Žymos archyvas: Marija Gimbutienė

G. Burneika. Apie tikrus ir netikrus dievus (6)

K. Keišos nuotr.

Atsiliepiant į kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“

2014 metų pabaigoje tinklalapis propatria.lt iš punskas.pl perskelbė kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“, kuriame išsakytam požiūriui į senąjį baltų tikėjimą negaliu pritarti. Aš pats ilgą laiką buvau krikščionis, atidžiai studijavau Bibliją, todėl krikščionybės išankstinis neigiamas nusistatymas į kitus tikėjimus manęs nestebina. Todėl, nenorėdamas nieko įžeisti nei užgauti jokio tikinčiojo jausmų, vis dėlto pamėginsiu pasakyti kelis žodžius iš kitos pusės. Skaityti toliau

Atidaroma karpinių ir keramikos paroda, skirta Piliakalnių metams (0)

Donato Repeikos keramikos darbas „Deivės Motinos ikona“ (2015 m., molis, šamotas) | V. Jocio nuotr.

Rugsėjo 12 d. 15 val. Etninės kultūros globos tarybos buveinėje (J. Tumo-Vaižganto 4-1, Vilnius) atidaroma karpinių ir keramikos paroda, skirta Piliakalnių metams. Parodoje susitinka dvi materijos – lengvai sudūlantis popierius ir ilgus tūkstantmečius išliekanti keramika. Karpinių ir keramikos meistrus apjungia dėmesys Lietuvos istorinės atminties liudininkams – piliakalniams ir baltiškojo provaizdžio pasauliui.

Karpinius piliakalnių tema pristato įvairiose Lietuvos vietose gyvenantys ir kuriantys karpinių meistrai: Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje pristatomas archeologės R. Volkaitės-Kulikauskienės mokslinis palikimas (0)

Regina Volkaitė–Kulikauskienė | LMAVB RS F377-2521nuotr.

Iki rugsėjo 30 d. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje (Žygimantų g. 1) veiks paroda „Atvėrusi žemę su joje slypinčiomis paslaptimis būsimoms kartoms“, skirta archeologės, istorikės, kultūrologės Reginos Volkaitės-Kulikauskienės 100-mečiui.

Reginai Volkaitei-Kulikauskienei (1916-2007) skirtoje parodoje pristatomas gausus mokslinis palikimas bei įvairią mokslininkės veiklą atspindintys dokumentai ir nuotraukos. Šis palikimas, kurį mokslininkė padovanojo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai 2005 m., saugomas Reginos Volkaitės-Kulikauskienės fonde (F377). Skaityti toliau

I. Šlajus. Džozefas Kempbelas ir Lietuva (video) (6)

Džozefas Kempbelas, Big Suras, 1982 m. | Ketlinos T. Kar nuotr.

Iš karto reikia pasakyti, kad žymusis amerikiečių mitologas Džozefas Kempbelas (1904–1987) nėra nei lankęsis Lietuvoje, nei turėjęs su ja kokių nors tiesioginių ryšių. Tokią antraštę pagrindžia keletas kitų priežasčių.

Pirmiausia – 2015 m. rudenį sulaukėmė pirmosios Dž. Kempbelo knygos lietuvių kalba. Tai neeilinis įvykis, nes iki šiol lietuviškai buvo prieinami vos keletas šio anglų kalba rašiusio autoriaus straipsnių [1]. „Herojus tūkstančiu veidų“ (The Hero with a Thousand Faces) dienos šviesą išvydo 1949 m. Nuo tada knyga nesyk leista pakartotinai, išversta į daugiau kaip 25 kalbas. 2011 m. žurnalas Time įtraukė ją į šimto reikšmingiausių negrožinės literatūros kūrinių, išleistų nuo žurnalo įkūrimo (1923 m.), sąrašą. Šiandien ši žinomiausia Kempbelo monografija – jau ir Lietuvos knygynuose. Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks XIII M. Gimbutienės skaitymai (0)

Marija Gimbutienė. 1947 m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.

