Žymos archyvas: LRT Plius

„Mokslo sriuba“: žvynuoti paukščiai ir dantytos žuvys (video) (0)

„Mokslo sriuba“: žvynuoti paukščiai ir dantytos žuvys | LRT nuotr.

Didžiausias lietuvos graužikas bebras plaukioja po vandenį, pasiirdamas savo žvynuota uodega.

Kitame krante, nuo medžio nušoka erelis žuvininkas. Skrenda link vandens, ištiesęs žvynuotas kojas, bet bebras jo nedomina. Mat po vandeniu kaip tik plaukioja žuvis. Tik šioji žvynų turi kur kas mažiau, nei jiedu.

Video: Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip veikia sprogmenys? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kaip veikia sprogmenys? | LRT nuotr.

Sprogmenų mokslas prasidėjo nuo dūminio parako, kurį prieš maždaug 1000 metų išrado kinai. Jis buvo naudojamas ne tik užburiantiems fejerverkams sukurti, bet lėmė ir šaunamųjų ginklų tobulėjimą. Dūminiam parakui degant išsiskiria dujos, užimančios net 3000 kartų didesnį tūrį nei dar nesudegęs parakas. Tai milžiniškas slėgis, kuris ir sukuria sprogimo efektą.

„Tirdami nestabilias medžiagas dėvime veido apsaugas, specialias pirštines ir odines striukes. Atrodome kaip motociklininkai su pilna uniforma“, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip kuriama suklaidinti galinti „deepfake“ technologija? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kaip kuriama suklaidinti galinti „deepfake“ technologija? | LRT nuotr.

Vos prieš kelerius metus atsiradusi „deepfake“ technologija leidžia itin kokybiškai sukeisti žmonių veidus vaizdo įraše. Kol kas padaryti skaitmeninę kaukę yra sudėtinga. Visgi baiminamasi, kad ateityje ji gali būti panaudota melagingos informacijos, apgaulės, šantažo ar kitais pavojingais tikslais.

„Ši technologija mane labai žavi iš techninės pusės, bet, turiu pripažinti, aš šiek tiek dvejoju dėl jos gerumo pasaulyje. Ji turi privalumų – puikių pritaikymų kino industrijoje. Tačiau ta rizika, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip veikia SGD paskirstymo stotis? (video) (3)

„Mokslo sriuba“: kaip veikia SGD paskirstymo stotis? | LRT nuotr.

Kuršių mariose prišvartuotame laive „Independence“ saugomos suskystintos gamtinės dujos (SGD). Ar žinote, kaip jos pasiekia mūsų namus? SGD yra išdujinamos ir magistraliniais dujotiekiais tiekiamos beveik visai Lietuvai. Tačiau SGD galima gabenti ir autocisternomis. Transportavimo laivelis iš laivo saugyklos paima SGD krovinį ir atgeba jį į paskirstymo stotį netoli Klaipėdos uosto vartų. Ledinis skystis užima net 600 kartų mažiau vietos nei dujiniame pavidale, todėl vienos autocisternos pakaktų patenkinti Druskininkų gyventojų viso mėnesio gamtinių dujų poreikį. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: migruojantys unguriai įveikia 8000 kilometrų atstumą (video) (0)

„Mokslo sriuba“: migruojantys unguriai įveikia 8000 kilometrų atstumą | LRT nuotr.

Lietuvos upėse ir ežeruose subrendę europiniai unguriai rudenį ir žiemos pradžioje išplaukia į įspūdingą kelionę per Atlanto vandenyną. Migruodami į nerštavietes Sargaso jūroje jie įveikia net 8000 kilometrų atstumą. Pasiekę tikslą vienintelį kartą gyvenime neršia, o tuomet žūva. Jauni unguriukai keliauja priešinga kryptimi – į gėlus vandenis Europoje, kur praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį.

Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. Justo Dainio teigimu, unguriai – paslaptingos žuvys. „Atrodo, žuvis pažįstama – visi žino, visi matę, visi valgę. O iš tikrųjų neatsakytų klausimų labai daug. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Iš kur atsiranda kometos? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: Iš kur atsiranda kometos? | LRT nuotr.

