Žymos archyvas: literatūra

O. Voverienė. Sąžinė psichologiniu požiūriu (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tai kunigo Antano Paškaus knyga „Sąžinė psichologiniu požiūriu“, pirmą kartą išleista Kaune 1991 metais ir pakartota 2009 metais. Iki šiol jos nebuvau mačiusi. Ir labai apsidžiaugiau, kai ją man padovanojo kunigas eruditas Virginijus Šimukėnas. Parašyta, mums, civiliokams, neįprastu stiliumi, nepaprastai gražia ir taisyklinga lietuvių kalba, todėl ji ir atsidūrė ne aukštokoje recenzuotinų knygų krūvelėje, bet čia pat, „po ranka“. Knyga – įdomi ne tik tikintiesiems, bet ir plačiajai visuomenei, ypač patartina mokytojams ir vyresniųjų klasių moksleiviams. Skaityti toliau

Belgijoje pristatyta knyga apie Lietuvą ir jos kultūrą (3)

Belgijoje pristatyta knyga apie Lietuvą ir jos kultūrą | urm.lt nuotr.

Spalio 14 dieną, Lietuvos ambasadoje Belgijoje surengtas ką tik išleistos žymaus Flandrijos televizijos ir radijo laidų vedėjo, rašytojo, kultūros žurnalisto Kurto Van Egemo (Kurt Van Eeghem) knygos „Lietuva. Kelionė į nepažinta“ pristatymas.

K. van Egemas prieš daugiau nei metus nusprendė rašyti knygą apie Lietuvą ir jos kultūrą, argumentuodamas, kad nors Lietuva jau 15 metų yra Europos Sąjungoje, Flandrijoje žmonės vis dar labai mažai žino apie šią Europos dalį. Jam pačiam Lietuva tapo netikėtu atradimu. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Suvalkijos šviesuolis. Nepelnytai pamiršti prisiminimai (2)

Jonas Dapkūnas (1898 06 24–1981 05 03. Palaidotas Marijampolės naujosiose kapinėse, rytinėje dalyje) | Asmeninio albumo nuotr.

O buvo taip: 2013-ųjų pavasarį per pažįstamą advokatą į mane kreipėsi viena Marijampolės rajono Kūlokų kaimo ūkininkė ir pasiūlė tarpininkauti, leidžiant žinomo to krašto žmogaus Jono Dapkūno atsiminimus.

Įteikė 165 tvirta ir gražia rašysena išmargintų rankraščio puslapių kopiją, kurią paskui gavau surinktą kompiuterinėje laikmenoje. Suradau nedidelę leidyklą „Kriventa“, kuri per keletą metų visą tekstą surinko, suredagavo, parengė knygos maketą, sudėliojo atsiųstas nuotraukas. Įdėjom nemažai triūso: papildėme tekstą išnašomis, tarmybių paaiškinimais, ištisą skyrių redagavo žinomas Marijampolės istorikas Benjaminas Mašalaitis. Skaityti toliau

Pristatyta knyga „Adolfas Ramanauskas-Vanagas fotografijose“ (0)

Devintosios knygos sutiktuvės | Z. Tamakausko nuotr.

Spalio mėnesio 3 dieną, Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje, Kaune, vyko labai reikšmingo mūsų istorijai leidinio „Adolfas Ramanauskas-Vanagas fotografijose“ sutiktuvių vakaronė. Jos įžanginėje dalyje susikaupę žiūrėjome Danguolės Bunikienės režisuotą kino juostą apie priešaušrio Lietuvą – „Nužudytas, bet nenugalėtas“. Joje buvo parodytos Adolfo Ramanausko-Vanago gyvenimo kelio vaizdų nuotrupos, prabilusios į mus jo brolio Albino bei dukros Auksutės prisiminimais bei istoriko dr. Arvydo Anušausko pateiktais Lietuvos partizanų vadą apibūdinančiais komentarais. Skaityti toliau

Knygos pristatyme – galimybė susipažinti su Lietuvos diplomatijos istorija (0)

Istorikės Joanos Vigos Čiplytės monografija „Vladas (Ladas) Natkevičius“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Spalio 10 d., ketvirtadienį, 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322) bus pristatoma istorikės Joanos Vigos Čiplytės monografija „Vladas (Ladas) Natkevičius“, skirta diplomato dr. Vlado Natkevičiaus 125-osioms gimimo metinėms pažymėti. Tai pirmasis tokio turinio leidinys apie V. Natkevičiaus gyvenimą, diplomatinį darbą, visuomeninę veiklą ir kūrybą.

