Žymos archyvas: lygiadienis

J. Zvonkuvienė. Su kalnu pakalbėti (nuotraukos) (0)

Klaipėdos romuviečiai ant Purmalių piliakalnio. Sureiga deivei Žemynai pagerbti. 2016-08-15

Priartėjo lygiadienis. Eisiu su kalnu pakalbėti. Kai yra netoli, einu ant švento kalno – ant kokio nors alkakalnio. Kai tokio arti nežinau, einu ant beveik švento. O tokiais jau galima vadinti kiekvieną piliakalnį, menantį tolimas protėvių kartas, jų sumanumą vien savo rankomis visa ką išlaikyti, auginti, mokyti, apginti. Ir Motinos Gamtos nesužeisti. Palikti ją švarią, gryną būsimoms kartoms. Piliakalniai verti pagerbti. Jūs neinate? Manote, kad nėra ką su kalnu kalbėti… Nerastumėte nei žodžių, nei minties. Skaityti toliau

Šeimų romuva kviečia į šeimos apeigas (0)

Šeimų romuva | R. Bačytės nuotr.

Rugsėjo 23 dieną, sekmadienį, 15 val. Kovos menų klube „Dojo“ (Architektų g. 11, įėjimas į rūsį kairėje pro parduotuvę „Čia“) Šeimų romuva kviečia susiburti šeimas su vaikais į Lygiadienio šventę ir pirmąjį „Vaikų kūlgrindėlės“ užsiėmimą. Renginio metu bus kviečiama paaukoti dievams, išmokti kalendorinių dainų, pasivaišinti suneštinėmis vaišėmis.

Vaikų ir šeimos apeigos Skaityti toliau

G. Burneika. Velykų spindesys ir skurdas (27)

„Koncertas kiaušinyje“. Jeronimo Boscho paveikslas 1516 m. | Wikipedia.org nuotr.

Amžina šviesos ir tamsos kova gamtoje sukelia metų laikų virsmus, kuriuos prigimtinio baltų tikėjimo puoselėtojai pažymi šventėmis. Gamta – mūsų senojo prigimtinio tikėjimo Šventas Raštas, mokantis mus visokeriopos įžvalgos, o švenčių tradicijos neatsiejamos nuo gyvybinių jėgų apykaitos ir telkimo.

Krikščionybė, pradedant nuo pat jos įsigalėjimo IV a., atkakliai stengiasi iškreipti šių švenčių prasmę, primesdama joms su žydų tautos istorija ir religiją susijusius pavadinimus ir turinį. Skaityti toliau

Romuva kviečia švęsti pavasario lygiadienį ant Pučkorių piliakalnio (1)

Lygiadienis ant Pučkorių piliakalnio | Rengėjų nuotr.

Kovo 25 d., sekmadienį, 15 val. Lietuvių etninės kultūros draugija ir Vilniaus romuvų sambūris kviečia visus švęsti pavasario lygiadienį at Pūčkorių piliakalnio. Prieš šventę 13 val. vyks pažintinis žygis Vilnios pakrantėmis skirtas Vydūno 150-osioms metinėms.

Pavasario lygiadienis tai virsmo metas, kada diena susilygina su naktimi, kada žiema pralaimi vis aukščiau kylančiai Saulei. Skaityti toliau

Kviečia naktinis žygis lygiadienio virsmui pajusti (0)

vstt.lt nuotr.

Šalia Vilniaus įsikūręs Neries regioninis parkas kovo 24-ąją, penktadienį, 19 val. Dūkštos pažintiniame take rengia naktinį 5 km ilgio, apie 3 val. trukmės pėsčiųjų žygį.

