Žymos archyvas: Martynas Mažvydas

Rengiama diskusija apie Reformatų skverą Vilniuje (0)

Reformatų skvero pertvarkymo maketas | Vilniaus sav. nuotr.nuotr

Balandžio 4 d., 16 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), rengiamas renginys-diskusija „Reformatų skveras Vilniuje: istorinė tiesa ir mūsų ryšys su lietuvių raštijos pradininkais“. Pokalbiui vadovaus senosios raštijos tyrėjas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, jame dalyvaus habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė, skulptorė prof. Dalia Matulaitė, architektas prof. Jūras Balkevičius.

Renginio metu bus pristatyta Reformacijos reikšmė Lietuvos valstybingumo, Skaityti toliau

B. Volodzka. Lietuviškas kraštas svetimose rankose (36)

Benas Volodzka | propatria.lt nuotr.

Karaliaučiaus žemė labai reikšminga daugeliu aspektų – nuo kultūros iki geopolitikos, – tačiau dažnu atveju ji lietuvių sąmoningai užmirštama, nes prisibijoma neadekvačių veiksmų iš Kremliaus. Dėl to visais laikais Karaliaučiaus priklausomybės klausimas buvo svarstomas atsargiai. Baimė šiuo atveju gali būti suprasta ir kaip yda, ir kaip atsargumo ženklas. Tarpukariu visuomenė vokiškos Rytų Prūsijos atžvilgiu buvo kur kas drąsesnė, o dabar bet koks veiksmas, ginant lietuviškojo Karaliaučiaus interesus, visuomenėje pasitinkamas kaip nereikalingas problemų kėlimas. Skaityti toliau

A. Žigaitytė. „Mažvydo“ link (1)

Audronė Žigaitytė ir Justinas Marcinkevičius, Klaipėda 1988-04-23 | B. Aleknavičiaus nuotr.

Liepos 29 d., sekmadienį, 15.30 val. Birštono „Eglės“ sanatorijoje vyks susitikimas „Opera „Mažvydas“ po 30 metų“. Prisiminimais dalinsis Mažvydo vaidmens atlikėjas Vladimiras Prudnikovas ir kompozitorė Audronė Žigaitytė. Bus rodomos operos ištraukos. Ta proga siūlome Audronės Žigaitytės straipsnį šiais metais pasirodžiusį straipsnių rinktinėje „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“ (sudarytojas Valentinas Sventickas).

Vis dažniau atsigręždama į praeitį nūdienos kasdienybėje, labiausiai vertinu mokytojus. Nežinau, kokias mokymo programas Skaityti toliau

Grėsminga klaipėdiečių opera „Prūsai“: „išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui“ (0)

Stasys Domarkas | Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nuotr.

Vasario 17-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras vasario pristato Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“. Apie antrą kartą žymiai valstybės datai pažymėti Klaipėdoje statomą spektaklį pasakoja šalies dirigentas, dirigavęs ir pirmajam „Prūsų“ pastatymui, Stasys Domarkas.

1997 m., Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta G. Kuprevičiaus opera „Prūsai“ – pirmoji lietuviška opera istorine-patriotine tematika Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Skaityti toliau

2017-ųjų metų Kalbos premija bus įteikta Aleksui Bartnikui (video) (0)

lpd.lt nuotr.

Gruodžio 1 d. Valdovų rūmuose vyks iškilmingas Lietuvos Tarybai ir Valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas Kalbos vakaras, kuriame Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė įteiks 2017 metų Kalbos premiją. Keturioliktuoju Kalbos premijos laureatu Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija paskelbė Karaliaučiaus srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininką Aleksą Bartniką. Premija buvo skirta už ilgametį lituanistikos, etnokultūros ir lietuvių kalbos mokymo plėtojimą Karaliaučiaus srityje. Felicijos Bortkevičienės (1873–1945), žodžio laisvės gynėjos, Skaityti toliau

A. Judžentis. Dėl vienos mūsų rašybos tradicijos (10)

Alkas.lt koliažas

Pastaruoju metu spaudoje pasirodė publikacijų, kuriose mūsų senoji raštija pasitelkiama kaip argumentas sprendžiant dabartinius asmenvardžių rašybos klausimus. Kalbama net apie tam tikrą raidžių {q}, {x} ir ypač {w} vartojimo senuosiuose raštuose tradiciją:

„šios lotyniškosios abėcėlės raidės [q, w, x] buvo Lietuvos kultūroje vartojamos ne vien nuo lotyniškosios administracinės, teisinės ir kanceliarinės kalbos pradžios, bet taip pat ir nuo raštijos lietuvių kalba ištakų – pavyzdžiui […] raidė W buvo vartota ir Martyno Mažvydo, ir Mikalojaus Daukšos, ir Kristijono Donelaičio kūriniuose bei raštuose.“[1] Skaityti toliau

Pirmosios spausdintos lietuviškos knygos atgimimas (0)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Vasario 9 d. 17 val. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) VU biblioteka ir spaustuvė „Petro ofsetas“ visuomenei pristatys pirmosios lietuviškos knygos – M. Mažvydo „Katekizmo“ – faksimilę. Renginys skirtas ne tik „naujos“ versijos leidinio sutiktuvėms, bet ir unikumo 470 metų sukakties paminėjimui.

Martyno Mažvydo „Katekizmas“ – tai 1547 metais Karaliaučiuje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga, kurios atsiradimas pradėjo naują etapą lietuvių kalbos istorijoje – ėmė kurtis ir plėtotis lietuvių literatūrinė kalba, reikšminga lietuvių tautos kultūrinio gyvenimo priemonė. Skaityti toliau

M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (I) (12)

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės.

Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas 2012 m. paskelbė didelį rašinį apie „vaizduotės regioną“ – esą lietuvių prasimanytą Mažąją Lietuvą. Smerkdamas lietuvininkų atminimą ginančius žmones, jis teigia: „… šios grupės palaiko mitą aukos, kurios kultūrą buvo pasikėsinta išnaikinti, žinoma, teigdamos, kad aktyviausiai šia linkme veikta sovietmečiu. Sovietmetis Skaityti toliau

Šiandien – vienintelė galimybė per metus pamatyti M. Mažvydo „Katekizmą“ (nuotraukos) (0)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Vilniaus universiteto biblioteka balandžio 1-ąją siūlo ne tik pamatyti pirmosios lietuviškos knygos M. Mažvydo „Katekizmo“ originalą, bet ir išvysti visą Lietuvą Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Šiais metais VU biblioteka švenčia savo 445 m. sukaktį. Garbingo jubiliejaus proga VU biblioteka rengia projektą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“, orientuotą į senojo paveldo sklaidą Lietuvos regionuose. Projekto metu pristatoma ta bibliotekoje saugomo kultūros paveldo (rankraščiai,

Skaityti toliau

Dokumentinis filmas apie Mažąją Lietuvą (video) (2)

Lietuvių restauruota Tolminkiemio bažnyčia | Kadras iš filmo

Didžiąją Lietuvos istorijos dalį gyvavo dvi Lietuvos – Didžioji ir Mažoji. Nagrinėdami Lietuvos istoriją, dažniausiai turime galvoje Didžiąją Lietuvą, kurią paprastai vadiname tiesiog Lietuva. Tai – kunigaikščių Lietuva, kadaise – galinga valstybė „nuo jūros iki jūros“. Mažoji Lietuva dažniausiai lieka paraštėje, iškyla daugiausia tik tada, kai kalbama apie kultūros, ypač literatūros, istorijos siužetus. Iš tiesų ji labai sunkiai pritampa prie politinės Lietuvos istorijos, nes ta jos istorija iš tiesų kitokia – valstybiniu požiūriu Mažoji Lietuva priklausė Kryžiuočių ordino valstybei, vėliau – Prūsijos kunigaikštystei, karalystei, Vokietijos imperijai. Skaityti toliau

Š. Birutis: Kultūros ministerija kreipia bibliotekų politiką naujos sampratos link (0)

biblioteku-konferencija-Olgos Posaskovos.LR Seimas.nuotr.