Padangėje matomos kometos atsirado kartu su visa Saulės sistema – žmonija kometas matė visais laikais. Tačiau dabartiniam supratimui apie šiuos dangaus kūnus, tėra vos 70 metų.

Vienas iš šių dabartinės astronomijos teiginių sako, kad kometų uodegas nupučia Saulės vėjas, panašiai, kaip tikras vėjas, pūsdamas pakelia jūsų plaukus. Todėl ir galime matyti taip toli nusidriekusias uodegas.

Video: Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Ko ieško vaiduoklių gaudytojus primenantys pareigūnai? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: Ko ieško vaiduoklių gaudytojus primenantys pareigūnai? | LRT nuotr.

Uždarose „Facebook“ grupėse diskutuota – ar tai dronų signalus nuslopinantis automobilis? O gal specialiųjų tarnybų ryšiui skirta transporto priemonė? Į 10 m. aukštį pakylanti ant automobilio stogo įtaisyta antena gali priminti filmus su vaiduoklių gaudytojais. Tačiau tokios įrangos paskirtis – daug žemiškesnė.

„Kadangi iš aukščiau matosi toliau, pakėlę anteną mes galime pamatyti daugiau radijo signalų, priimti silpnesnius signalus“ – apie savo darbo specifiką pasakojo Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo spektro kontrolės departamento direktorius Saulius Gelžinis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip „Apollo 11“ misijos astronautai pasiekė Mėnulį? (video) (4)

„Mokslo sriuba“: kaip „Apollo 11“ misijos astronautai pasiekė Mėnulį? | LRT nuotr.

1969 metų liepos 16 dieną 16 val. 32 min. Lietuvos laiku raketa „Saturn V“ pakilo iš NASA Kenedžio kosmoso centro Floridoje. Kurtinantis griausmas ir virpanti ugnis užliejo starto aikštelę. Pirmoji raketos pakopa per 1 sekundę sudegindavo iki 20 tonų kuro. „Tai buvo tarsi skraidanti bomba“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto A. Gustaičio aviacijos instituto doktorantas Laurynas Mačiulis.

Milijonas amerikiečių susirinko aplinkiniuose paplūdimiuose, kad savo akimis stebėtų raketos pakilimą. Istorinis įvykis buvo tiesiogiai transliuojamas 33 pasaulio šalyse. Jis buvo sėkmingas – astronautai Neilas Armstrongas, Bazas (Buzzas) Aldrinas Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: iš ko sudaryti fejerverkai? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: iš ko sudaryti fejerverkai? | LRT nuotr.

Naujųjų metų naktį, per kitas šventes pirotechnikai kartu su chemikais mums sukuria įspūdingą reginį – dangų nušviečiančius fejerverkus. Jų būna įvairių: nuo raudonų iki mėlynų, skleidžiančių sprogimo, švilpimo ar dūzgimo garsus, pakylančių į kelių dešimčių ar net šimtų metrų aukštį. Visus fejerverkus sudaro kelios paprastos medžiagos: popierius, molis ir pirotechninis mišinys.

Vilniaus universiteto pirotechnikos doktoranto Dominyko Juknelevičiaus pasakojimu, naujausi fejerverkai yra kuriami pasitelkiant kompiuterius. „Kompiuterinės programos atlieka termodinaminius skaičiavimus ir optimizuoja pirotechninio mišinio sudėtį taip, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? | LRT

Praeitų metų pabaigoje Vilniaus universitetas pirmą kartą istorijoje savo valia sustabdė veiklą. 1831 metais po sukilimo universitetą uždarė caras Nikolajus I, 1943 metais – okupacinė nacių valdžia. Šįkart akademikai patys nusprendė dvejoms dienoms sustabdyti darbą, nes Vyriausybė neištęsėjo pažadų padidinti atlyginimus.

Vilniaus universiteto rektoriaus Artūro Žukausko teigimu, investicijų į mokslą grąža yra labai didelė. „Suomijoje paskaičiuota, kad 1 euras, įdėtas į mokslą ir studijas, duoda 8 eurus ekonominės grąžos. „Infobalt“ duomenimis, vienas informacinių technologijų specialistas Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ar ateityje kompiuterius valdysime mintimis? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: ar ateityje kompiuterius valdysime mintimis? | LRT nuotr.

