Žymos archyvas: LLKS

Vilniuje ir Kaune paminėtos pulkininko Kazio Škirpos 40-osios mirties metinės (nuotraukos, video) (4)

Pulkininko Kazio Škirpos 40-ųjų mirties metinių minėjimas jo vardu pavadintoje Vilniaus alėjoje | V. Valiušaičio nuotr.

Rugpjūčio 18 d. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) Vilniuje Kazio Škirpos (1895-1979) alėjos ir Arsenalo gatvės sankirtoje paminėjo 1941-ųjų metų birželio sukilimo rengėjo Kazio Škirpos 40-ąsias mirties metines.

Minėjime kalbėjo LLKS garbės pirmininkas Jonas Burokas, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, teisininkas prof. Alfonsas Vaišvila, istorikas ir buvęs Vilniaus tarybos narys, vienas iš gatves pavadinimo K. Škirpos alėja iniciatorių Vladas Turčinavičius, istorikas, Skaityti toliau

Minaičių kaime iškilmingai paminėtos 70-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracijos paskelbimo metinės (nuotraukos) (0)

kam.lt nuotr.

Vasario 15 d. Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime iškilmingai paminėtos 70-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracijos paskelbimo metinės. Šiuo dokumentu buvo užtikrintas Lietuvos valstybės tęstinumas ir paskelbta lietuvių tautos valia atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Kartu su kitais tuomet parengtais dokumentais įteisintas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo organizacija, o Taryba – kaip vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje. Skaityti toliau

Prieš 70 metų įvyko vienintelis Lietuvos partizanų suvažiavimas (0)

Pietų Lietuvos partizanai vyksta į suvažiavimą. 1949 vasaris

„Tai yra didžiulis, seniai trokštamas, per kraujo aukas ir vargą atsiektas laimėjimas“,  – tokiais žodžiais prieš 70 metų partizanų vadai savo bendražygiams pranešė apie ilgai lauktą istorinį įvykį – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio subūrimą į vieningą organizaciją. Tai buvo vienintelis partizanų vadų suvažiavimas okupuotoje Lietuvoje, nes po jo įniršę okupantai ėmėsi ypač žiaurių persekiojimų. 

„Stipri sargyba buvo. Gal du šimtai vyrų ar daugiau – pilnas miškas. Jei ten būtų įvykę kautynės, tikras frontas būtų atsidaręs“, – prisimena partizanė Bronė Morkūnienė-Žilvitė. Skaityti toliau

R. Bacevičius. Dviveidystė (6)

Romas Bacevičius „XXI amžius“ | R. Šaknio nuotr.

Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba, kuriai priklauso Vladas Braziūnas, Daiva Čepauskaitė, Liutauras Degėsys, Vytautas Dekšnys, Erika Drungytė, Antanas A. Jonynas, Birutė Jonuškaitė, Alvydas Katinas, Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, Jonas Liniauskas, Danielius Mušinskas, Mindaugas Nastaravičius, Gytis Norvilas, Donatas Petrošius, Viktoras Rudžianskas, Aldona Ruseckaitė ir Juozas Šikšnelis, paskelbė rašytoją Marių Ivaškevičių ginantį pareiškimą, buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijoms pareikalavus atšaukti jam skirtą Nacionalinę premiją. Neskelbiama, kurie konkrečiai tos valdybos nariai sausio 18-ąją buvo susirinkę priimti šį „Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pareiškimą dėl sambrūzdžio, keliamo Nacionalinę kultūros ir meno premiją skyrus prozininkui ir dramaturgui Mariui Ivaškevičiui“. Rašytojai teigė, kad viena iš pamatinių žmogaus teisių yra teisė į žodžio ir apskritai kūrybos laisvę. Skaityti toliau

Pagerbtas ketvirtasis Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-1954) (video) (0)

Pagerbtas ketvirtasis Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-1954) | Rengėjų nuotr.

