Žymos archyvas: Liucijanas Želigovskis

L.V.Medelis. Lenkijos žygis į Rytus (28)

2013 m. Lenkijos valdžia Vilniuje

Lenkijos karas su Rusija –  fantazija ir realybė

Šiuo metu Lenkiją ir lenkus dažnai matome tik per tomaševskininkų elgsenos ir reikalavimų prizmę. Ir neretai pamirštame savo „adresą“, t.y. buvimą dviejų didelių konkurentų – Lenkijos ir Rusijos – vidurkelyje, o tame kelyje vyksta daug įdomių dalykų. Per juos galėtume įžvelgti tam tikrus simptomus, kurie neabejotinai veikia ir veiks Baltijos šalių regioną, ypač šioje jūros pusėje.  Akivaizdu, kad po Lėktuvo katastrofos dviejų šalių visuomenės nuomonė toliau maitinama priešiškumu.

Dienraštyje „Polska“ pasirodžius straipsniui  „Kaip šiandien atrodytų Lenkijos karas su Rusija. Skaityti toliau

L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II) (1)

J.Pilsudskis Vilniuje | audiovis.nac.gov.pl nuotr.

Svetimi svetimoje sostinėje

Vilnius blaškomas tarp kovojančių pusių tarsi žaisliukas. Išstūmę bolševikus 1919 m. balandžio 19 dieną ir įžengę į Vilnių, lenkai čia išsilaikė kiek daugiau nei metus. 1920 metų liepos viduryje bolševikai išvijo lenkus ir, remdamiesi Rusijos ir Lietuvos taikos sutartimi, palaipsniui, ėmė jį užleisti Lietuvai. Į Vilnių ėmė keltis Lietuvos valdžios įstaigos, tarp jų ir teismai, su jais ir Mykolas Riomeris kaip Lietuvos teisėjas. Tik rugpjūčio pabaigoje miestas jau yra visiškoje Lietuvos valdžioje (ji truko apie du mėn.), o rugsėjo mėnesį bolševikai, po sutriuškinimo prie Varšuvos, ima masiškai trauktis. Lenkai veržiasi Vilniaus pusėn, prasideda pirmieji ginkluoti susidūrimai Skaityti toliau

J.Užurka. Nepatogi tiesa, bet šventa… (19)

Jonas Užurka

Kuo toliau tuo vis garsiau girdisi, kaip ar ne tik pagal vieną signalą, vis garsiau falsifikuojami istoriniai įvykiai ir tiesos. Vis dar nenutylant maskvėnų balsams apie prūsų žemes kaip apie „russkyje iskonnyje zemli“, jau vis garsiau pasigirsta [ar ne tik labai gabių maskvėnų mokinių] Vilnijos krašto gyventojų  pritariantys balseliai: „Vilno – istorinės mūsų žemės, Vilno – naše“. Jeigu Valdemaras Tomaševskio ir jo akcijos narių istorijos pažinimas prasideda gėdinga, kruvinai purvina Vilniaus krašto okupacija 1919 metais, laikau pareiga nors trumpai priminti kur kas didingesnius ir gilesnius istorinius laikus. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Juodasis Lietuvos scenarijus: ko norėtų Bakchas? (21)

Alkas.lt nuotr.

Galime tikėti, galime ne, bet pasaulyje nuo seno egzistuoja sąmokslo teorijos, juodieji scenarijai, konspirologinės teorijos. Didelis jų meistras yra Rusijos politinis pranašas ir Kremliaus didžiavalstybinės politikos pagrindėjas, vadinamojo Eurazijos judėjimo iniciatorius, palyginti jaunas, šiemet sausį 50-ties sulaukęs Aleksandras Duginas (Alexandar Dugin), 2001 m. be kitų knygų Belgrade išleidęs vadovėlį „Konspirologija“.

