Arnašis (nuotraukos) (0)

Renginio akimirkos | Jono Česnavičiaus nuotr

Kasdien artėja lemtingų Lietuvai 1918-ųjų metų dienų sukaktys. Vasario 16-osios, kai Didžioji Lietuva paskelbė atsiskirianti nuo valstybinių ryšių, kurie ją siejo su Rusija ir Lenkija. Su Vasario 16-tąja politiškai sietina ir Lapkričio 30-oji. Tuomet Mažoji Lietuva Tilžės Aktu deklaravo tvirtą siekį pasitraukti iš Vokietijos imperijos ir susijungti su Didžiąja Lietuva. Š. m. rugpjūčio 1-ąją buvo atidengta atminimo lenta Mažosios Lietuvos žurnalistui, „Tilžės keleivio“, „Pajūrio sargo“ ir kitų spaudos leidinių redaktoriui, lietuviškos spaudos platintojui, Lietuvių literatūros draugijos nariui, komiteto Kristijono Donelaičio paminklui statyti ant Rambyno kalno nariui ir, pabrėžtina, Skaityti toliau

XIV Tarptautinė tradicinių šokių vasaros stovykla (0)

2017 08 02-2017 08 06 DrevernaXIV Tarptautinė tradicinių šokių vasaros stovykla, tema „Mėnuo saulužę vedė“, šiemet keliasi į Mažąją Lietuvą – vienintelį regioną, kuriame dar nebuvo surengta.
Drevernoje įsikūrusioje sodyboje „Strykis“ pažindinsimės su Mažosios Lietuvos choreografiniu, žaidybiniu ir muzikiniu folkloru, vyriškų ir moteriškų šokių ypatybėmis, tradiciniais amatais, papročiais ir pasaulėjauta.
Vakaronėse gros Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos tradicinių šokių klubų muzikantai. Planuojame sulaukti svečių iš Norvegijos bei Austrijos.
Registracija į stovyklą prasidės gegužės mėnesį, laukite naujienų 🙂
XIII Tarptautinės tradicinių šokių vasaros stovyklos paskutinė polka
XII Tarptautinės tradicinių šokių vasaros stovyklos paskutinė polka

XI Tarptautinės tradicinių šokių vasaros stovyklos paskutinė polka

Nuoroda į renginį soc.tinkle Facebook: https://www.facebook.com/events/1638281396196984/2017 08 022017 08 032017 08 042017 08 052017 08 06Dreverna1

Esperantininkui žurnalistui Vytautui Šilui – 80 metų! (0)

Vytautas Šilas | R. Stankevičiūtės nuotr.

Vytautas Povilas Šilas jau seniai yra tarsi gyva legenda ir, galbūt, toks ir atrodo mažai pažįstantiems jį. Tiek talentų viename žmoguje: jis yra išskirtinis organizatorius, straipsnių ir knygų autorius, dainų tekstų vertėjas ir kūrėjas, radijo mėgėjas ir keliautojas, dainininkas ir gitaristas…Ir tuo pačiu metu savas, paprastas, kuklus, draugiškas ir, nepaisant solidaus amžiaus (80 metų jam sueis birželio 29 dieną), kupinas jaunatviško entuziazmo ir energijos.

Vytautas gali būti vadinamas tikru vilniečiu, nors jis gimė Šiauliuose (1937 m. birželio 29 d.), Skaityti toliau

Klaipėdoje švenčiamas Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 90-metis (0)

Lietuvos vakarų krašo dainų šventė minės 90-metį | E. Jankausko nuotr.

Birželio mėn. 10 d. Klaipėdoje prasidėjo tradicinė Lietuvos vakarų krašto dainų šventė, skirta Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 90-mečiui. Nors šventės  pagrindinis koncertas vyks sekmadienį, visą šeštadienį uostamiesčio centre šventės dalyviai dainavo ir šoko, taip linksmindami miestiečius ir kviesdami birželio 11 d. į Vasaros estradą.

Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ iniciatyva rengiama šventė sulaukė pritarimo ir paramos iš Klaipėdos miesto savivaldybės, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos chorų sąjungos. Skaityti toliau

Atidaromoje parodoje lietuvių tradicinių ir tautinių drabužių atspindžiai dailininkų kūryboje (0)

Lietuviu XIX a. tradiciniai drabuziai. Fot. Tomas Kapocius

Gegužės 11 d., ketvirtadienį, 17 val. Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24) Lietuvos dailės muziejus atidaro parodą „Lietuvių tradiciniai ir tautiniai drabužiai: tekstilė, grafika, tapyba“ (veiks iki lapkričio 5 d.). Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorės Dalia Bernotaitė-Beliauskienė ir Rima Rutkauskienė, folkloro ansamblis „Ūla“ – vadovė Janina Bukantaitė. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūnas ir jo veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (4)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Po metų švęsime Vydūno gimimo 150-metį. Ta proga didžiai jį pagerbsime valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, o ši parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Ją įgyvendinus, galėsime skaityti naujai išleistus Vydūno raštų tomus, leidinius apie jį, įstabųjį kūrėją pagerbsime prie jam iškilusių paminklų, regėsime jo vardu pavadintas gatves, alėjas, bibliotekas, būsime aplankę sukaktuvines parodas, būsime pabuvoję iškilminguose minėjimuose, koncertuose, spektakliuose, konferencijose. Programa jau pradedama vykdyti dabar. Skaityti toliau

V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla (15)

Londone išleisto Prūsijos karalystės 1799 m. žemėlapio iškarpa su užrašu „LITTLE LITHUANIA“ – Mažoji Lietuva

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Svarbu, kad tie vardai visada būtų gyvi. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai) išbuvę net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje (Kryžiuočių ordino Prūsijos valstybė, Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Veimaro respublika) išsaugojo savo senuosius baltiškus (lietuvių ir prūsų) žemių ir vandenų vardus – iki pat Trečiojo Reicho laikmečio. Klaipėdos krašto vardai yra gyvi iki šiol, deja, to negalima teigti apie senuosius Karaliaučiaus krašto vardus. Skaityti toliau

Kelionė laiku su knyga (0)

Vasario 16 d. 13 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) organizuojamas renginys „Kelionė laiku su knyga“. Jo metu vyks naujos ekspozicijos „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto knyga“ atidarymas bei leidinio „Lietuvos vėliavą iškėlus“ pristatymas.

Apie ekspoziciją

Naujai įrengtoje muziejaus ekspozicijoje lankytojai galės susipažinti su knygos ir raštijos kultūra Mažojoje Lietuvoje. Pirmenybė čia teikiama rankraščiams ir spaudiniams lietuvių kalba, kurie simbolizuoja krašto lietuviškumą, atminties paveldo svarbą: Biblijos, katekizmai, maldaknygės, giesmynai, pamokslų knygos, literatūros, lietuvių kalbos ir tautosakos darbai, spaudos draudimo laikotarpiu Mažojoje Lietuvoje spausdinti ir į Didžiąją Lietuvą gabenti spaudiniai. Ypatingas dėmesys skiriamas Klaipėdos krašte (Klaipėdoje, Šilutėje, Priekulėje, Bitėnuose) spausdintiems leidiniams bei jų autoriams. Eksponuojami ir svarbiausi Mažosios Lietuvos tematikai skirti leidiniai vokiečių kalba bei Klaipėdos krašte gimusių ar jame gyvenusių žymiausių autorių E. Wicherto, H. Sudermanno, J. Sembritzkio ir kt. kūriniai. Lankytojams taip pat bus pristatomi seniausi muziejuje saugomi XVI–XVII a. spaudiniai, unikalus Klaipėdos apskrities Dieglių kaimo mokytojo Gerulio istorijos bei gamtos mokslų konspektas, rašytas 1816–1817 m. lietuvių kalba ir kt.

