Rugsėjo 14 d. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, kartu su tvirta Europos Komisijos parama, toliau kryptingai žengia įgyvendindamos strateginį viso regiono energetinio saugumo projektą – Baltijos šalių elektros tinklų suderinamumą su kontinentine Europa.
Penktadienį Briuselyje pritarta techniniam Baltijos šalių sutartiems veiksmams ir uždegta žalia šviesa Lenkijos ir Baltijos šalių sistemų operatoriams teikti paraišką dėl Europinės kontinentinės elektros tinklų zonos išplėtimo. Skaityti toliau
Liepos 6 dieną, pažymint Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną Lietuvos atstovybės subūrė užsienyje gyvenančius lietuvius „Tautiškos giesmės“ giedojimui.
Tbilisyje lietuviai „Tautišką giesmę“ sugiedojo Valstybės dienos išvakarėse. Prie Ambasados Sakartvele darbuotojų ir bendruomenės prisijungė ir kartvelai studentai, kurie Sakartvele mokosi lietuvių kalbos.
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Lietuvos ambasadoje Rusijoje surengtas iškilmingas „Tautiškos giesmės“ giedojimas, suvienijęs Maskvoje gyvenančius lietuvius. Skaityti toliau
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kovo 5 d. priėmusi Krymo totorių lyderius, pareiškė, kad Rusija yra atsakinga už stipriai blogėjančią Krymo totorių padėtį, šiurkščius jų teisių pažeidimus, nuolatinį persekiojimą, prievartinę rusifikaciją, žodžio, spaudos ir religijos laisvės suvaržymus. „Vorutos“ apžvalgininko Česlovo Iškausko komentaras.
Krymo aneksija 2014-ųjų kovą buvo suplyšusiais lopais sulopyta avantiūra, kuri sudavė smūgį pačiai Maskvai ir Rusijos lyderiui V. Putinui, bet kartu ir Krymo totorių bendruomenei. Skaityti toliau
Kovo 15-16 dienomis, po metų pertraukos į Vilnių sugrįžtantis Maskvos J. Vachtangovo teatras, Lietuvos žiurovams pristatys naujausią režisieriaus Rimo Tumino spektaklį – „Edipas karalius“.
Režisieriaus Rimo Tumino „Karalius Edipas“ – tikrasis žmogaus heroizmas ir tylūs klausimai žiurovui: „Ar šiandien egzistuoja žmogiškasis orumas? Ar dažnas jis yra mūsų pasirinkimuose?“
Pagal Sofoklio pjesę „Edipas karalius“ pastatytas spektaklis yra jungtinis Maskvos Vachtangovo ir Nacionalinio Graikijos Atėnų teatro projektas. Skaityti toliau
„Atlikti praktiką kitoje šalyje – savotiškas iššūkis, savo galimybių išbandymas, duodantis labai daug geros patirties ir paliekantis neišdildomus įspūdžius“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Taikomosios fizikos ir pedagogikos studijų ketvirto kurso studentė Virginija Japertaitė, atlikusi tarptautinę praktiką Maskvos Jurgio Baltrušaičio vidurinėje mokykloje.
Mokykla išsiskiria tuo, kad joje dėstoma lietuvių kalba ir puoselėjamos lietuviškos tradicijos. Įvairių talentų turinčiai studentei joje teko ne tik dėstyti skirtingus dalykus, bet ir dirbti individualiai su mokiniais, Skaityti toliau
Gruodžio 14 d. režisieriaus Audriaus Juzėno filmas „Ekskursantė“ apie tremtį Sibire parodytas Lietuvos Respublikos ambasadoje Maskvoje.
Ambasadorius Remigijus Motuzas, kreipdamasis į filmo peržiūrą susirinkusius lietuvių bendruomenės narius, lietuvišku kinu bei istorinės atminties įamžinimu Rusijoje besidominčius svečius, pasidalino ir savo giminių, ištemtų į Sibirą, istorija. Ambasadorius pabrėžė, kad trėmimai palietė beveik kiekvieną Lietuvos šeimą.
