Žymos archyvas: lituanistika

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją (7)

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją | J. Česnavičiaus nuotr.

Baltų vienybės dieną įsisteigęs visuomeninis judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ išplatino tris rezoliucijas, kuriose reikalauja parlamentines partijas nepalaikyti antikonstitucinių asmevardžių rašybos pasuose įstatymų projektų ir  primena apie beveik 70 000 piliečių parašais išreikštą paramą vadinamajam „latviškam“ įstatymo variantui (kitakalbiams įrašams kitame paso puslapyje). TALKA taip pat žada telkti visuomenę kovoje už konstitucinių vertybių, visų pirma valstybinės kalbos apsaugą, ir kviečia įsitraukti neabejingus šiems tikslams piliečius į  judėjimo veiklą. Skaityti toliau

Naujų lietuvių kalbos ir literatūros dėstymo būdų beieškant (nuotraukos) (0)

Dr. Nijolė Strakauskaitė, dr. Liucija Citavičiūtė, prof. dr. Jolanta Zabarskaitė, dr. Arvydas Juozaitis | lki.lt nuotr.

Rugsėjo 15–16 d. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre, vyko lituanistams skirta konferencija „Mažosios Lietuvos kultūra lietuvių kalbos ir literatūros programoje“. Konferencijos metu žymūs Prūsų Lietuvos istorijos ir kultūros tyrėjai skaitė pranešimus apie mažiau žinomus šio neeilinio regiono asmenybių gyvenimo ir veiklos faktus, vyko kūrybinės dirbtuvės, kuriose mokytojai susivieniję ieškojo naujų metodų, iš tiesų įtvirtinsiančių mokinių galvose ilgam ne tik konkrečią temą, bet ir suvokimą apie ją. Skaityti toliau

Z. Zinkevičius: To negalima leisti (27)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt , J. Vaiškūno nuotr.

Dar prieš dvidešimt metų profesorius Zigmas Zinkevičius buvo tikras, kad lietuvių kalbos pozicijos įtvirtintos tiek, jog jai niekas nebegresia. Tačiau, baigiantis trečiajam nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiui, su nuostaba stebime paradoksalią situaciją lituanistikos nebelieka tarp prioritetų. Galbūt nebeliko grėsmių lietuvių kalbai? 93-iuosius einantis vienas iškiliausių šių laikų lituanistų, dešimčių reikšmingų veikalų autorius, aštuntosios Vyriausybės švietimo ir mokslo ministras Z. Zinkevičius įspėja: jei tuoj pat nesusiimsime, prarasime gimtąją kalbą – šiandien ji išgyvena pačius sunkiausius laikus. Skaityti toliau

S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės (98)

J.Lauciute_propatria.lt

Skelbiame kalbininkės, dr. Sofijos Jūratės Laučiūtės laišką – atsakymą Andriui Kubiliui. Kaip Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narė ji sureagavo į visiems partijos nariams siųstą A. Kubiliaus laišką, kuriame demagogiškai teisinamas jo paties ir kitų TS-LKD frakcijos narių palaikymas antikonstituciniam, tomaševskininkų reikalavimus tenkinančiam Vardų ir Pavardžių rašymo įstatymo projektui.

A. Kubiliaus laiške klaidinančiai teigiama, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pritarė siūlymui vardus ir pavardes nevalstybine kalba rašyti pagrindiniame paso puslapyje. Dėl to neva šis siūlymas neprieštarauja Konstitucijai. Skaityti toliau

Kviečiama teikti paraiškas dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų finansavimo (0)

paraiskos-pasirao-parasas_zum-lt

Iki birželio 16 d. 12 val. Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija skelbia kvietimą teikti paraiškas dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų dalinio finansavimo.