Nespėjus išsisklaidyti atminimo laužų dūmams pagerbiant Sausio 13-os žuvusiųjų atminimą, Vilniaus žemaičių kultūros draugijos nariai ir svečiai sausio 15 rinkosi į atminimo vakarą Vilniaus mokytojų namuose (VMN).

Prieš pat vakaro renginį,  prie paminklo Vilniuje ketvirtajam Lietuvos prezidentui,  brigados generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui (1909-1954), susirinko Vilniaus žemaičių kultūros draugijos tarybos nariai su  pirmininku Alvydu Strička, gen. Jono Žemaičio-Vytauto dukterėčia Aušra Juškaitė-Vilkienė, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius, Kauno Skaityti toliau

Grupė signatarų paskelbė pareiškimą „Dėl nacionalinės kultūros ir meno premijos diskreditavimo“ (video) (8)

32848161968_467fcfe0c5_k-2400

Sausio 13 d. iškart po Sausio 13-osios minėjimo Seime grupė signatarų surašė ir išplatino pareiškimą „Dėl nacionalinės kultūros ir meno premijos diskreditavimo“.

Pareiškime rašoma: „Mus, Kovo 11-osios Akto signatarus, Lietuvos valstybingumo atkūrimo pradininkus, šokiravo Nacionalinės kultūros ir meno premijos skyrimas pagarsėjusiam partizanų ir jų vadų ciniškam, vulgariam juodintojui bei čekistinių būdelių aukštintojui Mariui Ivaškevičiui. Dar labiau mus glumina tai, kad jam premija skirta, kai šventėme Lietuvos Skaityti toliau

Lietuva palydėjo į amžinąjį poilsį Adolfą Ramanauską-Vanagą (nuotraukos, video) (4)

Lietuva palydėjo į amžinąjį poilsį Adolfą Ramanauską-Vanagą | Alkas.lt, V. Balkutės nuotr.

Vakar, spalio 6 d., Vilniaus Antakalnio kapinėse amžinojo poilsio atgulė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vadas, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas, nuo 1953 m.  – aukščiausiasis LLKS ir dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūnas, brigados generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Šio žymaus laisvės kovotojo valstybinių laidotuvių ceremonijoje dalyvavo šalies Skaityti toliau

Visa Lietuva susirinko atiduoti pagarbą partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui (nuotraukos) (4)

Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės | lrp.lt. nuotr.

Spalio 5 d. visa Lietuva Vilniuje atsisveikina ir pagarbą atiduoda tautos didvyriui, Lietuvos partizanui, Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.

Prie Šv. Jonų bažnyčios nusidriekė ilgiausia žmonių eilė, norinčiųjų pareikšti pagarbą ir atsisveikinti su vienu garsiausių partizanų vadu.

Pagerbti A. Ramanauską-Vanagą einama kaip į Sąjūdžio mitingą, Skaityti toliau

Vilniuje vyks Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinių laidotuvių iškilmės (1)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Spalio 5-6 dienomis, Vilniuje, vyks Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vado, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmojo pavaduotojo, nuo 1953 m. – aukščiausiojo LLKS ir dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūno, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinių laidotuvių iškilmės.

2018 m. spalio 5 d., penktadienis Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Kurią Lietuvą mes statome šiandien – P. Cvirkos ar A. Ramanausko-Vanago? (nuotraukos) (13)

P. Cvirka – tarybinis rašytojas, sovietinis pašto ženkliukas | Šaltiniai.lt nuotr.

Kai kas turi iliuzijų dėl Petro Cvirkos. Mano, kad jam paminklą bolševikai pastatė už jo „beletristiką“. Paminklas jam pastatytas už Lietuvos išdavystę, ne už grožinę kūrybą.

Jeigu jis būtų buvęs tik rašytojas, jokių paminklų komunistai jam niekad nebūtų statę, kaip nestatė tikriausiai didesnio talento autoriams V. Mykolaičiui-Putinui, A. Miškiniui, J. Grušui, kitiems.