Balandžio 13 d. 17 val. tryliktą kartą Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai. Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų temų ratą: simbolinių reikšmių paieškas, gamtinės aplinkos, senovės gyvenviečių ir ūkio tyrimus, archeologijos mokslo sklaidą.

Paskutinis šių metų Marijos Gimbutienės skaitymų vakaras skiriamas archeologijos sklaidai visuomenėje. Skaityti toliau

Nacionaliniame muziejuje vyks XIII Marijos Gimbutienės skaitymai (programa) (0)

Lietuvos nacionalinis muziejus

Kovo 16 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė skaitys pranešimą Stepių geoglifai.

Tryliktą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai.

Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų temų ratą: simbolinių reikšmių paieškas, gamtinės aplinkos, senovės gyvenviečių ir ūkio tyrimus, archeologijos mokslo sklaidą. Skaityti toliau

G. Žiemys. Ugnies ir vandens ženklai indoeuropiečių pasaulio kūryboje (25)

Toras su stebuklinguoju kūju, galios juosta ir krivūle | kb.dk, Danijos Karališkosios bibliotekos  rankraščio nuotr.

Kai kurių mūsų vartojamų ženklų analizė byloja, kad mes jau esame užmiršę pirminę jų prasmę. Paprastas pavyzdys – raidė T. Jinai turi nuostabią savybę – slaptą ryšį su mūsų senuoju dievu Perkūnu. Kai pabandome sudaryti griausmo ar jam giminingų dievų sąrašą (1), didžioji dauguma vardų prasideda ta pačia raide T. Turbūt tai ne atsitiktinumas:

– Taara, Toora, Tuuri (estų, suomių, karelų) – dangaus ir griausmo dievas;
– Taranis – griausmavaldis keltų mitologijoje;
– Taru – chetų ir chatų griausmo dievas; Skaityti toliau

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (VII) (6)

K.Juraitis | asmeninio archyvo nuotr.

Iškovojome nepriklausomybę ir atmerktomis akimis sapnuojame, kad pagaliau mes laisvi. Tikrai laisvi buvo knygnešiai ar Sibiro tremtiniai, kurie visaip ujami ir naikinami, išsaugojo savo laisvą mintį ir meilę Tėvynei bei gimtąjai kalbai. Tikrai laisvi buvo M. Gimbutienė, Č. Gedgaudas, Vaižgantas, Jonas Basanavičius… Laisvi buvo Martynas Mažvydas, Kazimieras Būga, Antanas Baranauskas… Ką jie pasakytų išgirdę, kad reikia supaprastinti mūsų rašybą, „apkarpyti“ balsių nosines, nes užsieniečiams esą per sudėtinga suprasti. O mūsų pačių sukurta seimo komisija, turinti visokiausiais būdais saugoti seniausią pasaulio – lietuvių kalbą, bando ją naikinti! Skaityti toliau

Kviečia M.Gimbutienės skaitymų vakarai Lietuvos nacionaliniame muziejuje (2)

M.Gimbutienė, 1970

Vasario 19 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje Senajame arsenale (Arsenalo g. 3) prasidės tradiciniai Marijos Gimbutienės skaitymai.

Žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921-1994) dedikuotus skaitymus Lietuvos archeologų draugija ir Lietuvos nacionalinis muziejus rengia vienuoliktą kartą. Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų archeologinių temų ratą: tyrėjų asmenybes ir archeologijos mokslo istoriją, probleminius krašto apgyvendinimo klausimus, artefaktų tyrimus ir rekonstrukcijas. Skaityti toliau

L.Veličkaitė. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai (18)

Kairėje sėdi Jūratė Statkutė de Rosalis, dešinėje - dokumentinio filmo apie ją autorius ir režisierius Stasys Petkus | Aidas.lt, Ž.Petkaus nuotr.