Bibliotekos, veikiančios be galo dinamiškoje ir pokyčių kupinoje aplinkoje, sėkmingai juda į priekį – šiuo metu bibliotekos dar išlieka svarbiausiomis gyventojų prieigą prie informacijos užtikrinančiomis institucijomis, sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis, trečiadienį sveikindamas tarptautinės konferencijos „Bibliotekos socialiniams pokyčiams 2014: bibliotekos Europos Sąjungos informacijos, mokslo ir kultūros politikoje“ dalyvius. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis (1)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Taip jau buvo lemta, kad didžiam XX amžiaus Prūsijos lietuviui Vydūnui teko dėti bene paskutinius lietuvių raštijos šiame krašte taškus. Pradžią jai savo katekizmo prastais žodiais lietuvinkump ir žemačiump 1547 metais davė Martynas Mažvydas, o XVIII a. į pasaulinio lygio aukštumas savo „Metais iškėlė Kristijonas Donelaitis. Paradoksalu:  nors  pirmąją lietuvišką ne tik šio krašto, bet ir visų lietuvių knygą  – minėtąjį katekizmą ( ne kopiją, o Karaliaučiuje spausdintą originalą) galime net pavartyti, užsukę į  Vilniaus universiteto biblioteką,  nors „Metai“ šiandien  milijoniniais tiražais įvairiomis pasaulio kalbomis  pasklidę po didžiąją planetos dalį,  tačiau bene paskutinioji užnemunės Rytprūsiuose, Tižėje, atspausdinta lietuviškoji knyga, kurios autorius –  Vydūnas, atrodo dingusi amžiams. Skaityti toliau

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (VII) (6)

K.Juraitis | asmeninio archyvo nuotr.

Iškovojome nepriklausomybę ir atmerktomis akimis sapnuojame, kad pagaliau mes laisvi. Tikrai laisvi buvo knygnešiai ar Sibiro tremtiniai, kurie visaip ujami ir naikinami, išsaugojo savo laisvą mintį ir meilę Tėvynei bei gimtąjai kalbai. Tikrai laisvi buvo M. Gimbutienė, Č. Gedgaudas, Vaižgantas, Jonas Basanavičius… Laisvi buvo Martynas Mažvydas, Kazimieras Būga, Antanas Baranauskas… Ką jie pasakytų išgirdę, kad reikia supaprastinti mūsų rašybą, „apkarpyti“ balsių nosines, nes užsieniečiams esą per sudėtinga suprasti. O mūsų pačių sukurta seimo komisija, turinti visokiausiais būdais saugoti seniausią pasaulio – lietuvių kalbą, bando ją naikinti! Skaityti toliau

Balandžio 1-ąją M.Mažvydo „Katekizmą“ bus galima pamatyti VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (1)

M.Mažvydo Katekizmas | alkas.lt

Vilniaus universiteto biblioteka balandžio 1-ąją siūlo ne tik pamatyti pirmosios lietuviškos knygos M. Mažvydo „Katekizmo“ originalą, bet ir apsilankyti vienoje moderniausių Lietuvos bibliotekų – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre.

Būtent VU bibliotekoje yra saugoma pirmoji spausdinta knyga lietuvių kalba – M.Mažvydo Catechismusa prasty szadei… (Karaliaučius, 1547).

Pasaulyje yra žinomi tik du šios nepaprastai reikšmingos mūsų raštijai knygos egzemplioriai. Skaityti toliau

Nacionalinį diktantą lietuviai rašė ir Karaliaučiuje (0)

Nacionalinis diktantas Karaliaučiuje | R.Senapėdžio nuotr.

Vasario 22 d. Lietuvos generaliniame konsulate Karaliaučiuje (Kaliningrade) buvo rašomas Nacionalinis diktantas. Į kvietimą dalyvauti šioje pilietinėje akcijoje, raštingumą ir meilę gimtajai kalbai puoselėjančiame konkurse, atsiliepė 19 lietuvių bendruomenės narių.

Nacionalinio diktanto rašyti atvyko Liudviko Rėzos lietuvių kultūros draugijos, vadovaujamos Nidos Lukoševičienės, nariai, konsulate veikiančios lietuviškos vaikų sekmadieninės mokyklėlės mokytojų Laimos Meščeriakovos ir Stefanijos Škurinos mokiniai ir jų tėveliai, mokytojas Algirdas Karmilavičius su savo mokiniais, konsulato darbuotojai. Konkurso organizatoriams išsiųsta 17 darbų. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose (5)

A.Gliožaitis „Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose“ viršeliai

Leidykla „Gairės“ pristato Algirdo Antano Gliožaičio monumentalią monografiją „Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose“. Leidinyje meistriškai pateikiama lietuvininkų politinių nuostatų raidos analizė XVIII–XX a. dokumentuose ir to laikotarpio žemėlapiuose, vaizduojančiuose Mažąją Lietuvą. Vertinama žemėlapių įvairovė, ypatumai ir valstybių vykdytos politikos atspindys juose.

