Liepos 6 dieną, pažymint Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Lietuvos atstovybės subūrė užsienyje gyvenančius lietuvius „Tautiškos giesmės“ giedojimui.
Lietuvos generaliniame konsulate Almatoje, Kazachstane, liepos 6 dieną „Tautišką giesmę“ giedojo lietuvių bendruomenės nariai, konsulato kolektyvas. Susirinkusieji turėjo galimybę pasiklausyti vietinių muzikantų atliekamos lietuviškos muzikos, paskanauti lietuviškų ir kazachiškų patiekalų. Skaityti toliau
Ilgųjų nuotolių bėgikas Aidas Ardzijauskas atbėgo iki Maskvos ir kartu su vietos lietuviais surengė simbolinį bėgimą miesto gatvėmis ir parkais. Maratono metu A. Ardzijauskas ketina perbėgti visą kontinentinę Europą iš Norvegijos Nordkapo iki Porto Kagijo Graikijos pietuose ir taip įprasminti Baltijos kelią – 1989 metų rugpjūčio 23 dieną suformuotą gyvą žmonių grandinę, suvienijusią skirtingas tautas.
Ar tikrai Baltarusija yra silpna savo santykiuose su Maskva? Vargšelė, kurią reikia gelbėti? Būtent taip mes ją dažniausiai vaizduojame ir todėl labai mažai suvokiame. Su Kremliaus drakonu /em>gali žaisti tik įgudęs ir labai stiprus nomenklatūrininkas. Sovietų Sąjungą nuo 1953 m. valdė ne tik generaliniai sekretoriai, bet ir aparatas, nomenklatūros klasė. Po 1991 m. Rusiją kurį laiką bandė valdyti oligarchai, po to – saugumas (FSB), o šiandien, ir tai gana ryšku, – vėl nomenklatūrinis aparatas, kuriam Kremlius yra ne pats palankiausias režimas. O A. Lukašenka nomenklatūrinio aparato veikimo principus išmano gerai: jis gerbia nomenklatūros klasės diktatūrą ir niekada nesikėsina į jos gyvybę, Skaityti toliau
Balandžio 26 dieną Maskvoje, Valstybinės Tretjakovo galerijos kino salėje, atidaryta du mėnesius truksianti lietuviško kino programa „Trumpa Lietuvos kino istorija“.
Programos atidarymo metu Lietuvos ambasados Rusijoje ministras patarėjas Giedrius Galkauskas pažymėjo, kad Lietuvos kino istorija mums patiems nėra gerai žinoma ar ištyrinėta kultūros sritis, todėl ši retrospektyva ne tik pateikia Skaityti toliau
Šiandien, balandžio 26 d. Maskvoje prasideda beveik du mėnesius truksianti lietuviško kino programa „Trumpa Lietuvos kino istorija“, kuri vyks balandžio 26 – birželio 21 d. Valstybinės Tretjakovo galerijos kino salėje. Programa yra galerijos renginių ciklo „Trumpa kurios nors šalies kino istorija“ dalis. Jame jau buvo parodytos Švedijos, Lenkijos, Estijos, Izraelio, Gruzijos ir kitų šalių kino programos.
Tai didžiausia pastarųjų metų mūsų šalį pristatanti kino programa Rusijoje. Galerijos kino programų sudarytojai Maksimas Pavlovas ir Olga Ulybiševa mūsų kino šimtmetį sudėjo į 15 seansų, kurie pristatys 29 filmus.
Balandžio 22 d., Vladimiro Lenino gimimo dieną, ant jam skirto paminklo Maskvoje Kalugos aikštėje buvo iškabintas transparantas „Turi būti išmontuotas vykdant dekomunizaciją“. Tai padarė grupės „Dekomunizacija“ aktyvistai raginantys „išvalyti šalį nuo paminklų valstybinio teroro funkcionieriams“.
„Dekomunizacija“ atstovas Dmitrijus Enteo pareiškė, kad „kiekvienas paminklas Leninui, Stalinui. Dzeržinskiui, Kirovui – tai paminklas valstybinei prievartai, Skaityti toliau
Įvyko Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid „istorinis darbo vizitas“ į Maskvą. Kodėl istorinis?