Viskas prasidėjo Venesueloje, atsitiktinai. Mišrioje šeimoje su vaikais visada kalbėjau lietuviškai.

„Mama, kodėl, kai tėtis tau kalba ispaniškai, tu supranti, o kai aš taip kalbu, tu sakai, kad nesupranti?“

Aiškindavau, kad kiekviena mama su savo vaikais turi kalbėtis savo gimtąja kalba. Jų buvo penki berniokai – Luisas, Jonas, Šarūnas, Rimas ir Saulius. Ispanų ir lietuvių kalbų sandarą namuose vaikai išsprendė sujungdami panašumus, kas dažnai mane prajuokindavo, kol pastebėjau, kad kai kurių panašumų nebuvo galima paaiškinti bendrais indoeuropiečių kalbų duomenimis,“ – rašo savo knygoje „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ Skaityti toliau

Romoje įspūdingai pristatytas Baltijos gintaras (0)

Kultūros ministerijos nuotr.

Gruodžio 13–16 d. Romos nacionaliniame etruskų muziejuje „Vila Giulia“ įvyko didelio susidomėjimo sulaukęs 4 dienas trukęs renginių ciklas, dedikuotas Baltijos gintarui „Gintaro žemių šviesa: nuo Baltijos iki Viduržemio jūros“ („Luce dalle terre dell’Ambra: dalle rive del Baltico al Mediterraneo“).

„Kalbėdami apie Gintaro kelią pabrėžiame istorinę, ekonominę ir kultūrinę jungtį tarp Baltijos šalių ir Italijos. Renginiu siekiame parodyti Baltijos gintaro vaidmenį kuriant pačius ankstyviausius tolimų Europos kraštų ryšius. Skaityti toliau

Romoje vyksta renginys „Gintaro žemių šviesa: nuo Baltijos iki Viduržemio jūros“ (1)

Gruodžio 13 d. Romoje prasidėjo renginys „Gintaro žemių šviesa: nuo Baltijos iki Viduržemio jūros“ („Luce dalle terre dell’Ambra: dalle rive del Baltico al Mediterraneo“) dedikuotas Baltijos gintarui. Keturias dienas truksiantis renginys, dedikuotas Baltijos šalių gintarui Romos nacionaliniame etruskų muziejuje „Vila Giulia“.

Pirmąją renginio dieną vyko konferencija „Gintaro tyrinėjimų diena. Nuo Baltijos krantų iki Viduržemio jūros“ („Giornata di studi sull’ambra. Dalle rive del Baltico al Mediterraneo“). Šioje konferencijoje pranešimus skaitė ir trijų Baltijos šalių mokslininkai: Vilniaus dailės akademijos prorektorius prof. dr. Adomas Butrimas („Baltų kelias į antikinių civilizacijų akiratį“); Skaityti toliau

E.Merkytė. Viskas, ką ji darė, visą laiką buvo Lietuva (6)

Marija Gimbutienė Topangoje. 1974 m. | V.Pluko nuotr. Iš Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinių. F154-681-005. Marija Gimbutienė Topangoje. 1974 m. V. Pluko nuotr. Iš Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinių. F154-681-005.

Pasaulinio garso archeologė, pedagogė, kultūros veikėja, pasaulyje naujos mokslo srities – archeomitologijos – pradininkė Marija Gimbutienė, save vadinusi savo atrastos moterų civilizacijos pagrindine figūra Motina Deive, „ragana, turinčia regėjimo galią“ ar kitų (Meilės Lukšienės) pavadinta „Mėlynąja paukšte, perskridusia ne tik per Lietuvą, bet ir per pasaulį.“ Gyvenimo pabaigoje, jau ryškiai šviečiant garbės, šlovės ir pripažinimo saulei, Marija Gimbutienė savo laimėjimus įvertins taip: „…Todėl, kad užaugau Lietuvoje…“ (Viktorija Daujotytė).