Milijonai žmonių visame pasaulyje praleidžia valandų valandas dirbdami prie kompiuterio. Pelė ir klaviatūra yra mūsų šaukštas ir šakutė, plaktukas ir vinis, alfa ir omega. Visgi ateityje žmonės tikriausiai stebėsis sužinoję, kaip mes spaudydavome išlindusius klaviatūros mygtukus, slankiodavome pelę, prie kompiuterio laidu jungdavome ausines. Mes patys stebimės senoviniais kompiuteriais, kurie būdavo tokie dideli, kad juos valdyti tekdavo vaikštant aplink.

Pastaruoju metu kuriama daugybė naujų darbo su elektroniniais prietaisais būdų – nuo lazerinių klaviatūrų projekcijų, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ką turėjo įveikti astronautai pakeliui į Mėnulį? (video) (3)

„Mokslo sriuba“: ką turėjo įveikti astronautai pakeliui į Mėnulį? | LRT nuotr.

1961-ųjų metų gegužę JAV prezidentas Džonas Kenedis (Johnas F. Kennedy) pirmą kartą viešai paskelbė siekį išlaipinti žmogų Mėnulyje. Jo žodžiai skambėjo kaip pasaka, bet po aštuonerių metų tai padaryti tapo įmanoma. „Apollo“ programai buvo skirtas milžiniškas valstybės finansavimas. Prie projekto triūsė 400 tūkst. įvairių sričių specialistų. Mokslininkai ir inžinieriai kūrė tai, kas anksčiau neegzistavo, sprendė įrangos suderinamumo galvosūkius.

Galingoji „Saturn V“ raketa ir „Apollo“ erdvėlaivis buvo ištobulinti ir išbandyti kosmose. Astronautai, įveikę ilgas, sudėtingas ir neretai pavojingas treniruotes, buvo pasiruošę kilti. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kodėl Lietuvoje yra metų laikai? (video) (4)

„Mokslo sriuba”: Kodėl Lietuvoje yra metų laikai? | LRT nuotr.

Šiuo metu švenčiame žiemos šventes. Bet Kūčios yra ypatingos ir astronominiu požiūriu – Lietuvoje ilgesnės nakties metuose nebūna.

Žiemos mėnesiai, su ilgomis naktimis, į Lietuvą atneša ir šalčius. Nors Saulę matome kaip niekada arti horizonto ir savo namų, šilumos ji stokoja. Tokie skirtingi sezonai nėra būdingi visoms planetoms. Žemėje jie yra išties ryškūs, tačiau ne pražūtingi. Skaityti toliau

„Fizika prie kavos“: baleto fizika (video) (1)

„Fizika prie kavos“: baleto fizika | LRT nuotr.

Nuėję į baletą mes žavimės ne tik tviskančiais kostiumais, dekoracijomis, įspūdingu balerinų šokiu, bet didžiausią įspūdį mums visgi palieka pati šokio kulminacija, kuomet balerina atlieka vieną sudėtingiausių baleto derinių „fouette“.

Atrodytų, kad trintis tarp jos kojos ir grindų lygiai kaip ir trintis tarp jos kūno ir oro turėtų greitai sumažinti judesio kiekio momentą. Tai kodėl gi balerina sukasi toliau? Pakalbėkime apie tai prie puodelio kavos. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip taisomi keleiviniai lėktuvai? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kaip remontuojami keleiviniai lėktuvai? | LRT nuotr.

Jei nuvežus automobilį į autoservisą meistrai jį išrinktų iki smulkiausių dalių, gerokai nustebtume. Orlaivių pasaulyje – tai įprasta tvarka. Kas 12 metų visi lėktuvai yra išardomi ir atidžiai patikrinami. Skrisdami lėktuvai patiria dideles apkrovas, todėl detalėse atsiranda mažyčių įtrūkimų, metalo lūžių. Konstrukcijos praranda atsparumą. Nuolatinių patikrinimų metu, pasirinkdami tikslią įrangą, specialistai atlieka matavimus ir ieško plika akimi nematomų pažeidimų.

