Žymos archyvas: Marine Le Pen

Paryžiaus protestai: pasmerktieji priešinasi elito „Davosokratijai“ (2)

Emanuelis Makronas | almasdarnews.com nuotr.

Produktyvus prancūzų rašytojas Reno Kamiu (Renaud Camus), sukūręs „Didžiojo perkeitimo“ teoriją [1] teigia, kad dabartinis „geltonųjų liemenų“ („Gilets Jaunes“) protestas, kurio dalyviai reikalauja Prancūzijos prezidento E. Macrono atsistatydinimo, yra paprastų žmonių pasipriešinimas Davoso elitui, darbo žmones laikančiam beverte „žmonių nutela“.

Kamiu sakė, kad, jo įsitikinimu, „geltonųjų liemenių“ judėjimas kilo dėl rimtesnių priežasčių, nei kuro mokesčių kėlimas. Skaityti toliau

V. Radžvilas. E. Makrono partija laimės, bet tai ves Prancūziją prie revoliucijos (video) (8)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Profesoriaus Vytauto Radžvilo birželio 10 dienos (rinkimų pirmojo turo išvakarių) komentaras apie būsimus Prancūzijos rinkimus. Teksto pabaigoje – komentaro vaizdo įrašas.

Rytoj vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai [pirmas rinkimų ratas įvyko birželio 11 d., sekmadieni, – Alkas.lt] yra labai svarbūs Europai ir pasauliui. Numatyti jų baigtį gana lengva. Šie rinkimai tik dar labiau išryškins dabar visame pasaulyje ir ypač ES vykstančius milžiniškus pokyčius. Galima neabejoti, kad vyks ginčas, kaip interpretuoti jų rezultatus. Nesunku numanyti, kad ES vadovai ir vadinamoji pagrindinė žiniasklaida Skaityti toliau

Po pirmojo Prancūzijos parlamento rinkimų rato pirmauja E. Makrono partija (0)

Pixabay nuotr.

Birželio 11 d. Prancūzijoje įvyko pirmasis rinkimų į Nacionalinį Susirinkimą – parlamento žemuosius rūmus – ratas. Jame  Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) judėjimas „Respublika, pirmyn“ (Republique En Marche) kartu su sąjungininkais centristais iškovojo 32,32 nuošimčių balsų. „Respublika, pirmyn“ surinko 28,21 nuošimčius o prieš rinkimus su jais susivieniję centristai surinko 4,11 nuošimčius balsų. Kartu jie turi visas galimybės per rinkimus užsitikrinti visišką daugumą žemuosiuose rūmuose. Spėliojama, kad šis susivienijimas gali iškovoti daugiau kaip 400 iš 577 vietų Prancūzijos Nacionaliniame susirinkime. Skaityti toliau

Prancūzija išsirinko Prezidentą: E. Makronas laimėjo prieš M. Le Pen (tiesioginės transliacijos, video, nuotraukos) (11)

Prancūzija renka Prezidentą: E. Makronas prieš M. Le Pen | Alkas.lt koliažas

Gegužės 7 d.Prancūzijoje įvyko antrasis prezidento rinkimų ratas. Jame varžėsi judėjimo „Pirmyn“ steigėjas, centristas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir  „Nacionalinio Fronto“ vadovė Marin Le Pen (Marine Le Pen).

Pirmajame rinkimų rate, vykusiame balandžio 23 d., kuriame rungėsi penki kandidatai  E. Makronas surinko 24,01 %. rinkėjų balsus o M. Le Pen 21,30 %.

66 546-ios rinkimų apylinkės darbą pradėjo nuo 8 val. vietos laiku (Lietuvos laiku 9 val.). Skaityti toliau

Prancūzija renka Prezidentą: antrame rate varžysis E. Makronas ir M. Le Pen (video, tiesioginė transliacija) (5)

Prancūzija renka Prezidentą | Alkas.lt koliažas

Oficialiais Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis suskaičiavus 100% balsų Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pirmauja su 24,01 %. balsų, Marin Le Pen (Marine Le Pen) lieka antra su 21,30 % balsavusiųjų parama.