Šiomis dienomis visame Žemės rutulyje kalendoriai pažymi ypatingą virsmo laiką – pavasario lygiadienį. Dienai susilyginus su naktimi, saulei patekėjus tiksliai rytuose ir nusileidus vakaruose, prasideda astronominis pavasaris. Skaityti toliau

Keturiasdešimt minučių, arba misterija deivei Medeinai-Žvėrūnai (0)

Lygiadienis Vilniuje, 2015.Buvau ką tik grįžusi iš tolimų kelionių, bet jau atsiilsėjusi, tad su ilgesiu leidausi žemyn nuo aukštosios Šeškinės kalvos į miestą, kaip mes pratę sakyti, – pabūti ir pamedituoti Vilniaus rudens lygiadienyje. Sako, tai labai ezoteriškas („susijęs su tuo, kas yra viduje, kas yra slapta, mistiška“) renginys? Ir tai blogai? Tad neikime ir į bažnyčią, jeigu taip. Beje, miestas būtent taip ir buvo nusiteikęs: visas vadinamasis Brodas, t.y. Gedimino prospektas, stipriai kvepėjo rūkyta žuvimi ir dešrelėmis, tradiciškai drauge su raugintų kopūstų troškiniu, o tarp maisto „kabinų“ – daug visokiausių daiktų, kuriuos linksmino pasamdyti folklorininkai. Buvau nustebusi ir pradėjau svarstyti: gerai tai ar blogai? Samdyti folklorininkai tikriausiai blogai. Ne todėl, kad folklorininkai, o todėl, kad samdyti! Bet gal ir neblogai? Kodėl gi jie turėtų dirbti už dyka? Maistas – neutralu, nes buvau soti. Daiktai? Hmmm… Skaityti toliau

Ugnies ir muzikos misterija: Medeina lakštaite, Žvėrūna dievaite (1)

http://www.etno.lt/Rugsėjo 19 d., šeštadienį, 20 val. jau vienuoliktą kartą Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto užsidegs rudens lygiadienį pasitinkantys ugnies ženklai, menantys mūsų istoriją ir mitologiją. Šių metų renginyje bus prisiminta lietuvių mitologijos miško deivę Žvėrūną-Medeiną.

Šį renginį, vadovaujami savo mokytojų, dėstytojų, kasmet kuria Vilniaus miesto moksleiviai ir studentai (400–500 jaunuolių). Šiemet jie Neries krantinėse iš žvakių sukomponuos dailininkės Julijos Ikamaitės sukurtus baltiškuosius ženklus, skirtus baltų mitologijos deivei Žvėrūnai-Medeinai.

Renginio muzikinę kompoziciją kuria kompozitoriai Gediminas Žilys ir Dominykas Digimas.

Renginio organizatorius – Vilniaus etninės kultūros centras. Skaityti toliau

Ant Pūčkorių piliakalnio pašlovinta atbundanti gamta (nuotraukos, video) (19)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Kovo 22 d., sekmadienį, 16 val., Lietuvių etninės kultūros draugija ir Lietuvos jaunimo Ramuva sukvietė vilniečius ir svečius ant Pūčkorių piliakalnio į tradicinę pavasario lygiadienio šventę.

Prieš šventę nuo Pūčkorių piliakalnio vyko pažintinis pėsčiųjų žygis, kurio metu visi keliavo srauniosios Vilnios pakrantėmis bei stačiašlaičiais Pavilnio kalvynais.

Pavasario lygiadienis yra astronominė pavasario pradžia, kada saulė teka tiksliai rytuose. Skaityti toliau

Lygiadienio ir Saulės užtemimo vakarą trumpam atgijo Ž. Augustas ir B. Radvilaitė (nuotraukos) (0)

Alkas.lt, M.Abramavičiaus nuotr.

Vakar, kovo 20 d. 19.00 val. Vilniuje, Šventaragio slėnyje buvo pažymėtas Pavasario lygiadienis. Ugnies reginys bus skirtas meilės deivei Mildai – jos magiją įkūnijo viena gražiausių karališkų porų – Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė.

Šį stebuklingą vakarą, išsilyginus dienos ir nakties svarstyklėms, Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas vienam kartui buvo prikelti iš praeities, kad dar kartą galėtų kartu išeiti iš Valdovų rūmų, pasivaikščioti po Šventaragio slėnį ir pranykti paslaptinguose kiemeliuose. Skaityti toliau

Pavasario virsmą sutikime gamtoje (nuotraukos) (1)

PAVASARIO LYGE-PUCKORIAI-2014-03-23d 073-K100

Kovo 22 d., sekmadienį, 16 val., Lietuvių etninės kultūros draugija ir Lietuvos jaunimo Ramuva kviečia vilniečius ant Pūčkorių piliakalnio į tradicinę pavasario lygiadienio šventę. Susiburkime drauge pavasarinio virsmo metą, kuomet diena susilygina su naktimi, o žiema grumiasi su vis aukščiau kylančia saule. Iškilusis kalnas prie gražiosios Vilnelės jau pasipuošęs pirmaisiais žibuoklių žiedais tarsi kviečia išeiti į gamtą.