Šiaip jau tokie vizitai neatkreipia įdėmaus kaimyninių šalių ar visos Europos valstybių dėmesio, bet šis – ypatingas. Tai pirmas Estijos vadovo vizitas į Rusiją per 8 metus. Parengtas labai greitai ir nelauktai: jau balandžio 3 d. Kremlius sutiko su Talino prašymu susitikti su V. Putinu, radusiu laiko tokios mažos – mažiausios iš visų posovietinių respublikų – valstybės vadovei. Skaityti toliau
Vasario 13 dieną valstybiniame A. Puškino muziejuje Maskvoje iškilmingai paminėtos Lietuvos valstybės atkūrimo 101-osios metinės. Į Lietuvos ambasados Rusijoje surengtą minėjimą susirinko Rusijos valstybinių ir nevyriausybinių institucijų atstovai, užsienio šalių ambasadoriai ir diplomatai, kultūros, žiniasklaidos, visuomenės veikėjai, lietuvių bendruomenės nariai ir Lietuvos bičiuliai.
Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas, kreipdamasis į gausų svečių būrį, akcentavo tarp Lietuvos ir Rusijos Skaityti toliau
Kinešma
1609 metų sausį lisauskėliai užėmė Haličą, o vasario 17 d. – Suzdalę, ir nusiaubę jos apylinkes, ten įkūrė savo bazinę stovyklą tolimesniems žygiams po Maskolijos žemes.
Jau 1609 metų balandžio mėnesį plk. Aleksandrui Lisauskui teko malšinti Suzdalėje maištaunančius maskolius. Bet po dešimties dienų kartu su kitu Lietuvos kariuomenės Skaityti toliau
Vasario 7 d. Lietuvos ir Azerbaidžano ambasados Maskvos Centrinių kino namų didžiojoje salėje susirinkusiems žiūrovams pristatė šiuo metu Maskvoje kuriančio lietuvių teatro režisieriaus Rimo Tumino kūrybą.
Pagrindinis kūrybinio vakaro akcentas – azerbaidžaniečių kino režisieriaus T. Šechverdijevo filmo „Visas mūsų gyvenimas – žaidimas“, atskleidžiančio R. Tumino režisūros paslaptis statant operą „Pikų dama“, premjera. Teatro kritikai ypač palankiai įvertino Rusijos Skaityti toliau
Ką gali papasakoti septyniasdešimt aštuonerių metų amžiaus knygelė
Nuo senatvės parudusiu viršeliu, didesnę savo gyvavimo dalį praleidusi dar senesnėje skrynioje. Viršelio kampe, virš autoriaus pavardės, pieštuku brūkštelėta sunkiai beįskaitoma Molėtų kraštui įprasta savininko pavardė D. Bareika. Žemiau: „J. Sakalauskas. Trumpas rusų kalbos vadovėlis ir pasikalbėjimai. Краткий учебник русского языка и разговоры“. Viršelio apačioje: „Autoriaus leidinys. Sukrauta „Sakalo“ b-vėje. Kaunas, Kęstučio g. 36“; išleidimo metai 1940-ieji; 89 puslapiai, aniems laikams nemažas 7000 egzempliorių tiražas, kaina 70 centų. Skaityti toliau
Rugsėjo 14 d. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, kartu su tvirta Europos Komisijos parama, toliau kryptingai žengia įgyvendindamos strateginį viso regiono energetinio saugumo projektą – Baltijos šalių elektros tinklų suderinamumą su kontinentine Europa.
Penktadienį Briuselyje pritarta techniniam Baltijos šalių sutartiems veiksmams ir uždegta žalia šviesa Lenkijos ir Baltijos šalių sistemų operatoriams teikti paraišką dėl Europinės kontinentinės elektros tinklų zonos išplėtimo. Skaityti toliau
Liepos 6 dieną, pažymint Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną Lietuvos atstovybės subūrė užsienyje gyvenančius lietuvius „Tautiškos giesmės“ giedojimui.
