Žymos archyvas: Liublino unija

A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole (43)

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 5 d., prieš 150 metų Švenčionių rajono Zalavo kaime sulenkėjusio lietuvių šlėktų Pilsusdskių šeimoje gimė ketvirtas vaikas (iš dvylikos) lietuvių vadintas Juozelis (Juzefas), būsimas Lenkijos viršininkas, diktatorius, maršalas ir Lietuvos rytų pavergėjas. Bet ir šiandieną daugelio lenkų ir sulenkėjusių davatkų bei šovinistų dievinamas, tarp kurių nemažai ir linkusių melstis prie lietuviško akmens su įbetonuota jame to lenkų maršalo širdimi Vilniuje, prie Rasų kapinių vartų. Daugeliui tas garbinimas atrodo Skaityti toliau

G. Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija (18)

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.

Pavasaris jau įpusėjo ir artėja Gegužės 3-iosios konstitucijos metinės. Norėčiau su gerbiamais skaitytojais pasidalinti keletu pastebėjimų šia įvairiai interpretuojama ir nevienareikšmiškai vertinama tema.

Turime išties daug žmonių, besižavinčių Gegužės 3-iosios konstitucija. Šis straipsnis niekaip nėra susijęs su Lietuvos Respublikos Seime įkurta Gegužės 3-iosios grupe, siekiančia kuo geresnio bendradarbiavimo su mūsų kaimynais ir bendrapiliečiais. Tikėdamas tolerancijos idėjų, mano manymu, kertinio atskaitos taško harmoningam visuomenės sugyvenimui, plėtros prasmingumu, kviečiu padiskutuoti. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (I) (3)

Algimantas Liekis | Asmeninė nuotr.

„Lietuvos mokslas: savas ir svetimas“, – tokiu pavadinimu išleista dr. Algimato Liekio 45 – oji  monografinio pobūdžio 710 psl. knyga su daugiau kaip 300 iliustracijų  apie mokslo ir studijų nuo seniausių laikų iki šių dienų vietą ir vaidmenį lietuvių Tautos ir jos nepriklausomo valstybingumo  kūrimo ir stiprinimo  kelyje.

Tiesa, nemažai kas teigia, kad mokslas – nepolitinis, bet kam ir kuriems tikslams panaudojami jo rezultatai, tai jau politika, kaip ir politika kokius ir kokių vertybių gynėjais išugdomi mokymo ir studijų institucijose. Tai puikiai, remiantis ir įvairių laikų archyviniais ir literatūrinais šaltiniais  įrodoma ir bene  pirmajame tokio pobūdžio  mūsų Skaityti toliau

Kodėl Vilniaus kraštą lenkai laiko savu? (68)

Giedraičių kapai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 11 dieną paminėta Lenkijos nepriklausomybės diena. Prie Pilsudskio širdies kapo Vilniuje dalyvaujant Lenkijos ambasadoriui, uniformuotiems lenkų kariškiams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos įtakoje esantiems Lietuvos rajonų vadovams bei lenkiškų mokyklų moksleiviams, kurie sudarė daugumą minėtojų, buvo dedamos gėlės, sakomos kalbos. Prolenkiškame portale l24.lt rašoma: „Vilniaus krašte gyvenantys lenkai, kuriems nėra svetimos tautinės vertybės, meilė Lenkijai ir lenkiškumo tausojimas, kaip ir kasmet Rasų kapinėse, šalia Juzefo Pilsudskio širdies ir motinos mauzoliejaus, susirinko paminėti Lenkijos nepriklausomybės dieną“. O lapkričio 20 dieną Giedraičiuose, prie paminklo žuvusiems kovose su pilsudskininkais-želigovskininkais kukliomis iškilmėmis, šaulių Skaityti toliau