Prieš šventę 14 val. nuo Pūčkorių piliakalnio vyks pažintinis pėsčiųjų žygis, kurio metu visi keliaus srauniosios Vilnios pakrantėmis bei stačiašlaičiais Pavilnio kalvynais.
Skaityti toliau

Lietuvos romuvos kviečia kartu švęsti pavasario lygiadienį (6)

pavasario-lygiadienis-ant-puckoriu-2011

Pavasario lygiadienis – tai metas, kai pavasario saulė kopdama vis labiau ilgina dieną ir šviesioji paros dalis persveria tamsiąją. Lietuvos romuvos pažymi šį pavasario virsmą susirinkę šventosiose vietose – alkuose, ant piliakalnių, prie šaltinių. Uždegamos pavasario ugnys, giedamos pavasarinės giesmės, žadinama Žemė – Žemynėlė ir prausiamasi tyru šaltinio vandeniu.

Pavasario lygiadienis bus švenčiamas:

Vilniuje

Vilniečiai lygiadienį atšvęsti galės kovo 20 d., penktadienį, 19 val. Šventaragio slėnyje, Skaityti toliau

Virsmo laikui pažymėti – talka ir naktinis žygis (1)

Neris_vstt.lt

Kovo 20-21 d., visame Žemės rutulyje kelioms valandoms sustos nuolatinės dienos-nakties sūpuoklės, kalendoriai pažymės ypatingą virsmo laiką – pavasario lygiadienį. Dienai susilyginus su naktimi, saulei patekėjus tiksliai rytuose ir nusileidus vakaruose, prasidės astronominis pavasaris. Kartu pažymėti šį virsmo tašką ir užsukti naują metų ratą kvies prie Vilniaus įsikūręs Neries regioninis parkas.

Kovo 21-ąją, šeštadienį, 12 val. organizuojama Naujosios Rėvos piliakalnio tvarkymo talka. Jos metu nuo krūmų bus valomi šio įspūdingo piliakalnio šlaitai ir jo papėdė prie Neries upės. Prasmingai praleisti Pavasario lygės dieną ir darbais prisidėti prie mūsų kultūros paveldo išsaugojimo kviečiami visi norintys. Atvykstantieji yra prašomi su savimi turėti pirštines ir, esant galimybei, įrankių (kirvių, benzininių krūmapjovių). Talkos iniciatoriai ir globėjai – gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“. Skaityti toliau

Šiandien minime Pasaulinę Žemės dieną ir pavasario lygiadienį (0)

„Suomi NPP“ palydovo Žemės nuotr.

Kovo 20 dieną minima Pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose, išskyrus poliarines sritis.

Pavasario lygiadienis šiais metais stos kovo 20 dieną 18 val. 57 min. Lietuvos laiku. Kas gi įvyksta šio reiškinio metu?

Kasmet apie kovo 20–21 d. visuose Žemės rutulio kampeliuose, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Saulė keliaudama dangaus skliautu atsiduria pavasario lygiadienio taške – dangaus pusiaujo Skaityti toliau

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ kviečia į pavasario lygiadienio šventes (1)

Grupė „Skylė“ | Alkas.lt, A.Rasakevičius

Prieš šešerius metus pradėję tradiciją koncertais pažymėti metą, kai dienos ir nakties svarstyklės išsilygina, Aistė Smilgevičiūtė ir grupė SKYLĖ ją tęsia. Gerbėjai pavasarį vėl kviečiami kartu iš žiemos stingulio simboliškai persiristi į aktyvųjį metų laiką.