Akcinės bendrovės „Rytas“ knygynas. XX a. 4 dešimtmetis

 

 

Apie leidinį

Knyga „Lietuvos vėliavą iškėlus“ – tai leidinys apie Žemės banko Klaipėdos skyriaus direktoriaus Petro Šerno (1897–1988) ir jo šeimos gyvenimą, aktyvią profesinę bei visuomeninę veiklą. 1927 m. P. Šernas buvo paskirtas Žemės banko įgaliotiniu Klaipėdoje. 1931 m. įsteigus banko skyrių paskirtas jo direktoriumi ir ėjo šias pareigas iki Klaipėdos krašto aneksijos 1939 m. Jam vadovaujant Žemės bankas tapo vienu didžiausiu Klaipėdos krašte. 1941 m. P. Šernas kartu su šeima buvo nacių ištremtas į Karaliaučių, 1943 m. – į Dresdeną. Pasibaigus karui atsidūrė Vokietijoje, Groshezepės (Gross Hesepe) perkeltųjų asmenų stovykloje. Nuo 1949 m. su šeima gyveno Kanadoje, Toronte. Leidinyje pateikiamos įvairios fotografijos, dokumentai, taip pat P. Šerno dukros Irenos Šernaitės-Meiklejohn surinkta medžiaga apie Toronto lietuvių bendruomenės veiklą. Knygos pristatyme dalyvaus prof. dr. V. Vareikis, doc. dr. S. Pocytė.

Kviečiame dalyvauti!

Pagarbiai

Odeta Blagnytė, muziejininkė vadybininkė
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda
Tel. (8 46) 410 527
el. p. info@mlimuziejus.lt
www.mlimuziejus.lt
Klaipėda 2017

M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (II) (1)

Tilžė | commons.wikimedia.org nuotr.

Tęsinys. Pirmą dalį skaitykite ČIA.

Jau antrą dešimtmetį siekiant vėl atkurti Rusijos imperiją (po 1917 m. Spalio perversmo gavusią Sovietų Sąjungos vardą), tam kuriamos ir esą „mokslinės“ prielaidos, turinčios pateisinti naujų teritorijų užgrobimą ar užimtų plotų valdymą. Taip 2014 m. aneksuojant Krymą, jis vadintas sakraline Rusijos žeme – mat vienoje pusiasalio gyvenvietėje Bizantijos dvasininkai kažkada pakrikštiję Kijevo (dabartinės Ukrainos) kunigaikštį. Politiniams propagandistams visai nerūpėjo, kad prieš kelioliką Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – „Kelionė laiku su knyga“ (0)

AB „Rytas“ knygynas XX a. 4 deš. | Rengėjų nuotr.

Vasario 16 d. 13 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks renginys „Kelionė laiku su knyga“. Jame bus atidaryta nauja muziejaus ekspozicija „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto knyga“ bei pristatytas leidinys „Lietuvos vėliavą iškėlus“.

Naujai įrengtoje muziejaus ekspozicijoje lankytojai galės susipažinti su knygos ir raštijos kultūra Mažojoje Lietuvoje. Pirmenybė čia teikiama rankraščiams ir spaudiniams lietuvių Skaityti toliau

J. Užurka. Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus: faktai, dokumentai (9)

Potsdamo konferencijos dalyviai ir jų pagrindiniai patarėjai. Sėdi (iš kairės į dešinę): Klementas Etlas, Haris Trumenas, Stalinas. Stovi: admirolas Viljamas Lihis, Ernestas Bevinas, Džeimsas Byrnsas, Viačeslavas Molotovas | wikipedia.org nuotr.

I. Krauju ir ugnimi per rytprūsių žemes

Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse ir kokią reikšmę turėjo Potsdamo konferencijai?

Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais Skaityti toliau

Istorikė N. Strakauskaitė kviečia prisiminti „Užmirštąjį Rėzą“ (0)

Doc. dr. Nijolė Starkauskaitė_briai.ku.lt

Vasario 7 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks istorikės doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Užmirštasis Rėza“ ir Prūsijos lietuvių etninės tradicijos prezentacijos XIX – XX a. sandūroje“.

Liudviko Rėzos išleisto pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio (1825 m.) pažadintas interesas lietuvininkų etninei tradicijai neblėso per visą XIX amžių, tačiau Rytų Prūsijos kultūros veikėjai rašę apie Prūsijos Lietuvos (Mažosios Lietuvos) Skaityti toliau

Po Rambyno regioninį parką jau galima keliauti interaktyviai (0)

N.Levkovskajos nuotr.

Rambyno regioninio parko direkcija baigė įgyvendinti Lietuvos Kultūros tarybos dalinai finansuotą projektą „Mažosios Lietuvos paveldo vertybių aktualizavimas ir sklaida sukuriant Rambyno regioninio parko istorijos ir kultūros paveldo objektų interaktyvų erdvės modulį“ .

Vaizdo, garso ir kitų efektų pagalba supažindinama su Rambyno apylinkėmis nuo seniausių mums žinomų laikų (skalvių genties) iki mūsų dienų. Interaktyvioje erdvėje sukurtame Rambyno regioninio parko apylinkių žemėlapyje pateikiami trys pagrindiniai Skaityti toliau

Dailininkui R. Borisovui Neringoje įteikta L. Rėzos premija (video) (0)

R. Borisovas | soc. tinklų nuotr.

Juodkrantėje, minint tautosakininko Liudviko Rėzos 241-ąsios gimimo metines, įteikta aštuntoji L. Rėzos kultūros ir meno premija, kuri skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą veiklą.

Premija šiemet teko dailininkui Romanui Borisovui.

Premija dailininkui skirta atsižvelgus į Liudviko Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) siūlymą. Kuratoriumas įvertino dailininko indėlį garsinant Kuršių neriją ir Mažąją Lietuvą, puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Skaityti toliau

M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (I) (12)

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės.

Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas 2012 m. paskelbė didelį rašinį apie „vaizduotės regioną“ – esą lietuvių prasimanytą Mažąją Lietuvą. Smerkdamas lietuvininkų atminimą ginančius žmones, jis teigia: „… šios grupės palaiko mitą aukos, kurios kultūrą buvo pasikėsinta išnaikinti, žinoma, teigdamos, kad aktyviausiai šia linkme veikta sovietmečiu. Sovietmetis Skaityti toliau

Bus įteikta aštuntoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija (0)

Dailininkas Romanas Borisovas |be.com nuotr.youtu

Sausio 7-ąją,  šeštadienį, Juodkrantėje bus minimos Martyno Liudviko Rėzos 241-osios gimimo metinės. Iškilmių metu bus įteikta aštuntoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija, teikiama už Kuršių nerijai reikšmingą veiklą.

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu premija skirta dailininkui Romanui Borisovui, kurio 39 metų profesionalaus menininko kūrybą lydi per 700 akvarelės technikos darbų.

Premija dailininkui skirta atsižvelgus į Liudviko Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) siūlymą. Kuratoriumas įvertino dailininko indėlį garsinant Kuršių neriją ir Mažąją Lietuvą, puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Skaityti toliau

V. Šilas. Testamentinis lietuvnininkų aktas (18)

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

I pasaulinis karas dar tęsėsi kai 1918 m. sausio 18 d. JAV prezidentas Tomas Vilsonas paskelbė Tautų apsisprendimo teisės Deklaraciją kaip svarbiausią principą taikingam pokario gyvenimui. Lapkričio mėnesį keturios karo išsekintos imperijos – Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Rusijos ir Osmanų beviltiškai žlugo. Vokietiją pribaigė lapkričio 9 d.  įvykusi socialistinė revoliucija, nuvertusi imperatorių Vilhelmą II. Pagaliau, lapkričio 11 d. Vokietija kapituliavo, pasirašiusi su Antantės valstybėmis Kompjeno (pranc. Compiègne) paliaubas. Skaityti toliau

