Žymos archyvas: Lietuvos valstybės istorija

Š. Valentinavičius. „Dovana“ Lietuvos Valstybės šimtmečiui – nacionalinė kultūros ir meno premija paskirta tautos istorijos niekintojui (40)

Šarūnas Valentinavičius | asmen.nuotr.

Iki tos dienos eita beveik tris dešimtmečius – nuo pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės dienų. Eita atkakliai ir įžūliai, visomis įmanomomis priemonėmis ir keliais, išnaudojant visas galimybes ir formas niekinti ir trypti Lietuvos didžiavyrius, kovojusius ir paguldžiusius galvas nelygioje, bet garbingoje kovoje su sovietiniais okupantais ir kolaborantais. Pagaliau – pergalė!

Pergalingai ir galingai  skambant fanfaroms  atėjo ši diena: romano „Žali“ autoriui Mariui Ivaškevičiui už gyvybę paaukojusių partizanų atminimo dergimą skiriama 2018 metų nacionalinės kultūros ir meno premija. Premiją niekintojui pačioje   garbingiausioje vietoje  – Prezidentūroje Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje – paskaita apie 1863 m. sukilimo vadą K. Kalinauską (0)

Archyviniai dokumentai | Lietuvos valstybės istorijos archyvo nuotr.

Kovo 29 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3), vyks istorikės, archyvarės Neringos Češkevičiūtės paskaita – „1863–1864 metų sukilimo vadas Konstantinas Kalinauskas Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiami ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai siekia supažindinti visuomenę su 1863–1864 metų sukilimu ir jo dalyviais. Tokią temą nulėmė radiniai Gedimino kalne. Artimiausio vakaro metu Lietuvos valstybės istorijos archyvo Informacijos ir Skaityti toliau

Skirtos lėšos užsienio lituanistinėms mokykloms (0)

ŠMM seminaras skirtas užsienio lietuviškoms mokykloms | smm.lt nuotr.

Įvairioms užsienio lietuvių mokyklų neformalioms lituanistinio švietimo veikloms Švietimo ir mokslo ministerija šiemet skyrė apie 160 tūkst. Eurų. Daugiausia lėšų atiteks mokinių vasaros stovykloms, edukaciniams-kultūriniams renginiams, pažintinėms kelionėms Lietuvoje, lietuviškų mokyklų mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir kitoms mokyklų reikmėms.

Užsienio lietuviškų mokyklų neformaliojo lituanistinio švietimo projektų konkursą ŠMM organizuoja kasmet. Juo siekiama skatinti užsienio lietuvius, lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius Skaityti toliau

L. Rasimas. Lukiškių aikštė ir Lietuva (8)

liudvikas-l-rasimas-asmenine-nuotr

Kada dar SSRS okupacijos sąlygomis vyko rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą, vėliau tapusią Atkuriamuoju Seimu – be įsipareigojimo atstatyti Lietuvos nepriklausomybę iš rinkėjų gavome įpareigojimą ir atstatyti tai, kas okupantų buvo sunaikinta – policiją, kariuomenę, karinį laivyną, diplomatines tarnybas ir visa, kas reikalinga nepriklausomos valstybės gyvenime, o įtvirtinant nepriklausomybę pastatyti tai, ko Lietuva dėl okupacijų negalėjo padaryti.

Tame tarpe ir meninėmis priemonėmis atkuriant ar sukuriant naujus nepriklausomos valstybės simbolius bei teisinėmis priemonėmis užtikrinti, Skaityti toliau

Išleidžiami pirmieji Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirti pašto ženklai (1)

pasto-zenklas-valstybe100_post.lt

Lietuvos paštas pradeda leisti valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą pašto ženklų seriją. Pirmasis pašto ženklų blokas, kuriuo bus įamžinamas lietuvių tautinio atgimimo patriarcho dr. Jono Basanavičiaus ir pirmosios lietuviškos spaudos atminimas, apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, lapkričio 5 dieną.

Pašto ženklų blokas „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ bus išleidžiamas 30 tūkst. tiražu. Proginį pašto ženklų bloką sudaro 3 pašto ženklai. Juose pavaizduotas dr. J. Basanavičiaus portretas ir pirmųjų lietuviškų laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ faksimilės. Skaityti toliau

D. Stancikas. Pasipriešinimas ir prisitaikymas (6)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Politinis kalinys, nepriklausomybės signataras a. a. Algirdas Patackas yra taikliai pastebėjęs, kad lietuvių tautos sukilimai prieš okupantus prasiverždavo maždaug kas 20–30 metų.

Taigi iš Rusijos imperijos, gniaužusios Lietuvą beveik du šimtmečius, bandė išsiveržti kiekviena lietuvių karta. Nepaisant tūkstančių nukentėjusiųjų, atimtų, surusintų dvarų po 1831 m. sukilimo, 1863-iaisiais vėl visą Lietuvą apėmė ginkluoto pasipriešinimo dvasia; dar po dvidešimties metų gerokai nukraujavusius žemaičius pakeitė suvalkiečių inteligentija, šįkart pakėlusi lietuvius į taikų dvasinį išsivadavimą: Skaityti toliau