Knyga sudaryta remiantis gausia archyvine medžiaga ir spauda. Pirmajame skyriuje pateikiama biografija, antrajame – ištraukos iš autorės knygų, straipsniai, pranešimai ir kt. Skaityti toliau

Apie gydomąją skaitymo galią (1)

Rūta Kotryna Vyšniauskiene | Asmeninė nuotr.

Šiemet šiuolaikinės lietuvių literatūros lobynus papildė dar vienas gan retam žanrui priskiriamas kūrinys – filosofinė pasaka „Vandenynas ir Žaliamėlė“, pasirodžiusi lietuvių ir anglų kalbomis. Jo autorė lituanistė ir etnomuzikologė Rūta Kotryna Vyšniauskienė, savo skaitytojams prisistatanti kaip Rūta Vyšnia, džiaugiasi, jog yra alternatyvaus meno atstovė, o su skaitytojais dialogą atranda sutartinių principu. Kur slypi riba tarp kūrėjo meninės logikos ir kasdienio gyvenimo sferos? Kokiomis filosofinėmis idėjomis grįsta ši naujo formato knyga ir kokias reakcijas lietuvių mitologijos motyvai iššaukia užsienio skaitytojams? Kada literatūra ir muzika Skaityti toliau

Skaitome trigubai daugiau, bet ar kokybiškai? (1)

Skaitymo evoliucija: skaitome trigubai daugiau, bet ar kokybiškai? | S. Bernoto nuotr.

Skaitymas ne tik lavina kūrybinį mąstymą, bet tai vienas iš veiksnių, darančių įtaką asmenybės formavimuisi ateityje. Pastebima, kad technologijos keičia ne tik skaitymo įpročius, bet ir visuomenės santykį su knyga. „Manyčiau, skaitymo kultūra išgyvena dar vieną evoliucinį skaitymo raidos pakitimą, o žmonijos skaitymo įpročiai prisitaiko prie modernių informacinių technologijų pasiūlos“ – įsitikinusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekos direktorė Ingrida Kasperaitienė. Su ja kalbamės apie tai, kas lemia skaitymo įpročių kaitą ir kokia ateitis numatoma tradicinėms knygoms. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinis romantizmas mokslininko poezijoje (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

…Užmiršęs vargus
Ir pilko gyvenimo naštą,
Pažvelki anapus… per bočių kapus,
Praskleidęs bent uždangos kraštą.
Ir ten iš prabočių didžios praeities,
Mokinkis paguodos, ieškok išminties.
Maironis.

Patį terminą „tautos romantizmas“ į literatūros mokslo apyvartą įvedė Vincas Mykolaitis-Putinas. Skaityti toliau

Metų knygos rinkimai: skelbiami įdomiausių kūrinių penketukai (0)

Metų knygos rinkimai: skelbiami įdomiausių kūrinių penketukai | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Jau tradicine tapusi akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas suaugusiesiems ir vaikams. Penkioliktą kartą vyksiantys knygų rinkimai skatina Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į įdomiausius, ryškiausius metų kūrinius, susipažinti su autoriais ir populiarinti skaitymą kaip prasmingą, įvairiapusiškai praturtinančią ir patrauklią veiklą.

Šiemet knygų penketukai buvo renkami ekspertų keturiose kategorijose: vaikų knygų, paauglių knygų (išrinktas ketvertukas), knygų suaugusiesiems ir suaugusiųjų poezijos. Skaityti toliau

Žymus rašytojas J. Melnikas nenustoja stebinti (0)

Rašytojas Jaroslavas Melnikas | Asmeninio albumo nuotr.

„Kaip žiūrėti į mirtį? Likimą? Kur yra žmogaus laisvės ribos ir kas yra Dievas? Detektyvo žanras sukuria puikią dirvą apmąstymams šiomis temomis“, – teigia po kelerių metų pertraukos su nauja knyga grįžtantis rašytojas Jaroslavas Melnikas, stebinantis netikėtu posūkiu savo karjeroje. Ilgą laiką siurrealistine proza bei fantastiniais romanais garsėjęs autorius šiandien drauge su leidykla „Alma littera“ pristato skandinaviška dvasia persmelktą detektyvinį romaną „Adata“. Šiame kūrinyje susipina ir erotinės froidizmo šmėklos, ir žmogžudystė niūria dargana aptrauktame Vilniuje. Skaityti toliau

