Laisvas požiūris į praeitį įmanomas tik išlaisvėjusiose visuomenėse“, todėl „brandi istorinė kultūra ir pilietinė visuomenė žengia lygia greta – rašo vokiečių istorikas Karlas Šliogeris (Schlogelis).
Stengsiuos pažvelgti į istoriją, nusikeldamas į XIX a. laikus, suvokdamas lietuvių tautos lūkesčius ir kreipdamas dėmesį į ano meto vyraujančias idėjas Lietuvoje ir aplink buvusią LDK.
Po Napoleono karų 1814-15 m. Vienos kongrese Lietuvos didžiosios kunigaikštijos Skaityti toliau
Diena atrištom akim. Tauta iš kapo pakilus. Viešpatie, leisk jai atkimt. Tebūna jos žodžiai kilnūs.
Justinas Marcinkevičius, 1989.
Istorikas Algimantas Liekis, kurio visa kūrybinė rašytojo, mokslininko ir žurnalisto veikla yra persunkta rūpesčiu ir nerimu dėl mūsų Tautos ir jos valstybingumo likimo ir išlikimo globalizacijos cunamių pagairėje. Kaip tik šia tema jis parašė per 40 monografijų, sudarė per 60 knygų ir paskelbė viešojoje spaudoje daugiau negu 1500 straipsnių. Sunku net įsivaizduoti, kad vienas žmogus gali tiek nuveikti, savo nenuilstančia kūrybine veikla atlikti tokį žygdarbį. Tai dar kartą patvirtina, kad lietuvis gali. Skaityti toliau
Maskva širsta, kai Baltijos šalys rusiškąjį stalinistinį bolševizmą prilygina vokiškajam hitleriniam nacionalsocializmui. Anot Kremliaus, Stalinas vadavo, statė ir dovanojo, o Hitleris pavergė, griovė ir atėmė.
Rusijos istorikai kartoja iš propagandinio hitlerininkų laikraštėlio ištrauktą citatą, kad „Lietuva turėjo ištirpti kaip vandens lašas ant įkaitusio akmens“, tačiau nutyli mėgstamą praeities sovietų kompartijos vadų posakį „Lietuva išliks, bet be lietuvių“. Skaityti toliau
Balandžio 4 d., 16 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), rengiamas renginys-diskusija „Reformatų skveras Vilniuje: istorinė tiesa ir mūsų ryšys su lietuvių raštijos pradininkais“. Pokalbiui vadovaus senosios raštijos tyrėjas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, jame dalyvaus habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė, skulptorė prof. Dalia Matulaitė, architektas prof. Jūras Balkevičius.
Renginio metu bus pristatyta Reformacijos reikšmė Lietuvos valstybingumo, Skaityti toliau
Sausio 12 d. Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymo pataisą, kuria nuspręsta papildyti atmintinų dienų sąrašą. Pagal naujas nuostatas kovo 9-ąją nutarta paskelbti Lietuvos vardo diena.
Už šį pakeitimą balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 13 Seimo narių.
Šia atmintina diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į svarbų istorinį įvykį, kuomet Lietuva buvo paminėta seniausiame rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje ties 1009 m. data. „Pasaulio istorinėje literatūroje yra Skaityti toliau
Lapkričio 28 d. Vyriausybė patvirtino Krašto apsaugos ministerijos parengtą Lietuvos nepriklausomybės kovų paminėjimo 2019 metais planą.
„Šiemet minime atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, tačiau tikrasis valstybingumas buvo įtvirtintas 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovose – savanorių žygdarbiais kovojant su bolševikais, bermontininkais ir želigovskininkais“, – sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.
„Jauna Lietuvos kariuomenė, nors negausi ir menkai aprūpinta, atrėmė puolimus apgynė ir išsaugojo Lietuvos valstybingumą“, – pabrėžė V. Umbrasas.
Vyriausybės kanceliarijoje įvyko baigiamasis Lietuvos moksleivių sąjungos projekto „Laiko kapsulė“ renginys, kurio metu pasirašytas simbolinis „Laiko kapsulės“ eksponavimo ir saugojimo aktas – unikali kapsulė ir šalies moksleivių įsipareigojimas saugoti šalies nepriklausomybę dar 100 metų perduoti Valstybės pažinimo centrui ir Lietuvos nacionaliniam muziejui.
„Laiko kapsulė – Lietuvos moksleivių sąjungos inicijuota šimtmečio dovana Lietuvai, kuri savo kelionę per Lietuvą pradėjo sausio 19 d. Šiuo projektu siekiama moksleiviams priminti Vasario 16-osios reikšmę ir jos svarbą mūsų valstybei. Skaityti toliau
Gegužės 26 d., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, Kaunas), įvyks simpoziumas „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos kultūrą ir meną“.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų šeimos nuo seniausių laikų svariai prisidėjo prie mūsų šalies gerovės kūrimo. Buvo steigiamos ir funduojamos mokyklos, remiama lietuviška spauda, statomos bažnyčios ir vienuolynai, o Carinės Rusijos okupacijos metais jų dvarai tapo susibūrimo vietomis to meto inteligentijai. Nemažai šių kilmingų šeimų narių tapo ir vienais pagrindinių Lietuvos valstybės atkūrimo architektų bei iškilių Tarpukario Lietuvos visuomenės, mokslo, kultūros ir politikos veikėjų. Skaityti toliau
Filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis naujausią savo knygą pavadino „Tėvynės tuštėjimo metas“. Pasak autoriaus, tai – tarsi užfiksuota 17 metų Lietuvos kardiograma. Laisvės kaina ir didžiausiu Sąjūdžio pralaimėjimu A. Juozaitis vadina šalies tuštėjimą, emigraciją: „Mano idėja Lietuvai – Lietuva – vienintelė lietuvių žemė. Žmogus negali išeiti iš tautos likimo.“
– Kalbamės ypatingu laiku – 28-ųjų Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metinių išvakarėse, ką tik paminėtas modernios Lietuvos 100-metis. Koks jums šis laikas? Skaityti toliau
Vasario 16 d., penktadienį, 12 val., Trakų salos pilyje, vyks Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos Talentų klubo muzikinis spektaklis „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“. Spektaklis skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Režisierė ir siužeto autorė – Violeta Serbintienė. Renginį rengia Trakų istorijos muziejus ir Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija.