Bet mes ne apie jį ir ne apie jo Lietuvai siunčiamas viliones šlietis į įvairias slaviškas struktūras. Mes turime savo šios srities korifėjus. Skaityti toliau

L.Tautkuvienė. Ar Seime tėra tik vienuolika Lietuvos patriotų?! (26)

Ligija Tautkuvienė | biciulyste.com nuotr.

Ketvirtadienį, kovo 15 d., Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Songailos iniciatyva Vilniaus miesto savivaldybei perduotas 11 Seimo narių pasirašytas pareiškimas dėl kovo 17 d. išduoto leidimo Lietuvos lenkų mokyklų streikų komitetams mitingui ir eitynėms. „Atsitiktinai ar ne, ši data sutampa su Lenkijos Respublikos ultimatumu Lietuvai prieš 74 metus (1938 m. kovo 17 d. – red.).  Sprendžiant iš pranešimų spaudoje ir kitų
duomenų, yra realių galimybių, kad šiame renginyje gali dalyvauti ir iš Lenkijos atvyksiantys kriminaliniai elementai. Tokiu būdu mitinge gali būti sukeltos riaušės, kurios paaštrintų ir taip gana įtemptus santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos, pasėtų nesantaiką tarp valstybių ir jų piliečių. Skaityti toliau

Kultūros veikėjai knygų mugėje viešai skaitys Maironį! (1)

Maironis

Vasario 23 d. 14 val., pirmąją tarptautinės Vilniaus knygų mugės dieną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTS), minėdamas poeto Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) 150-ąją gimimo sukaktį ir pradėdamas jubiliejinius Maironio metus, kviečia į viešus Maironio skaitymus.

Čia Maironio poeziją skaitys žymūs Lietuvos kultūros žmonės: Lietuvos Respublikos kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas, aktoriai Kristina Kazlauskaitė, Juozas Budraitis, Aldona Vilutytė, poetas Alvydas Šlepikas, kunigas Julius Sasnauskas OFM, Maironio kūrybos tyrinėtoja Brigita Speičytė, Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Gajūs Lietuvos menkinimo stereotipai (2)

Vladas Turčinavičius

Lietuvos menkinimas gal net tūkstantmetį vyksta iš Vakarų ir iš Rytų, nes kaimynams nepavykus jėga primesti krikščionybės, mes ilgiausiai išlaikėme senąja baltų kultūrą, tačiau šis menkinimo stereotipas gyvas ir dabar. Žvelgiant į istoriją galima teigti, kad kas valdo informaciją, tas valdo viską – Vakarų link valdė Lenkija, o Rytų, jau vėliau, – Rusija. Dabar tenka tik stebėtis, kad po 1918 metų Nepriklausomybės paskelbimo, mūsų valstybės pirmeiviams Augustinui Valdemarui, Ernestui Galvanauskui, poetui Oskarui Milašiui ir kitiems, kiek daug teko dėti pastangų įrodinėjant Vakarams apie lietuvių ir Lietuvos egzistavimą. Skaityti toliau

D.Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai (40)

Darius Kuolys | tvdb.lt nuotr.Straipsnis parengtas pranešimo, skaityto Kultūros ministerijos surengtoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“, vykusioje Vilniuje 2011 m. rugpjūčio 25 d., pagrindu.

Apie stereotipus

Praeitį pažįstame ir suprantame remdamiesi vaizdiniais – tyrimų ir pasakojimų išryškintais simboliniais vaizdais. Skaityti toliau

J.Karosas. Lietuva ir Lenkija: adekvačios užsienio politikos mįslės (I) (16)

Justinas Karosas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.Dviejų kaimyninių valstybių santykiuose radosi įtampa. Nesiimkime, bent jau iškart, nurodinėti, kuri pusė yra šios įtampos iniciatorius. Tokiuose nurodymuose jau savaip slypi kaltinimai, o jų nesunkiai suranda ir viena, ir kita pusė. Abi jos tariasi tiktai reaguojančios į nepriimtinus kitos valstybės veiksmus.