Berlyne pristatyta grafinė novelė „Sibiro haiku“ (0)

Knygos pristatymas Berlyne | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 15 d. Berlyno tarptautiniame literatūros festivalyje „Graphic Novel Day“ pristatyta iliustratorės Linos Itagaki ir rašytojos Jurgos Vilės grafinė novelė „Sibiro haiku“. Be lietuvių, savo kūrinius čia pristatė kūrėjai iš Austrijos, Belgijos, Italijos, Čekijos, Vengrijos ir Ispanijos. Renginyje žiūrovai galėjo susipažinti su autorėmis, sužinoti apie knygos kūrimo užkulisius, darbo eigą, skaitytojų reakcijas Lietuvoje ir užsienyje. „Sibiro haiku“ vokiečių kalba pasirodys kitų metų pavasarį.

Tarptautinis Berlyno literatūros festivalis vyksta 19-ąjį kartą.

Skaityti toliau

G. Genio istorinių romanų trilogijoje – sudėtingas Lietuvos istorijos tarpsnis (0)

žurnalisto Gintauto Genio (1956–2017 m.) istorinių romanų trilogijos „Pagaunės medžioklė“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Rugsėjo 23 d., pirmadienį, 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322) vyks žurnalisto Gintauto Genio (1956–2017 m.) istorinių romanų trilogijos „Pagaunės medžioklė“ pristatymas. Dalyvaus leidyklos „Kalendorius“ direktorius Aurelijus Noruševičius, aktorius, Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas, renginį moderuos Rimantė Tamoliūnienė.

„Teatro vaiku“ vadintas Gintautas Genys daugybę valandų praleisdavo Kauno dramos teatro salėje. Su pasididžiavimu širdyje jis stebėjo tai, kas vyksta scenoje, kur jo tėvas, aktorius Kęstutis Genys, „be jokio pasigailėjimo save degindavo kūrybos liepsnose iki pelenų“. Skaityti toliau

Pasirodė V. Prėskienytės-Diavaros knyga apie žmones, gyvenusius brukamame „rojuje“ (0)

Viktorija Prėskienytė-Diavara (Diawara) „Džiaugsmo ašaros“ | Lietuvos rašytojų sąjungos nuotr.

Antroji Viktorijos Prėskienytės-Diavaros (Diawara) knyga – apsakymų rinkinys „Džiaugsmo ašaros“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) – tai pasakojimai iš pokarinio laikotarpio, rašytojos jaunystės metų, tai daugelį metų brandintos istorijos. Pagrindinės knygos veikėjos – jaunos moterys. Jos gyveno tuo metu, kai tvyrojo užslėpta neapykanta okupantams, kai netrūko ir keliaklupsčiaujančių prieš juos. Pilkoje, be prošvaisčių sovietinėje kasdienybėje tokia buvo išdavystės kaina, jeigu nenorėjai likti nuošaly nuo privilegijuotųjų. Skaityti toliau

Prof. Boguslavas Gruževskis apie laimę (video) (0)

Lietuvos darbo rinkos tyrimų instituto vadovas profesorius Boguslavas Gruževskis | VU nuotr.

Pokalbių cikle „Viena tema“ nagrinėjama viena tema, neturinti vieno atsakymo. Pokalbio vedėjas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas pasikvietė Lietuvos darbo rinkos tyrimų instituto vadovą profesorių Boguslavą Gruževskį. Pokalbis sukosi apie prof. B. Gruževskiui akademiškai artimą temą – laimę.

G. Dabašinskas pabrėžė, kad vienas svarbesnių dalykų kalbant apie laimę yra vaizduotė – fantastiniai romanai, įsivaizdavimas, kaip galėtų būti geriau. Kita vertus, gyvenimas, tikrovė lieka su tam tikra nelaimės doze. Skaityti toliau

Didesnės raiškos vaizdai portale epaveldas.lt bus prieinami bibliotekoje be registracijos (0)

Meno kūriniai epaveldas.lt internetinėje svetainėje | lnmb.lt nuotr.

Vienas gražiausių ir vertingiausių Lietuvoje vykdomų skaitmeninimo projektų – portalas epaveldas.lt, sudarantis sąlygas skaitmeninti, saugoti ir skleisti Lietuvos kultūros paveldą. Šiame milžiniškame skaitmeniniame lobyne vartotojai gali greitai ir patogiai atrasti tūkstančius meno kūrinių, knygų, laikraščių, rankraščių tekstų, žemėlapių, garso įrašų.