G. Šapoka. Šv. Aleksandro Nevskio soboro sunaikinimas Varšuvoje (video) (18)

Warszawa_Alexandro-Nevsky_sobor_1910-e_02_dic.academic.ru_nuotr

Ukrainos įvykių fone labai dažnai Lietuvos politikai dairosi į artimiausius kaimynus ir stebi veiksmus. Mums artimiausia vakarietiška valstybė yra Lenkija, ne visada atitinka mūsų lūkesčius. Pastaraisiais metais mūsų valstybiniuose santykiuose nesimato jokio pozityvaus progreso. Kai kurie politikai jau linkę nusileisti tautinių mažumų klausimais, kiti svarsto ar tai nebus lietuvių tautos interesų išdavystė. Neseniai buvo paskelbtas Andriaus Kubiliaus straipsnis „Ir aš myliu Lenkiją“, kuriame jis pakvietė atsisakyti nuo Narbuto ir prieškarinių istorikų laikų išlikusios naujųjų laikų Abiejų Tautų Respublikos istorijos supratimo, kai po Liublino unijos viskas buvo blogai ir ieškoti „savo“ Lietuvos istorijos supratimo po Liublino unijos. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (IV) (7)

algimantas-liekis

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA.

Nuo Liublino akto pasirašymo Lietuva, kaip savarankiška valstybė, formaliai nustojo egzistavusi. Ir Europos, ir pasaulio žemėlapiuose ji bežymėta tik kaip Lenkijos dalis, nes pagal Liublino aktą bendra valstybė turėjo būti vadinama tik Lenkijos karalyste.

Liublino unija buvo tarsi repeticija, pavyzdys J. Stalinui, 1940 m. vasarą įjungiant Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes į SSRS „tautų šeimą“.

Po Liublino unijos LDK palaipsniui prarado savarankiškumą. Nors dar savo kariuomenę išlaikė, skelbė karus ir taiką rusams, švedams ir kt. Tuo tarpu seimuose, senatuose Lietuvos ir Lenkijos atstovai dažnai gindavo tik savo šalių interesus. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (III) (3)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA.

Kaip jau minėjau prie Lietuvos išsivadavimo nuo lenkų  nepadėjo ir pergalė Žalgirio mūšyje. Priešingai, ji tik sustiprino Lenkiją; Žalgiryje, kaip mėgiama kartoti, buvęs „sulaužytas kryžiuočiams nugarkaulis“, bet iš tikrųjų ir to nebuvo. Ordinas, globojamas ir remiamas popiežių bei Šventosios Romos imperijos, dar gyvavo daugiau kaip šimtmetį, nors ir apkarpytas. Bet ir tada, kaip sakoma, geriausia jo vilna atiteko lenkams, nustūmusiems lietuvius nuo jų protėvių – prūsų žemių dalybų.

1453 m. prasidėjus Ordino valdomose prūsų žemėse valstiečių ir miestiečių Skaityti toliau

A. Liekis. Batlaižių saviplaka (39)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Atviras laiškas LR Seimo opozicijos lyderiui, Tėvynės jungos (Konservatorių) partijos pirmininkui p. Andriui Kubiliui ir istorijos detektyvų kūrėjui, kultūros antropologui ir žymiam žurnalistui p. Virginijui Savukynui, 2015 m. sausio 29 d. DELFI tinklalapyje paskelbusiems straipsnius: : A.Kubilius – „Ir aš myliu Lenkiją“; V.Savukynas – „Prieškario Kaune buvo trikalbės lentelės, ir lietuviai nenutautėjo“.