Platelių dvaro svirne atidaroma paroda „Langai – namų akys“ (0)

langas-dzukijos-nacionaliniame-parke_o-drobelienes-nuotr

Lapkričio 29 d. 13.30 val. vyks parodos „Langai – namų akys“ atidarymas Platelių dvaro svirne. Parodoje bus pristatomos visų Lietuvos regionų langų, langinių ir verandų (gonkų) nuotraukos.

Paroda veiks nuo  lapkričio 29 d. iki gruodžio 25 d.
Ši foto paroda, skirta pamatyti vieną gražiausių architektūros bruožų – langų, langinių ir verandų (gonkų) – puošybą, kuri bene sparčiausiai nyksta visuose Lietuvos regionuose. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūno sugrįžimas ir Mažosios Lietuvos panteono tapsmas (2)

Bitėnų kapinės | wikipedia.org nuotr.

1991-ji Lietuvos istorijon įrašyti kaip ypatingi. Jų pradžioje buvo patikrintas tautos pasiryžimas laisvei. Šį kartą tam patikrinimui prireikė skaudžios kraujo aukos. Šimtai tūkstančių be jokios dvejonės tai aukai pasiūlė savo gyvybes. Likimas iš tų šimtų tūkstančių pasirinko vieną seserį ir trylika brolių. Beveik visi kaip vienas sakėme laisvei „Taip“ vasario 9-ąją. Su tuo žodžiu lūpose į kapus lydėjome ir liepos 31-osios aukas. Dvasios stiprybė laimėjo, auka buvo priimta, ir, baigiantis rugpjūčiui, skausmo ašaras pakeitė iškentėto džiaugsmo ašaros. Iškentėtąjį laisvės žiburį paėmėme į savo pačių rankas..

Laisve alsuoti pradėjusią Lietuvą  lyg žaibas nušvietė dar vienas ypač svarbus tų pačių Skaityti toliau

Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena (0)

Mažosios Lietuvos genocidas | V. Žuravliovo nuotr.

Spalio 16 d. minime Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną.

Sovietams įsiveržus į Mažąją Lietuvą 1944 m. rudenį prasidėjo iki tol neregėtų mastų vietos gyventojų genocidas ir daugelį tūkstantmečių besivysčiusios šio krašto kultūros galutinis sunaikinimas. 1944–1949 metais pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje – Karaliaučiaus krašte Kremliaus nurodymu buvo įvykdytos per 300 tūkst. civilių gyventojų (iš jų apie 130 tūkst. lietuvių kilmės) žvėriškos žudynės. Po raudonosios armijos teroro, koncentracijos stovyklų ir getų, sudarytų nepakeliamų sąlygų, bado ir ligų išgyvenę vokiečiai ir lietuvininkai – maždaug 102 tūkstančiai žmonių buvo ištremti į Vokietiją. Skaityti toliau

Bus pristatyta M. Purvino knyga „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ (0)

Martynas Ir Marija Purvinai | voruta.lt nuotr.

Birželio 7 d. 18 val. Vilniuje, VšĮ „Rašytojų klube“ (K. Sirvydo g. 6) vyks doc. dr. Martyno Purvino knygos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ (I knyga) pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos autorius doc. dr. Martynas Purvinas ir arch. Marija Purvinienė, knygos redaktorė Irma Stadalnykaitė, VšĮ „Vorutos“ fondo ir „Vorutos“ laikraščio steigėjas, leidėjas ir vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius.

M. Purvinas yra Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, kraštovaizdžio ir Skaityti toliau