Iki šiol vartotojai, naršydami portale ir norėdami peržiūrėti didesnės raiškos vaizdus, privalėjo registruotis ir užsakyti darbo vietą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Skaityti toliau

Pristatoma pirmoji M. Lasinsko knyga „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ (0)

M. Lasinkas | KAVB nuotr.

Liepos 4 d. 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322) vyks žolininko, lektoriaus Mariaus Lasinsko knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ pristatymas. Į pažintinę kelionę nuostabiu vaistažolių taku kviečiami visi!

Vaistininko, žolininko, „Žolinčių akademijos“ viceprezidento, sveikatinimo veiklos „Mariaus žolelės“ įkūrėjo, VDU ŽŪA doktoranto Mariaus Lasinsko leidinyje pristatomos populiariausios vaistažolės (čiobrelis, mėta, jonažolė, ramunė, liepa, gaurometis, medetka, Skaityti toliau

Mirė literatūros kritikas Kęstutis Keblys (1)

Kestutis Keblys | R. Šileikos nuotr.

Birželio 27 d. mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys, literatūros kritikas Kęstutis Aloyzas Keblys.

Kęstutis Keblys gimė 1933 m. sausio 20 d. Šakiuose. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus. 1955 m. Bostono universitete (JAV) baigė chemiją. Dirbo Detroito chemijos tyrimų laboratorijoje. 1971–1983 m. buvo „Ateities“ knygų leidimo fondo vadovas, 1981–1984 m. – Lituanistikos instituto Literatūros skyriaus vedėjas. Nuo 2004 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Ateitininkas ir skautas. Bendradarbiavo žurnaluose „Aidai“, „Ateitis“, laikraštyje „Draugas“. Skaityti toliau

Klaipėdoje veikti pradės pirmasis Lietuvoje bibliotekos knygomatas (0)

Knygomatas | klavb.lt nuotr.

Lietuvos vartotojai jau priprato prie paštomatų, vilniečiai išbando „Barboros“ maistomatus, o klaipėdiečiai taps pirmaisiais, kurie knygas skaityti galės pasiimti iš knygomato.

Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka pirmoji šalyje visuomenei pristato naują paslaugą – automatizuotą knygų išdavimo sistemą – knygomatą. Bibliotekos lankytojams, turintiems skaitytojo pažymėjimą, nuo šiol pasiimti naują leidinį bus labai paprasta ir patogu – tai bus galima padaryti ne bibliotekoje, o prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, kur birželio 26 d. bus pristatytas pirmasis knygomatas. Skaityti toliau

Pristatyta knyga „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ (0)

knygos „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ pristatymas | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Birželio 12 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pristatyta Venecijos bienalės Lietuvos paviljono komisarės, menotyrininkės ir šiuolaikinio meno projektų kuratorės Rasos Antanavičiūtės knyga „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“.

Knygos autorė tyrinėja istoriją, kad suprastų ir paaiškintų šiandienos procesus. R. Antanavičiūtė nuosekliai pasakoja apie Vilniaus viešųjų erdvių simbolinio ženklinimo raidą 1895–1953 m.: nuo vėlyvosios Rusijos imperijos iki stalininės Sovietų Sąjungos. Skaityti toliau

Maskvoje surengta 29-oji baltų-slavų tyrimų konferencija (nuotraukos) (4)

Maskvoje surengta baltistikos ir slavistikos tyrimų centro konferencija | L. Leikumos nuotr.

Gegužės 14-15 d. Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institute ir Lietuvos ambasadoje, Jurgio Baltrušaičio namuose, vyko konferencija „Teritorija BALTO-SLAVICA per kalbų ir literatūrų prizmę“.

Tai buvo 29-oji tokio pobūdžio konferencija (pirmoji vyko 1998 m.), kuri šiais metais buvo skirta Baltų-slavų tyrimų centro dešimties metų sukakčiai ir vieno iš jo steigėjų, akademiko, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino kavalieriaus Viačeslavo Ivanovo (1929–2017) devyniasdešimties metų sukakčiai. 

Lietuvai ir ypač lietuvių akademinei bendruomenei Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Žmogus, 40-yje kraštų garsinęs Lietuvą (3)

1918 m. M. Šalčius Japonijoje (pirmas iš dešinės) | Voruta.lt nuotr.