Pirmiausia, pone A.Kubiliau, perskaitęs JŪSŲ straipsnį pamaniau, kad čia kokia JŪSŲ humoreska. Bet kadangi man teko pažinti JUS kaip didelį nepriklausomos Lietuvos patriotą, labai protingą ir veiklų politiką ir iki šiol neteko girdėti iš JŪSŲ bent panašių kaip tame straipsnyje teiginių, tai po to pamaniau, Skaityti toliau

T. Baranauskas. Litas sunaikintas. Bet jis sugrįš (207)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liūdna šių metų pradžia: Lietuvos nacionalinės valiutos sunaikinimas – tai reikšmingas žingsnis Lietuvos valstybingumo, arba to, kas iš jo liko, naikinimo procese. Net ir sutapatintas su Naujųjų Metų linksmybėms, šis įvykis greičiau užtemdo jas, nei pats užsimaskuoja naujametinių blizgučių, fejerverkų ir šampano butelių priedangoje. Nors pilietis, kuriam šampanas svarbesnis už valstybės reikalus, pas mus ugdomas jau ne pirmus metus. Šis ugdymas dar visai nesužlugdė pilietinės visuomenės, bet jau davė rezultatų… Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lietuvių namuose (video) (17)

Dr. Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tokiu pavadinimu istoriko dr. Algimanto Liekio monografija neseniai pasirodė Lietuvos knygynuose Tai – 42 autoriaus knyga. Jis ir per 1400 straipsnių autorius, dar apie 60 knygų sudarytojas. Siūlome gegužės 20 d. LR Seimo Europos informacijos biure įvykusiame knygos tematikos ir problematikos aptarime autoriaus kalbą.

Sena tiesa, kad tikra kaimynystė, draugystė įmanoma tik tarp gerai vieni kitus pažįstančių, geranoriškų ir teisingų partnerių. Tarp artimiausių kaimynų nuo amžių lietuviams buvo lenkai. Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Eurointegracija viduramžiais ir šiandien: ar sugebame mokytis iš praeities? (29)

Inga Baranauskienė

Istorija yra gyvenimo mokytoja, – taip prieš du tūkstantmečius pasakė Markas Tulijus Ciceronas, ir nuo to laiko nekas nepasakė nieko geriau. Išties, vienintelė prasmė kapstytis praeityje yra įsisavinti joje slypinčią patirtį ir prisitaikyti ją savo dabarčiai. Visiškai tapačių situacijų, aišku, nebūna nei tautų, nei atskirų žmonių gyvenimuose, bet, perpratus bendrumus ir dėsningumus, atsiranda galimybė prognozuoti ateitį ir galimas vienokių ar kitokių sprendimų ar pasirinkimų pasekmes.

Daugelis šiandieninių istoriografijos autoritetų ragina žiūrėti į Lietuvos istoriją kaip į pritapimo prie Europos arba europeizacijos istoriją. Kadangi santykių su Europa (Europos Sąjunga) problematika šiandien tikrai aktuali, toks požiūris galėtų būti netgi sveikintinas. Deja, europeizacijos paradigma sekantys istorikai į šį procesą linkę žvelgti su naiviu idealizmu – pritapimas prie Europos (ar jos politinės konjunktūros) jų koncepcijose tampa savaiminiu tikslu ir aukščiausia siekiamybe. Skaityti toliau

A.Smetona. Artinkimės su ukrainiečiais (7)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Nūnai mažųjų darbų metas. Pridurkime, ir didžiųjų vargų dienos. Dirbti ir vargti reikia labiausiai mums, lietuviams, dar nepadariusiems tų mažųjų darbų. Jie bus pamatas didiesiems.

Sunkiomis sąlygomis tenka mums dirbti: trukdo mūsų darbą kiti, trukdo jį ir mūsų pačių nesantarvė. Griebiesi mažojo darbo, abėcėlės, tai vienur tau neleidžia vyriausybė, kitur, kaip štai Lietuvos rytuose, sulenkėję dvarininkai ir bajorai. Dairaisi prietelių – jų savo krašte nerandi. Nutautusiems bajorams ir nutautusiems miestiečiams statyk kryželį. Šių užuojautos nebelaukiame, tik norime, kad jie bent nebekliudytų. Skaityti toliau

Moksleivė Gabija iš Šalčininkų. Blogas tas paukštis kuris savo lizdą teršia (17)

P.Saudargo nuotr.