Į filmo pristatymą atvykęs filmo režisierius Audrius Juzėnas teigė sulaukęs teigiamų atsiliepimų apie filmą iš Rusijos žiūrovų, nes filmo tematika artima Rusijos auditorijai, jame vaidina daug garsių rusų aktorių. Filmas yra gavęs prestižinį Rusijos kino akademijos apdovanojimą „NIKA“. Skaityti toliau
Įžanga
„Begalinėje daugybėje atvejų įžanga yra kažkas tarp užstalės sveikinimų ir kalbų prie kapo duobės, todėl ji sklidina neatsakingiausių pervertinimų, kuriuos nepatiklus skaitytojas priima kaip žanrinį sąlygotumą“. Taip kažkada rašė Ch. L. Borchesas (Borges). Tad, kaip žanrinį sąlygotumą kūrybinėje užstalėje ar prie kūrybinio kapo duobės prašyčiau priimti ir mano samprotavimus apie rašytojo, scenaristo, dramaturgo, režisieriaus ir (širdyje tikiu) net poeto kūrybos vertinimą, kaip naudingus pamokymus jauniems, pripažinimo siekiantiems, talentams. Kas yra Jis? Skaityti toliau
Šiandien, penktadienį, Kauno „Žalgiris“ žaidė antrasias Eurolygos rungtynes su Maskvos srities „Chimki“ krepšininkais ir pralaimėjo 77:85 (15:21, 21:25, 17:17, 24:22). Ir nors nuostabiai žaidęs Paulius Jankūnas rezultatyviausių Eurolygos žaidėjų sąraše pakilo į 8-ą vietą, tačiau tai neišgelbėjo kauniečių nuo pirmo pralaimėjimo išvykoje.
Pirmajame Eurolygos etape Serbijos Skaityti toliau
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO), rengdama karines pratybas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, aiškiai praneša, kad treniruojasi apginti nuo Rusijos Suvalkų koridorių, o Maskva, nors dar prieš mėnesį privalėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai atskleisti didelio masto manevrų prie NATO rytinių sienų tikslus, slepia tikruosius savo kėslus. Ar iki rugsėjo 20 dienos Baltarusijoje ir Karaliaučiuje vyksiančios pratybos „Vakarai 2017“ (Zapad 2017) skirtos „vidaus vartojimui“ – padidinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino reitingus, nes šios šalies ekonomika smarkiai šlubuoja? Skaityti toliau
Maskvoje rugpjūčio 25 d. iš ekspedicijos po Komiją grįžtančius jos narius pasitiko Lietuvos diplomatai Rusijoje.
Iš Vorkutos į Maskvą traukiniu grįžusią dvylikos asmenų grupę sutikęs Lietuvos ambasados Rusijoje ministras patarėjas Giedrius Galkauskas pasveikino prieš dvylika dienų į tolimąją Komiją išlydėtos ekspedicijos dalyvius su sėkmingai atlikta misija. Skaityti toliau
Netoli Maskvos esančiame Žukovskio mieste liepos 21 dieną buvo atidengta memorialinė lenta žinomam lakūnui bandytojui ir kosmonautui bandytojui lietuviui Rimantui Stankevičiui.
Memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje Remigijus Motuzas, Rimanto Stankevičiaus artimieji, žymūs lakūnai, Rusijos valstybinių institucijų, aviacijos įmonių ir universitetų atstovai.
Birželio 12 d. Rusijoje į dešimtis miestų gatvių išėjo tūkstančiai demonstrantų. Juos į valdžios demonstracijas prieš korupciją sukvietė vienas iš opozicijos lyderių Aleksejus Navalnas.
Protesto akcijos nuvilnijo visoje Rusijoje. Policija suėmė daug protestuotojų tiek valdžios sankcionuotuose tiek ir nesankcionuotuose mitinguose. Daug protestuotojų buvo suimti. Duomenys apie suimtųjų skaičių žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose smarkiai įvairuoja. „Radio svoboda“
Balandžio 2 d. Maskvoje žmonės rinkosi į protesto akcijas reikalauti prieš savaitę sulaikytų protestuotojų paleidimo. Tačiau policija siekdama užkirsti kelią nesankcionuotiems mitingams Maskvos centre sulaikė apie 40 žmonių. Daugiausia protestuotojų sulaikyta Triumfalnaja aikštėje.
Policija užblokavo prieigas prie Raudonosios aikštės. Žmonės buvo praleidžiami tik po policijos patikrinimo ir apžiūros metalo detektoriais. Skaityti toliau
Kovo 26 d. Rusijoje nuvilnijo masiniai protesto mitingai prieš korupciją. Protestai vyko 97 miestuose, į gatves išėjo šimtai tūkstančių piliečių, ir labai daug jaunimo. Juos slopino milicijos ir OMON daliniai.