Gegužės 26-ąją sukako 79-eri metai, kai Lietuva neteko garsaus žurnalisto, keliautojo, visuomenės veikėjo ir savo krašto garsintojo Mato Šalčiaus. Jis gimė 1890 m. rugsėjo 20 d. Čiudiškių kaime, dabartiniame Prienų rajone, 7 km link Kauno, netoli Išlaužo, o mirė toli nuo Tėvynės – šiaurės rytų Bolivijoje. Neseniai, gegužės 17 d., Prienuose įvyko konferencija, kurios pavadinimas parinktas pagal kažkada laiškuose artimiesiems parašytus žodžiu „Man reikalingi pasaulio centrai, kuriuose aš noriu užkariauti Lietuvai vietą“. Joje buvo skaitytas humanitarinių mokslų daktaro, prof. Benedikto Šetkaus pranešimas apie M. Šalčiaus gyvenimą ir veiklą. Skaityti toliau

Gėlių dienai – 100 metų (0)

Gėlių dienai – 100 metų | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Kultūrinė nepriklausomybę atgavusios Lietuvos aplinka, anot Živilės Intaitės, 1918 m. stokojo meninės infrastruktūros, meninių tradicijų, todėl kultūros veikėjų tikslas buvo suformuoti meninio gyvenimo funkcionavimo pagrindus, nacionalinės kultūros gaires. Viena gijų kultūrinio Lietuvos gyvenimo audinyje galime laikyti prieš 100 metų, 1919 m. birželio 1 d., Kaune pasirodžiusį vienkartinį žurnalo pavidalo leidinį Gėlių diena. Tai – nedidelis to meto poetų ir rašytojų darbų rinkinys. Jį išleido Gėlių dienos komisija. Leidinį sudarė ir redagavo Kazys Binkis (1893–1942) – rašytojas, žurnalistas, dramaturgas, vienas originaliausių XX a. lietuvių poetų. Skaityti toliau

Žurnalui „Karys“ – 100 metų (1)

Žurnalui „Karys“ – 100 metų | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Šiemet gražų šimtmečio jubiliejų švenčia karybos ir karo mokslo žurnalas „Karys“, kuris, pergyvenęs Antrąjį pasaulinį karą, Lietuvos nepriklausomybės praradimą, emigravęs ir sugrįžęs, nuo 1919 m. gegužės 22 d. su nedidelėmis pertraukomis eina iki mūsų dienų.

Gyvavimo pradžioje, iki 1920 m. spalio, leidinys vadinosi „Kariškių žodis“, tačiau redaktoriaus Jono Martyno Laurinaičio Skaityti toliau

Mato Šalčiaus apdovanojimas skirtas keliautojai, žurnalistei Eglei Gerulaitytei (1)

Amerika-be-dangoraiziu-Egles Gerulaitytes knygaŽymaus Lietuvos visuomenės veikėjo, rašytojo, žurnalisto, keliautojo ir idealisto Mato Šalčiaus apdovanojimas šiemet skirtas keliautojai, žurnalistei, motociklininkei Eglei Gerulaitytei už knygą „Amerika be dangoraižių“ (leidykla „Tyto alba“).

Kaip praneša premiją įsteigusi Prienų rajono savivaldybė, ši premija skiriama žurnalistams už pasaulio pažinimo skatinimą bei brandžius ir išsamius spaudos, radijo, fotografijos, televizijos, interneto žiniasklaidos autorinius darbus kelionių tematika, paskelbtus per kalendorinius metus. Skaityti toliau

„Baltų lankų“ leidyklos naujienos: pasauliniai bestseleriai, jaudinantys pasakojimai ir geidžiamiausi atostogų romanai (0)

Knygų skaitymas | Pixabay nuotr.

„Baltų lankų“ pavasaris išsiskiria žanrų ir temų įvairove. Leidykla išleido dešimt naujienų, tarp kurių – romanai rimtosios literatūros skaitytojams, tikrais faktais paremtos istorijos, gyvenimo džiausmą spinduliuojantys memuarai bei knygos, patekusios į pasaulinius populiariausiųjų sąrašus. Ieškantiems laisvalaikio skaitinių – istorijos, kviečiančios nukeliauti į Maroką, Kubą arba Australiją. Mažiesiems skaitytojams išleistos dvi knygos – skiemenuotas pasakojimas vaikams, pradedantiems skaityti, ir „Vabalų“ trilogijos paskutinė dalis ieškantiems kokybiškos nuotykių literatūros. Skaityti toliau

F. Ostaseskio knyga „Penki kvietimai“: jautriai apie mirties prigimtį ir prasmingą gyvenimą (1)

F. Ostaseskis | medium.com nuotr.

Gegužės 20 dieną, 18 val., Vilniaus apskrities viešojoje Adomo Mickevičiaus bibliotekoje Rytis Juozapavičius drauge su „Hospice“ paramos fondo vadove Agne Zuokiene, bendrosios praktikos slaugytoja Laima Baršauskiene ir pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) projektų vadovu Virginijumi Šauliu pristatys Frako Ostaseski knygą „Penki kvietimai“.