Tokiais konfliktiniais atvejais valstybės reakcijos į kitos valstybės veiksmus solidumas priklauso pirmiausia nuo to, kaip giliai ir teisingai ji išsiaiškina kitos valstybės poziciją ir jos ketinimus. Skaityti toliau

J.Karosas. Lietuva ir Lenkija: adekvačios užsienio politikos mįslės (II) (1)

Justinas Karosas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.Kultūrinis tautos elitas yra ta jos viršūnė, kuri natūraliai skleidžia savo įtaką apačion, jis yra autoritetas vadinamajai prastuomenei, kuri iš jo kad ir negeba mokytis, tai dažnai bent mėgina jį pamėgdžioti. Taip palengva ir plėtėsi niekinantis požiūris į savo tautos kalbą, ir beveik stebuklu galima laikyti tai, kad šis procesas netapo negrįžtamu, kad vis dėlto radosi tokių elito atstovų, kurie atrado savyje jėgų ir kuriems nebuvo gėda sugrįžti prie savo prastuomenės kalbos.

Bet nekartokime šių per daug gerai žinomų tiesų, o tenkinkimės būtiniausia išvada: be XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje prasiveržusio tautinio atgimimo, kurio šerdis – grįžimas prie savo kalbos ir pagarba jai, Skaityti toliau

Kaune ir Vilniuje bus paminėtos Suvalkų sutarties 91-ios metinės (0)

Suvalkų sutarties derybų akimirka

2011 m. spalio 7 d., minėdama prieš 91-ius metus (1920 10 07) tarp Lietuvos ir Lenkijos pasirašytą Suvalkų sutartį, „Vilnijos“ draugija surengs konferenciją Lietuvos valstybė nuo Suvalkų sutarties iki šiandien, kuri vyks 15 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (Mickevičiaus g. 19, Kaunas).

Konferencijoje pranešimus skaitys:  „Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva (Suvalkų sutarties sulaužymo ir lenkiškosios okupacijos padariniai), Seimo nariai Gintaras Songaila Skaityti toliau

A.Tyla. Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas (10)

Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

1918 m. atkurta Lietuvos valstybė pergyveno kelias šiurpias invazijas, kurios buvo panašios tuo, kad siekė sunaikinti Lietuvos valstybę ir lietuvių valstybinę savimonę. Atkurtos Lietuvos valstybės pamatas buvo lietuvių tautos valią išreiškęs Vasario 16 Nepriklausomybės aktas, kuriame Lietuvos Taryba, kreipdamasi į kitas valstybes ir tautas, skelbė:

„Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių konferencijos nutarimu <…> skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Skaityti toliau

V.Landsbergis. Kaip kas buvo iš tikrųjų (4)

V.Landsbergis | DELFI, A.Solomino nuotr.Dabartinio Lietuvos ir Lenkijos santykių aktualumo kontekste pasitaiko politologinių žvilgsnių tai į 1920-ųjų, tai į 1990-ųjų istorinę praeitį. Kai pamatau tekstuose netikslumų, kartais komentuoju paaiškindamas arba atitaisydamas. Taip dabar Delfi paskelbtos ir cituojamos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo V.Sirutavičiaus mintys skatina atsiliepti.