***

Balandžio 23 d. 45,7 mln. prancūzų renka šalies Prezidentą. Šie rinkimai yra prikaustę viso pasaulio dėmesį, nes gali tapti vienu svarbiausių pastarojo meto pasaulio politiniu įvykiu po „Brexit“ referendumo ir JAV Prezidento Donaldo Trampo rinkimų. Skaityti toliau

P. Stankevičius. Kuo Frexit skirtųsi nuo Brexit? (7)

Povilas Stankevičius | asmeninė nuotr.

Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marin Le Pen (Marin Le Pen) ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o Europos centinio banko (ECB) nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą. Analogiškai, prieš Brexit rinkos dalyviai taip pat tikėjosi staigios, iš kart po referendumo prasidėsiančios, krizės Jungtinėje Karalystėje (JK), kuri kol kas neįvyko.Vis dėlto, Le Pen užmojų įvykdymas galėtų sukelti staigų ir skaudų šoką Prancūzijosekonomikai. Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Kodėl po D.Trampo išrinkimo  liberalai neturėtų norėti JAV rinkimų sistemos pokyčių (0)

JAV prezidento rinkimai | Alkas.lt koliažas

Tik keletą kartų per JAV prezidento rinkimų istoriją, rinkimus yra pavykę laimėti kandidatui, kuris valstijų mastu surinko mažiau piliečių balsų nei oponentas. Šiais metais netikėtai, beveik 3-is milijonais rinkėjų balsų mažiau surinkęs, bet  prezidento rinkimus laimėjęs Donaldas Trampas (Donald Trump), sukėlė aršią diskusiją, ar tinkama rinkimų sistema veikia JAV. Daugiausiai liberalių pažiūrų žmonės, prezidento rinkimuose palaikę Hilari Klinton (Hillary Clinton) JAV ir Lietuvoje,  apeliavo į tai, jog nesąžininga, jog rinkimus laimi kandidatas, surinkęs mažiau rinkėjų balsų JAV mastu.

Šiame straipsnyje nenagrinėsiu, kuri rinkimų sistema yra teisingesnė atstovaujamosios Skaityti toliau

R. Tracevskis. Lietuva savo suvereniteto Lenkijai perduoti neprivalo (17)

Rokas Tracevskis | A. Buckutės nuotr.

Saulius Skvernelis pareiškė, jog sieks, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai būtų labiau kaimyniški. Tai yra gerai. Tik, perkraunant santykius, naujajai Vyriausybei svarbu žinoti, kad Lietuva savo suvereniteto Lenkijai neperdavė ir perduoti neprivalo, t. y. tik Lietuvos politikams, ne Lenkijos, spręsti dėl tokių dalykų kaip įrašai pasuose (Lietuvos pasuose, ne Lenkijos) ir švietimo reikalai (Lietuvoje, ne Lenkijoje). 

Jei kas nors ką nors kažkada kažkokiam lenkui kažkur kažką ne pagal savo kompetenciją privačiai pažadėjo, tai yra tik tų pažadų davėjų problema. Be to, tie Lietuvos žadėtojai savo Skaityti toliau

Vokietijoje reikalaujama surengti referendumą dėl tolesnės narystės ES (6)

Angela Merkel | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Angelos Merkel prašoma surengti referendumą dėl tolesnės Vokietijos narystės Europos Sąjungoje. Šie prašymai pasirodė iš karto po to, kai Jungtinė Karalystė nusprendė nutraukti saitus su Briuseliu.

Tarp kitų referendumą surengti siūlo ir trečios pagal užimamas vietas Bundestage kairiosios pakraipos partijos Die Linke viceprezidentė Sahra Wagenknecht. Jos teigimu, būtų arogantiška manyti, kad elektoratas šiuo klausimu nėra pajėgus priimti sprendimo.

