Žymos archyvas: maisto priedai

Atkreipkite dėmesį į duonos sudedamąsias dalis (1)

Duonos sudėtis | „Vilniaus duona“ nuotr.

Spalio 16 d. minimą pasaulinę maisto dieną daugybė šalių supažindina visuomenę su maisto bėdomis pasauliniu mastu: kalbama apie kovą su badu ir skurdu, siekį pagerinti mitybą bei rūpintis savo sveikata.

Lietuvoje ši diena pabrėžiama kaip sveikos mitybos diena. Kadangi daugumos lietuvių mitybos racione galima atrasti įvairių duonos gaminių, biomedicinos mokslo daktarė, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė pasakoja apie jų sudėtį ir naudą kūnui. Skaityti toliau

Slaptieji žudikai – druska ir cukrus. Kaip atpažinti? (0)

pixabay.org nuotr.

Slaptieji žudikai. Tokiu skambiu epitetu apibūdinami cukrus ir druska, kurių perteklinis vartojimas gali lemti aibę sveikatos sutrikimų. Specialistai pažymi, kad „slaptieji žudikai“ neretai tyko ten, kur mažiausiai tikimės.

Druska ir cukrus slepiasi ten, kur negalvojame

Siekiant išvengti sveikatos sutrikimų, Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) suaugusiam žmogui pataria per dieną Skaityti toliau

Stiklinėje saldaus gėrimo – paros cukrų norma (0)

rd.com nuotr.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas primena: jei siekiate sumažinti cukrų kiekį maiste, turite griežtai apriboti daug cukrų turinčių gaminių vartojimą, visų pirma – saldintų gaiviųjų gėrimų, kompotų, sulčių ir netgi geriamųjų jogurtų. Gėrimų porcijos dažniausiai yra didesnės nei maisto ir jų lengva daug suvartoti.

Pasaulio sveikatos organizacija pataria per dieną suvartojamų laisvųjų cukrų kiekį sumažinti iki mažiau nei 10 proc. nuo bendrojo per dieną suvartojamo energijos kiekio ir pažymi, kad sumažinus dar 5 proc. Skaityti toliau

Užrašas „natūralus“ žymi kokybiškesnį gaminį (0)

dairyfoods.com nuotr.

Vis daugiau lietuvių, rinkdamiesi maisto gaminiai, ieško aukščiausios kokybės gaminių, tačiau ne visuomet turi laiko atidžiai perskaityti sudedamųjų dalių sąrašą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gauna nemažai vartotojų skundų, kad nusipirkę pieno gaminių, pavyzdžiui, grietinės ar jogurto, pamato, kad jų sudėtyje yra krakmolo, stabilizatorių ir kitų maisto priedų.

„Teisės aktai leidžia gaminių gamyboje naudoti maisto priedus, tačiau skatiname vartotojus rinktis kuo natūralesnius pieno gaminius, kurių gamyboje nebuvo naudojama jokių kitų ingredientų tik pienas, Skaityti toliau

Trečdalis lietuvių maisto papildus maišo su maisto priedais (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad lietuviams trūksta informacijos apie maisto papildus – su šiuo teiginiu sutiko net 38 proc. apklaustųjų. Tai patvirtina ir kiti apklausos rezultatai – net trečdalis lietuvių maisto papildų neskiria nuo maisto priedų. Tačiau beveik pusė lietuvių organizmą trūkstamomis medžiagomis ar siekiant sustiprinti tam tikrų organų funkcijas jau įprato papildyti vartodami įvairius maisto papildus, tačiau tai daro nereguliariai. 

Apie maisto papildus pakankamai žinių turi du trečdaliai lietuvių: 66 proc. jų sutiko, kad maisto papildus galima vartoti ir sergant, Skaityti toliau

Alternatyva sintetiniams mėsos priedams – liofilizuoti daržovių milteliai (0)

saltedsugaredspiced.com nuotr.

„Vienas iš būdų mėsos gaminiuose sumažinti valgomosios bei nitritinės druskos ir riebalų kiekį yra augalinės kilmės priedų panaudojimas. Liofilizuotų daržovių milteliai gali būti puiki alternatyva sintetiniams maisto priedams“, – teigia KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Maisto mokslo ir technologijos katedros lektorė dr. Ina Jasutienė. Skaityti toliau

B. Ropės siūlymu ES ribos skonio stipriklių naudojimą (0)

Bronius Ropė | asmeninė nuotr.

Gegužės 27 d. Europos Parlamentas pritarė Lietuvos atstovo Bronio Ropės parengtam pasiūlymui, skirtam apriboti nesveiko maisto plitimą Europos Sąjungoje. Būdamas šešėliniu Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso pranešėju dėl vaisių, daržovių ir pieno tiekimo mokykloms schemos, B. Ropė užsitikrino kolegų paramą pakeitimui, kuriuo uždraudžiama iš šios programos remti skonio stipriklių (maisto priedai, kurių kodai yra nuo E620 iki E650, pvz. beveik visuose traškučiuose esančio mononatrio glutamato, žinomo kaip E621) tiekimą mokykloms. Skaityti toliau

Kuo skiriasi modifikuotas gaminys nuo genetiškai modifikuoto? (0)

Krakmolas | nmvrvi.lt nuotr.