Tbilisyje lietuviai „Tautišką giesmę“ sugiedojo Valstybės dienos išvakarėse. Prie Ambasados Sakartvele darbuotojų ir bendruomenės prisijungė ir kartvelai studentai, kurie Sakartvele mokosi lietuvių kalbos.
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Lietuvos ambasadoje Rusijoje surengtas iškilmingas „Tautiškos giesmės“ giedojimas, suvienijęs Maskvoje gyvenančius lietuvius. Skaityti toliau
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kovo 5 d. priėmusi Krymo totorių lyderius, pareiškė, kad Rusija yra atsakinga už stipriai blogėjančią Krymo totorių padėtį, šiurkščius jų teisių pažeidimus, nuolatinį persekiojimą, prievartinę rusifikaciją, žodžio, spaudos ir religijos laisvės suvaržymus. „Vorutos“ apžvalgininko Česlovo Iškausko komentaras.
Krymo aneksija 2014-ųjų kovą buvo suplyšusiais lopais sulopyta avantiūra, kuri sudavė smūgį pačiai Maskvai ir Rusijos lyderiui V. Putinui, bet kartu ir Krymo totorių bendruomenei. Skaityti toliau
Kovo 15-16 dienomis, po metų pertraukos į Vilnių sugrįžtantis Maskvos J. Vachtangovo teatras, Lietuvos žiurovams pristatys naujausią režisieriaus Rimo Tumino spektaklį – „Edipas karalius“.
Režisieriaus Rimo Tumino „Karalius Edipas“ – tikrasis žmogaus heroizmas ir tylūs klausimai žiurovui: „Ar šiandien egzistuoja žmogiškasis orumas? Ar dažnas jis yra mūsų pasirinkimuose?“
Pagal Sofoklio pjesę „Edipas karalius“ pastatytas spektaklis yra jungtinis Maskvos Vachtangovo ir Nacionalinio Graikijos Atėnų teatro projektas. Skaityti toliau
„Atlikti praktiką kitoje šalyje – savotiškas iššūkis, savo galimybių išbandymas, duodantis labai daug geros patirties ir paliekantis neišdildomus įspūdžius“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Taikomosios fizikos ir pedagogikos studijų ketvirto kurso studentė Virginija Japertaitė, atlikusi tarptautinę praktiką Maskvos Jurgio Baltrušaičio vidurinėje mokykloje.
Mokykla išsiskiria tuo, kad joje dėstoma lietuvių kalba ir puoselėjamos lietuviškos tradicijos. Įvairių talentų turinčiai studentei joje teko ne tik dėstyti skirtingus dalykus, bet ir dirbti individualiai su mokiniais, Skaityti toliau
Gruodžio 14 d. režisieriaus Audriaus Juzėno filmas „Ekskursantė“ apie tremtį Sibire parodytas Lietuvos Respublikos ambasadoje Maskvoje.
Ambasadorius Remigijus Motuzas, kreipdamasis į filmo peržiūrą susirinkusius lietuvių bendruomenės narius, lietuvišku kinu bei istorinės atminties įamžinimu Rusijoje besidominčius svečius, pasidalino ir savo giminių, ištemtų į Sibirą, istorija. Ambasadorius pabrėžė, kad trėmimai palietė beveik kiekvieną Lietuvos šeimą.