„Didžiosios lėktuvų gamybos kompanijos yra atlikusios daug tyrimų ir žino, kuriose Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip veikia SGD laivas-saugykla „Independence“? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kaip veikia SGD laivas-saugykla „Independence“? | LRT nuotr.

Šalia Kiaulės nugaros salos prišvartuotas suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“ niekada neišplaukia iš Klaipėdos uosto. Kodėl? Ar jis negalėtų į Lietuvą atplukdyti SGD? Pasirodo, laivo įgula tam pasiruošusi, bet „Independence“ alieka SGD saugojimo ir išdujinimo funkciją.

Jeigu laive esančias SGD talpyklas norėtume užpildyti vandeniu, tam prireiktų beveik 69 olimpinių baseinų vandens. Laivas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę tiekia gamtines dujas į mūsų šalies dujų sistemą. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kodėl sovietams nepavyko nuskristi į Mėnulį? (video) (3)

„Mokslo sriuba“: kodėl sovietams nepavyko nuskristi į Mėnulį? | LRT nuotr.

Praeito amžiaus kosmoso lenktynėse dalyvavę mokslininkai žinojo: norint nuskristi į Mėnulį, reikia erdvėlaivio, kuris skrietų 11 kilometrų per sekundę greičiu ir pasiektų Mėnulio orbitą. Tokiam greičiui pasiekti, JAV ir Sovietų Sąjunga kūrė galingas raketas nešėjas. Kūriniai buvo įspūdingi – amerikiečių „Saturn V“ ir sovietų „N1“ raketos aukščiu pranoko 30 aukštų pastatus.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto A. Gustaičio aviacijos instituto doktoranto Lauryno Mačiulio teigimu, SSRS raketoje buvo sumontuota net 30 variklių. „Turint tiek daug variklių, didėja tikimybė, Skaityti toliau

„Fizika prie kavos“: turbulencija – seniausia neišspręsta fizikos mįslė (video) (0)

„Fizika prie kavos“: turbulencija – seniausia neišspręsta fizikos mįslė | LRT nuotr.

Prisimindami savo keliones geriausiai atsimename turbulencijos paveikto skrydžio pirmąją patirtį. Bet kas tai iš tikrųjų yra? Pasirodo mokslininkai ieško sprendimo šiam reiškiniui aprašyti jau virš dviejų šimtų metų. Kokia sąsaja tarp turbulencijos ir meno? Kokie būtų patarimai skrendant lėktuvu? Kaip veikia įrenginiai leidžiantys nustatyti turbulencijos zoną 15 km tikslumu?

Video: Skaityti toliau

„Moterys moksle“: pirmoji profesionali Lietuvos egiptologė mumiją laikė po lova (video) (1)

„Moterys moksle“: pirmoji profesionali Lietuvos egiptologė mumiją laikė po lova | LRT nuotr.

Nuomojamo kambario šeimininkus dažnai išgąsdindavo mumija, kurią po lova laikė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė – pirmoji profesionali egiptologė Lietuvoje. Kauniečius stebino jos pasakojimai apie Rytų kraštus, kurie primindavo „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakas. Marijos išvaizda priversdavo praeivius atsisukti – ji nešiodavo arabiškus rūbus ir puošdavosi egiptietiškais papuošalais.

Kaip Marija sugebėjo į Lietuvą atgabenti mumiją? Kodėl jos nepriėmė muziejai? Kokios dar įdomybės iš Egipto pasiekė Lietuvą? Ir svarbiausia – koks buvo jų tikslas? Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kodėl prieš 50 metų žmonės skrido į Mėnulį? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kodėl prieš 50 metų žmonės skrido į Mėnulį? | LRT nuotr.

Ar žinojote, kad pirmasis žmonijos sukurtas aparatas, pasiekęs kosminę erdvę, buvo nacistinės Vokietijos kovinė raketa „V-2“? Gabendama toną sprogmenų, ji pasiekdavo milžinišką greitį ir smogdavo Paryžiui ir Londonui vos per kelias minutes. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Sovietų Sąjunga įdarbino nacių mokslininkus, kad jie šią raketą kruopščiai ištirtų.