„Žiūrėdama į savo vaikus scenoje, matau juose tuos pačius vyrus ir moteris, kurie kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, tą patį ryžtą, – sako V. Serbintienė. Skaityti toliau
Lapkričio 9 d., ketvirtadienį, Vilniuje, Signatarų namuose, Lietuvos istorijos institutas kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kviečia dalyvauti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje moksliniėje konferencijoje – „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“.
Nepriklausomos Lietuvos valstybės ištakų tyrimai paprastai apsiriboja politiniu ar tautiniu aspektu, politinėmis ir ideologinėmis priešpriešomis, lyderių vaidmeniu kuriant valstybę. O koks buvo modernėjančios XIX a. pabaigos – XX a. pradžios visuomenės santykis su Lietuvos valstybės projektu? Dvylika Lietuvos istorikų pristatys mažai dėmesio šalyje sulaukusias ar iki šiol visai neaptartas temas bei problemas, Skaityti toliau
Gegužės 18-ąją – Tarptautinę muziejų dieną – kultūros ministrė atidarė paveldo aktualinimo, kultūros ir meno sklaidos bei modernių muziejinių iniciatyvų šviečiamąjį projektą „Lietuvos muziejų kelias“.
Pasak kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, muziejai saugo tikrus mūsų istorijos ir kultūros lobynus. Svarbu šiuos lobynus parodyti ir atverti visai visuomenei.
„Lietuvos muziejų kelio sėkmė neabejotina – projektas auga, plečiasi,
Kovo 10 d. 9 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narės Rimos Baškienės spaudos konferencija „Etninės kultūros globa ir kiti Lietuvos valstybingumo tvirtinimo darbai“.
Spaudos konferencijoje dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto prof. dr. Vykintas Vaitkevičius, Vilniaus universiteto doc. dr. Filomena Kavoliutė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas.
Tiesioginę spaudos konferencija transliaciją iš Seimo galima buvo stebėti internetu ČIA arba ČIA. Skaityti toliau
Šių metų lapkričio 10 d. Kultūros ministerijoje įvyko pirmasis komisijos Jono Basanavičiaus paminklo vietos Vilniuje parinkimo ir pastatymo klausimams nagrinėti posėdis. Komisijos nariai įvairių sričių specialistai – paveldosaugininkai, istorikai, archeologai, muziejininkai, kiti kompetentingi Lietuvos valstybės istorijos procesų tyrinėjimo ir įamžinimo specialistai diskutuodami ieškos geriausio sprendimo, kur ir koks paminklas turėtų iškilti sostinės istoriniame centre.
Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo programoje yra numatyta pastatyti paminklą valstybės kūrėjui Jonui Basanavičiui Vilniuje. Skaityti toliau
Rugsėjo 18–20 dienomis visoje Lietuvoje 22-ąjį kartą vyks Europos paveldo dienos (EPD). Šių metų tema „Paveldėkime savo ateitį“ ketina „prakalbinti“ Lietuvos valstybingumą atspindinčius kultūros paveldo objektus.
„Artėdami link Lietuvos valstybės Nepriklausomybės šimtmečio, Europos paveldo dienų metu šiemet nagrinėsime įvairių laikotarpių Lietuvos Skaityti toliau
Spalio 22 d. 13 val. Kovo 11-osios Akto salėje vyks konferencija „Istorinė atminties svarba. Vilnius – valstybės sostinė“, skirta Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-osioms metinėms.
Konferencijoje bus prisimintos XX amžiaus pirmosios pusės istorinės aplinkybės, tautos kova už Lietuvos valstybingumą. Konferencijoje dalyvaus istorikai, politikai, moksleiviai ir studentai.
Renginio pabaigoje Vitražo galerijoje bus pristatyta Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta fotografijų paroda Skaityti toliau
Lietuvoje tampa madinga diskusijas apie tautinę valstybę pradėti ar pabaigti klausimu, ar vis dar norime kurti praeito amžiaus pradžioje gyvavusią uždarą etninę valstybę? Tai kartais netgi primena sovietmetį, kai bolševikai kūrė mitą apie atsilikusią, provincialią, fašistinę tarpukario Lietuvą.
O juk kalbame apie Lietuvą, kurioje šalia išplėtotos nacionalinės idėjos ir etninės tautos virsmo į politinę tautą buvo atrasta ir įtvirtinta lietuvių ir kitų tautinių bendruomenių santykių darna, kurios, žvelgiant į šiandieninį LLRA bujojimą, pasigendame net ir Skaityti toliau
Seimas kviečia valstybės institucijas ir nevyriausybines organizacijas, savivaldybes, bendruomenes ir piliečius aktyviai dalyvauti stiprinant sąmoningos pilietybės dvasią ir ragina visus 2012 metais paminėti istorinių įvykių sukaktis.
Priimtoje Seimo rezoliucijoje pažymima, kad šiais metais minime 1922 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo 90-metį ir 1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20-metį, „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos pradžios 40-metį. Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys, kad šiais metais minime Romo Kalantos aukos ir po to vykusio jaunimo pasipriešinimo 40-metį, bei prisimenamas prieš 25 metus vykęs pirmasis nesankcionuotas mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminko Vilniuje, Skaityti toliau
