Žymos archyvas: Marija Rekst

Vieną iš Vilniaus r. savivaldybės gatvių pavadinta lietuvius žudžiusios karinės grupuotės dalyvio vardu (15)

Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst (Maria Rekść) | wikipedia.org nuotr.

Kovo 31 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba vienai Pūstalaukio kaimo gatvei suteikė lenkų rašytojo lenkų rašytojo ir lenkų „Armija Krajova“ dalyvio  Tadeušo Konvickio (Tadeusz Konwicki) vardą.

Už tokį siūlymą balsavo 20 tarybos narių, Trys nariai buvo prieš, dar trys susilaikė.

Nei sprendimo projekte, nei aiškinamajame rašte, aprašant minėtą asmenį, nėra paminėta, kad jis 1944-5 m. dalyvavo „Armija Krajova“ veikloje taip pat nepažymima kuo jis yra nusipelnęs Lietuvai.  

„Kaip žinoma Armija Krajova buvo negailestingai lietuvius Pietryčių Lietuvoje naikinusi Skaityti toliau

L.V. Medelis. Puolimas prieš Lietuvą. Klaustukas dar reikalingas? (25)

Prezidentė su Vilniaus krašto vaikais dažė margučius | youtube.com stop kadras

Galimas daiktas, tai tik dar viena sąmokslo teorija, liečianti  Lenkijos-Lietuvos santykius. Galima piktintis ir netikėti niekuo, kas toliau bus rašoma, deja, sutapimų pernelyg daug.

Iš pradžių keletas faktų apie subruzdimą tomaševskininkų stovykloje. Tai nėra chaotiškas Brauno dalelių judėjimas. Žvelgiant akyliau,  Lenkų Lietuvoje rinkimų akcijos (toks yra tikslus šios partijos pavadinimas lietuviškai, toliau – akcininkų) ultimatyvių reikalavimų, šantažo ir  antivalstybinės veiklos atsitiktinumai tampa  modeliuojami. Pradėkime nuo informacijos,  skelbtos lietuviškoje ir lenkiškoje žiniasklaidoje (Lietuvoje  – daugiausia portalas L24.lt)  per tris mėnesius:

2016 m. sausio 14 dieną  Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kučcinskis (Kuchciński) Skaityti toliau

A. Liekis. Prezidentinė Lietuva ir Lietuvių Tautos likimas (video) (28)

dr. Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Gegužės 31 d. Seime įvyko konferencija-diskusija „Lietuvių Tauta – suverenas savo Nepriklausomoje Valstybėje“. Šioje konferencijoje buvo pristatyta dr. Algimanto Liekio monografija „Prezidentinė Lietuva (1919 – 1920, 1926–1940)“. Skelbiame dr. A.Liekio pasisakymo šioje konferencijoje vaizdo įrašą, bei jo parengto pranešimo tekstą.

Apie pirmąjį Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną nemažai rašyta. Tačiau, sekant sovietmečio istoriografija, daugiausia neigiamai, kaip demokratijos smaugėją, tariamai vienos partijos – LTS vadą, fašistą ar profašistą ir pan. Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Vardų ir pavardžių rašybos klausimu. Kas tinka Dievui, turi tikt ir lenkams (37)

Inga Baranauskienė | Asmeninė nuotr.

Pastaruoju metu vėl įsisiūbavo diskusija dėl lenkų vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose. Ir ko tik neprirašoma, – net kad asmenvardžiai nėra gramatikai paklūstanti kalbos dalis! Betgi yra ir buvo – visais laikais ir visose kalbose.

Kad tuo įsitikintum, užtenka žvilgtelėti kad ir į krikščioniškos tradicijos vardus. Pradėkime nuo Jėzaus – kaip tik jo nevadina: Džyzos, Džesu, Iesus…

Vis dėlto Dievo sūnus, kurio originalus vardas skambėjo „Jėšu“, kažkaip iškenčia ir žaibais nesisvaido, reikalaudamas rašyti Jo vardą aramėjiškai יְשׁוּ iš dešinės į kairę. Nereikalauja net rašybos pagal skambesį… Skaityti toliau

A.Liekis. Ar reikia lietuviui bijoti LLRA ir jos lyderių Lietuvos Seime? (87)

Kęstučio K. Šiaulyčio pieš.

Nemažai kas iš lietuvių patriotų bauginasi, kad tiek daug Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovų pateko į Lietuvos Respublikos Seimą. Tokia pergalė buvo netikėta ir patiems laimėtojams. Lapkričio 1 d. LLRA savo internetiniame puslapyje, straipsnyje „Istorinė LLRA sėkmė“, rašo: „… Lietuva tai vienintelė valstybė, kurioje lenkai (išskyrus Lenkiją) realiai įtakoja valdžią. LLRA turi savo atstovus Seime ir Europos parlamente (susimąstykite, ne Lietuvos, bet LLRA – A.L.). Taip pat nemažai LLRA atstovų yra valdybose ar koalicijose savivaldybėse. Valdemaro Tomaševskio vadovaujama LLRA pasiekė persilaužimą Lietuvos politikoje…“. Skaityti toliau

Vilniaus r. valdžia teigia stokojanti pajėgumų nuimti visas dvikalbes lenteles (15)

© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)Kol vienos dvikalbės lentelės lietuvių ir lenkų kalbomis Vilniaus rajone nuimamos, kitas gatves dabina nauji dvikalbiai užrašai. Rajono valdžia teigia tvarkanti tas gatves, kurios nurodytos teismo nutartyje – esą vien jų priežiūrai savivaldybė stokoja pajėgumų, o apie teismo sprendimo nepaliestas lenteles sunku ir kalbėti.

Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje Jurgio Jurkevičiaus teigimu, dėl naujų lentelių reikės iš naujo kreiptis į teismą ir prašyti atskiro sprendimo. Skaityti toliau