Maskvoje, kurios valdžia rengti demonstracijos neleido, sulaikyta virš 600 žmonių, tarp jų ir mitingo rengėjas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas.
Novosibirske mitinge dalyvavo apie 2 000 žmonių. Krasnojarske bei Omske protestavo maždaug 1 500, Vladivostoke Rusijos Tolimuosiuose Rytuose apie 700. Skaityti toliau
Rusijos opozicija Maskvos centre surengė demonstraciją užpernai nužudytam opozicijos lyderiui Borisui Nemcovui atminti.
Prieš du metus 2015-ųjų vasario 27 d. tuometinis Rusijos opozicijos lyderis B. Nemcovas buvo nušautas šalia Kremliaus. Žmogžudystė buvo įvykdyta B. Nemcovui ruošiantis paviešinti ataskaitą apie Rusijos karinių pajėgų dalyvavimą karo veiksmuose Rytų Ukrainoje. B. Nemcovo bendražygių teigimu, šia žmogžudyste buvo siekta įbauginti opoziciją. Skaityti toliau
Vasario 2 dieną Prancūzijos kultūros institute Maskvoje atidaryta unikali vieno žymiausių Lietuvos fotografų Antano Sutkaus darbų paroda, kurioje įamžintas dviejų garsių prancūzų – filosofo-egzistencialisto Žano Polio Sartro (Jean-Paul Sartre) ir rašytojos Simonos de Bovuar (Simone de Beauvoir) – apsilankymas Lietuvoje 1965 metais.
Parodą, parengtą bendromis Lietuvos ir Prancūzijos atstovybių Rusijoje pastangomis, atidarė Lietuvos ambasadorius Remigijus Motuzas ir Prancūzijos ambasadorius Skaityti toliau
Lietuva turi net keletą Nepriklausomybės dienų.
Taip jau susiklostė mūsų XX amžiaus istorija, kad vieną kartą Nepriklausomybę skelbėme 1918 metų vasario 16 dieną. Nepriklausomybės atstatymą deklaravome, tiesa, neįtvirtinome 1941 metų birželio 23 dieną. Todėl jos nešvenčiame.
Dar kartą Nepriklausomybę paskelbėme 1990 metų kovo 11 dieną. Tačiau reikėjo kilti į kovą, kad tądien paskelbtą Nepriklausomybę įtvirtintume 1991 metų sausio mėnesį. Skaityti toliau
Rusijoje gyvena apie 70 tūkstančių lietuvių. Istorija juos išmėtė po visus milžiniškos šalies kampelius. Dar ir dabar persikėlėlių, tremtinių bei politinių kalinių palikuonys gyvena Maskvoje ir Sankt Peterburge, Novosibirske ir Magadane, Murmanske ir Vorkutoje. Ir ne tik gyvena, bet ir stengiasi neužmiršti savo istorinės Tėvynės, mokosi lietuvių kalbos, vasaromis leidžia savo vaikus į Lietuvą.
Tiesa, ryšius tarp Lietuvos ir Rusijos lietuvių palaikyti nėra labai lengva. Jau ne pirmoji tremtinių karta, didžiuliai atstumai, skirtingos kalbos, o dažnai ir skirtingas mąstymas tolina vienus nuo kitų. Skaityti toliau
Lietuvos ambasadoje Maskvoje lapkričio 3 dieną surengtas knygos „Jurgis Baltrušaitis. Laiškai“ pristatymas. J. Baltrušaitis – žymi kultūros ir valstybės asmenybė, poetas simbolistas, rašęs rusų ir lietuvių kalbomis, vertėjas, diplomatas, tarpukario Lietuvos ambasadorius Maskvoje.
Renginys prasidėjo skambant J. Baltrušaičio bičiulio, garsaus rusų kompozitoriaus Aleksandro Skriabino, kūriniams ir rusų aktoriaus skaitomomis J. Baltrušaičio eilėmis.
