Žymos archyvas: lizdai

Rugpjūčio 24 d. – gandrų išskridimo diena (0)

Gandrai_Nuot_Mariaus_Karlono

Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai jau artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d.

Ruoštis kelionei gandrai pradeda jau nuo rugpjūčio pradžios. Skaityti toliau

Į pagalbą didžiosioms kuolingoms (video) (0)

didzioji-kuolinga_pauksciai.lt

Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, didžiosios kuolingos sparčiai nyksta. Lenkijos ornitologai įvardija dvi svarbiausias kuolingų nykimo priežastis – tai plėšrūnų neigiamas poveikis ir intensyvi žemės ūkio veikla. Daugelis kuolingų Lenkijoje veisiasi atvirame kultūriniame kraštovaizdyje ir dėtys dažniausiai pragaišta šienapjūtės metu. Dabar Lenkijoje didžiųjų kuolingų populiaciją sudaro 200 – 250 perinčių porų. Rytinėje Lenkijos dalyje, besiribojančioje su mūsų šalimi ir Baltarusija, peri apie 70 porų šių paukščių. Skaityti toliau

Aukštaitijos nacionaliniame parke – Baltųjų garnių staigmena (0)

Baltasis garnys_vstt.lt,ANPD archyv.

Aukštaitijos nacionalinio parko gyvūnijos pasaulis praturtėjo retųjų paukščių lizdais. Baltieji garniai užliejamose Žemaitiškės pievų balų krūmuose šalia Kretuono ežero įsirengė visą bendriją – koloniją iš dvidešimt trijų lizdų.

„Dar 2016 m. šie paukščiai padarė mažą „įžangą“ – sukrovė tris lizdus ir perėjo kartu su pilkaisiais garniais eglių ir pušų viršūnėse. Tačiau 2017 metų mąstai gerokai pralenkė pernykščius. Kolonijos dydį buvo įmanoma išvysti tik žvalgant „dronu“. Skaityti toliau

Šių metų Lietuvos metų paukštis – Langinė kregždė (2)

Langinė_kregzdė_Viliaus_Paskeviciaus_nuotr

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) 2017 metų paukščiu paskelbė langinę kregždę (Delichon urbicum) – paukštį, gana plačiai paplitusį mūsų šalies miestuose ir miesteliuose, gerai žmonėms pažįstamą, vienų labai mylimą, kitų, deja, labai nepageidaujamą kaimyną.

Langinė kregždė – plačiai paplitusi paukščių rūšis, perinti Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje. Žiemoti skrenda į Afriką ir žiemą praleidžia į pietus nuo Sacharos. Europinė rūšies populiacija yra vertinama Skaityti toliau

Varniniai paukščiai – galvos skausmas miestiečiams (0)

Pilkoji-varna-miske.lt

Kaip ir kiekvieną pavasarį, prasidėjus paukščių perėjimo metui, šalies miestai jau pajuto varnų ir kovų antplūdį. Viešosiose erdvėse įsikūrę varniniai paukščiai kelia nemažai galvos skausmo miesto valdžiai.

Patraukliausios vietos šiems paukščiams, ypač žiemą, – atliekų konteineriai, sąvartynai, prišiukšlintos vietos. Tada gausūs kovų, pilkųjų varnų ir kuosų būriai nakvoja parkų ir skverų medžiuose, o dienomis maisto ieško šiukšlynuose. Pavyzdžiui, šaltomis žiemomis Vilniuje apsistoja iki 100 tūkst. varninių paukščių. Skaityti toliau

Miškui reikia ramybės – laikas į šoną padėti kirvį (0)

birds.com

Nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 d.  Miško kirtimų taisyklės draudžia visų nacionalinių parkų miškuose, visuose II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III miškų grupės miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kirsti ir ištraukti medieną.

Miškuose jau prasidėjo pavasarinis, pats jautriausias jų gyventojams tuoktuvių ir poravimosi metas. Nebegalima jų trikdyti, ypač saugomose teritorijose, todėl miško ruošos darbus reikia atidėti.

Skaityti toliau

Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius (0)

Žuvinto platybės | VSTT nuotr.