Gyvenu Šalčininkuose. Ir man, ne vis vien, kokia kalba mano krašte kalbama ir kokiomis  kalbomis užrašai kabo. Šalčininkų krašto gyventojai jau XI a. metraščiuose vadinami lietuviais. Vien tik dabartinių kaimų senieji pavadinimai, kaip antai Dainavėlė, Dainava, Balandiškės, Akmenynė, Dailidė, Turgeliai, Šauliai, Žvėrynas, Šaltiniai, Šarkaičiai, Žaliaklonis, Švenčius ir kt. rodo, kad čia visuomet buvo lietuvių žemės.

Dabartiniame Šalčininkų rajone yra Bėčionių, Eišiškių, Kiaulėkų, Kurmelionių, Paūdronių, Sangeliškių, Tetervinų, Turgelių, Valakavičių piliakalniai Skaityti toliau

L. Rasimas. Autochtonai (16)

Liudvikas Narcizas Rasimas

Ne tik Europos Sąjungos Parlamente, bet ir visur kur tik gali, Lenkų rinkimų akcijos atstovai skelbiasi esantys Lietuvos teritorijos autochtonai: neva jie yra pirminiai krašto gyventojai, o ne istorijos bėgyje susikūrusi lenkiška tautinė bendruomenė, todėl jie yra lenkų tautinė mažuma ir turi turėti Lietuvoje išskirtines teises.

Ar tikrai taip yra? Ar tikrai Lietuvos teritorijoje atskirai nuo  lenkų tautos gyveno jos dalis, o gal tie, kurie istorijos bėgyje prarado savo kalbą ir šiandien kalba lenkiškai, puoselėja lenkų kultūrą vis tik yra lietuvių tautos dalis, lietuvių baltų , o ne lenkų autochtonai? Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Ukrainos kazusas (22)

…mūsų požiūris į kaimynystėje gyvenančias tautas: kupinas paniekos, puikybės ir tamsumo. Nepriklausoma Ukraina mūsų ateičiai yra svarbesnė negu įstojimas į NATO. Nes be Ukrainos Rusija niekada nebus imperialistinė valstybė. Tuo tarpu Lenkijos visuomenė skleidžia pasauliui, kur tik gali, antiukrainietiškas fobija.

Ježis Gedroicas (Jerzy Giedroyc).

Prieš pat Liublino Unijos sudarymą ir po jos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija, šiandien priklausanti Ukrainai, atsidūrė tuometės Lenkijos Karalystės oligarchų, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija? (53)

VytisSkandalingos nuogirdos apie tai, kad kaimynai esą pretenduoja į mūsų teritoriją, kad siautėja informaciniai karai, kurie verčia iš postų ne tik valstybės vadovus, bet griauna ir valstybės pamatus, graso nacionaliniam saugumui, negali palikti abejingų. Vienokia ar kitokia kaimynystė visada suformuoja terpę istoriniams ginčams.

Jeigu tarp šalių santykiai normalūs, šie ginčai taip ir baigiasi mokslinėmis diskusijomis, tačiau jeigu tai savotiškos pafrontės valstybės, tuomet gali nugriaudėti ne tik propagandiniai, bet ir rimto konflikto pabūklai. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Nieko nuostabaus, kad baltarusiai (gudai) siekia savintis LDK autorystę. Ši tauta, jeigu tokia kaimynus galima vadinti, amžių amžiais ieško savo identiteto, savo šaknų ir išskirtinių iš kitų slavų bruožų. Skaityti toliau

V.Astas. Ar lietuviai pakartos Amerikos indėnų tragediją? (42)