Kai 1990-1991 m. ėmėmės normalizuoti abiejų išsilaisvinusių valstybių santykius, neišvengiamai kildavo, tik visai neaštriai, ir Vilniaus klausimas. Skaityti toliau

A.Uzdila. Lietuvos lenkų problema – lenkybės ekspansijos problema (11)

Uzdila Algis

Katažyna Koženiovska (Katarzyna Korzeniowska), kalbėdama apie III Lenkijos Respublikos planuojamą politiką Rytuose, teigia, kad kelis amžius Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje lenkų kultūra buvo atrakcinga ir įvyko ten lenkų kalbos ir kultūros ekspansija į etnines lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių sferas. Ir Rytų Europos gyventojai labiausiai tuomet lenkėjo, kada per carines įstaigas imta varyti rusifikacijos politiką. Tai vykę dėl dviejų priežasčių: 1. aukšto lenkų kultūros visuomeninio statuso tų žmonių, kurie jai atstovavo (lenkiškojo gaivalo dominavimas Bažnyčioje turi čia ypatingos reikšmės); 2. jos civilizacinių vertybių, konfrontuojant jas su rusybe. Skaityti toliau

Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai nusivylę valstybės institucijų veikla (6)

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) išplatino pareiškimą „Dėl valstybės institucijų veiklos trūkumų“. Šiame pareiškime apžvelgiami reikšmingi Lietuvai tarptautiniai ir vidaus įvykiai ir išreiškiamas susirūpinimas dėl valstybės institucių, susijusių su pareiškime minimais rezonansiniais įvykiais, netinkamųs veiksmų ir neadekvačios reakcija.

LPKTS Valdybos pirmininko  Antano Lukšo pasirašytu pareiškimu Seimo Pirmininkė ir Lietuvos Vyriausybė raginami nuolat rūpintis mūsų valstybės institucijų darbo kokybe, tarpžinybinio bendravimo gerinimu, griežtinti parlamentinę valstybinių institucijų kontrolę, Skaityti toliau

A.Vailentienė. Ar reikėjo Lietuvai priimti Hymanso projektą? (1)

Lietuvos ir Lenkijos delegacijos derybų Kalvarijoje metu 1920 m. rugsėjo 16–18 d.

Pirmojo pasaulinio karo metais susidarė palankios aplinkybės Lietuvai ir Lenkijai išsivaduoti iš daugiau nei šimtmetį trukusios okupacijos ir sukurti nepriklausomas valstybes. Abiejų valstybių kūrėjai politikai savo tautas vadino istorinėmis, deklaravo atkuriantys valstybingumą, tačiau sukūrė tautines valstybes. Konfliktas dėl sienų virto karu, kurio metu Vilniaus kraštas atiteko didesnei ir stipresnei Lenkijai.

Dr. Edmundas Gimžauskas (1) rašė, kad Vakarų valstybėms buvo nepriimtina tai, kad J. Pilsudskis istorinio valstybingumo teises įrodinėja karine jėga ir moderniosios Lenkijos imperializmo labui. Jos ryžosi šiame ginče lietuviškai alternatyvai suteikti lygias galimybes, Skaityti toliau

Lietuvos kariuomenės pergalei prie Širvintų ir Giedraičių – 90 (0)

Lietuvos kariuomenės 2-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pulko karininkai užėmus Giedraičius.1920 m. lapkričio 22 d.

Suvalkų sutarties ir Vilniaus krašto okupacijos 90-metis

2010 m. gegužės 25 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) tarybai buvo pristatyta, o rugsėjo 1 d. lankytojams duris atvėrė Karybos istorijos (1795–1940) skyriaus vedėjos Dalės Naujalienės ir vyriausiųjų muziejininkų Mariaus Pečiulio, Andriaus Pūkio ir Andriejaus Stoliarovo parengta kilnojamoji paroda „Lietuvos kariuomenės pergalei prie Širvintų ir Giedraičių – 90“.

Parodoje nušviečiami Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės bei abiejų valstybių teritoriniai siekiai, nagrinėjama karinio konflikto genezė ir kariniai veiksmai nuo 1919 m. balandžio iki 1920 m. rugsėjo. Didžiausias dėmesys skiriamas želigovskiadai: lenkų gen. Liucijano Želigovskio (Lucjan Żeligowski) legionams, jų įsiveržimui 1920 m. spalio 8 d., pirmajam ir antrajam lenkų kavalerijos reidams Skaityti toliau