Pirkėjai rinkdamiesi maistogaminius ir etiketėje perskaitę „modifikuotas krakmolas“, dažnai suabejoja, ar verta rinktis jį. Mat vyrauja nuomonė, kad tai produktas, kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad modifikuotas arba pakeistas gaminys neturi nieko bendro su genetiškai modifikuotu. Skaityti toliau

Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis maistą? (0)

societyforscience.org nuotr.

Ar atidžiai skaitote maisto produktų etiketes? Ką iš tikrųjų jose reiškia raidė „E“ su skirtingais numeriais? Po jais slepiasi įvairiausi – sintetiniai ir natūralūs, žmogaus sveikatai kenksmingi ir nepavojingi – maisto priedai: įvairūs dažikliai, konservantai, skonio stiprikliai, emulsikliai, stabilizatoriai ir kiti.

„Dažnai tėvai skundžiasi, kad jų vaikai hiperaktyvūs, jiems sunku susikaupti. Tokį poveikį gali sukelti dažikliai, esantys vaikų pamėgtuose vaisvandeniuose, – pasakoja Irma Šveikauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekologijos ir aplinkotyros mokslų doktorantė. – Dėl maiste esančių skonio ir kvapo stipriklių, kurie veikia centrinę nervų sistemą, vaikams kyla noras nuolat užkandžiauti.“ Skaityti toliau

Ar galėtume gyventi be konservantų? (1)

Purplefoodie.com nuotr.

Kelias dienas namuose ant virtuvės stalo palaikius maisto produktus ar neplautą lėkštę, jų paviršių netrukus padengs pelėsis. Tai – grybas, tik, nebent specialiai gamintumėte pelėsinį sūrį, jo greičiausiai nevalgysite. Kad apsaugoti maisto produktus nuo per greito gedimo, žmonės jau nuo seno ėmėsi priemonių, stabdančių pelėsių ir sveikatai pavojingų bakterijų dauginimąsi.

Gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė į klausimą, kas yra konservantas, atsako paprastai: „Konservantas yra medžiaga, naudojama produktų galiojimo laikui pratęsti. Visų konservantų veikimo principas panašus – neleisti daugintis mikroorganizmams, kurie sukelia produktų gedimą, puvimą ir panašiai“. Skaityti toliau

Saldikliai trys viename: maistas, vaistas ir nuodas (8)

Pakelis su ciklamatu | wikipedija.lt nuotr.

Esu mokomosios knygos „Bendroji mikrobiologija/maisto produktų mikrobiologija“, išleistos 2011 m., sudarytoja. Senokai domiuosi maisto kilme ir kokybe bei įtaka žmogaus organizmui. Lietuvoje vartojami saldikliai nėra saugūs  dėl toksiškumo, o vartojami kasdien. Neramina ir televizijos reklama, siūlanti vartoti tai, kas nesaugu.

Aspartamas

Aspartamas – plačiai naudojamas saldiklis, sudarytas iš 2 amino rūgščių: asparto rūgšties Skaityti toliau

Kaip teisingai perskaityti gaminio etiketę? (0)

Maisto gaminių ženklinimo etiketėse vartotojams pateikiama išsami informacija, kad kiekvienas pirkėjas galėtų nuspręsti, kokį maisto gaminį pasirinkti. Etiketėse nurodoma, kaip produktai turėtų būti saugomi ir kokiu būdu paruošiami, kiek ilgai gali būti vartojami, ar yra saugūs alergiškiems žmonėms. Dažnai kartu su teisiškai privaloma informacija gamintojai savo nuožiūra gali pateikti papildomų nuorodų, bet jos turi būti teisingos ir neklaidinti vartotojų. Be bendrų ženklinimo taisyklių visiems maisto gaminiams, galioja specialios taisyklės mėsai, pienui, alkoholiui ir kai kurioms kitoms maisto gaminių grupėms. Skaityti toliau

Maisto papilduose aptikti neleistini maisto priedai (0)

efoto.lt, E.Poškos nuotr.

Reorganizavus Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui patikėta reikšminga visuomenės sveikatai funkcija – maisto papildų notifikavimas. Notifikavimas – tai pranešimas apie į rinką teikiamus produktus.

