Žymos archyvas: Liuda Petkevičiūtė

Vyks knygos visai šeimai „Saulės spalvų poringės. Geltona!“ pristatymas (0)

Vyks knygos visai šeimai „Saulės spalvų poringės. Geltona!“ pristatymas | lnb.lt nuotr.

Lapkričio 23 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente, vyks Liudos Petkevičiūtės ir Laimutės Varkalaitės džiugios knygos vaikams ir visai šeimai „Saulės spalvų poringės. Geltona!“ pristatymas.

Poringės – tai gausiai iliustruotos ir žodžiais apipintos knygos, jaukiai suburiančios ir įtraukiančios mažus ir didelius skaitytojus į nepaprastą žodžių ir vaizdų sukurtą pasaulį. Šių knygų tikslas – vaizdžiai atskleisti lietuvių kalbos grožį naudojant spalvą, gaivinti jos turtingą žodyną, priminti ir atminti, kaip kalbėjo ankstesnės kartos, puoselėti ir skatinti didžiuotis savo kalba. Skaityti toliau

L. Petkevičiūtė. V. Musteikis. Žodyną pavarčius (I) (45)

lkz

Pavartymas pirmas

Mes, lietuviai, nuo seno engiami savųjų „didžiūnų“ ir užkariautojų taip įgudome jaustis menkesni ir prastesni, kad savęs menkinimas ir netgi niekinimas ilgainiui tapo ne tik blogu įpročiu, bet ir tautinio savitumo dalimi. To bruožo akinami nevertinam nei savo kalbos, nei papročių, nei viso kito protėvių paveldo tol, kol jo nepagiria kas nors iš svetimtaučių. Mums vis už jūrų marių veršiai midų geria.

Baigus leisti Didįjį lietuvių kalbos žodyną (20 dalių) ir sukaupus kalnus medžiagos jo papildymams, paaiškėjo, jog mūsų kalba – bene žodingiausia iš šiandien gyvuojančių, o mūsų žodynas – didžiausias pasaulyje: jam panaudota daugiau kaip penki milijonai žodinių vienetų! Skaityti toliau

L.Petkevičiūtė. Išlikome, nes tebeturime Žemę (II) (39)

G.Litvino nuotr.

Ilgainiui, jau devynioliktame amžiuje, šalia LIETOS radosi ir kita, SĄJŪDŽIO sąvoka – kaip noras ir galia priešintis, gintis, kaip priešingybė sąstingiui. Toks pasipriešinimas, sąjūdis kilo per 1831, 1863 sukilimus, toks nepaprastas sąjūdis ir pakilimas apėmė lietuvius po 1918 metų, paskelbus Nepriklausomybę. Žmonės aukojosi, dirbo, plušo iš paskutiniųjų. Mokytesni važiavo į kaimus mokytojais, veiklesni kūrė valstybę esmiškai lygiame lauke – iš gryno nieko, pakaitinto vien širdies karščiu ir tėvynės meile.

Pagarbą kelia toji ugnis, tas pasišventimas ir ryžtas, įveikę visus nepriteklius, lyg pupų pėdus nuvartę kalnus bėdų ir sunkumų. Skaityti toliau

L.Petkevičiūtė. Išlikome, nes tebeturime Žemę (I) (35)

baltaiKalba pasakyta žemės gynėjų suvažiavime Kaune 2013 rugpjūčio 24 d.

Mįslė: Šventa buvo, yra ir bus, bet danguje niekuomet nebus. Kas? (Žemė)

Esame LIETUVIAI.
Kas skamba tame žodyje? Kas jame slypi? Susikaupkime. Įtempkime ausis – ir išgirsime šniokščiant jūrą, almant didžiules upes, ošiant neaprėpiamas girias…

Mūsų protėvių, baltų ir prabaltų genčių vandenynas kadaise tyvuliavo nuo Uralo iki Labos (dabartinės Elbės), Skaityti toliau

Lietuvos žemės gynėjų suvažiavimas: Mes nenugalimi. Mes – nugalėtojų tauta! (tiesioginė transliacija, video) (52)

Žemės Gynėjų suvažiavimas Kauno sporto halėje | kaunas.kasvyksta.lt nuotr.

Rugpjūčio 24 d. 11 val. Kauno sporto halėje įvyko visuotinis Lietuvos Žemės gynėjų suvažiavimas telkiantis visų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių jėgas visuotiniam referendumui dėl žemės nepardavimo užsieniečiams surengti. Kauno sporto halėje susirinko apie 800 visuomenininkų.