Molėtų astronomijos observatorijos gido Andriaus Zigmanto pasakojimu, pirmasis SSRS mokslininkams keliamas uždavinys buvo išsiaiškinti, ar pasitelkiant raketą įmanoma nugabenti branduolinę bombą iki JAV. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kokia Lietuvai nauda iš kosmoso? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kokia Lietuvai nauda iš kosmoso? | LRT nuotr.

Ar žinojote, kad Lietuva yra kosminė valstybė? Aplink Žemę skrieja Lietuvoje pagaminti palydovai, mūsų mokslininkai įgyvendina su kosmosu susijusius tyrimus, kartu su kaimynais latviais siekiame įstoti į Europos kosmoso agentūrą. Bendradarbiaudami su kitomis Europos valstybėmis galėsime tapti įspūdingų kosminių programų dalimi.

Kosmoso tyrimai – tai investicija. Mes visi naudojamės meteorologinėmis prognozėmis, keliauti mums padeda Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip veikia lėktuvų varikliai? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kaip veikia lėktuvų varikliai? | LRT nuotr.

Skrisdami atostogauti tikimės, kad lėktuvas veiks tinkamai ir kelionė bus saugi. Tuo rūpinasi daugybė aviacijos specialistų. Vienas iš jų sprendžiamų klausimų – kaip užtikrinti lėktuvo atsparumą susidūrimams su pašaliniais objektais. Ugnikalnių pelenai, dronai, paukščiai kelia didelę grėsmę lėktuvų varikliams ir, nepaisant visų atsargumo priemonių, jų ne visada pavyksta išvengti.

Įmonės „FL Technics“ orlaivių periodinio aptarnavimo paslaugų specialisto Viliaus Grigo pasakojimu, prieš porą dešimtmečių lėktuvių variklių tvirtumas būdavo tikrinamas neįprastais būdais. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip Mėnulis saugo gyvybę Žemėje? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: Kaip Mėnulis saugo gyvybę Žemėje? | LRT nuotr.

Atrodytų – kasdieniniai Mėnulio sukeliami potvyniai ir atoslūgiai nedaro nieko ypatingo, na, nebent nuplauna kokią valtelę… Tačiau būtent tokie nekalti pokyčiai ir formavo gyvybės evoliuciją mūsų planetoje. Juk visuma susideda iš smulkmenų.

Kaip mėnulis prisideda tiek prie gyvojo, tiek ir prie kultūrinio žmonijos pasaulio formavimo, kviečiame pamatyti paskutinėje šio sezono astronomijos rubrikoje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip atpažinti mėnulio fazes ir užtemimus? (video) (0)

Raudonas Mėnulis | LRT nuotr.

Mėnulis – nuo seno yra ištikimas mūsų Žemės palydovas. Mėnulis niekam to nepasakoja, bet kadaise jie buvo daug artimesni su Žeme. Bet viską sugadino planeta Tėja, įsirėžusi į Žemę ir atplėšusi juodu… Nuo tada Mėnulis kasnakt keičia savo veidą.

Negana to, palengva keičiasi ir mums matomas jo skersmuo, o per visą mėnulio ciklą pamatome net ir dalelę tolimosios jo pusės. Šis reiškinys yra vadinamas libracija, bet bandydami suprasti kaip jis atsiranda, pirmiausiai išsiaiškinsime kas yra mėnulio fazės ir užtemimai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: pažintis su Vokietijos kosmoso agentūroje dirbančiu lietuviu (video) (3)

Kosmoso navigacijos inžinierius Bronius Razgus | LRT nuotr.

Dirbti tarp kosmoso tyrėjų ir konstruoti kosminius erdvėlaivius – tokia svajonė skamba įdomiai, bet daugeliui gali atrodyti nereali. Kosminę karjerą žadančiam žmogui patarę grįžti į realybę, būtume neteisūs – juk kosmoso pramonėje dirba ir savo svajones įgyvendina daugybė žmonių.