Finansavimas skiriamas vadovaujantis šiais kriterijais:

1.1 projektai padeda sutelkti valstybės, savivaldybių institucijas, mokslo įstaigas, bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas istorinės reikšmės lituanistikos paveldo problemoms nagrinėti, įžymioms paveldo vertybėms ir jų kūrėjams, pasiekimams ir įvykiams pažinti, skleisti ir įprasminti;

Skaityti toliau

Vroclavo universitete jau ketvirtąjį kartą vyks Tarptautinis Lituanistų Kongresas (8)

Vroclavo universiteto lietuvių kalbos ir kultūros studijų vadove dr. Tatjana Vologdina | Kongreso Feisbuko paskyros nuotr.

2017 metai gausūs įvairių simbolinių įvykių Lietuvai. IV Kongresui pasirinktos tris pagrindines temos:

1. Lietuvių kalbos kultūra. Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais. Kongresas sieks atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos išskirtinumą ir jos ypatingą reikšmę

Skaityti toliau

Bus pristatyta nauj A. Pupkio knyga „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“ (0)

Aldonas Pupkis | Alkas.lt nuotr.

Vasario 24 d., penktadienį, 12 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO Vilniuje (Laisvės pr. 5, 5.5 salėje) Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centras pristatys naują dr. Aldono Pupkio knygą „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“ sutiktuves. 

Renginyje dalyvaus: Antanas Balašaitis, Janina Švambarytė-Valužienė, Regina Venckutė, knygos autorius ir kt. Renginį ves Audrius Valotka.

Bus kalbama apie tai kas buvo lietuvių kalbos sąjūdis sovietmečiu? Bus aptarti šie klausimai:

LEU Lituanistikos fakultete vyks konferencija „Kultūrų tiltai ir patiltės“ (1)

leu_leu-lt

Rugsėjo 23–24 d. Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete (LEU LF, T. Ševčenkos g. 31, Vilnius) vyks tarptautinė mokslinė konferencija, kurią organizuoja Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija kartu su LEU LF.

Konferencija, pasitelkusi „tilto ir patiltės“ metaforas, tęsia 2009 m. organizuoto Europos lyginamųjų literatūros studijų tinklo kongreso temą „Savo ir svetimo susitikimai“. Tikroji komparatyvistikos paskirtis – tiesti tiltus tarp savo ir svetimo, tarp šalių, kultūrų ir civilizacijų, išryškinant panašumus ir aiškinant skirtumus, kurie liudija kiekvieno palyginimo nario savitumą.

Skaityti toliau

Išnagrinėjęs humanitarinių mokslinių tyrimų institutų darbuotojų rezoliuciją, ŠMKK teikia siūlymus Vyriausybei (0)

lituanistikos-zidinys-ad-lt-nuotr

Birželio 8 d. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK)  posėdyje apsvarstė visuotinio humanitarinių mokslinių tyrimų institutų darbuotojų susirinkimo rezoliuciją, kurią pasirašė dauguma šių institucijų darbuotojų. Rezoliucijos rengėjai išsakė problemas, kurios trukdo dirbti ir kokybiškai atlikti mokslinius tyrimus.

Po karštos diskusijos komitetas priėmė sprendimą kreiptis į Vyriausybę ir siūlyti:

parengti ir 2016 metais patvirtinti ilgalaikę lituanistikos mokslo prioriteto įgyvendinimo programą ir konkretų priemonių planą, kuriame, Skaityti toliau

Humanitarinių institutų mokslininkai dėl susidariusios padėties kreipsis į Prezidentę (1)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Alkas.lt nuotr.

Gegužės 17 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profesinė sąjunga sušaukė susirinkimą, kuriame buvo aptartos humanitarinių mokslinių institutų darbuotojams svarbūs klausimai ir priimta rezoliucija.

Rezoliucijoje teigiama, kad valdančiosios institucijos nesiima jokių priemonių spręsti įsisenėjusių mokslo finansavimo bėdų:

„Mokslo ir studijų įstatyme lituanistikos prioritetas yra vienas iš mokslą ir studijas grindžiančių principų, o šį prioritetą įgyvendinantys Lietuvos istorijos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Skaityti toliau

G. Statinis. Septintas stebuklas Vroclave… (0)

dr. Tatjana Vologdina | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Bevaikštant Vroclave, tarp senamiesčio gatvių, stebimės alsuojančia jų istorija. Nors daug erdvių atstatytų naujai ir primena karo pėdsakus, miesto aura išliko nepakitusi. Šis miestas unikalus savo vieta, net kelios imperijos jį laikė savu ir tai byloja miesto besikeičiantys pavadinimai: VratislavBreslauWroclaw. Nuo seno jame buvo tikras kalbų katilas: čekų, lenkų, vokiečių, žydų… ir visos tautos puoselėjo savo meną.