Pagrindinis maisto papildų notifikavimo tikslas yra informacijos apie maisto papildus kaupimas, stebėjimas ir savalaikis vartotojų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei rinką prižiūrinčių institucijų informavimas. Rugsėjo mėnesį Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai, vertindami notifikuotų maisto papildų etiketes, aptiko Europos Sąjungoje maisto papilduose neleistinų maisto priedų: natrio fumarato (E365), kalcio steroil-2-laktato (E482), eritrozino (E127), Skaityti toliau

Ar kvepia mėsa šiuolaikinėse dešrose? (1)

efoto.lt Ričardo nuotr.

Vienas labiausiai vartotojus dominančių klausimų – kiek mėsos yra jų nusipirktoje dešroje? Niekam ne paslaptis, kad šiais laikais dešros gaminamos iš įvairių mėsos pakaitalų, priedų, sojos, papildų ir dar nežinia ko. Ne visą tiesą galima sužinoti paskaičius produkto etiketę, nes gamintojai gudrauja ir slapukauja. Palengvinti pirkėjų, besirenkančių dešras, dalią šį šeštadienį pabandys Pirmojo Baltijos kanalo laidos „Gyvenamoji aplinka“ kūrėjai.

Šiuo metu į dešras oficialiai leidžiama dėti įvairiausius priedus: skonio stipriklius, kietiklius, standiklius ir t.t. Todėl iškyla natūralus klausimas – kiek mėsos yra dešroje? Atsakyti į šį kiekvienam vartotojui rūpimą klausimą perskaičius prekės etiketę, pagal spalvą ar kvapą praktiškai neįmanoma. Skaityti toliau

Saldumynus vartokime saikingai (0)

eFoto.lt | E.Norvaišos nuotr.

Vaikai yra viena jautriausių mūsų visuomenės grupių, kuri negali pati rinktis ir nuspręsti, kuo ir kaip maitintis, todėl yra labiausiai pažeidžiama. Lietuvoje atliktų mokinių mitybos tyrimų metu nustatyta, kad nemaža dalis mokinių kasdien vartoja saldumynus. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (toliau – NMVRVI), siekdamas išsiaiškinti, kokia yra Lietuvoje parduodamų saldumynų sudėtis bei koks yra sudedamųjų dalių poveikis vaikų sveikatai, atliko saldumynų sudėties, tame tarpe ir maisto priedų, rizikos vaikų sveikatai vertinimą. Skaityti toliau

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant maisto gaminius (0)

efoto.lt, A.Būdvyčio nuotr.

Šiandien, kai yra sukurtas sveikatinančios mitybos mokslas, nuodugniai ištirta maisto gaminių sudėtis, kiekvienas, norintis būti sveikas, turi domėtis ir žinoti valgomo gaminio sudėtį bei jo biologinę ir fiziologinę vertę. Yra nustatyta, kad mūsų kūnas sudarytas iš 64 proc. vandens, 20 proc. baltymų, 10 proc. riebalų, 1 proc. angliavandenių, 5 proc. mineralinių medžiagų.

Maisto pramonė siūlo įvairių maisto gaminių: virtų, rūkytų, vytintų, pasterizuotų, modifikuotų bei apdorotų jonizuojančiąja spinduliuote. Labai populiarūs tapo greitas maistas, pusfabrikačiai, šaldyti gaminiai, prekybos centruose įsigyti jau pagaminti Skaityti toliau

Kam skirtas užrašas „Sudėtyje yra sulfitų“? (1)

Sieros dioksidas ir sulfitai (dažnai patogumo dėlei vadinami tiesiog sulfitais) – tai maisto priedai, dedami į maisto produktus kaip konservantai ir antioksidantai. Kadangi priskiriami „alergenų“ grupei, apie jų buvimą maiste turi būti aiškiai pažymėta produkto etiketėje. Kai kurių maisto produktų etiketėse (pvz., vyno) randame užrašą ,,Sudėtyje yra sulfitų“. Kam skirtas ir ką reiškia šis užrašas? Skaityti toliau

Teiginiai apie ypatingas maisto produktų savybes turės būti pagrįsti (0)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, jog nuo šių metų gruodžio 1 d. maisto produktai, paženklinti teiginiais „Be jokių E”, „Be konservantų”, „Be dažiklių” ir pan., bus atidžiai tikrinami, atliekami jų laboratoriniai tyrimai, siekiant užtikrinti, kad šie teiginiai atitinka tikrovę ir neklaidina vartotojų. Skaityti toliau

Apie maisto produktus ant europiečių stalo: pavadinimas vienodas, o kokybė skirtinga (0)

Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete (ENVI) buvo nagrinėtas klausimas dėl Europos Sąjungoje parduodamų maisto produktų kokybės skirtumų. Šis klausimas į darbotvarkę įtrauktas po to, kai pavasarį Slovakijos vartotojų gynimo asociacijos atliktas tyrimas parodė: didžiosios tarptautinės maisto ir gėrimų pramonės įmonės tuo pačiu pavadinimu pakuoja skirtingos kokybės produktus, kurie gabenami į įvairias Europos šalis. Skaityti toliau