Į filmo pristatymą atvykęs filmo režisierius Audrius Juzėnas teigė sulaukęs teigiamų atsiliepimų apie filmą iš Rusijos žiūrovų, nes filmo tematika artima Rusijos auditorijai, jame vaidina daug garsių rusų aktorių. Filmas yra gavęs prestižinį Rusijos kino akademijos apdovanojimą „NIKA“. Skaityti toliau
Įžanga
„Begalinėje daugybėje atvejų įžanga yra kažkas tarp užstalės sveikinimų ir kalbų prie kapo duobės, todėl ji sklidina neatsakingiausių pervertinimų, kuriuos nepatiklus skaitytojas priima kaip žanrinį sąlygotumą“. Taip kažkada rašė Ch. L. Borchesas (Borges). Tad, kaip žanrinį sąlygotumą kūrybinėje užstalėje ar prie kūrybinio kapo duobės prašyčiau priimti ir mano samprotavimus apie rašytojo, scenaristo, dramaturgo, režisieriaus ir (širdyje tikiu) net poeto kūrybos vertinimą, kaip naudingus pamokymus jauniems, pripažinimo siekiantiems, talentams. Kas yra Jis? Skaityti toliau
Šiandien, penktadienį, Kauno „Žalgiris“ žaidė antrasias Eurolygos rungtynes su Maskvos srities „Chimki“ krepšininkais ir pralaimėjo 77:85 (15:21, 21:25, 17:17, 24:22). Ir nors nuostabiai žaidęs Paulius Jankūnas rezultatyviausių Eurolygos žaidėjų sąraše pakilo į 8-ą vietą, tačiau tai neišgelbėjo kauniečių nuo pirmo pralaimėjimo išvykoje.
Pirmajame Eurolygos etape Serbijos Skaityti toliau
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO), rengdama karines pratybas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, aiškiai praneša, kad treniruojasi apginti nuo Rusijos Suvalkų koridorių, o Maskva, nors dar prieš mėnesį privalėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai atskleisti didelio masto manevrų prie NATO rytinių sienų tikslus, slepia tikruosius savo kėslus. Ar iki rugsėjo 20 dienos Baltarusijoje ir Karaliaučiuje vyksiančios pratybos „Vakarai 2017“ (Zapad 2017) skirtos „vidaus vartojimui“ – padidinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino reitingus, nes šios šalies ekonomika smarkiai šlubuoja? Skaityti toliau
Maskvoje rugpjūčio 25 d. iš ekspedicijos po Komiją grįžtančius jos narius pasitiko Lietuvos diplomatai Rusijoje.
Iš Vorkutos į Maskvą traukiniu grįžusią dvylikos asmenų grupę sutikęs Lietuvos ambasados Rusijoje ministras patarėjas Giedrius Galkauskas pasveikino prieš dvylika dienų į tolimąją Komiją išlydėtos ekspedicijos dalyvius su sėkmingai atlikta misija. Skaityti toliau
Netoli Maskvos esančiame Žukovskio mieste liepos 21 dieną buvo atidengta memorialinė lenta žinomam lakūnui bandytojui ir kosmonautui bandytojui lietuviui Rimantui Stankevičiui.
Memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje Remigijus Motuzas, Rimanto Stankevičiaus artimieji, žymūs lakūnai, Rusijos valstybinių institucijų, aviacijos įmonių ir universitetų atstovai.
Birželio 12 d. Rusijoje į dešimtis miestų gatvių išėjo tūkstančiai demonstrantų. Juos į valdžios demonstracijas prieš korupciją sukvietė vienas iš opozicijos lyderių Aleksejus Navalnas.
Protesto akcijos nuvilnijo visoje Rusijoje. Policija suėmė daug protestuotojų tiek valdžios sankcionuotuose tiek ir nesankcionuotuose mitinguose. Daug protestuotojų buvo suimti. Duomenys apie suimtųjų skaičių žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose smarkiai įvairuoja. „Radio svoboda“
Balandžio 2 d. Maskvoje žmonės rinkosi į protesto akcijas reikalauti prieš savaitę sulaikytų protestuotojų paleidimo. Tačiau policija siekdama užkirsti kelią nesankcionuotiems mitingams Maskvos centre sulaikė apie 40 žmonių. Daugiausia protestuotojų sulaikyta Triumfalnaja aikštėje.
Policija užblokavo prieigas prie Raudonosios aikštės. Žmonės buvo praleidžiami tik po policijos patikrinimo ir apžiūros metalo detektoriais. Skaityti toliau
Kovo 26 d. Rusijoje nuvilnijo masiniai protesto mitingai prieš korupciją. Protestai vyko 97 miestuose, į gatves išėjo šimtai tūkstančių piliečių, ir labai daug jaunimo. Juos slopino milicijos ir OMON daliniai.