O kur dar mokslas – Vroclavo universitetas skaičiuoja jau 314–sius metus ir pradžioje buvo pavadintas Leopoldino akademija Šv. Romos imperijos imperatoriaus Leopoldo I Skaityti toliau

K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis (9)

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Lietuvių kalba pripažinta valstybine 1922, 1928, 1938, 1988, 1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijose ir įstatymuose. Pirmasis valstybinės kalbos įstatymo vykdytojas buvo Lietuvių kalbos institutas, pradėjęs kurtis 1930 m. (Lietuvių kalbos žodyno redakcija), 1939 m. (Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyrius). Jo pagrindu 1941 m. Vilniuje įkurtas Lietuvių kalbos institutas – valstybinis lietuvių kalbos ir baltų kalbų tyrimo centras. Skirtingoms valstybinės kalbos sritims tvarkyti 1990 m. pagrįstai įkurta Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinės kalbos inspekcija.

Turbūt neabejojame, kad lietuvių kalba yra svarbiausias visos tautos ir valstybės turtas. Skaityti toliau

Lietuviškoms mokykloms užsienyje numatyta daugiau rėmimo ir skatinimo būdų (0)

Vasario 16-osios gimnazija Vokietijoje_smm.lt

Lituanistinio švietimo mokytojo premija, atlyginimas pavaduojančiam mokytojui, pedagoginio darbo stažo įvertinimas bei priemoka už mokinių pasiekimus. Tokie rėmimo ir skatinimo būdai numatyti Švietimo ir mokslo ministerijos rengiamame Vyriausybės nutarime asmenims, vykdantiems lituanistinį švietimą užsienyje. Naujovės lietuviškių bendrojo ugdymo mokyklų užsienyje vadovams pristatytos seminare, vykusiame Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde, Vokietijoje.

„Sutelkti po pasaulį pasklidusius lietuvius ir jų vaikus, palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva – tai itin svarbus darbas, Skaityti toliau

Paskelbtas Kalbos premijos konkursas (1)

Kalbos („Felicijos“) premijos simbolis – skulptūrėlė „Vyturys“. Autorė – skulptorė Dalia Matulaitė | lrs.lt nuotr.

Kovo 17 d. Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2011 m. kovo 24 d. Seimo nutarimu Nr. XI-1297, passkelbė 2016 metų Kalbos premijos konkursą.

Kalbos premija skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms, institucijoms. Ši premija įamžina įžymios lietuvių visuomenės veikėjos, žodžio laisvės gynėjos Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) atminimą.

Pretendentų gauti premiją vertinimo gairės:
1) pastangos skatinti taisyklingos ir gražios lietuvių kalbos vartojimą viešajame gyvenime ir akademinėje srityje, žiniasklaidoje ir įvairioje literatūroje, renginiuose, socialinėse Skaityti toliau

Mirė garsus kalbininkas ir lietuvių kalbos gynėjas profesorius Vincas Urbutis (4)

vincas-urbutis-55a676f81f293

Liepos 12 d., sekmadienį, amžinybėn išėjo iškilus Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius, baltų kalbų etimologijos ir žodžių darybos tyrėjas, lietuvių kalbos gynėjas, labai išgarsėjusio dviejų laidų sulaukusio veikalo „Lietuvių kalbos išdavystė“ autorius, profesorius, habilituotas daktaras Vincas Urbutis.