Kernavė | K.Driskiaus nuotr

Parduoti Lietuvos žemę užsieniečiams? Dėl to, rodos, nekyla didelių diskusijų nei Seime, nei žiniasklaidoje. Stodami į Europos Sąjungą pasirašėme, kad parduosime, paskui porą kartų nukėlėme pardavimo pradžią, ir štai 2014 m. pavasarį šis terminas baigiasi (lenkai kažkaip išsireikalavo iki 2018 m.). Toliau derėtis dėl naujo atidėjimo arba apskritai dėl šio įpareigojimo panaikinimo politikai nebenori, nė viena Seimo partija to nesvarsto. Atsieit, klausimas išspręstas. Yra seimūnams svarbesnių reikalų: pavyzdžiui, vėl leisti ar neleisti kokį nors Seimo narį patraukti teisminėn atsakomybėn. O ką tauta, ką ji apie tai mano, ar jai irgi nesvarbu? Niekas to neklausia. Nenori girdėti nė tų, kurie garsiai apie tai šaukia. Kurtumas… Skaityti toliau

G.Songaila. Mūsų protėvių prakaitu ir krauju aplaistyta žemė atsidūrė pavojuje (audio) (107)

Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos politikos komentaras skaitytas per „Žinių radiją“, 2013 10 17 d.

Šis komentaras skirtas žemės pardavimo užsieniečiams apribojimo temai. Kaip žinia, stodama į Europos Sąjungą, Lietuva buvo įsipareigojusi suteikti teisę įsigyti žemę, net tik Lietuvos, bet ir kitų Europos sąjungos šalių piliečiams. Lietuva priėmė Konstitucijos pataisą, numatant, kad ji įsigalios vėliau, mat buvo suderėta dėl pereinamojo septynerių metų laikotarpio. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai (9)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Lietuvių ir lenkų santykiai kažkada nebuvo tokie įtempti. Nors valstybės ir tautos priklauso skirtingoms kalbų grupėms, skiriasi jų mentalitetas, kultūra ir visa kita, tačiau amžių glūdumoje būta ir bendrų interesų, žinoma, daugiausiai išreikštų karais, konfliktais su kaimynais, karalių ir kitų didikų giminystės ryšiais, nuožmia kova dėl sostų. Įsiskverbkime bent jau į XVII amžių, jo pradžią, kai vyko ATR karas su Maskva ir pasipriešinimas švedams. Kodėl ir jie kelia tiek prieštaravimų?

Religijų karas?

Abiejų tautų respublikos (ATR) ir Švedijos karas, prasidėjęs 1600 m. rugsėjo 17 d., buvo antras karinis konfliktas, įsiplieskęs dėl Vazų dinastijos pretenzijų į Švedijos karaliaus sostą. Pirmas to karo etapas buvo Livonijos karas, Skaityti toliau

A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius (22)

Algimantas Mišeikis | alkas.lt, J Vaiškūno nuotr.

Iškylančios problemos Lietuvos ir Lenkijos santykiuose, nėra tik mūsų dienų reikalas. Tai neišspręstos ilgaamžės problemos. Jeigu dabartinė Lenkijos valdžia žiūri į Lietuvą iš aukšto, remia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos autonominius reikalavimus, verčia susimąstyti, kas tai lemia. Ar tie šiandieniniai reikalavimai neina iš ankstesnių Lenkijos valstybės ir lenkiškos visuomenės reikalavimų, vyraujančio požiūrio į Lietuvą ir lietuviškumą apskritai. Gal praeityje pasakytos nuomonės, kas tie lietuviai, pasilieka ir šiuolaikinių lenkų pasąmonėj  ir įtaigoja jų dabartinius veiksmus. Skaityti toliau

Vilniaus universitete mokslininkai diskutuos apie Lenkijos istoriją (7)

prof. Robert Kostro | P.A.Wasiak ir P.Wisnioch nuotr.Trečiadienį, lapkričio 9 dieną, Vilniaus universiteto Senato posėdžių salėje 17 val. įvyks antrasis pašnekesys iš ciklo, skirto atminties kultūrų dialogui ULB erdvėse, kuriame dalyvaus istorikai ir intelektualai iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos.

