Žymos archyvas: lotynų kalba

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Žymus – užmirštas lietuvių kalbininkas, kunigas Kazimieras Jaunius (1)

Kazimieras Jaunius. Atvirukas, 1919 | A. Aleksandravičiaus nuotr.

2019 m. kovą sukako 111 metų nuo žymiojo lietuvių kalbininko, lyginamosios kalbotyros garbės daktaro, profesoriaus, kunigo Kazimiero Jauniaus mirties.

Kazimieras Jaunius gimė 1848 m. Lembo kaime, dabartinės Šilalės rajone. Jo tėvai – Veronika Grigaliūtė ir Juozapas Jaunius. Teigiama, kad Kazimiero Jauniaus tėvas buvo labai sumanus ir gabus ūkininkas. Nors nemokėjo rašyti, gebėdamas skaityti gerai išmanė valstiečių žemės valdymo įstatymus, servitutų taisykles ir su noru padėdavo aplinkiniams žmonėms įvairiausiais patarimais. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Vincas Martinkėnas. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai (15)

vincas-martinkenas_mab-lt

V. Martinkėnas, V. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai, Vilnius, 1990, 25 p. Ištraukos.

1940 metais, kai dirbau Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje, Lietuvos švietimo ministerija pavedė man parašyti lenkiškai brošiūrą apie Vilniaus krašto gyventojų, nebemokančių lietuviškai, kilmę. Tų pačių metų birželio mėnesį brošiūra buvo išspausdinta Vilniaus spaustuvėje „Ruch“. Bet prasidėjus birželio 15 d. įvykiams, visas jos tiražas žuvo. 49 metams prabėgus, toji brošiūra, galima sakyti, neprarado savo aktualumo. Čia pateikiamas lietuviškas jos variantas. Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuvos lenkinimas (27)

Kuzmickas-K100

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas. Tautos kultūros savimonė. Vilnius: Mintis, 1988, p. 20–51.

1.

Kada XVIII a. pab. pagal Edukacinės Komisijos reformas mokyklose nuo lotynų kalbos, kaip dėstomosios, buvo pereinama prie vietinės nacionalinės kalbos, ja Lietuvoje buvo pripažinta ne lietuvių, bet lenkų kalba, nors kai kurie dalykai ir toliau buvo dėstomi lotyniškai. Taigi Lietuvoje nebuvo įgyvendintas vienas pagrindinių Švietimo laikų mokyklinės reformos reikalavimų – mokyti vietine liaudies kalba. Vietoje liaudžiai svetimos lotynų kalbos mokyklose buvo liaudžiai primesta svetima lenkų kalba. Lietuvių Skaityti toliau

T. Dirgėla. Lietuvininkas Liudvikas Rėza – lietuvių kultūros pagrindų kūrėjas (7)

Liudvikas Gediminas Rėza, Karaliaučiaus universiteto profesorius

Prūsų lietuvių visuomenės veikėjas, lituanistas, teologas, tautosakininkas, Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza, išleidęs pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį, sakė: Lietuvių liaudies dainos, kaip šis rinkinys rodo, daugiausia yra meilės dainos: jose apdainuojami meilės ir džiaugsmo jausmai, piešiama šeimos gyvenimo laimė ir paprasčiausiu būdu parodomi švelnūs šeimos narių ir giminių santykiai…

Našlaitis, nuvertęs kalnus

Liudvikas Gediminas Rėza pasaulį išvydo 1776 metų sausio 9 dieną Karvaičių kaime, buvusiame Kuršių nerijoje. Rėzai sulaukus vos dviejų metų, mirė jo motina, o dar po dviejų – ir tėvas. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Konservatorių prisipažinimas – „Mąstau, vadinasi vargas“ (56)

Plakatas iš TS-LKD reklaminio leidinio: „Mąstau, vadinasi vargas“

‎Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų rinkiminis reklaminis leidinys „Žmonių istorijos“ jau patraukė visuomenės dėmesį. Pabrėžtinai bulvariniu stiliumi prisistatanti valdančioji partija čia nevengia išties šokiruojančių prisipažinimų: viršelyje brūkšniniu kodu užkodavo palinkėjimą savo rinkėjams „Duskit pavidolei“ (būtent tokia rašyba!), išreklamavo kremą „Ingrida“ su aliuzija į savo finansų ministrę Ingridą Šimonytę, pasigyrė, kad būdami Seime, pasirūpino sveiku maistu ir jau spėjo sušlamšti 2 tonas burokų, 1,7 tonos morkų bei daug kitų sodo ir daržo gėrybių. Žodžiu, matyt, rinkėjui reikia suprasti: tik leiskit mus prie lovio – mes sveikai Skaityti toliau

Elektroninę literatūros chrestomatiją jau galima atsisiųsti į savo kompiuterius (5)

kompiuteriaiŠvietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad elektroninė literatūros chrestomatija, sudaryta pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programą 11 klasei, yra visiems laisvai prieinama – ją galima atsisiųsti nemokamai, užpildžius pateiktos formos laukelius ČIA.

Šią chrestomatiją Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva parengė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai. Skaityti toliau

Parengta elektroninė literatūros chrestomatija (0)

Elektroninė literatūros chrestomatijaŠvietimo ir mokslo ministerijoje pristatyta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) mokslininkų parengta elektroninė literatūros chrestomatija 11 klasei. Ji parengta pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programą, apima visus į programą įtrauktus lietuvių literatūros ir visuotinės literatūros kūrinius, kontekstą, straipsnius, pristatančius kultūros epochas bei autorius nuo XVI iki XX a. vidurio (iki Henriko Radausko kūrybos).

Tokios didelės apimties lietuvių ir visuotinės literatūros mokymosi šaltinių mokyklai Lietuvoje iki šiol nebuvo parengta. Šioje didžiulės apimties, daugiau kaip 2 tūkstančių puslapių elektroninėje chrestomatijoje (popierinės galėtų būti bent 6 knygos) pateikti ne tik literatūros kūriniai, Skaityti toliau

V.Vaitkevičiūtė. Trojos arklys lietuvių kalbai (20)

Prof. Valerija Vaitkevičiūtė, suduvosgidas.lt nuotr.

2009 08 04 Lietuvos radijo (LR) laidoje Ilinojaus (Illinois) universiteto Čikagoje prof. Giedrius Subačius (g. 1960), nuo 1994m. čia dėstantis Lituanistikos katedroje, teigė, kad kalba turi turėti 3 sluoksnius. „Žargonas gerai!“ – tvirtino jis. Anot G.Subačiaus, jei nebus vidurinio sluoksnio, tai kalba mirs, kaip mirė labai išpuoselėta senoji lotynų kalba.

Taip lietuvių kalboje G.Subačius stengiasi įteisinti žargoną ir teigia, kad svarbiausias kalbos gyvybingumo rodiklis yra linksniavimas – namas, namo, namui, namą ir t. t. Apgailėtina dabartinės lietuvių kalbos padėtis iš Ilinojaus ir Jeilio (Yale) Skaityti toliau