Kasmet apie kovo 20–21 d. visuose Žemės rutulio kampeliuose dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus. Lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose. Toks paprotys praustis rytą užfiksuotas ir Velykų šventės metu, Skaityti toliau

Vilniaus lygiadieniai (II). Vilniaus švenčių ugnys (56)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Mintimis apie lygiadienius kaip viešąsias miesto šventes, jų apiegas ir simbolius bei poveikį mums – šventės žiūovams bei dalyviams, dalijasi mitinio pasaulėvaizdžio tyrinėtojas Dainius Razauskas. Jį kalbina Saulė Matulevičienė. 

Visos šios šventės atmintyje susilieja į vieną ištisą Vilniaus Šventę. Iš esmės tai labai gražu. Šventė viešoje erdvėje atveria miestą žmogui, tuomet jame galima gyventi, būti, o ne tik pralėkti nuo taško a ligi taško B. Juoba, kad pastaruoju laiku Vilniuje viešųjų erdvių trūkumas labai ryškus – viešos erdvės kaip vietos gyventi, ne dirbti, ne pravažiuoti pro, kaip kad pasidarė įprasta. Skaityti toliau

Vilniaus lygiadieniai (I). Ugnies ženklai (2)

1998 metų rudens lygiadienis Gedimino kalno papėdėje | V.Daraškevičiaus nuotr.

Su Egle Pliopliene, Vilniaus etninės veiklos centro kūrėja bei ilgamete vadove, daugybės etnokultūrinių Vilniaus miesto renginių ir reginių iniciatore, šiuo metu – viešosios įstaigos „Ugnis ir kaukė“ šeimininke, apie lietuvių kalendorines šventes Vilniuje, jų atkūrimo  ar net įkūrimo istoriją, simboliką bei aktualumą šiandienos žmogui, kalbasi Saulė Matulevičienė.

Miela Egle, kaip Jūs tapote kalendorinių švenčių iniciatore ir rengėja Vilniaus mieste?

Po sovietmečio turėjome susivokti, kas esame ir nuo ko pradėti statyti savo kultūros rūmą. Kertiniu jo akmeniu visada buvo ir šiandien yra etninė kultūra. Skaityti toliau

Baltų vienybės dieną paminėsime uždegdami ugnis (3)

Baltų vienybės ugnies sąšauka | pilaitesbendruomene.lt  nuotr.

Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 20-21 val. minint Baltų vienybės dieną visi baltų genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje ir visame pasaulyje kviečiami įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir uždegti ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose. Prieš 777 metus baltų gentys susivienijo ir Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną. Saulės mūšio diena Lietuvos ir Latvijos seimų yra paskelbta Baltų vienybės diena. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.

Baltijos jūros rytų pakrantėje gyvenančius žmones nuo amžių siejo bendri protėviai, papročiai, giminystės ryšiai. Skaityti toliau

Senovės gyvenvietę prikels „Baltų kultūros šventė 2013“ (dienotvarkė) (2)

„Kūlgrida“

Šį savaitgalį beveik visoje Žemėje suvienodės dienos ir nakties trukmė. Nuo seno lietuviai rudens lygiadienį pasitikdavo atlikdami ritualinius aukojimus: aukodavo gyvulius, apdainuodavo derlių.

Rugsėjo 21 dienos popietę Kruonio kultūros centras (Kaišiadorių r.) jau penktą kartą kviečia į „Baltų kultūros šventę 2013″, kurioje bus prisimenamas etninės kultūros paveldas, senieji baltų papročiai ir tradicijos. Maisiejūnų piliakalnio papėdėje, prie Kruonio hidroelektrinės, atgims senovės gyvenvietė, kuri buvo žinoma dar I-II tūkstantmečio pradžioje. Skaityti toliau

Šeštadienį rudens lygiadienio šventėje bus audžiama ugninė „Laimos juostos“ (0)

Lygiadienis. Neries krantinė | anonsai.lt nuotr.

Rugsėjo 21 d., šeštadienį, 19-21 val. Neries krantinėje prie Mindaugo tilto vilniečius ir miesto svečius sukvies jau tradiciniu tapęs Rudens lygiadienio bei Baltų vienybės minėjimo renginys, kuris šiemet yra skirtas ir Lietuvos tautinės mokyklos koncepcijos kūrėjos dr. Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms.

