Žymos archyvas: LR Konstitucija

A. Zolubas. Apžavėtiesiems antikonstitucinio flirto (48)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Šylantys orai žadina lietuvių lūkesčius susirasti širdies draugą. Beveik kas antras vienišas lietuvis pavasarį laiko geriausiu metų laiku ieškoti antros pusės. Ir tai yra geriausias metas ne tik ieškoti, bet ir surasti meilę. Ir viskas prasideda nuo flirto. Ir, jei flirtas neperkrautas melu, neretai pasiseka surasti tikrą meilę.

Vienatvę išgyvena ne tik tūli vienišiai, bet ir politinėje erdvėje partijos nesurinkusios pakankamai rinkėjų balsų, todėl nesudarę koalicijų, Seimas ir Vyriausybė, negebantys visaverčiai bendrauti su kaimyninėmis šalimis. Ir siekdami pabėgti nuo vienatvės, pajusti meilės šilumą, imasi šie dariniai tarpfrakcinio, tarppartinio Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Lietuvos piliečiai – Seimo narių darbdaviai, susimąstykime! (7)

Vladas Turčinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dauguma mūsų tautiečių turi savo darbdavius ir juos žino bei pažįsta, tačiau mažai kas susimąsto, kas yra Seimo narių darbdaviai? Seimo narių darbdaviai esame mes, Lietuvos piliečiai, kuriuos išrenkame ketveriems metams atstovauti mums ir dirbti Aukščiausioje įstatymų priėmimo struktūroje – Seime.

Verslininkų, kurie neturi darbdavių, visuomenėje yra mažiau, tačiau jie taip pat yra Seimo narių darbdaviai, gal net per daug įtakingi. Demokratinės valstybės gyvavimo pagrindas remiasi teise ir teisingumu. Ar vadovaudamiesi teise ir teisingumu mes išrenkame savo Seimo „darbininkus“? Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Lietuva – valstybės iškamša” (video) (50)

Alkas.lt koliažas

Gruodžio 21 d. 9 val. Seime vyksiančioje spaudos konferencijoje Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataras Zigmas Vaišvila pateiks informaciją ne apie paradinę, bet faktinę Lietuvos padėtį Europos Sąjungoje.

Lietuvos buvimas ES nare atitinka „europinius standartus“, tačiau tai ne tik šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, bet ir sparčiai ir beatodairiškai mūsų valstybę verčia tik simboliniu atributu.

Lietuvos valdžia savo veiksmais jau susitaikė su Lietuvos valstybės ir tautos išnykimu. Skaityti toliau

K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni? (4)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną.

Pagal Sutarties 1 straipsnį – gerbti Lietuvos teritorinį vientisumą ir nesikišti į jos vidaus reikalus- nebekelti ultimatumų dėl vadinamų tautinių mažumų, nutraukti propagandinį karą, nefinansuoti penktosios kolonos, atsisakyti lenko kortos. Skaityti toliau

M.Varaška. Ar liausimės menkinti Referendumą? (57)

Mantas Varaška |  DELFI, K.Čachovskio nuotr.

LR Konstitucijoje nustatyta, jog „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“.

Taip pat minima, jog „referendumas skelbiamas, jei jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.“ Antrasis teiginys reikšmingas tuo, jog Tautos atstovai gali laisvai pasirinkti, kokį klausimą jie nori pateikti visuotiniam apsisprendimui.

Konstituciniame Referendumo įstatyme yra išskiriami paprastieji ir privalomi Tautos balsavimai. Skaityti toliau

J. Labokas. Ar Lietuvos valstybę kuria Tauta? Aukštojo mokslo reformą apsvarstant (13)

Juozapas Labokas | asmeninė nuotr.

Antrasis ir ketvirtasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniai skelbia, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta, o suverenitetas priklauso Tautai. Pastarieji reiškia ne ką kitą, o tai, kad Lietuvos valstybės gyvenimas, jos politikos kryptys, visa šalies egzistencija iš esmės priklauso nuo jos žmonių valios ir sugebėjimo bei apskritai noro ją išreikšti. Išrinktiems Tautos atstovams galime pareikšti savo nuomonę, laisvai rinktis į taikius susibūrimus, vienytis į politines-pilietines organizacijas, viešai deklaruoti savo pažiūras, reikalauti politikos pasikeitimų ir taip toliau. Tai tik keletas demokratinės valdymo formos teorinių atributų, Skaityti toliau

P. Šidagis. Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos Lietuvoje? (27)

tautines mazumos_voruta.lt

Dažnai čia, kaip pavyzdys, lyginama lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje Seinų-Punsko krašte su Lietuvos – Vilnijoje susiformavusiu daugumos lenkų, rusų tautiniu dariniu. Taigi, ar šių tautinių darinių situacijos Lietuvoje ir Lenkijoje yra panašios iš abiejų pusių, ir ar galima sakyti, kad turime jas ir spręsti veidrodiškai?

Jei atkreipsime dėmesį į miestų ir miestelių, vietovių, hidronimų pavadinimus, Lenkijos teritorijoje esančio Seinų-Punsko krašto miestelių lietuviški pavadinimus yra autentiški t. y. ankstesni, nei vėliau sukurti šiandieniniai lenkiški lietuviškų pavadinimų analogai. Ne taip istoriškai seniai, dar iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16-ąją, čia buvo tikrų tikriausia Lietuva, Skaityti toliau