Šio susitikimo tema „Savi ir svetimi Lenkijos istorijoje“. Šį pašnekesį, kaip ir visą renginių ciklą, rengia Lietuvos istorijos institutas kartu su Vilniaus bei Varšuvos universitetų Istorijos fakultetais, Lenkijos istorijos muziejumi bei Lenkų ir Getės institutais Vilniuje. Projektą globoja Lietuvos ir Lenkijos kultūros ministrai. Skaityti toliau

A. Butkus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei Vilniaus lenkų nuostatos (4)

Prof. Alvydas Butkus

Skelbiame prof. Alvydo Butkaus pranešimą skaitytą 2011 m. spalio 7 d. Kaune vykusioje „Vilnijos“  draugijos konferencijojeLietuvos valstybė nuo Suvalkų sutarties iki šiandien“ skirtoje paminėti Vilniaus dieną ir prieš 91-ius metus tarp Lietuvos ir Lenkijos pasirašytą Suvalkų sutartį.

Visuomenė ir stereotipai

Bet kuri visuomenė vadovaujasi ne tik realijomis, bet ir visuotinai priimtais mitais, stereotipais bei nuostatomis. Skaityti toliau

G.Songaila. Ar mes ir vėl neprarasime Vilniaus? (9)

Gintaras Songaila | ALKAS, J.Vaiškūno nuotr.Skelbiame Seimo nario Gintaro Songailos pranešimą skaitytą 2011 m. spalio 7 d. Kaune vykusioje „Vilnijos“  draugijos konferencijoje  Lietuvos valstybė nuo Suvalkų sutarties iki šiandien skirtoje paminėti Vilniaus dieną ir prieš 91-ius metus tarp Lietuvos ir Lenkijos pasirašytą Suvalkų sutartį. 

Susirinkome paminėti Vilniaus dienos,  kurios data yra nenusistovėjusi.  Jeigu tai – spalio septintoji, Suvalkų sutarties sudarymo diena, tuomet tai yra mėginimo išsaugoti Vilnių Lietuvai diena, deja, susijusi su jo užgrobimu, kurį netrukus įvykdė Lenkija. Skaityti toliau

G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai? (20)

Gintaras Songaila, lrs.lt nuotr.

Po Europos Teisingumo teismo spendimo, kuriame atmestos pretenzijos Lietuvai dėl jos piliečių vardų ir pavardžių rašymo valstybine kalba, dar aktualesnis tapo didesnio pasitikėjimo tarp Lietuvos ir Lenkijos atkūrimo klausimas. Tuo labiau, kad artėja 2014m., kai baigiasi Lietuvos ir Lenkijos sutarties galiojimo ir automatiško pratęsimo laikas.

Prieš mėnesį Lenkijos dienraštyje „Rzeczpospolita“ buvo spausdintas Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Songailos straipsnis, skirtas tikro dialogo tarp Lenkijos ir Lietuvos ieškojimui. Šis straipsnis turėjo nemažą atgarsį Lenkijos viešojoje erdvėje ir jos politikų sluoksniuose Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija? (10)

Šalcininkai, lenkų remiančių Lietuvos nepriklausomybę mitingas prieš autonomininkus | Archyvinė nuotr.

Lenkijos ir Lietuvos santykiai visada buvo jautrūs. Kaip tame lakiame posakyje: nuo meilės iki neapykantos – vienas žingsnis. Nuo 1579 m. pasirašytos Liublino unijos iki šių dienų tautinių santykių – štai tas ilgas ir prieštaringas mūsų valstybių sugyvenimo kelias, kuris kai kam pastaruoju metu vėl rodosi ne rožėmis klotas.

Naujas diskusijas paskatino buvęs tautininkų lyderis Gintaras Songaila, kuris Alkas.lt portale prisiminė 1990-1991 m. aplink Vilnių kurtą Lietuvai nepavaldžią „Tarybų socialistinę lenkų autonomiją“ ir įtarė esant tokios autonomijos atgaivinimo apraiškų šiandien, Skaityti toliau