Kodėl šiandien puolami Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Kazys Škirpa, kiti Lietuvai ištikimi išlikę patriotai ir rezistentai, Skaityti toliau

Pagerbta graži Lietuvos partizano V. Balsio-Uosio gyvenimo sukaktis (nuotraukos) (0)

Pagerbta graži Lietuvos partizano V. Balsio-Uosio gyvenimo sukaktis | A. Grigaitienės nuotr.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos vykusių minėjimų tęsinys įvyko gegužės mėn. 20 dieną Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menėje, kurioje  Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) štabo viršininkas dim. majoras, buvęs Lietuvos partizanas ir sovietinių lagerių kalinys Vytautas Balsys-Uosis šventė savo 95-erių metų gyvenimo  sukaktį.

Sukaktuvininką pagerbti atėjo didelis būrys žmonių. Nuoširdžiais žodžiais jį sveikino atvykęs iš Panevėžio bendražygis – Partizaninio karo kovų dalyvis,  LLKS Prezidiumo pirmininkas dim. pulkininkas Jonas Skaityti toliau

Legendinio partizanų vado A. Ramanausko-Vanago tėviškės sodybos namo vieta ir suimties vieta įtrauktos į Kultūros vertybių registrą (2)

A. Ramanausko-Vanago suimties vietai pažymėti skirtas paminklas_| V. Striužo nuotr.

Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas – svarbi Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio asmenybė, 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signataras, kovotojas, pedagogas ir partizanų vadas, prisidėjęs prie nepriklausomos Lietuvos kūrimo. Minint A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, Kultūros paveldo departamento Penktoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė A. Ramanausko-Vanago gyvenimo atminimo vietoms teisinę apsaugą ir pripažino nacionalinės reikšmės objektais. Skaityti toliau

A. Zolubas. Vytis Lukiškių aikštėje bus pastatytas (nuotraukos, video) (12)

Žirgelis | A. Zolubo nuotr.

Iš Lietuvių kultūros šaltinių elektroninio sąvado „Aruodai“

1. Girdėjau kartą mažą vaiką,
Kurs prašė taip gražiai mamos:
– Mamyte, nupirk man žirgelį,
Gražiausią žirgą iš visų.
Ir gavo vaikas dovanų
Gražius cukrinius arkliukus. Skaityti toliau

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Branginkime mūsų valstybės laisvę (2)

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Kovo 11-ąją, Seime, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, 1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago dukters Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės iškilmėse pasakyta kalba.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadove profesoriau Vytautai Landsbergi, linkiu jums greičiau sveikti. Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Ekscelencijos Skaityti toliau

Seime iškilmingai paminėta Kovo 11-oji (tiesioginė transliacija, video) (3)

Kovo 11-oji | Alkas.lt koliažas

Kovo 11-ąją Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Seime įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Nepriklausomybės atkūrimo dienai ir Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms bei Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo iškilmės.

Iškilmingame minėjime dalyvavo Latvijos Saeimos pirmininkė Inara Murniecė, Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kuchcinskis (Marek Kuchcińsk), Estijos parlamento Skaityti toliau

G. Navaitis. Tautos valia gyventi laisvėje (6)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – gera proga pamąstyti apie tautos kelią į laisvę. Šiandien, kai samprotauti apie nusivylimą Lietuva tampa kone madinga, kai nuolat peršama mintis „ne už tokią…“ itin svarbu prisiminti ir suprasti bandymus valstybę kurti.