Neries krantinėje (Sporto rūmų pusėje) Vilniaus miesto moksleiviai ir studentai iš žvakių „išaus“ tradicinę šimtaraštę baltiškųjų ornamentų juostą. Šiais metais šventės dalyviais turės galimybę būti visi norintys – priešingoje Neries krantinėje, renginio organizatorių vadovaujami, panašią juostą galės „austi“ ir renginio žiūrovai. Uždegus paskutinius juostų ornamentus, Nerimi atplauks skulptūra „Gyvenimo siūlas“. Renginį lydės specialiai sukurta muzikinė kompozicija ir ugnies fakyrų pasirodymai.

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė SKYLĖ: dvi rudens lygiadienio šventės! (video) (3)

„SKYLĖ“

Pirmąkart Šv. Jurgio bažnyčioje Kaune 2013 m. rugsėjo 19 d. 19 val. ir tradiciškai Šv.Kotrynos bažnyčioje Vilniuje 2013 m. rugsėjo 20 d. 19 val. rudens lygiadienio proga vyks A.Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertai.

Prieš penkerius metus pradėję tradiciją koncertais pažymėti laiką, kai dienos ir nakties svarstyklės išsilygina, Aistė Smilgevičiūtė ir grupė SKYLĖ ją tęsia. Ir ne tik tęsia, bet ir kviečia bendraminčius prisijungti prie šios gražios šventės ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Skaityti toliau

Nendrinės skulptūros virs ugnies skulptūromis ant vandens (1)

Efoto.lt nuotr.

Rugsėjo 22 d. 19 val. Gintaro įlankoje, Juodkrantėje vyks Rudens lygiadienio šventė. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos sumanytas renginys organizuojamas jau devintą kartą.

Kaip gamtoje viskas nuolat keičiasi, taip kasmet Gintaro įlanką keičia vis naujos nendrinės skulptūros. Nendrių pluoštai talentingų menininkų rankomis paverčiami išskirtinio grožio skulptūromis ant vandens. Šie meno kūriniai visą vasarą į Gintaro įlanką, Juodkrantėje, pritraukia daugybę lankytojų, kurie grožisi ir stengiasi įamžinti tai – kas laikina. Skaityti toliau

Rugsėjo dangus: rudens lygiadienio dieną tamsa persvers šviesą (0)

Paukščių takas | efoto.lt, Donato nuotr.

Nors saulė dienomis skruostus dar šiltai paglosto, bet atėjusį rudenį jau galima užuosti ir pamatyti. Danguje ruduo prasideda ne su lig rugsėju. Astronominio rudens dar reiks palaukti, bet rudens lygiadienis žymės vis ilgėjančias naktis. Iki pat pavasario šiaurės pusrutulis pasiners į šaltąjį metų laiką. Ankstėjančius vakarus galima išnaudoti dangaus kūnų stebėjimui.

Vėstant orams ir ilgėjant naktims rugsėjo dangus diena iš dienos dengsis vis ryškesne žvaigždžių skraiste. Vakarais viena pirmųjų, aukštai pietuose, Lyros žvaigždyne sužibs Vegos žvaigždė. Į rytus nuo jos išryškės Gulbės žvaigždynas su ryškiuoju Denebu. Skaityti toliau

„Šventaragio sodai“ džiugino akį ir sielą (2)

Sodas | G. Žalnoros nuotr.

Pavasario lygiadienio šventės proga kovo19 d. Vilniaus Etninės kultūros centras visus vilniečius ir miesto svečius nudžiugino nuostabiu šviesų reginių „Šventaragio sodai“. Tą pavakarį Vilniaus Šventaragio slėnis nuo Lietuvos taikomosios dailės muziejaus iki Katedros aikštės buvo užpildytas  neįprastu šviesų ir švytinčių erdvinių Darnos ženklų – Sodų reginiu.

Pavasario lygiadienio šventę „Šventaragio sodai“ buvo skirta Lietuvos laisvės gynėjų atminimui. Vilniaus miesto moksleiviai kūrė šventinę erdvę kūrybiškai pritaikydami lietuviškus sodus. Skaityti toliau

Ramuviečiai kviečia visus pakeliauti ir kartu atšvęsti Pavasario lygiadienį (0)

Keliaujame ant Pučkorių piliakalnio | Diena.lt, M.Šeibak nuotr.

