Žymos archyvas: Lucjan Żeligowski

Č. Iškauskas. 1940–ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais? (17)

Lietuvos okupacija 1940-06-15 | LCVA nuotr.

Gal kai kas ir piktinsis (kur gi ne!), kad nuolat pabrėžiame, koks sudėtingas Lietuvai buvo 1939–1941 – ųjų metų laikotarpis, atnešęs tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Ir šįkart ne be reikalo sugrįžtame į prieškarį, kuris lėmė, kad – šias eilutes skaitai ir tu, ir tu, ir tu…

Po pirmosios okupacijos prologo – 130 tūkstančių Raudonosios armijos karių dislokavimo Lietuvoje (išvakarėse prie jos sienų buvo dislokuota 221 tūkst. karių, sutelkta apie 1140 lėktuvų, beveik 3000 minosvaidžių ir patrankų), po ultimatumo paskelbimo ir sovietinių valdininkų Skaityti toliau

Č. Iškauskas. J. Pilsudskio širdies kapas: ar verta prie jo nusilenkti? (7)

J. Pilsudskis su Aleksandra ir vaikais | wikimedia.org nuotr.

Vilnijos žemė pagimdžiusi ir priglaudusi daug žymių nelietuviškos arba pusiau lietuviškos prigimties žmonių. Vieni jų paliko Lietuvos valstybę ir tautą šlovinančių pėdsakų, kiti – abejotiną ir ginčytiną atminimą, treti gi – na, geriau jų vardo neminėti…

Taip, Lietuvos vardą garsino arba teršė daugybė veikėjų. Pavyzdžiui, pagrįstai didžiuojamės Lietuvos lenku, tauriu bajoru ir teisės mokslininku Mykolu Riomeriu, pabrėžusiu savo lenkišką kilmę, bet sakiusiu, jog „savo Tėvyne laikiau Lietuvą“; lenkų ir lietuvių architektu ir skulptoriumi Antanu Vivulskiu (lenk. Antoni Wiwulski), tarnavusiu abiem tautoms, nors panorusiu,

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kuo pakeitėme Motinos dieną? (pirmadienio mintys) (4)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Pamenu, pajutęs, kad sūnui pabunda kažkoks kūrybinis daigelis, tėvas po sena sodo obelimi įtaisė besisukantį staliuką ir kėdę, kad atžala galėtų kurti… Vienas juokas: įkvėpimas toje nuostabioje pavasarinių žiedų, dūzgiančių bičių, pavėsingoje vietoje kaip neateidavo taip neateidavo. Kaip ir dabar: atrodytų, pats metas Parnasui atplasnoti, o jo nėra ir nėra. Užtat traukia į gamtą, stebina sprogstantis pavasaris, stulbinantys pasikeitimai, svaigsti nuo kvapų…

***

Bet į tikrovę gražino du praėjusios savaitės pabaigos įvykiai, dėl kurių gali tik gūžčioti pečiais, jeigu nedarytum platesnių išvadų. Antai Lietuvoje surengtas grandiozinis Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas? (17)

Baltų žemių žmonės, o juo labiau lietuviai, niekada nebuvo nuolankūs savo pavergėjams. Patys užkariaudavę didžiules teritorijas iki Maskvos Kremliaus ir Juodosios jūros, jie patyrė ir kryžiuočių, ir Rusijos carų, ir lenkiškųjų bei sovietinių okupantų grandines. Todėl ir sukilimai prieš juos arba, kaip sakytų marksistai, nacionalinė išsivaduojamoji kova buvo dažnas reiškinys.

Tarp ryškesnių tokių sujudimų istorikai primintų prūsų sukilimo vado Herkaus Manto (Henrichės Montės) keletą metų trukusį išsivaduojamąjį iš kryžiuočių karą XIII a. antroje pusėje. Skaityti toliau

Lietuvos kariuomenės kūrimosi priešaušris (3)

Lietuvos kariai

Prieš 90 metų, 1918 m. lapkričio 23 d., Lietuvos ministras pirmininkas prof. A.Voldemaras išleido pirmąjį įsakymą dėl Apsaugos tarybos ir pirmojo pėstininkų pulko įsteigimo. Ši diena laikoma Lietuvos kariuomenės įkūrimo data, tačiau dera prisiminti, kad Lietuvos kariuomenė, kurios 94 metų sukaktį ką tik paminėjome, kurtis pradėjo kiek anksčiau ir ypač sudėtingu laiku. Skausmingas jos gimimas neapsiėjo be savanorių didvyrių aukų.

Tautiškumo žadinimas Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Juodasis Lietuvos scenarijus: ko norėtų Bakchas? (21)

Alkas.lt nuotr.

Galime tikėti, galime ne, bet pasaulyje nuo seno egzistuoja sąmokslo teorijos, juodieji scenarijai, konspirologinės teorijos. Didelis jų meistras yra Rusijos politinis pranašas ir Kremliaus didžiavalstybinės politikos pagrindėjas, vadinamojo Eurazijos judėjimo iniciatorius, palyginti jaunas, šiemet sausį 50-ties sulaukęs Aleksandras Duginas (Alexandar Dugin), 2001 m. be kitų knygų Belgrade išleidęs vadovėlį „Konspirologija“.

Bet mes ne apie jį ir ne apie jo Lietuvai siunčiamas viliones šlietis į įvairias slaviškas struktūras. Mes turime savo šios srities korifėjus. Skaityti toliau

D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai (40)

Darius Kuolys | tvdb.lt nuotr.

Straipsnis parengtas pranešimo, skaityto Kultūros ministerijos surengtoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“, vykusioje Vilniuje 2011 m. rugpjūčio 25 d., pagrindu.

Apie stereotipus

Praeitį pažįstame ir suprantame remdamiesi vaizdiniais – tyrimų ir pasakojimų išryškintais simboliniais vaizdais. Skaityti toliau