Šios knygos pasirodymas yra reikšmingas įvykis politikams, kultūros istorikams, kartografams, Klaipėdos, Karaliaučiaus krašto gyventojams, lietuvininkams, gyvenantiems užsienyje ir turintiems vilties sugrįžti į Tėvynę bei visiems, kas neabejingi Mažosios Lietuvos istorijai ir kultūrai. Skaityti toliau

VU mokslininkai sukūrė apšvietimo sistemą, tausojančią muziejines vertybes (0)

M.Mažvydo Katekizmas | alkas.lt

Balandžio 2 d. Vilniaus universiteto biblioteka kviečia visus, norinčius pamatyti pirmąją spausdintą lietuvišką knygą – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ originalą – į VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salę.

M. Mažvydo „Catechismusa prasty szadei…“ (Karaliaučius, 1547), regioninės reikšmės paveldo objektas, yra saugomas VU bibliotekoje. Pasaulyje žinomi tik du šios nepaprastai reikšmingos mūsų raštijai knygos egzemplioriai. Daugiau kaip penkiasdešimt metų pirmoji lietuviška knyga nebuvo prieinama visuomenei. Todėl bibliotekos tradicija kasmet vieną dieną rodyti M. Mažvydo „Katekizmo“ originalą tampa Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2013-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai (31)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Kalendorinės sukaktys dažnai mums suteikia progą suaktualinti sau vieną ar kitą istorijos epizodą. Antai 2009-aisiais vienu svarbiausių įvykių, apie kurį buvo rašomi straipsniai, mokslinės ir grožinės knygos buvo tapęs pirmasis Lietuvos paminėjimas istorijos šaltiniuose ir su juo susijusi šventojo Brunono misija baltų žemėse.

Praėjo metai ir šį, rodėsi, svarbiausią Lietuvos istorijos įvykį (kaip apie jį buvo kalbama) visi užmiršo, eilinių jo metinių nebeprisimena. Paaiškėjo, kad 1918 m. vasario 16-osios aktas vis dėlto buvo svarbesnis. Labiau pasisekė 1253 m. vasarą įvykusiam Mindaugo karūnavimui, kurio minėjome ne tik 750 metų jubiliejų prieš 10 metų, bet minime ir kasmet. Skaityti toliau

Vieną dieną per metus M.Mažvydo Katekizmas iš arti (nuotraukos) (0)

M.Mažvydo Katekizmas | alkas.lt

Vilniaus universiteto bibliotekoje (P. Smuglevičiaus salėje) šiandien (kovo 30 d.) jau ketvirtus metus iš eilės visiems norintiems eksponuojama pirmoji spausdinta lietuviška knyga – M. Mažvydo Katekizmas.

Šių metų renginys skirtas ne tik paminėti Vilniaus universiteto įkūrimo datą balandžio 1-ąją, bet ir UNESCO programos Pasaulio atmintis 20-metį. UNESCO programa Pasaulio atmintis (UNESCO Memory of the World Programme) pradėta vykdyti 1992 metais. Skaityti toliau

M. Mažvydo Katekizmo eksponavimas tampa gražia tradicija (0)

Vilniaus universiteto biblioteka tęsia tradiciją ir ketvirtus metus iš eilės kviečia visus, norinčius pamatyti pirmąją spausdintą lietuvišką knygą – M. Mažvydo Katekizmo originalą – VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje. M. Mažvydo Katekizmo originalas bus eksponuojamas kovo 30 dieną nuo 9 iki 17 val. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3).

Šių metų renginys skirtas ne tik paminėti Vilniaus universiteto įkūrimo datą balandžio 1-ąją, bet ir UNESCO programos Pasaulio atmintis 20-metį. Skaityti toliau