Šiandien kovo 20 d. 13 val. Lietuvos jaunimo ramuva ir Lietuvių etninės kultūros draugija visus gamtos mylėtojus, tuos kurie pasiilgo keliavimo pėsčiomis, kviečia pakeliauti vaizdingomis Vilniaus Pūčkorių apylinkėmis.

Siūloma susipažinti su Pūčkorių pažintiniu-istoriniu taku, sužinoti, ką mena Vilnios slėnio senieji malūnai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų  patrankų liejyklos liekanos, pasigrožėti stačiašlaite geologine atodanga – gamtos paminklu. Skaityti toliau

A.Mamontovas: Kuo daugiau keliauju, tuo labiau aš darausi pagoniškų pažiūrų (III) (4)

Andrius Mamontovas

Kaip Jūs vertinate šiuolaikines grupes, kurios interpretuoja folklorą?   

Aš tai vertinu, tai yra žmonių noras atrasti save. Identitetą. Noras susivokti, kas jie tokie yra. Ir tai labai labai man patinka. Gal kartais tai atrodo naiviai, kartais tai atrodo kažkaip gal pritempta, bet tas noras yra nuoširdus. Tą jauti visada. Ir tarkim, man teko prieš porą metų  dalyvauti festivalyje “Mėnuo juodaragis“. Ten susirenka tokie žmonės, kurie prijaučia senajai kultūrai. Aišku, ten yra visokie muzikos žanrai: sunkusis rokas ir taip toliau. Bet tu matai, kad tų žmonių siekis yra nuoširdus. Ir ta forma per kurią tai išsireiškia, tai nėra esminis dalykas. Esmė yra ta, kad žmonės ieško to, kas mes tokie esam, kokia tauta. Mes pasąmoningai tą bandom susigrąžinti.   

Pats žodis „pagonis“ reiškia provincialą lotynų kalba ir mes tą teigdami, kas mes esame? Provincialai ar tauta su tvirčiausiu stuburu ilgiausiai išlikusi pagonių šalis?    

Kai sakau pagonis, aš jau, tiesą sakant, nebegalvoju apie to žodžio reikšmę. Skaityti toliau

A.Mamontovas: Kuo daugiau keliauju, tuo labiau aš darausi pagoniškų pažiūrų (II) (7)

Andrius Mamontovas

– Jūs paminėjote, jog Jums artimas žaltys plaukiantis upe, ikikrikščioniški ženklai,  jų prasmės lygiadienyje. Bet šiuolaikiniame pasaulyje yra labai daug įvairių gamtos religijų. Dažnai net jos vienos apie kitas nieko nežino. Ar Jūs matote ką nors iš lietuviškų reiškinių, kas būtų įdomu pasauliui?

– Be jokios abejonės. Būna labai įdomu kai kas nors užsienyje klausia: „Koks pas jus tikėjimas?“ Ir jeigu, tarkime, sakai: „Na, Lietuva – katalikiška šalis“. Tai tada žmonės sako: „Ai, aišku. Na katalikiška“ . Bet jeigu staiga – taip, kartais aš darau tokį eksperimentą –  sakau: „aš, mes – esam pagonys“. Žinokite, jiems iškart žiauriai įdomu. Kažkoks pagarbus susidomėjimas akyse atsiranda. Ir tu matai, kad tai jiems yra labai labai įdomu. Skaityti toliau

A.Mamontovas: Kuo daugiau keliauju, tuo labiau aš darausi pagoniškų pažiūrų (video) (I) (25)

Žurnalistė Varsa Liutkutė-Zakarienė kalbasi su dainininku Andriumi Mamontovu apie jo pasaulėžiūrą.

Paskutiniu metu Jūs palankiai pasisakote apie senąjį lietuvių tikėjimą. Deja, mūsų dienas pasiekė tik jo šukės. Dabar iš šukių kiekvienas susidedame savo mozaiką. Kokia ta Jūsų mozaika? Kaip Jūs ją įsivaizduojate? Kas joje Jums svarbiausia?

Kadangi nesu ekspertas kalbėti visais šitais klausimais, aš remiuosi tiktai savo patyrimu, tai mano vienintelis atskaitos taškas. Skaityti toliau