Lapkričio 3 dieną, ketvirtadienį, Lietuvos ambasadoje Maskvoje vyks knygos „Jurgis Baltrušaitis. Laiškai“ pristatymas. J. Baltrušaitis – žymi mūsų kultūros ir valstybės asmenybė, poetas simbolistas, rašęs rusų ir lietuvių kalbomis, vertėjas, diplomatas, tarpukario Lietuvos ambasadorius Maskvoje.
Šiame leidinyje publikuojama daugiau kaip du šimtai J. Baltrušaičio laiškų, dalis jų pirmą kartą. Pateikiami laiškų originalai ir vertimai iš rusų ir italų kalbų. Jie rašyti lietuvių rašytojams, tarp jų –Vincui Krėvei-Mickevičiui, Baliui Sruogai, rusams – Andrejui Belui,
Rugpjūtšio „pūtšas“ iš pradžių atrodė itin bjauriai, išties grėsmingai. Be juokų. Štai ir atėjo „diena x“, kurios laukėme nuo pat Kovo 11-osios. Dabar tai didelė Sausio Tryliktoji nuo Baltijos iki Vladivostoko. Ims nebe Vilnių, ims viską. O Vakarai skystoki, o Maskva ar išeis į gatves? Ką gi, bent mes turim laikyti savo poziciją ir pareikšti ją iš karto. Generolui Kuzminui, kuris paskambino iš Rygos informuodamas, kad dabar jis – Pabaltijo apygardos aukščiausia valdžia, atsakiau, kad jis mums jokia valdžia, ir jo įsakymai nebus vykdomi. Susirinko mano sukviesta Aukščiausioji Taryba ir nusiuntėm paramos telegramą Borisui Jelcinui. Esame kartu su Rusijos demokratais, o pučistų veikla Lietuvoje nusikalstama. Skaityti toliau
Nuo to įsimintino rugpjūčio 19-os ryto praėjo jau 25-eri metai. Tada viskas atrodė ganėtinai baisiai – agonijos apimtoje Sovietų Sąjungoje dienai valdžią perėmė chunta (GKČP – lietuviškai – Valstybinis ypatingosios padėties komitetas), izoliavusi SSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą ir į Maskvos gatves išvedusi armiją.
Tačiau baimė truko labai neilgai. Garsioji Rusijos prezidento Boriso Jelcino kalba nuo tanko pakeitė situaciją. Atsikvošėję Rusijos ir kitų buvusių SSRS kolonijų žmonės pasipriešino chuntai, kuri griūdama kartu su savimi į nebūtį nusinešė ir visą nukaršusią Sovietiją.
Viskas tada baigėsi pakankamai gerai. O ar galėjo būti kitaip? Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su tuometinės ketvirtosios Lietuvos Vyriausybės sveikatos apsaugos ministru , dabartiniu krašto apsaugos ministru Juozu Oleku. Skaityti toliau
Lietuviškos veiklos tradicija Maskvoje yra stipri. Ir Algirdas prie jos sienų lankėsi, ir Vytautas dukrą tenai nutekino.
Vėliau ten mokėsi ir brendo mūsų inteligentai, rašytojai, būsimieji politikos veikėjai.
Atgavus Nepriklausomybę 1990-aisiais, lietuviško veikimo tradicijos Maskvoje vėl sustiprėjo. Susikūrė draugija, pradėjo veikti mokyklėlė.
Kaip upeliai virsta upe, taip mokyklėlė šiandien yra virtusi Jurgio Baltrušaičio vidurine mokykla. Su daugybe mokinių, Skaityti toliau
Rusija yra didelė šalis. Didelė ir sudėtinga. Sudėtingi ir mūsų santykiai su ja. Tačiau šimtmečius gyvenome šalia. Pasipykdami ir susitaikydami. Nes neturėjome kitos išeities. Reikėjo iš mokti tam tikro buvimo šalia…
O kaip yra šiandien? Ar labai nutolino mus geopolitiniai nesutarimai? Ką manome vieni apie kitus? Kokius bendradarbiavimo kelius renkamės?
Alko komanda Sankt Peterburge buvo Skaityti toliau
Šį kartą įsikalbėjome ne vien apie Peterburgą. Nes turėjome progą ir galimybę susitikti su žmogumi, kuris gyvena Maskvoje, bet galvoja apie pasaulį.
Pasaulį, kuriam nėra ribų. Netikite? Mes irgi nenorėjome patikėti, kol nesutikome Rusijos lietuvių jaunimo naujosios pirmininkės.