Maskvoje, kurios valdžia rengti demonstracijos neleido, sulaikyta virš 600 žmonių, tarp jų ir mitingo rengėjas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas.
Novosibirske mitinge dalyvavo apie 2 000 žmonių. Krasnojarske bei Omske protestavo maždaug 1 500, Vladivostoke Rusijos Tolimuosiuose Rytuose apie 700. Skaityti toliau
Rusijos opozicija Maskvos centre surengė demonstraciją užpernai nužudytam opozicijos lyderiui Borisui Nemcovui atminti.
Prieš du metus 2015-ųjų vasario 27 d. tuometinis Rusijos opozicijos lyderis B. Nemcovas buvo nušautas šalia Kremliaus. Žmogžudystė buvo įvykdyta B. Nemcovui ruošiantis paviešinti ataskaitą apie Rusijos karinių pajėgų dalyvavimą karo veiksmuose Rytų Ukrainoje. B. Nemcovo bendražygių teigimu, šia žmogžudyste buvo siekta įbauginti opoziciją. Skaityti toliau
Vasario 2 dieną Prancūzijos kultūros institute Maskvoje atidaryta unikali vieno žymiausių Lietuvos fotografų Antano Sutkaus darbų paroda, kurioje įamžintas dviejų garsių prancūzų – filosofo-egzistencialisto Žano Polio Sartro (Jean-Paul Sartre) ir rašytojos Simonos de Bovuar (Simone de Beauvoir) – apsilankymas Lietuvoje 1965 metais.
Parodą, parengtą bendromis Lietuvos ir Prancūzijos atstovybių Rusijoje pastangomis, atidarė Lietuvos ambasadorius Remigijus Motuzas ir Prancūzijos ambasadorius Skaityti toliau
Lietuva turi net keletą Nepriklausomybės dienų.
Taip jau susiklostė mūsų XX amžiaus istorija, kad vieną kartą Nepriklausomybę skelbėme 1918 metų vasario 16 dieną. Nepriklausomybės atstatymą deklaravome, tiesa, neįtvirtinome 1941 metų birželio 23 dieną. Todėl jos nešvenčiame.
Dar kartą Nepriklausomybę paskelbėme 1990 metų kovo 11 dieną. Tačiau reikėjo kilti į kovą, kad tądien paskelbtą Nepriklausomybę įtvirtintume 1991 metų sausio mėnesį. Skaityti toliau
Rusijoje gyvena apie 70 tūkstančių lietuvių. Istorija juos išmėtė po visus milžiniškos šalies kampelius. Dar ir dabar persikėlėlių, tremtinių bei politinių kalinių palikuonys gyvena Maskvoje ir Sankt Peterburge, Novosibirske ir Magadane, Murmanske ir Vorkutoje. Ir ne tik gyvena, bet ir stengiasi neužmiršti savo istorinės Tėvynės, mokosi lietuvių kalbos, vasaromis leidžia savo vaikus į Lietuvą.
Tiesa, ryšius tarp Lietuvos ir Rusijos lietuvių palaikyti nėra labai lengva. Jau ne pirmoji tremtinių karta, didžiuliai atstumai, skirtingos kalbos, o dažnai ir skirtingas mąstymas tolina vienus nuo kitų. Skaityti toliau
Lietuvos ambasadoje Maskvoje lapkričio 3 dieną surengtas knygos „Jurgis Baltrušaitis. Laiškai“ pristatymas. J. Baltrušaitis – žymi kultūros ir valstybės asmenybė, poetas simbolistas, rašęs rusų ir lietuvių kalbomis, vertėjas, diplomatas, tarpukario Lietuvos ambasadorius Maskvoje.
Renginys prasidėjo skambant J. Baltrušaičio bičiulio, garsaus rusų kompozitoriaus Aleksandro Skriabino, kūriniams ir rusų aktoriaus skaitomomis J. Baltrušaičio eilėmis.
