Rugsėjo 20 d. minint 150-asias visuomenės veikėjo, rašytojo, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto gimimo metines prie Vytauto bažnyčios atidengtas jam skirtas paminklas.
Bronzinį ant suoliuko su šuniuku sėdinčio J. Tumo-Vaižganto paminklą sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras. Paminklas pastatytas šalia bažnyčios, kurioje prieš mirtį dirbo lietuvybės puoselėtojas.
2019 metai Seimo nutarimu yra paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. J. Tumas-Vaižgantas yra Skaityti toliau
Klaipėda yra vienas iš seniausių Lietuvos miestų, turtingas labai įvairialypės istorijos ir kultūros. Nuo neatmenamų laikų šio miesto apylinkėse gyveno kuršių baltų gentys, tačiau juos XIII a. išstūmė vokiečiai. Jie aštuonis amžius naikino mums artimas baltų gentis, tačiau to padaryti jiems anaiptol nepavyko. Vykdyta germanizacija galiausiai nebuvo sėkminga, nes nepavyko pasiekti pagrindinio tikslo: lietuvybės išstūmimo. Išlietuvinimo procesui lemiamą atkirtį tuomet sudavė Martynas Jankus. Skaityti toliau
Vaclovas Raginis – aktyvus visuomenės veikėjas ir lietuvybės puoselėtojas, Lietuvos skautas ir karininkas – gerai žinomas Adelaidės bei visos Australijos lietuvių bendruomenėje, tačiau mažiau žinomas Lietuvoje.
Ši aplinkybė ir paskatino pasidomėti tuometinės Švenčionių apskrities sūnaus gyvenimo istorija, prasidėjusia 1910 m. vasario 5 d. Ivanėnų, (dabar Jonėnų) kaime, Daugėliškio valsčiuje (kituose šaltiniuose Kronštatas, Rusija), apjuosta istorinių įvykių grandine – Vilniaus krašto okupacija, Antruoju pasauliniu karu bei sovietine okupacija, emigracija iš Lietuvos – ir pasibaigusia 1971 m. birželio 11 d. tolimojoje Australijoje. Skaityti toliau
Lapkričio 30 d. 15 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda). vyks parodos „Tilžės akto signataras, lietuvybės puoselėtojas, gydytojas Valteris Didžys“ atidarymas. Renginys skiriamas Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto dienai paminėti. Jo metu V. Didžio asmenybę ir gyvenimą pristatys doc. dr. A. Arbušauskaitė, žurnalistas G. Pilaitis, Pagėgių sav. M. Jankaus muziejaus direktorė L. Burzdžiuvienė, V. Didžio vaikaitis M. Didžys bei Lietuvos jūrų muziejaus muziejininkas-istorikas R. Adomavičius. Paroda muziejuje bus eksponuojama iki 2016 m. sausio 9 d. Skaityti toliau
Lapkričio 17 dieną Rokebriune kapinėse pietų Prancūzijoje bus pagerbtas rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis, nuo kurio mirties šiemet sukanka 60 metų.
Lietuvos ambasadorė Prancūzijoje Jolanta Balčiūnienė, Perkūnas Liutkus – aktyvus pietų Prancūzijos lietuvių bendruomenės veikėjas, prieškario Lietuvos diplomato Antano Liutkaus sūnus – ir Kultūros atašė Rasa Balčikonytė atidengs Jurgio Savickio 60-osioms mirties metinėms atnaujintą antkapį. Skaityti toliau
Į Murmanską iš aplinkinių Rusijos kampelių pasisvečiuoti atvyko Karelijos lietuvių bendruomenės nariai.
2006 metų pradžioje pradėjusi veikti Karelijos lietuvių nacionalinė kultūrinė autonomija vienija beveik tūkstantį po visą regioną išsiblaškiusių mūsų tautiečių.
Tai viena iš jauniausių lietuvių bendruomenių Rusijoje. Daugelis jų nemoka lietuvių kalbos, tačiau daug koncertuoja Lietuvoje. Skaityti toliau
Kol da idealais, brol, besigėrėsi,
Siek prie idealo, tik doro ir aukšto,
O skubink! Paskui tu… jų išsižadėsi
Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto.
V. Kudirka
Interneto portale perskaitęs Ingos Liutkevičienės pokalbį su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanu doc. Antanu Smetona sutrikau: nei pykti, nei juoktis. Tiesiog – juokas pro ašaras! Ne tik dėl pokalbio akcento – „A. Smetona: neleisti rašybos lenkų kalba yra politika ir nieko daugiau“, Skaityti toliau