„Skaityti išmokau ketverių“

Marija Birutė Alseikaitė gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje, gydytojų šeimoje. Skaityti toliau

R.Grigas. Už ir prieš dr. Jūratę Statkutę de Rosales (58)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Visai neseniai pasiekė žinia: mūsų iškiliosios tautietės, Vilniaus pedagoginio (dabar Lietuvos edukologijos) universiteto garbės daktarės Jūratės Statkutės de Rosales veikalas „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ pradėtas publikuoti Ispanijos prestižiniame Valensijos universiteto tęstiniame leidinyje, pirmoje pozicijoje. Ši, praėjusią vasarą Lietuvoje išleista knyga, tapo bestseleriu – buvo viena skaitomiausių. Dėl neslūgstančio skaitytojų susidomėjimo knyga buvo  išleista net keturiomis pakartotinėmis laidomis.

Negaišinsiu skaitytojų perpasakodamas knygos autorės biografiją. Bet kai ką manau pravartu priminti. Pabėgusi nuo sovietų okupacijos, nuo 1950 m. gyvena ir dirba Karakase. Apdovanota ne tik Venesuelos ordinais, bet ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio Kryžiumi. Skaityti toliau

Pažadintas Merkinės molis (albumas) (11)

Taip pavadintas keramikės Elvyros  Petraitienės nedidelis albumas, pristatantis menininkės sukurtų deivių atvaizdus. Kūrėja E.Petraitienė gyvena netoli Merkinės Maksimonių kaime jau dvidešimt metų. Savo sodybą Petraitienė vadina Vienaragio sodyba. Mat, Vienaragis pavaizduotas pirmajame Merkinės herbe. Sodyba slypi pušynų, upeliukų, dzūkiškos gamtos apsuptyje. Leidinyje autorė prisimena taip pat ir savo gimtąjį Pumpėnų kraštą: „Prisimenu rudenėjančios žemės ir seno namo priemenės kvapą. Ilgiuosi kaimynų ir giminių, linksmų ir išdidžių aukštaičių“. Skaityti toliau

Alantoje vyksta „Santaros-Šviesos” konferencija (1)

Alantos dvaras | N.Treinytės nuotr.

Rasos šventės dienomis Molėtų rajone, Alantoje vyksta kasmetinė, jau aštuonioliktoji Lietuvoje, „Santaros-Šviesos” konferencija. Prasidėjusi birželio 24 dieną konferencija truks visą savaitgalį. Birželio 24 d. konferenciją atidarė vienas „Santaros-Šviesos” organizacijos steigėjų prezidentas Valdas Adamkus.

Šiemet daugiausiai dėmesio „Santaroje“ skiriama iškilioms, Lietuvos ir Vakarų intelektualinį gyvenimą kūrusioms ir iki šiolei jį veikiančioms asmenybėms – „lietuviškoms galvoms“: Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video) (2)

M.Gimbutienė, 1970 m.

Šiemet sausio 22 d. minėjome vienos žymiausių pasaulio mokslininkių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeologės, profesorės Marijos Birutės Alseikaitės Gimbutienės 90-ąsias gimimo metines. Garbiosios mokslininkės nuopelnai kultūros istorijos, archeologijos tyrinėjimų srityje yra plačiai pripažinti ir įvertinti, tačiau Marija Gimbutienė nebuvo tik sausa  akademinė mokslininkė, ji ne tik tyrinėjo seniai išnykusias iš pasaulio žemėlapio kultūras, tautas ir jų pasaulėžiūras, ji degte degė noru mūsų protėvių palikime rasti tas vertybes, kurias galima būtų perimti mūsų nūdienos dvasiniams poreikiams ir lūkesčiams tenkinti.