Profesoriaus Vinco Urbučio, gimusio 1929 m. vasario 26 d. Mažeikių rajono Petraičių kaime, mokslo kelias glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu. Čia baigė lituanistikos studijas, parašė ir apgynė abi – daktaro ir habilituoto daktaro – disertacijas (1956  ir 1971 m.). Skaityti toliau

Lituanistikos raidai svarbūs tyrimai bus tęsiami dar devynerius metus (0)

lmt_logoLietuvos mokslo taryba rengiasi naujam lituanistinių tyrimų ir jų sklaidos finansavimo etapui. Gegužės pradžioje LR Švietimo ir mokslo ministrui patvirtinus Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016-2024 metų programą, į pirmąjį paraiškų konkursą šalies mokslininkus Taryba planuoja pakviesti jau šių metų rudenį.

Naujoji programa, kaip ir jos pirmtakė Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009-2015 metais programa, yra vienintelė priemonė, koordinuojanti ir integruojanti svarbiausius lituanistikos mokslinius tyrimus ir jų sklaidą. Skaityti toliau

Kviečia lituanistų dienos „Moterys literatūroje: vakar, šiandien ir rytoj“ (0)

Lituanistu-dienos-2015-leu.lt-nuotr

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Lituanistikos fakulteto (LF) studentų atstovybė kviečia 2015 m. gegužės 19–21 d. švęsti „Lituanistų dienas 2015“! Šių metų renginio tema – „Moterys literatūroje: vakar, šiandien ir rytoj“. Renginys vyks LEU II rūmuose (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius).

Tris dienas truksiąs renginių maratonas skirtas ir lituanistams, ir jų draugams, ir norintiems jais tapti. Šventės dalyviai turės galimybę pakeliauti, susitikti su Metų knygos autore Rasa Aškinyte, netrūks muzikos ir gerų jausmų. Skaityti toliau

Netekome garsaus lituanisto prof. Donato Saukos (0)

Prof. Donatas Sauka (1929-2015) | asmeninė nuotr.

Gegužės 16 d. netekome garsaus lituanisto, tautosakininko, literatūros tyrinėtojo, kultūros ir visuomenės kritiko, profesoriaus Donato Saukos.

Donatas Sauka gimė 1929 spalio 13 dieną Mažeikiuose. Pradinę mokyklą lankė Kėdainiuose, Šėtoje, gimnaziją – Telšiuose. 1948 – 1953 m. studijavo Vilniaus universitete (VU) lituanistiką. Studijų metais dirbo Valstybinės grožinės literatūros leidyklos redaktoriumi.

1956 – 1993 m. buvo VU Lietuvių literatūros katedros dėstytojas, profesorius, dėstė tautosakos kursą,  lietuvių literatūros klasikos istorijos kursus, vedė specialiuosius lyrikos seminarus. Skaityti toliau

2015 m. Kalbos premijos laureatu paskelbtas kraštotyrninkas B. Kondratas (0)

2015-kalbos-premijos-laureatas-B Kondratas-lrs.lt-o. posaskovos-nuotr

Šiandien, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos surengtuose dvyliktuosiuose Spaudos pusryčiuose paskelbtas komisijos sprendimas dėl 2015 m. Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos laureato.

Už ilgametį lituanistikos tradicijų įprasminimo darbą, literatūrinės kraštotyros inicijavimą ir plėtojimą 2015 m. Kalbos premijos laureatu tapo filologas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, kraštotyrininkas Benjaminas Kondratas. Premija bus iškilmingai įteikta gruodžio mėn. Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos organizuojamame Kalbos vakare, minint Didžiojo Vilniaus Seimo sukaktį. Skaityti toliau

G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (I) (80)

vakaru-baltai

Šiame straipsnyje ne šiaip apžvelgsime kokias nors svarbesnes nacionalinės istoriografijos ar istorinės sąmonės raidos temas, bet panagrinėsime opesnius klausimus, kurie susiję daugiausia su mūsų istorijos pradžios problematika. Imdamiesi šių klausimų, nesirengiame pateikti vienintelius teisingus atsakymus ar leistis į abstrakčius išvedžiojimus. Pasiremsime tik paskelbtais moksliniais tyrinėjimais – tiek tais, kurie pateikė daug naujų ir gana esminių duomenų ar mįslių, kažkodėl pasilikusių spengiančioje istorijos mokslo tyloje, tiek tais, kurie, autoriaus nuomone, kaip tik ir sudaro šią „apkurtusią“ aplinką.