Tokių knygų kaip ši – ką tik pasirodžiusi Franko Ostaseskio „Penki kvietimai“ Skaityti toliau

Laikraščiui Nepriklausomoji Lietuva – 100 metų (0)

Laikraščiui Nepriklausomoji Lietuva – 100 metų | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka didžiuojasi Senosios periodikos sektoriaus fonduose saugodama pilnus dienraščio Nepriklausomoji Lietuva komplektus. Šių metų balandį sukako 100 metų nuo šio laikraščio leidimo pradžios. Nepriklausomąją Lietuvą 1919–1920 m. Vilniuje leido Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas.

Tuomet, prieš 100 metų, Lietuva kentėjo dramatiškas permainas. 1919 m. balandžio 19–21 d. Lenkijos daliniai užėmė Vilnių ir dalį Rytų Lietuvos. Skaityti toliau

Jaunųjų rašytojų kūrybą jau 8-tą kartą paskleis „Literatūrinės slinktys“ (0)

Rengėjų nuotr.

Kitą savaitę, balandžio 24-ąją, prasidės jau aštuntą kartą rengiamas jaunųjų kūrėjų renginys „Literatūrinės slinktys“. Renginys Lietuvos miestuose ir miesteliuose suburs prozos ir poezijos gerbėjus, supažindins su jaunų ir perspektyvių autorių kūryba ir suplanuos užimtą savaitę kultūros ištroškusiesiems.

Didysis renginio atidarymas įvyks balandžio 24-ąją, 18 val., Vilniuje, Užupio meno inkubatoriuje. Vakaro metu bus galima susipažinti su šiųmečių „slinktininkų“ – Birutės Grašytės, Augusto Lapinsko, Linos Simutytės, Guodos Taraškevičiūtės ir Edvino Valikonio – kūryba, nugulusia tradiciniame „Slinkčių“ almanache, sudarytame iš penkių knygučių. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius: „Vydūnas – kelrodė žvaigždė“ (0)

Autografas Vydūno krikšto dukrai Gražbylei Venclauskaitei, 2016 10 04 | Pranešimo autorių nuotr.

Praėjusieji metai buvo daugelio sukakčių metai. Vydūno gerbėjams jie įsimintini ne tik kaip šio kūrėjo 150-mečio sukaktį žymintys, bet ir kaip jo dvasinio palikimo sugrįžimo į tautos kultūros vyksmą reikšmingų faktų sukakčių metai: prieš 50 metų, 1968-siais, kai pavergtoje Lietuvoje buvo kukliai, bet labai nuoširdžiai paminėtas šio kūrėjo šimtmetis, o prieš 30 metų, 1988-siais, įsikūrė daug jo kūrybinio palikimo suaktualinimui ir atminimo įamžinimui nuveikusi Vydūno draugija. Su šiomis sukaktimis glaudžiai siejasi vieno iš vydūniškojo judėjimo dalyvių prisiminimai ir mintys, išdėstyti almanache „Varpai“ skelbtame pokalbyje. Redakcijai ir pokalbio dalyviams sutikus tą pokalbį Skaityti toliau

Vroclave vyks V Tarptautinis Lituanistų Kongresas (4)

V Tarptautinis Lituanistų Kongresas Vroclave | Alkas.lt koliažas

Gegužės 16–17 dienomis Vroclavo universitete jau penktąjį kartą įvyks Tarptautinis Lituanistų kongresas. Jame kviečiami dalyvauti visi besidomintys Lietuva, lietuvių kalba, kultūra, istorija, politika, lietuvių-lenkų ir kitų kaimynų santykiais dalyvauti šiame renginyje.
2019 metais sukanka dvi simbolinės, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos valstybingumui reikšmingos metinės. Tai 450-tos Liublino unijos sudarymo metinės bei 15-tos Lietuvos ir Lenkijos įstojimo į Europos sąjungą (ES) metinės, todėl šiuometinio Kongreso temos apims klausimus nuo Skaityti toliau