Sporto halės scena buvo papuošta plakatais raginančiais saugoti Lietuvos žemę, neparduoti jos atejūnams. Pakylos viduryje plakate išrašytais Bernardo Brazdžionio žodžiais „Šaukiu aš tauta žemės pėdoj gyvą“ – suvažiavimo rengėjai priminė kiekvienam lietuviui jo šventą pareigą – vienytis kai kyla grėsmė švenčiausiam Skaityti toliau

KOKIA GALVA – TOKIA IR KALBA: Paisyk, ką šneki – nenusišnekėsi (4) (audio) (1)

Realija

Tie, kuriems teko ligi valiai pasidžiaugti be galo džiugia socializmo realybe ar sočiai persočiai prisimėgauti už širdies griebiančiu marksizmo-leninizmo realumu beigi realiomis komunizmo statybų realijomis, dar ir šiandien nenorom krūpteli nuo žodžių kritinis ar socialistinis realizmas ir nejučia panūsta kur nors kristi ar ką nors čia pat realizuoti (įpročio jėga, ką padarysi).

Ak, kaip džiaugėsi, įtariu, ne vieno tautiečio širdis, kai tie visi komunizmai-realizmai ir kitokie -izmai pagaliau paliko mus ramybėje. Bet kur tau! Skaityti toliau

KOKIA GALVA – TOKIA IR KALBA: Paisyk, ką šneki – nenusišnekėsi (audio) (3) (4)

Rodos, dar visai neseniai mokyklose gražiai derėjo namų ruošos, apyvokos, darbų ir rankdarbių, ūkvedybos, šeimininkavimo pamokos, pavasarinės ir šeštadieninės talkos, pažintinės išvykos į gamyklas, aplinkos tvarkymas, sveikatos priežiūra, pagalba ūkiams, kai visi sutartinai ir tik šiek tiek paburbėdami važiuodavome padėti valstiečiams nukasti bulves, nuskinti obuolius ar nurinkti kitą kokį derlių.

Betgi vos tapę nepriklausomi suskatome kurti „tautinę“ mokyklą, tai yra, iš paskutiniųjų griauti tautos švietimą ir pratinti vaikus kuo nežmoniškiau darkyti liežuvį. Tad metams bėgant vienas po kito dingo darbai ir rankdarbiai, talkos, namų ruoša ir kitokios, juokingai tariant, „atgyvenos“, Skaityti toliau

KOKIA GALVA – TOKIA IR KALBA: Paisyk, ką šneki – nenusišnekėsi (2) (1)

Seimūnas analizuoja aktualų teisės aktą, panaudotas R.Valeikio pieš.

Kaip anais, dar ne per tolimiausiais, laikais lietuvių raštai ir šnekta raibuliavo aktyvais, aktais bei aktyvistais (kolūkių, pionierių, komjaunuolių ir kitais), taip dabar jau kuris metas šniokščia ir putoja akcijomis, akcizais ir aktualiausiomis aktualijomis. Žodžiu, niekaip neišgalime būti tiesiog savimi, stygte nenustygstame vartyti kailį kaip rankovę – o maž per tai atrodysime „kietesni“ ir „mandresni“? Gal net prilygsime „išrinktiesiems“, tam troškių miglų gaubiamam „elitui“, kuris juk be jokios atodairos laužo liežuvį – net susiriesdamas? O maž nupigintos prekės parduotuvėje atrodys šis tas daugiau, nei šlamštas sumažintomis kainomis?

Juk AKCIJA – tai skamba! Ir kaipgi pyksi ant nevešėlių tamsybininkų, jei net aukščiausius mokslus krimtusi šviesuomenė, be to, patys rašytojai ir kalbininkai be paliovos akčioja apie dienos, kalbos, mokyklų, gyvenimo aktualijas ir nepailsdami aksi apie tai, kaip aktualu aktyviai puoselėti gimtąją kalbą? Skaityti toliau

KOKIA GALVA – TOKIA IR KALBA: Paisyk, ką šneki – nenusišnekėsi (1) (4)

Liuda Petkevičiūtė, www.alkas.lt

Pastaruoju metu kaip koks blogas užkratas plinta įprotis reik nereik kamšyti kalbą tarptautiniais žodžiais. Ar dėl to, kad naiviai ausiai jie įmantriau skamba, ar dėl įsišaknijusio vergiško mąstymo (kas sava – niekai, mat per daug aišku ir paprasta, kas svetima – tai jau lygis, mat neaišku, painu ir miglota). O gal, kad jais lengviau slėpti kalbos tuštumą ir minties seklumą?

Nors ir kaip ten būtų, save gerbiantis, ypač nuo pakylos į kitus bylantis, žmogus privalo kalbėti gražiai, sklandžiai ir kiek įmanoma labiau vengti svetimžodžių – daugelis jų kaip kaži ką nereikalingi, nes turime puikių lietuviškų žodžių norimai minčiai ar sąvokai išreikšti. Be to, dažniausiai tarptautiniai žodžiai vartojami ne vietoje – gal primiršus tikrąsias jų reikšmes ir paskirtį, o gal ir visai pastarųjų nežinant. Skaityti toliau