Skaityti toliau

Seime vyks Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos 10-mečio ataskaitos sutiktuvės (0)

Lituanistika-ir-kultūros-politikaKovo 31 d., Konstitucijos salėje (Seimo I r.) įvyks knygos „Lituanistika ir kultūros politika (2003-2013). Parlamentinės komisijos istorija ir ataskaita“ sutiktuvės. Pradžia – 14 val.

Seime pristatoma knyga – 2003 m. įkurtos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos veiklos 10-mečiui paminėti skirtas leidinys, kurį, vadovaudamasi komisijos sprendimu ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, parengė ir išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Skaityti toliau

Paskelbtas 2015 m. Kalbos premijos konkursas (0)

Alkas.lt koliažas

Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, paskelbė 2015 metų Kalbos premijos konkursą.

Premija įamžina įžymios lietuvių visuomenės veikėjos, žodžio laisvės gynėjos Felicijos Bortkevičienės (1873-1945) atminimą.

Kalbos premija skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms, institucijoms.

Kalbos premija skiriama už:

1) pastangas skatinti taisyklingos ir gražios lietuvių kalbos vartojimą viešajame gyvenime ir akademinėje srityje, žiniasklaidoje ir įvairioje literatūroje, renginiuose, Skaityti toliau

Lituanistai ir politikai aptarė valstybės ir lituanistikos santykius (3)

Lituanistai_lrkm.lt

Lituanistikos mokslų raida per 25-erius Nepriklausomos Lietuvos metus, jos svarba valstybei ir tautai Kovo 11-osios išvakarėse aptarta Vilniaus universitete vykusiame forume „Valstybė ir lituanistika: tolesnio kelio gairės“. Forume diskutavo politikai, istorikai, rašytojai, literatūrologai, kalbininkai, žurnalistai, mokytojai.

„Ar lituanistika yra akademinės svarbos objektas, ar tai turi tapti tautos, valstybės kasdienybe? Turite įvairias nuomones, bet man esminis dalykas yra tai, kiek šios kalbos veda link tautos, žmogaus, kiek jis supranta sąvokas lituanistika, Lietuvos kultūra, tautos tapatybė“, – pabrėžė forume kalbėjęs kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Skaityti toliau

L. Glebavičiūtė. Lietuvišką žodį iškėlęs (video) (4)

prof.Z.Zinnkevicius-alkas.lt, j.vaiskuno-nuotr

Skiriama kalbininko Zigmo Zinkevičiaus 90 metų jubiliejui paminėti

„Mano gyvenimo tikslas – lietuvių kalbos istorija“, –  sako akademikas, profesorius habilituotas daktaras Zigmas Zinkevičius.  Žymiausias Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas šiais metais paminėjo garbingą 90 metų jubiliejų. Šiai progai skirtas renginių ciklas.

Renginiai, skirti garbingai sukakčiai

2015 metų sausio mėnesį LMA Vrublevskių bibliotekoje veikė akademiko Zigmo Zinkevičiaus jubiliejui skirta paroda „Lietuvišką žodį iškėlęs“.

Skaityti toliau

Mirė lietuvių literatūros istorikas, filologas, profesorius habil. dr. J.Girdzijauskas (0)

Juozapas Girdzijauskas (1935-2015)

Skaudi netektis ištiko Lietuvos humanitarų bendruomenę – mirė VU Filologijos fakulteto profesorius Juozapas Girdzijauskas, vienas žymiausių XX a. filologų, lietuvių literatūros istorikas, dėstęs literatūros mokslo įvadą, literatūros teoriją, estetinės minties istoriją, kursus, skirtus lietuvių poetikai ir eilėdarai, S. Daukanto, V. Mykolaičio Putino kūrybai, ilgus metus skaitė unikaliais tyrimais paremtą XIX a. lietuvių literatūros kursą. Skaityti toliau

Vyriausybėje tartasi, kaip plėtoti lituanistinį švietimą užsienyje (8)

Seimas-lituanistika-Alkas.lt-koliazas

Gruodžio 18 d. pirmą kartą posėdžiavusi Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Remigijaus Motuzo vadovaujama darbo grupė pradėjo svarstyti pasiūlymus dėl užsienio lietuvių bendruomenių veiklos rėmimo, organizuojant švietimą lietuvių kalba ir kultūrinį ugdymą, taip pat dėl lituanistikos centrų veiklos skatinimo.

