Žymos archyvas: Livonijos ordinas

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (III) (42)

Janas Mateika. Liublino unija. 1869 m. | wikipedia.org nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia

3. Kai nebeskiriama sapno nuo tikrovės

Kartojama, kad gegužės 3-iosios konstitucija lyg abiejų, visų tautų intelektualų kūrinys, nors iš archyvinių dokumentų matyti, kad prie tos „konstitucijos“ parengimo beveik ir nebuvo prileisti atstovai iš Lietuvos. Ji buvo beveik tik lenkų ponų ir hierarchų parengta ir priimta. Ją parengė keletas lenkų masonų, vadovaujamų H.Kolontajaus ir I.Potockio. O ir pačią Seimo sesiją Liubline, Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: psichologinių operacijų ištakos; psichologinių operacijų vykdymo politika ir jų teikiamos galimybės (XVII) (3)

Monumentas Čingischanui Hohoto mieste, šiaurės Kinijoje | Wikipedia.org nuotr.

Pirmiausia prašau atleisti, – buvo ištikęs gripas, tad teko trumpam atidėti darbus į šalį ir savaitėlę kaip reikiant pačiaudėti.  Sveikatos ir stiprybės Jums visiems, gerbiamieji, ir, – kaip įprastai, tęsiame „Propagagandos žodyną“. Šįkart pakalbėsime apie psichologinių operacijų ištakas ir kitų, šiek tiek labiau už mus informaciniame kare patyrusių valstybių, patirtis.

Pirmiausia: svarbu įsidėmėti ir prisiminti, kad propaganda, kaip reiškinys, nėra tas pats, kas psichologinė operacija. Ji yra tik viena iš daugelio sudedamųjų psichologinės Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: konfrontacijos; magiškasis kvadratas (V) (11)

Aleksandras Nevskis triuškina kryžiuočius | Yaplakal.com nuotr.

Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną”. Tarp kitko, tikrai nesiekiu atimti duonos iš istorikų, kaip sakoma, visgi… Pabandysiu sudėlioti kelis taškus ant „i” (ačiū pasisakantiems, ypač  mandagiems ir be reikalo nesiplūstantiems).

Pasak Džonatano Vebo (Jonathan Webb), „istorija, ypač karinė istorija, yra labiausiai susijusi su tuo, kas iš tiesų įvyko ir kodėl įvyko būtent tuo laiku ir toje vietoje. Taigi tuo tarpu, kai vokiečių riteriai, neva dramatiškai įlūžtantys lede ir bejėgiškai skęstantys, yra kone visiškas prasimanymas,  –  faktas, kad Rusijos Skaityti toliau

Ant Upytės piliakalnio bus paminėta Valstybės diena (0)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Liepos 6 d. – Valstybės ir Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną ketinama iškilmingai paminėti ant Upytės piliakalnio Panevėžio rajone.

Upytės piliakalnis šiai šventei švęsti parinktas neatsitiktinai. Tai istoriniuose šaltiniuose nuo XIII a. minima piliavietė, kuri mena riterių žygius, drąsius karius, bajorus, kunigaikščius, gynusius Upytės žemę nuo Livonijos ordino puldinėjimų.

Valstybės dienos minėjimas prasidės Šv. Mišiomis už Lietuvos valstybę ir jos žmones Upytės Šv. Karolio Boromėjaus bažnyčioje. Iš Upytės centro į šventės vietą – Upytės piliakalnį renginio dalyviai bei žiūrovai keliaus jungtine eisena. Dalyvauti eisenoje kviečiami Panevėžio rajono seniūnijų, gyventojų bendruomenių atstovai, vilkintys tautiniais rūbais, nešini savo bendrijų bei Lietuvos valstybės vėliavomis. Skaityti toliau

Lietuviai ir latviai kartu kurs filmą apie žiemgalius (7)

Karalius Nameisis | euratlas.net nuotr.

Lietuviai kartu su latviais ketina kurti filmą apie baltų gentį žiemgalius ir jų kunigaikštį Nameisį. Planuojama, kad filme vaidins lietuvių ir latvių aktoriai.

Pasak filmo režisieriaus latvio Aigaro Graubo (Aigars Grauba) svarbiausia filmo tema bus vienybė. A. Graubo nuomone to meto Latvijoje gyvenusios gentys ir jų vadovai nesugebėjo susitarti tarpusavyje, todėl kryžiuočiams pavyko įsitvirtinti jų žemėse.

Pradžioje filmą buvo sumanyta pavadinti „Nameisio žiedas“. Tačiau filmą sutikusi platinti britų kompanija „Kaleidoscope“ pareiškė, kad vardas Nameisis pasaulyje nieko nereiškia. Skaityti toliau

Žemaičių vienybės dieną Lietuvos Romuva Kražiuose sušauks Baltų Krivūlę (112)

Žemaičių vienybės dieną Kražiuose įvyks Baltų Krivūlė | Alkas.lt nuotr.

Liepos 12-14 dienomis Kražiuose Lietuvos Romuva surengs trečiąją Baltų Krivūlę. Pasak Krivulės rengėjų Kražiai vienas didžiausių Žemaitijos ir visų baltų žemių dvasinių centrų. Čia yra didžiausias Lietuvos alkakalnis – Medžiokalnis.  Žemaitija ilgiausiai Europoje išlaikė dvasinę nepriklausomybę ir prigimtinės batiškos kultūros tąsą.

Pagerbdami Žemaitiją stipriname save

„Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus“ – byloja liaudies patarlė, skatinanti lietuvius įveikti visus sunkumus. Žemaitija buvo ir yra ypatingas Lietuvos kraštas, kuriam teko išskirtinė dalia. Skaityti toliau

A.Daugėla. Žingsnis Vakarų Europos link (1)

1253 m. Mindaugo ir jo žmonos karūnavimo apeigos vyko pagal visus to meto reikalavimus.

Liepos 6- ąją švenčiame pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo vainikavimo šventę – Valstybės dieną. Nors istorikai linkę abejoti didele šio įvykio reikšme, kokią jam suteikia politikai, be jokios abejonės, tai – svarbi Lietuvos valstybei diena.

1253 m. Mindaugo ir jo žmonos karūnavimo apeigos vyko pagal visus to meto reikalavimus.

1253 m. Mindaugo ir jo žmonos karūnavimo apeigos vyko pagal visus to meto reikalavimus.

Neturėjo kitos išeities Skaityti toliau