Jei nelyja lietus ir nepučia stiprus vėjas, gandralizdyje ties Žuvinto rezervato direkcija gandriukai nuolat miklina sparnus ir net gerokai atsiplėšia į orą nuo lizdo. Šiųmetei vadai plasnoti sparnais pavyksta kur kas laisviau, nei pernai, nes lizde – vos pora jauniklių. Du jauniklius tėvai išmetė dar nepadaiguotus. Išmesti gandrų jaunikliai šią vasarą  – ne naujiena. Taip būna, kai šiuos paukščius ištinka badmetis. Keletą metų iš eilės toji pora labai gerai atitinka statistinius Dzūkijos gandrų vidurkius.

Šie metai Žuvinto apylinkėse išsiskirs pačiomis mažiausiomis gandrų vadomis nuo apskaitų pradžios, jų vidurkis – lygiai du jaunikliai lizde. Skaityti toliau

Statydami bei atnaujindami namus nepražudykime čiurlių jauniklių (0)

Ciurlys_S.Paltanaviciaus nuotr

Čiurliai – juodi, į kregždes panašūs įvairiose pastatų nišose įsikuriantys paukščiai. Miestuose vidurvasarį tai lengviausiai pastebimi sparnuočiai, kurie jauniklių maitinimo metu kasdien sugauna po kelis tūkstančius vabzdžių. Šie naudingi paukščiai saugo mus nuo įkyrių, smulkių kraujasiurbių vabzdžių antplūdžio ir pagyvina miesto kraštovaizdį, todėl reikia džiaugtis, kad jie įsikuria mūsų kaimynystėje.

Čiurliai – itin geri skrajūnai, kurie visus savo poreikius sugeba patenkinti skrydžio metu. Skrisdami jie maitinasi, atsigeria, susirenka gūžtos įrengimui būtiną medžiagą, miega ir net poruojasi.

Skaityti toliau

Nykstančioms mažosioms žuvėdroms apsaugoti uždrausta lankytis jų perėjimo vietose (0)

zuvedra_wikipedija.org

Nykstančioms mažosioms žuvėdroms apsaugoti aplinkos ministerija uždraudė žmonėms lankytis tose vietose, kur yra pagrindinės šių paukščių perimvietės, nuo gegužės 20 d. iki rugpjūčio 1 d., kad jos galėtų sėkmingai išperėti ir užauginti jauniklius. Tai Jurbarko ir Šakių rajonuose tarp Kulautuvos ir Smalininkų Nemune esančios ar tik sausrų metu susidarančios smėlio salelės.

Mažosios žuvėdros kiaušinius deda duobutėse ant smėlio, bet dažnai jų dėtys žūsta netikėtai patvinus Nemunui, pavyzdžiui, po didesnių liūčių, kai lizdai tiesiog nuplaunami. Ne mažiau pavojingos ir sausros, kai, saloms susijungus su krantu, perimvietes lengvai gali pasiekti plėšrieji gyvūnai. Skaityti toliau

Atnaujinantieji namus turėtų išsaugoti perimvietes paukščiams (1)

roofer.com nuotr.

Sparčiai augant senų daugiabučių atnaujinimo mastams, vis dažniau susiduriama ir su paukščių lizdaviečių juose išsaugojimo problema.

Žmonių statytuose pastatuose paukščiai, suradę kokių nors angų, plyšių ar skylių, jas paverčia savo namais. Kai kurių miestų aplinkoje perinčių paukščių rūšių priklausomybė nuo šių statinių tapo jų biologine reikme. Pamažu su tuo apsiprato ir žmonės.

Skaityti toliau

Kas atsakingas už gandrų lizdų, esančių ant orinių elektros linijų atramų, naikinimą? (0)

Gandras_vstt.lt

Gegužės 18 d. Aplinkos apsaugos komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto pirmininko Algimanto Salamakino pasiūlymui dėl baltųjų gandrų lizdų, esančių ant orinių elektros linijų atramų, naikinimo teisinio sureguliavimo.

Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja teisinio reguliavimo spraga dėl baltųjų gandrų lizdų, esančių ant orinių elektros linijų atramų, naikinimo, t. y. trūksta apibrėžimo, kada lizdaviečių tvarkymas nebūtų laikomas naikinimu, taip pat įstatymas neapibrėžia lizdus pašalinti siekiančių ir šią veiklą vykdančių asmenų pareigos taikyti kompensacines priemones – dirbtinių lizdaviečių įrengimą artimoje aplinkoje.