Lietuvos valstybingumas žlugo po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Gindama prarandama nepriklausomybę tauta sukilo. 1794 metų Tado Kosciuškos sukilimaas pralaimėjo. Skaityti toliau

Visuomenininkai smerkia kultūros ministrės elgesį ir kviečia į mitingą „Mes be Vyčio nenurimsim!“ (video) (20)

Alkas.lt koliažas

Lapkričio 3 d. Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) ir Lietuvos kultūros ministerija (KM) pakvietė visuomenę iki lapkričio 19 d. balsuoti  už vieną iš penkių Lukiškių aikštės memorialo pasiūlymų, kuriuos balsavimui atrinko ŠMC ir KM sudaryta konkurso komisija. Skelbdama šį konkursą KM nepaisė Lietuvos Respublikos Seimo išsakytos bei visuomenės apklausose daugumos Lietuvos piliečių jau pareikštos valios pritarti „Vyčio paramos fondo“ iniciatyvai Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio paminklą. Skaityti toliau

Visuomenininkai kviečia rinktis į Vilniaus Lukiškių aikštę ir apginti Vyčio paminklą (video) (51)

Vytis | Alkas.lt koliažas

Spalio 24 d., antradienį, Visuomeninis judėjimas „TALKA Kalbai ir Tautai“ išplatino viešą pareiškimą-reikalavimą vykdyti Seimo sprendimą dėl Vyčio monumento statybų Lukiškių aikštėje ir paragino šį sprendimą palaikančią bei Kultūros ministerijos kuriamas kliūtis smerkiančią visuomenę rinktis į protesto akciją Vilniaus Lukiškių aikštėje lapkričio 17 d. 12 val.

Vyčio gynimo mitingą TALKA rengia kartu su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS).

TALKOS pareiškime teigiama, kad paminklo statybos Vilniaus Lukiškių aikštėje jau tapo Skaityti toliau

A. Zolubas. Kėslas pažeisti Konstituciją ir Seimo narių priesaiką turi būti sustabdytas (25)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Matydama, kad Tievynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kaip ir kitos partijos savo skyrių apklausos dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose nevykdė, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS), kurios nemaža dalis yra TS-LKD nariai, rūpesčiu nuo 2017-05-12 iki 2017-06-06 buvo atlikta TS-LKD skyrių ir dalies visuomeninių organizacijų, suinteresuotų asmenvardžių rašymu dokumentuose, apklausa. Atsiliepė 15 organizacijų, tarp jų 8 TS-LKD skyriai. Pastarieji savo nuomonę užfiksavo skyriaus tarybos protokolais. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Kodėl „holokausto industrijos“ kūrėjams leidžiame klastoti istoriją? (43)

Arnoldas Aleksandravičius | lzdraugija.lt nuotr.

Lietuviška „holokausto industrijos“ biblioteka papildyta dar vienu kūriniu –  pantomimos aktorius Arkadijus Vinokuras  Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis išleido knygą „Mes nežudėme“.  Nuo kitų šio žanro veikalų pastarasis skiriasi tuo, kad autorius kalbino 35-is „žydų žudikų ar kitaip žydus persekiojusių lietuvių nusikaltėlių vaikus, vaikaičius, gimines“, duomenis apie juos surinkęs iš suklastotų sovietinių baudžiamųjų bylų. Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), kurio uždavinys – atkurti tiesą apie Lietuvos okupacijas 1939–1990 metais.   Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą (0)

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą | E. Kuckailio pieš.

Sausio 16 d. 16 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (Laisvės al.39, Kaunas), vyks Ernesto Kuckailio knygos apie partizanus – „Tylūs žingsniai per samanas“ pristatymas.

„Tylūs žingsniai per samanas“ – tai istorinė apybraiža – pasakojimas apie partizaną Šapalą, kuris 1944 metų rudenį pabėga nuo kareivių ir prisijungia prie miško brolių. Beveik du metus kovoja būryje, daugiausia darbuodamasis virėjo pareigose. Dalyvauja dviejuose dideliuose mūšiuose, patiria daug pavojingų nuotykių. Skaityti toliau

LLKS: Šalin rankas nuo atminimo ženklų Kaziui Škirpai! (4)

Paminklas plk. Kaziui Škirpai, Berlyno LAF vadovui ir 1941 m. birželio sukilimo organizatoriui Petrašiūnų kapinėse Kaune | kam.lt nuotr.