Vokietijos kanclerė spaudimą surengti referendumą patyrė nuo pat Britanijos sprendimo Skaityti toliau

R. Garuolis. Kas laukia imigrantų Lietuvoje (10)

r_garuolis

Lapkričio 3 d. Vilniuje vyko konferencija „Migracija ir integracija – tendencijos ir(ar) galimybės?“, kurią surengė Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas, Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai, Europos pabėgėlių fondas ir Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Po ministres Algimantos Pabedinskienės įžanginės kalbos buvo papasakota apie įvairių fondų, nevyriausybinių  organizacijų veiklą, padedant prieglobsčio ieškotojams Lietuvoje. Kiekvienais metais mūsų šalyje prieglobsčio prašo mažiausiai 600 sienos pažeidėjų, apie 150 prašymų patenkinama,  apie 40–70 jų išvyksta už ES ribų Skaityti toliau

M. Kundrotas. Homoseksualistai ir jų rėmėjai – už Putiną (8)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Prieš kelias dienas Graikijoje rinkimus laimėjusi Radikaliosios kairės koalicija („Syriza“) išsiskiria ne tik simpatijomis Vladimiro Putino režimui, bet ir homoseksualizmo plėtros skatinimu, net siekia įteisinti homoseksualias „šeimas“. Tiesą sakant – kas gi čia nuostabaus? Prisiminkime V. Putino bičiulystę su ankstesniu Vokietijos kancleriu Gerhardu Šrioderiu iš Vakarų socialdemokratų stovyklos – aktyvesnį homolobizmą rastume gal tik tarp žaliųjų.

Prasidėjus konfliktui Ukrainoje aršiausiai prieš ją ir už V. Putiną šoko grumtis Vakarų anarchistai, komunistai ir homoaktyvistai, o dažnu atveju visos šios trys grupės žengė ir žengia drauge. Taip buvo ir šiuo atveju. Deja, naudingų idiotų randasi ir taip vadinamoje dešinėje. Skaityti toliau

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės tautininkai nušlavė eurofederalistus (video) (17)

Marin Le Pen | stopkadras

Gegužės 25 d. vykusių Europos Parlamento rinkimų staigmena tapo tautinių partijų pergalė Prancūzijoje ir Jungtinėje karalystėje. Prancūzijos antiimigracinė, euroskeptiška tautinė partija Nacionalinis frontas (FN) ir Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) pirminiais duomenimis gavo atitinkamai 25 ir 27 nuošimčius balsų!

Išankstiniais skaičiavimais  Nacionalinis frontas turėtų gauti trečdalį Prancūzijai priklausančių Europos Parlamento vietų, tai yra maždaug 23-25 mandatus. Prancūziją EP iš viso atstovauja 74 nariai. Skaityti toliau

Prancūzijoje pirmąkart populiariausi nacionalistai – Nacionalinis Frontas (1)

Nacionalinio fronto pirmininkė Marine Le Pen

Spalio 10 dieną paskelbtais apklausos duomenimis, Nacionalinis frontas, politiniame spektre užimantis tolimos dešinės pozicijas, šiuo metu yra populiariausia partija Prancūzijoje. Rinkėjai savo paramą šiai politiniai jėgai išreiškė ir neseniai pietinėje šalies dalyje vykusiuose tarpiniuose rinkimuose: antrajame ture ji surinko 53,9 procento balsų. Visa tai aiškiai rodo, jog partija išgyvena milžiniško pakilimo laikotarpį.

Spalio pradžioje Prancūzijos gyventojų buvo klausiama, už ką jie ketina balsuoti kitų metų gegužę vyksiančiuose rinkimuose į Europos parlamentą. Nors euroskeptiškai nusiteikusios partijos šiuose rinkimuose Skaityti toliau

M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (I) (58)

Marius Kundrotas | respublika.lt nuotr.

Pažintis su svetimu dažnai padeda lengviau suprasti savą. Juo labiau, jei tautiškąją politinę pasaulėžiūrą laikome universalia – bent jau ne mažiau universalia, nei liberaliąją, socialistinę ar konservatyviąją. Kai kurie užsienio tautininkų bruožai sąlygoti vietinių kultūrinių ir politinių aplinkybių, tačiau kiti atrodo bendražmogiški.

Šįsyk – apie asmenybes. Juk jos kuria ir jos įkūnija idėjas. O pati asmenybių studija dažnai – įdomesnė už partinių programų ar struktūrų analizes. Apsiribokime dabartimi: apie ją daugelis žino mažiausiai. Dabartis šiuo atveju reiškia mūsų ir mūsų tėvų kartas. Skaityti toliau