Šiandieniniame posėdyje pristatyta esama padėtis, plačiau aptarti lituanistinio švietimo užsienyje, lituanistikos (baltistikos) centrų pasaulio universitetuose veiklos klausimai, taip pat su šiais klausimais glaudžiai susijusios „Globalios Lietuvos“ – Skaityti toliau

2014-ųjų Kalbos premijos įteiktos J. Mateikienei ir R. Kauniečiui (0)

Kalbos premija įteikiama R. Kauniečiui | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Gruodžio 11 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje surengtame šventiniame vakare „Taip, Donelaiti!“, skirtame Kristijono Donelaičio metų pabaigai, buvo įteiktos 2014 metų Kalbos premijos.

Šių metų Kalbos premijomis apdovanoti LRT Lietuvos radijo žurnalistė Janina Mateikienė – už išskirtinį dėmesį taisyklingos kalbos vartojimui žiniasklaidos pranešimuose ir savanorystės veiklą tarp neįgalių žmonių, ir partizaninio karo metraštininkas Romas Kaunietis – už Lietuvos laisvės kovų dalyvių lituanistinio garso ir vaizdo archyvo sukūrimą. Skaityti toliau

Mokytojai piktinasi dvejus metus rengiamu Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos projektu (0)

ŠMM nuotr.

Per 1,5 tūkst. pedagogų pasirašė peticiją, kuria piktinasi dvejus metus rengiamu Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos projektu.

„Pasisakome prieš naująją Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti parengtą Pagrindinio ugdymo „Lietuvių kalbos ir literatūros“ programą, tiksliau – prieš literatūriniam ugdymui skirtą jos dalį.

“Programoje literatūra susiaurinama iki kultūros istorijos žinių šaltinio ir tautinio pasakojimo perteikimo priemonės. Skaityti toliau

Berlyno Humboldtų universitete atidarytas Lituanistikos studijų centras (0)

Humboldto lituanistikos centras_smm.lt

Vokietijos sostinėje Berlyne studentai jau gali studijuoti lituanistiką: 2014 m. rudens semestro pradžioje Berlyno Humboldtų universiteto vokiečių kalbos ir lingvistikos institute duris atvėrė Lituanistikos studijų centras, kuriame, finansuojant LR švietimo ir mokslo ministerijai, įsteigta Lietuvių kalbos docentūra.

Lituanistikos studijų centro Berlyno Humboldtų universitete atidarymas yra itin svarbus žingsnis Europos universitetuose įtvirtinant lituanistikos ir baltistikos studijas, siekiant suaktyvinti mūsų kalbos bei kultūros sklaidą.

Lituanistikos studijų centras viename iš žinomiausių Vokietijos ir Europos universitetų buvo įkurtas bendrų LR ambasados Vokietijoje ir Humboldtų universiteto istorijos ir palyginamosios kalbotyros katedros pastangomis. Skaityti toliau

Užsienio lituanistikos centrų studentams skiriamos valstybinės K. Būgos stipendijos (0)

Lituanistikos studijos | smm.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skiria Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2014-2015 mokslo metais Lietuvos valstybines stipendijas gaus šeši studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos universitetuose.

„Užsienyje veikiantys lituanistikos centrai – tai kultūrinės Lietuvos ambasados, o jų dėstytojai ir studentai – ambasadoriai, skleidžiantys žinią apie Lietuvą savo šalyse ir mezgantys tolesnius dvišalius ryšius“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Skaityti toliau