Gruodžio 4 d. Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga (LLKS) ir kitos nevyriausybinės patriotinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią dviejų Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narių bandymams panaikinti Vilniuje esančios Kazio Škirpos alėjos pavadinimą, kreipėsi į Vilniaus merą ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

Skelbiame Alkas.lt redakcijai atsiųsta visą kreipimosi raštą:

Pastaruoju metu žiniasklaida, tarsi gardžiuodamasi savinieka, skelbia vis naujus rašinius, kaip lietuviai kolaboravo su naciais, kaip išduodavo bei žudė žydus, kaip grobstė jų turtą. Žinotina, jog tie vagys nebuvo nacionalistai, jog ir į Sibirą ištremtų lietuvių turtu nesibjaurėjo, jog jie drauge buvo entuziastingas stribų rezervas. Skaityti toliau

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ko pravirko ąžuolai? (7)

A. Ramanauskatė-Skokauskienės nuotr.

Skiriama partizanų A. Ramanausko-Vanago ir B. Mažeikaitės-Vandos suėmimo šešiasdešimtmečiui paminėti

Kaune, prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankirtos esančiame skverelyje stovi paminklas su užrašu : „Lietuvos partizanui-generolui  Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti“  , o netoliese yra ir  paminklinė juodo granito lenta, kuri byloja:  „Šioje vietoje 1956 m. spalio 12 d. Skaityti toliau

Kryžkalnyje ketinama pastatyti paminklą Lietuvos partizanams (10)

Kryžkalnyje pastatyti paminklą Lietuvos partizanams | rengėjų nuotr.

Lietuvos pokario partizanų kova už Lietuvos laisvę buvo išskirtinis reiškinys. Tai ne vien didvyriška kova su daug galingesniu priešininku, neteisėtai šeimininkavusiu Lietuvos žemėje. Tai ne vien bunkeriai, pasalos ir išdavystės, miestelių aikštėse suguldyti žuvusiųjų partizanų subjauroti kūnai.  Tai ir daugybė asmeninių gyvenimo tragedijų, išskirtų šeimų, daug skausmo, tačiau ir daug tvirtybės, valios kovoti iki pabaigos. Tai herojiškas lietuvių tautos karas tada, kai daugeliui kitų Europos šalių jis jau buvo baigtas. Tai karas, kuriame buvo įrodyta, kad maža tauta gali būti labai stipri ir nepalaužiama iki pat šaknų.

Karas po karo truko devynerius metus, apėmė visą dabartinę Lietuvos teritoriją. Partizanai veikė pagal organizuotą struktūrą, dėvėjo nepriklausomos Lietuvos kariuomenės Skaityti toliau

G. Songaila. Negi sutiksime su EŽTT sprendimu dėl partizanų naikinimo? (18)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 20 d. Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė sprendimą,  kad Lietuvos teismai esą pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, teisdami partizanų naikintojus už genocidą (Vasiliauskas prieš Lietuvą). Šioje byloje tai yra jau galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Tačiau dėl galutinio aiškumo Europos Tarybos Ministrų komitetas turi teisę pateikti EŽTT paklausimus. Daug klausimų dėl šio sprendimo iškėlė patys sprendimui nepritarę EŽTT Didžiosios kolegijos teisėjai. Sprendimą priėmusi dauguma (9 iš 17) į juos neatsakė. EŽTT teisėjas E.Kūris įspėjo,

Skaityti toliau

A. Zolubas. Jonas Noreika-Generolas Vėtra pelnė Laisvės kovotojo vainiką ir Amžiną atminimą (4)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Kai žiniasklaidoje pasirodė Pauliaus Gritėno rašinys „Vilniaus įvaizdį menkina žydus į mirtį siuntusio generolo atminimas“ ir Rimvydo Valatkos – „Ką pagerbė Lietuva – partizanų vadą Generolą Vėtrą ar žydų žudiką?“ apie Lietuvos teisininką, prozininką novelistą, publicistą, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvį Joną Noreiką, nevalingai prisiminiau rugpjūčio 28 d. minėtą Mindaugo Tomonio žūties 75-metį ir žūčiai charakteringą KGB braižą. Dar gyvi liudininkai ir net bendrabyliai, rezistentai, laisvės kovotojai pašiurpo: juk tai – KGB braižas, iš skundikų paskalų iškiliai asmenybei metami nepagrįsti kaltinimai, net po mirties bandoma kurpti bylą. Skaityti toliau

