Žymos archyvas: malda

E. Trinkauskaitė. Pirminė taika kyla iš Motinos Žemės (6)

Eglutė Trinkauskaitė | asmeninė nuotr.

Auginkite savo pirmeivius, iškelkite juos. Išugdyti gerus vadovus yra jūsų pareiga. Iškelkite juos ten, kur jie gali veikti, – taip vyksmus pakreipsite nauja linkme. Onondagų vadas Orenas Lyonsas (Oren Lyons) 1

Anišinabė Vynona La Djuk (Wynona La Duke) teigia, kad šiais laikais būti prigimtiniam (angl. indigenous) visai nereiškia noro sugrįžti į praeitį ar į pirmaprades Amazonės džiungles. Būti prigimtiniam moderniame pasaulyje reiškia rūpintis savo gyvenamąja vieta ir jos ekologine gerove, remtis prigimtinių vertybių principais ir būti atsakingam už savo vietą pasaulyje2. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Auksinė, vandeninė, skraiduolinė (0)

Žalčiai / gyvatės neša "kvietką" (gyvačių dievybės karūną). Tai labai dažnas antlangių motyvas Lietuvoje. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Prieš vykstant į „Vykinto kelių“ ekskursiją po Ignalinos kraštą, į galvą atėjo užkalbėjimo tekstas, 1928 m. Paliesiaus kaime (Ignalinos r.) užrašytas suomių folkloristo Johano Viljos Mansikos (Viljo Johannes Mansikka). Tai vienas keisčiausių ir poetiškiausių užkalbėjimų, naudotas nuo gyvatės įkandimo. Visas užkalbėjimas – ištisinė kreipinių grandinė, gražiai poetiškai suritmuota:

– Kvietkinė pakvietkinė,
Auksinė padauksinė,
Sidabrinė pasidabrinė,
Miedinė pamiedinė,
Geležinė pageležinė, Skaityti toliau

Romuvos Krivė I.Trinkūnienė: Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus (2)

Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė | Asmeninė nuotr.

Senovės lietuviai tikėjo, kad žemės planeta yra gyva – gyvi ne tik žmonės, gyvūnai, bet ir medžiai, akmenys, vanduo, ugnis. Gamtą jie laikė galinga, šventa ir amžina, brangino bei tausojo ją garbindami dievus, kurie reiškiasi per gamtos jėgas. Vydūnas yra pasakęs, kad grįžimas prie senovės tikėjimo liudija tautos atsigavimą, tačiau grįžtama ne prie prie buvusių formų, o prie dvasios. Mūsų laikais prigimtinį tikėjimą puoselėja „Lietuvos Romuva“ – senovės baltų religijos bendruomenė. Kuo šiandien gyvena romuviai, kokias šventes švenčia, kokius dievus garbina, kalbuosi su etnologe, folkloriste, „Lietuvos Romuvos“ krive Inija Trinkūniene.

– Kada susikūrė „Romuva“? Skaityti toliau

A. Zolubas. Jonas Noreika-Generolas Vėtra pelnė Laisvės kovotojo vainiką ir Amžiną atminimą (4)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Kai žiniasklaidoje pasirodė Pauliaus Gritėno rašinys „Vilniaus įvaizdį menkina žydus į mirtį siuntusio generolo atminimas“ ir Rimvydo Valatkos – „Ką pagerbė Lietuva – partizanų vadą Generolą Vėtrą ar žydų žudiką?“ apie Lietuvos teisininką, prozininką novelistą, publicistą, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvį Joną Noreiką, nevalingai prisiminiau rugpjūčio 28 d. minėtą Mindaugo Tomonio žūties 75-metį ir žūčiai charakteringą KGB braižą. Dar gyvi liudininkai ir net bendrabyliai, rezistentai, laisvės kovotojai pašiurpo: juk tai – KGB braižas, iš skundikų paskalų iškiliai asmenybei metami nepagrįsti kaltinimai, net po mirties bandoma kurpti bylą. Skaityti toliau

A. Dmytruk: Laimi tie, kurie tiki tuo, už ką jie kovoja (video) (7)

Anastasija Dmytruk | J. Valiušaičio nuotr.

Liepos 27 dieną, garsi Ukrainos poetė Anastasija Dmytruk kartu Romanu Koliada, grupės „TaRuta“ klavišininku, bei kanadiečiu Maiki Maiklu (Mickey Michael) dalyvaus paramos Ukrainai koncerte Vilniuje. Koncertas įvyks po šv. Mišių ir ekumeninių pamaldų Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčioje Vilniuje (Aušros Vartų gatvė 7).

Ta proga skelbiame Rasos Šimkutės pokalbį su šiuo metu Lietuvoje viešinčia poete apie naujausiąją jos dainą  (filmuot Algirdo Didžiulio 2014.07.22, Klaipėdoje): Skaityti toliau

N.Kavaliauskaitė-Hunter. Emigranto ilgesys (1)

Nijolė-Kavaliauskaitė-Hunter | nuotr. etaplius.lt

Dėkoju tau, Lietuva, kad tu esi, tokia maža ir tyli, savyje nurimusi ir susitaikiusi su viskuo: būti paniekinta, išsižadėta, palikta. Pasiryžusi iškęsti bet kokią išdavystę tam, kad tik išliktum savų vaikų atmintyje kaip laukianti ir mylima Motina.

Kas naktį išverkusi savo ašaras ir apsigobusi skarele, tu kukli ir kantri tarsi lietuvė motina, kuri po darbo, švariai nusiplovusi rankas, jas sudedi maldai ir prašai palaimos savo šeimai. Savo vaikams-lietuviams, kurie galbūt ieško kitos motinos. Bet jos dažnai neradę atsigręžia į tikrąją. Tuomet Tavo širdis, be jokios nuoskaudos, juos priima. Yra atvira ir tebelaukianti: klajūnui sutikti, priglausti ar leisti atgulti į tavąjį juodžemį Skaityti toliau

L.Tautkuvienė. Pasaulio teisuolio medalyje išrašyti žodžiai: ,,Išgelbėjai vieną žmogų, išgelbėjai tautą” (4)

Daukanto aikštėje | nuotr. Alkas.lt

Jūs pralaimėjote, p. Prezidente,

nes neapsaugojote mažo vaiko nuo brutalios jėgos. Šį ankstų ketvirtadienio rytą į privačią Kedžių ir Venckų teritoriją įžengė policija, spec.daliniai. Apie šimtą policininkų, spec. tarnybų pareigūnų atvarė į mergaitės „paėmimą“ galingoji antstolė! Penki autobusai, spec.automobiliai su užtamsintais stiklais. Atrodė, kad bus ,,imamas” Osama bin Ladenas. Tik jis jau paimtas. O antroji pagal svarbą(pavojingumą) dabar bus imama maža aštuonerių metų mergaitė Deimantėlė!

Žmonės kalba maldą, apsijuosę trispalve bando užtverti kelią juodiems varnams, stabdyti nusikaltėlišką veiksmą. Deja, su pjūklais pjaustomos gyvenamojo namo durys, daužomi tvarkingų namų langų stiklai, spec.būrys ištempia iš namų basomis kojomis mergaitės senelius Kedžius. Skaityti toliau