Visa Marijos Gimbutienės veikla, jos darbai ir žodžiai spinduliuoja mums begaline meile ir rūpesčiu dėl mūsų Tautos dabarties, Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į M.Gimbutienės skaitymus VIII (4)

www.alkas.lt    

Nacionalinis muziejus, tripadvisor.com nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus, bendradarbiaudamas su Lietuvos archeologijos draugija, tęsia vakarų ciklą Marijos Gimbutienės skaitymai.

Aštuntus metus rengiami visuomenei skirti skaitymai dedikuojami Marijai Gimbutienei, žymiausiai lietuvių archeologei, tyrinėjusiai Senosios Europos civilizaciją.    

Šiandien vasario 3 d. 17 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (LMN) įvyks pirmas šių metų vakaras iš ciklo Marijos Gimbutienės skaitymai. Jis bus skirtas eksperimentinei archeologijai. Skaityti toliau

Marijai Gimbutienei – 90 (video) (1)

M. Gimbutienė, 1976 m., Vengrija, LMAVB F339-69

Šiandien sausio 22 d. minime vienos žymiausių pasaulyje mokslininkių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeologės, profesorės Marijos Birutės Alseikaitės Gimbutienės 90-ąsias gimimo metines. Ta proga LTV2 kviečia žiūrėti garbiosios mokslininkės atminimui skirtas laidas:

sausio 22 d. 17.05 val.  M. Gimbutienės kūrybinis portretas 1993 metų žurnale „Lietuvos kronika“;
sausio 23 d.  21.40 val. M. Gimbutienės pokalbis su rašytoju Kaziu Saja jos namuose Kalifornijoje;
sausio 23 d. 22.15 val. 1994 metų „Lietuvos kronika“ – atsisveikinimas su Marija Gimbutiene. Skaityti toliau

Pažadintos Deivės (59)

DeivėVilniuje, Gedimino prospekto viduryje „Gobis/Lauko ekspo“ paviljone Gedimino pr. 13 atidaryta Elvyros Petraitienės Deivių paroda. Jos keraminės Deivės, įpratusios gyventi prie Merkinės pušyno kaligrafiškai tvarkinguose Elvyros gėlių darželiuose, atkeliavo į Vilnių. Ir žvelgia į visus nuostabos kupinom akim tarsi saulėm.

Jei norime, kad mūsų vaikai ir vaikaičiai švęstų mūsų protėvių puoselėtas ir mūsų atgaivintas šventes, kad mūsų apeigos ir tikėjimas būtų gyvas, kad gyvuotų Romuva ir senoji religija, visų pirma turime pasirūpinti simboliais. Jie mus sutelkia, sujungia, susieja su praeitimi, žeme ir protėviais.

Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės turi turėti ką nors apčiuopiamo, ką gali pamatyti, paliesti, paglostyti… Kaip savo kūdikį. Reikalingos Deivės ir jų atvaizdai. Skaityti toliau

Eugenija Šimkūnaitė: Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti kur mūsų šaknys (13)

Eugenija Šimkūnaitė

Etnologas Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas dalijasi prisiminimais apie susitikimus su žiniuone Eugenija Šimkūnaite (1920-1996).

Tai buvo ypatingas laikas  – 1967-1973 metai – kraštotyros suaktyvėjimas, folklorinių ansamblių masinis kūrimasis, Ramuvos, „Alko“ ir kitų etnokultūrinių organizacijų veikimo laikas.  Tą laikotarpį  vadinome   trumpo sovietinio „atlydžio“  ir liberalizmo metais. Lietuvoje  tai buvo  jau inercijos reiškinys, nes po 1968 m Prahos pavasario sutriuškinimo  visur vyko  trumpalaikių laisvių slopinimo procesas. O vis dėlto  Lietuva suspėjo išgyventi nors kelerius metus  savarankiškų siekių proveržį. Jaunimas plūstelėjo į  kraštotyrą, folklorą, ėmė dainuoti liaudies dainas, švęsti senovines protėvių šventes. Skaityti toliau