Alko komanda Sankt Peterburge pakalbino Mariną Bespamiatnovą. Skaityti toliau
Vasario 27 d. 13 val. (Lietuvos laiku) Maskvoje prasidėjo opozicijos rengiama protesto akcija skirta paminėti Maskvoje nušauto garsaus politiko Boriso Nemcovo atminimą.
Miesto valdžia leidimą davė 50 tūkstančių žmonių, bet ne toje vietoje, kurios prašė rengėjai.
Vienas garsiausių ir įtakingiausių Rusijos opozicijos veikėjų Borisas Nemcovas buvo nušautas lygiai prieš metus – vasario 27 d. prie pat Kremliaus ant Didžiojo Maskvareckajos tilto per Maskvos upę. Skaityti toliau
Būna dienų lyg tyčia. Taip jau sutapo, kad tą pačią dieną, kai Putino mygtukas Medvedevas grasino mums ilgu atominiu karu, jei tik Kremliui neleisim siautėti, o popiežius Pranciškus Kuboje spaudė Putino mirtos šakelę, sorry, FSB mygtuko, Maskvos patriarcho Kirilo ranką, Vilniuje rimta filosofė išraitė feisbuke mintį, kad nuolatinė karo retorikos eskalacija žiniasklaidoje ją gąsdina.
„Aš turiu tris anūkus (vakar gimė trečioji mergytė) ir kažkaip nenorėčiau to karo. Jeigu čia vyks karo veiksmai ir bus nusiaubta Lietuvos žemė, menka paguoda, kad NATO Skaityti toliau
Apie 63-jų neseniai sulaukusį Vladimirą Putiną rašoma iš tiesų nemažai. Blogai ar gerai – kitas reikalas. Netgi, kaip prieš pusę amžiaus sakė buvęs žymus Kinijos komunistų partijos lyderis Mao, „kuo blogiau – tuo geriau“.
Mes taip pat ne kartą esame pastebėję įdomius Rusijos lyderio biografijos, charakterio bruožus, adekvačius ir ne visai elgesio momentus, jo psichofizinę būklę, tikro mačio kuriamą įvaizdį. Pavyzdžiui, rašėme, kad jis kilęs iš senos baudžiauninkų giminės, atskleidėme, ką reiškia jo demonstratyvūs gestai – pabučiuoti berniuko pilvą, šuoliuoti ant lenktyninio žirgo ar apžergti galingą „Harley-Davidson“ („Motociklas – laisvės simbolis“, – sakė jis), Skaityti toliau
Gruodžio 10 d. vakare Maskvos šiaurės vakaruose legendinės Tušino mašinų gamyklos sandėliuose kilo didžiulis gaisras. Pranešama, kad ugnis sunkiai suvaldoma, o liepsnos siaučia daugiau nei 15 000 kv.m. plote. Liepsnų apsuptyje girdisi sprogimai. Manoma, kad tai sproginėja sandeliuose esančios dažų arba dujų talpos. Ugniagesiams iš degančio sandėlio pavyko išnešti 19 techninės alyvos statinių.
Pranešimą apie gaisrą Maskvos ugniagesiai gavo 19.40 val. Lietuvos laiku. Iš pradžių gaisrui buvo priskirta 2 pavojingumo klasė, po to – 3, o vėliau jau ir 4. Pavojingiausi gaisrai priskiriami 5-tam lygiui. Skaityti toliau
Rusijoje nuošė Tautos vienybė diena: pranešta, kad Maskvos gatvėmis pražygiavo apie 85 tūkst. demonstrantų. Pagrindinis šūkis – „Mes vieningi!“. Ne pagrindiniai šūkiai: „Visi už Rusiją, Rusija – už visus!“, „Kai mes vieningi, tada nenugalimi!“, „Už vienybę nuo Kamčiatkos iki Krymo!“ ir t.t. Kolonų priešaky žygiavo partijos „Vieningoji Rusija“ lyderiai ir, žinoma, Vladimiras Žirinovskis. Eiseną saugojo 6000 policininkų, kareivių ir draugovininkų. Niekas nesuimtas.
Lapkričio 4 dieną būrys „nacionalistų“ taip pat susirinko Maskvos Liublino rajone ir išskleidė plakatus „Rusai prieš karą Ukrainoje!“, „Šalin diktatūrą!“, Skaityti toliau