Vienas iš jų – kosmoso navigacijos inžinierius Bronius Razgus. Kurį laiką talkinęs Europos kosmoso agentūros tyrimų ir technologijų centro tyrėjams, lietuvis šiuo metu dirba Vokietijos kosmoso agentūroje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: žvilgsnis į orlaivių remonto dirbtuves (video) (0)

„Mokslo sriuba“: žvilgsnis į orlaivių remonto dirbtuves | LRT nuotr.

Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenimis, pernai pasaulyje buvo įvykdyta daugiau nei 46 mln. skrydžių. Nemėgstantiems skraidyti bus ramiau sužinojus, kad nepaisant tokio didelio skrydžių skaičiaus orlaiviai pernai patyrė tik 62 avarijas.

Palyginti, vien JAV automobilių keliuose kasmet žūsta 40 tūkst. žmonių. Aviacija – saugiausia transporto rūšis. Kad ji tokia išliktų, rūpinasi ir lietuviai – mūsų šalyje atliekamas įspūdingo dydžio lėktuvų remontas. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Plokščios Žemės sąmokslo teorija (video) (0)

„Mokslo sriuba“: plokščios Žemės teoretikai stebina keisčiausiais argumentais | LRT nuotr.

Ar teko kada nors matyti planetą, kuri būtų piramidės arba kubo pavidalo? Ne? O štai vienos sąmokslo teorijos šalininkai tikina, kad esame apkvailinti, jei manome, kad mūsų planeta yra rutulio pavidalo…

Jų nuomone, Žemė – plokščia tarsi blynas, o šią tiesą nuo mūsų slepia viso pasaulio mokslininkai ir vyriausybės. Sąmokslui įrodyti plokščios Žemės teoretikai pasitelkia aibę keisčiausių įrodymų, kurie net visko mačiusius fizikus priverčia kraipyti galvas iš nuostabos. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lazeriai gali padėti išspręsti kosmoso šiukšlių problemą (video) (0)

„Mokslo sriuba“: lazeriai gali padėti išspręsti kosmoso šiukšlių problemą | LRT nuotr.

Vandenyne susiformavusi šiukšlių sala, dešimtys kilogramų plastiko jūros gyvūnų skrandžiuose – tokias naujienas girdime vis dažniau. Nuo žmonių veiklos padarinių kenčia ne tik vandenynai – panašiu būdu mes teršiame ir kosmosą.

„Tarptautinė kosminės stotis su šiukšlėmis susiduria kartą per mėnesį, o komunikacijai naudojami palydovai – beveik kasdien,“ – sako Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas dr. Sergėjus Orlovas. Jo teigimu, tokia situacija susiklostė todėl, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: gamtinės dujos – mažiausiai teršiantis iškastinis kuras (video) (3)

„Mokslo sriuba“: gamtinės dujos – mažiausiai teršiantis iškastinis kuras | LRT Plius nuotr.

Akmens anglis, nafta ir gamtinės dujos – tai prieš milijonus metų Žemėje gyvenusių organizmų liekanos. Dabar tai yra iškastinis kuras. Jį degindami išgauname kadaise šių organizmų sugertą Saulės energiją. Palyginti su kitomis iškastinio kuro rūšimis, gamtinės dujos teršia mažiausiai. Joms degant nesusidaro kietosios dalelės.

Gamtinių dujų telkiniai įprastai slūgso kelių kilometrų gylyje po žeme. Iš žemės gelmių išgavus dujas, jos transportuojamos į perdirbimo gamyklas, kur iš šio priešistorinio kuro pašalinamos Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip lazeriai naudojami kosmose? (video) (0)

Mokslo sriuba | LRT nuotr.

Vilniuje dirba apie 1000 lazerininkų ir toks skaičius daro įspūdį net galingiausioms pasaulio valstybėms. „Vilnius – lazerių sostinė. Nė vienoje kitoje sostinėje nėra tokios didelės gyventojų proporcijos, dirbančios lazerių srityje,“ – sako Vilniaus universiteto mokslininkas ir startuolio „Lidaris“ vadovas dr. Andrius Melninkaitis.

Lietuviški lazeriai yra vieni geriausių pasaulyje, todėl tikėtina, kad ateityje jie keliaus net į Marsą ar kitus kosminius kūnus. Jau dabar 320 kilometrų aukštyje skriejantis Skaityti toliau