K. Škirpos veiklą jau pakankamai yra ištyrę istorikai (6)

Kazys_Skirpa_wikipedija.orgLietuvos Laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama nereaguoti į Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus liepos 29 d. siūlymą svarstyti Kazio Škirpos gatvės pavadinimo tikslingumą ir nuimti arba pakeisti ant pastato Gedimino g. 25, Kaune Kaziui Škirpai skirtą memorialinę lenta bei nedaryti neatsakingų žingsnių. Savo siūlymą Kultūros paveldo departamentas motyvuoja prielaidomis, esą Kazys Škirpa yra susijęs žydų žudynėmis.

„Panaši sąsaja buvo eskaluojama su Laikinąja vyriausybe ir Birželio 23-ios sukilimu. Tačiau tiek Lietuvoje (birželio 23-oji – atmintina diena), tiek JAV, kur sukilimo byla buvo nagrinėjama su ypatingu dėmesiu, tas šešėlis sukilimui ir Laikinosios vyriausybė vadovui Juozui Brazaičiui Skaityti toliau

A. Zolubas. Nuo nepelnyto heroizavimo iki kulto (1)

komunistai-alkas.lt-koliazas

Kadangi iki šiol nebuvo įvertinti sovietiniai veikėjai, jų socialinė pozicija, pasirinkimas režimo atžvilgiu, vyko jų kaip politikų heroizavimas iki absurdiško kulto.

Čia dera pateikti šviesios atminties monsinjoro Alfonso Svarinsko žodžius – ne iš Amžinybės, o jo užrašytus prieš penkerius metus („XXI amžius“, 2010-09-23):

„Buvę kolaborantai vis įžūliau niekina laisvės kovotojus. Dabar kuriamas Algirdo Mykolo Brazausko (AMB) kultas. Kaišiadorių seniūnė L. Katelevskienė sukvietė pasitarimą dėl AMB atminimo Skaityti toliau

Netekome laisvės kovotojos Genės Grebliauskienės–Žičkutės (nuotraukos) (0)

Genue-Grebliauskiene-asmenine-nuotr

2015 m. liepos 9 d. mirė Genė Grebliauskienė (Žičkutė) (gim. 1933)  buv. tremtinė, Lietuvos partizanų ryšininkė, aktyvi TS-LKD,  Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos moterų lygos, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos, Kovo 11-osios gatvės bendrijos narė.

Genė Žičkutė gimė 1933 m. lapkričio 18 d. Utenos raj. Aluntos vls., Trakų kaime Juozo Žičkaus (1879-1951) ir Cirilės Tamulaitytės – Žičkienės (1888-1933) šeimoje, kurioje  užaugo 9 vaikai. Genutė šeimoje buvo jauniausia, mama mirė ją gimdydama. Skaityti toliau

Kaune paminėtas 1941-ųjų metų sukilimas (nuotraukos) (0)

1941-ųjų metų sukilimo paminėjimas Kaune | LSKT nuotr.

Birželio 23 d.  Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyko renginys, skirtas paminėti 1941 m. birželio sukilimo 74-asias metines. Renginys prasidėjo kariliono varpams skambinant  Lietuvos himną.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) valdybos pirmininko pavaduotojas dr. Raimundas Kaminskas  trumpai supažindino su 1941 m. birželio 23 d. Kauno radiofone paskelbtu dokumentu „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ bei apžvelgė sukilimo priežastis ir jo istorinę reikšmę. Skaityti toliau