Skaityti toliau

2016 metų paukščiu paskeltas juodasis čiurlys (video) (1)

juodasis.ciurlys_birdlife.lt

Kaip ir kasmet, 2016 m. Lietuvos ornitologų draugija (LOD) vėl skelbia metų paukštį. Šiemet juo tapo juodasis čiurlys (Apus apus). Metų paukščio akcijos skelbiamos įvairiose pasaulio šalyse, jų tikslas – atkreipti visuomenės, aplinkosaugos įstaigų dėmesį į paukščių rūšis, kurioms tuo metu labai reikalingas išskirtinis žmonių  dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, noras išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje. Nors dažniausiai tam pasirenkama reta ar nykstanti rūšis, tačiau 2016 metų paukščiu tapo dažni ir plačiai Lietuvoje paplitę čiurliai. Skaityti toliau

Įvyko kormoranų populiacijos gausos reguliavimo priemonių konkursas (0)

Kormoranas_lt.wikipedija.org

Į šiandien, liepos 31 d., pasibaigusį Aplinkos ministerijos skelbtą konkursą kormoranų populiacijos gausos reguliavimo priemonėms pirkti atsiliepė vienas pareiškėjas.

„Norėdami, kad kitąmet kormoranų populiacija būtų reguliuojama nuo ankstyvo pavasario, konkursą paskelbėme gerokai iš anksto. Norime būti tikri, kad šios priemonės bus įgyvendintos laiku ir tinkamai ir nepasikartos šių metų situacija, kai į skelbtą konkursą niekas neatsiliepė“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Skaityti toliau

Žolės gaisrai – pavasarinis šalies skaudulys (0)

MINOLTA DIGITAL CAMERA

Nors žiema dar nesibaigė, tačiau Vakarų Lietuvoje, Nemuno žemupyje, jau rūko pirmieji šiemetiniai žolės gaisrai. Pasak gamtininkų, Pagėgių savivaldybės teritorijoje išdegusiose pievose neabejotinai žuvo pirmieji atvesti kiškučiai.

Degindami pernykštę augaliją, savo pievas ir laukus kasmet bando „tvarkyti“ gamtos netausojantys žmonės. Toks ją niokojantis „tvarkymo“ būdas yra prigijęs ne visoje šalyje – kai kuriuose regionuose istoriškai jis siejamas su apsileidusio ūkininko įvaizdžiu. Skaityti toliau

Šiemet baltieji gandrai anksčiau pakilo skrydžiui į žiemavietes (0)

S.Paltanavičiaus nuotr.

Įprastai baltieji gandrai mūsų šalį palieka paskutinę rugpjūčio savaitę. Tai pastebėjo ir mūsų protėviai, rugpjūčio 24 dieną pavadinę gandrų išskirdimo diena. Ir iš tikrųjų, gandrai gana tiksliai masiškai išskirsdavo būtent šia data, su ne didesne kelių dienų paklaida.

Tačiau šiais metais stebima visai kitokia situacija – dar likus kone dviem savaitėms iki šv. Baltramiejaus dienos, laukuose jau retai pamatysi didesnius baltųjų gandrų būrius – nedažni net keliolikos, juolab keliasdešimties paukščių būreliai. Skaityti toliau

Tebetęsiamas šmeižtas apie didžiųjų kormoranų nesustabdomą grėsmę gamtai (7)

Didysis Kormoranas | lt.wikipedija.org nuotr.

Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu Aplinkos ministerija turi rūpintis biologinės įvairovės apsauga, paradoksalu, bet būtent ši ministerija, tiesiogine žodžių prasme „paskelbė karą“ didžiajam kormoranui (Phalacrocorax carbo). Gali būti suprantama, kai Žemės ūkio ministerija, kuri atstovauja žvejų interesus, reikalauja žuvlesių paukščių gausos sumažinimo. Suprantami ir verslininkų norai, kuriems kormoranai yra savotiški konkurentai. Bet kai Aplinkos ministerija savo užduotimi nusistato rūšies perinčią populiaciją sumažinti net tris kartus, sunku patikėti, kad tokius sprendimus gali priimti už Lietuvos gamtą atsakingi pareigūnai. Ir tik dėl to, jog kormoranas yra „kaltas“, kad ilgos evoliucijos bėgyje gamta nulėmė jam būti žuvlesiu paukščių. Skaityti toliau