Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: Lietuvos valstybė

K. Garšva. Trečią kartą kuriama Vilniaus krašto autonomija (tiesioginė transliacija) (15)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien, gruodžio 6 d. 16.45 val. Seime Dovilė Šakalienė teikia „Tautinių mažumų įstatymo“ projektą, kuris valstybėje vėl gali sukomplikuoti padėtį.

1920 m. Lenkijos įkurta „Vidurio Lietuva“ greitai buvo prijungta prie Lenkijos. Iki 1991 m. Vilniaus ir Šalčininkų „lenkų nacionaliniai rajonai“ buvo sujungti į teritorinę Vilniaus krašto autonomiją, kuri panaikino 1990 m. kovo 11 d. aktą ir prašė M.Gorbačiovą įvesti tiesioginį valdymą ir armiją.

Seimo Teisės departamentas nurodė, kad  teikiamame projekto tekste dominuoja tik Skaityti toliau

Istorinėje prezidentūroje bus pristatytas dokumentų rinkinys „Lietuvos vyriausybių 1918–1920 metų posėdžių protokolai“ (0)

Protokolai_virselis_rengeju nuotrGruodžio 4 d., antradienį, 17 val. Istorinė Prezidentūra  kartu su Mokslo ir enciklopedijų leidybos centru kviečia paminėti 1918-ųjų lapkritį sudarytos pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės šimtmetį ir sutikti profesorių Alfonso Eidinto ir Raimundo Lopatos parengtą dokumentų rinkinį „Lietuvos vyriausybių 1918–1920 metų posėdžių protokolai“.

Dokumentų rinkinyje „Lietuvos vyriausybių 1918–1920 metų posėdžių protokolai“ publikuojami pirmųjų Lietuvos vyriausybių protokolai – tai Lietuvos valstybės realaus atstatymo ir kūrimo istorija.

Skaityti toliau

Vilniuje bus iškilmingai atidengtas paminklas tautos patriarchui J. Basanavičiui (1)

Paminklas J. Basanavičiui Vilniuje | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Lapkričio 23 d., 18 val. Vilniuje aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją (Aušros Vartų g. 5) bus iškilmingai atidengtas paminklas tautos patriarchui J. Basanavičiui, jo 167-ojo gimtadienio proga.

Renginyje dalyvaus Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir skulptūros autorius Gediminas Piekuras.

Skaityti toliau

A. Avižienis. Kam reikia Lietuvos? Mums. (8)

Algis Avižienis | asmen.nuotr.

Kam reikia Lietuvos, kai yra Europa, o dar geriau – visas pasaulis?

Ar susieti savo ateitį su gimtuoju kraštu, jam atiduoti asmeninę duoklę, ar ieškoti laimės svetur, laikyti save europiečiu arba net pasaulio piliečiu?

Tai vis klausimai apie valstybę, jie kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitur. Tai yra svarbiausias mūsų laikų politinis klausimas? NE, BŪTIES KLAUSIMAS. Klausima tampa bene pačiu sudėtingiausiu, neišsprendžiamu? O juk jis toks paprastas, ir atsakymas paprastas. Skaityti toliau

Seimas nesumažino referendumo kartelės Konstitucijos pataisoms priimti (2)

balsavimas_vrk.lt

Lapkričio 20 d. Seimas nusprendė nepritarti Referendumo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-2761), kuriomis buvo siekiama sumažinti balsavimo kartelę referendumams dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo. Už siūlymą šiuos pakeitimus atmesti balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 17 parlamentarų.

Svarstomais pakeitimais siekta nustatyti, kad sprendimams dėl šių Konstitucijos skirsnių nuostatų pakeitimo priimti reikėtų Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Slavino sąrašas (15)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Veikiausiai nelemtas sutapimas, kad prieš  ateinantį penktadienį ir šeštadienį  numatytas Adolfo Ramanausko – Vanago valstybines laidotuves  vėl pakilo nauja, gal net devintoji banga dėl  Jono Noreikos – generolo Vėtros. Lietuvos žydų bendruomenėje pasigirdo pasipiktinusių balsų boikotuoti iškilmes. Jau vien dėl tokių minčių Aleksandras Slavinas aname pasaulyje yra laimingas – jis savo pasiekė.

Slavinas, KGB pulkininkas, pokario NKVD Lietuvoje kontražvalgybos vadovas, kurio taikinių sąraše buvo lietuvių  rezistencijos, Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Saugosime „teritorijas“ – be miškų ir žmonių? (video) (5)

Labanoras. Kirtimai | A.Jakimavičiaus nuotr.

Šiandien Miškininko diena. Ta proga – anaiptol ne šventiškos mintys.

„Kas aprašys kalnėnų ir žemaičių girias, kurias anie, atsidanginę į tą kraštą, rado, kurios be kokių tarpkrūmių vienu lieknu it jūra niūksojo“,– šie nuo mokyklos suolo lydintys Simono Daukanto „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ žodžiai, nukeliantys į mitinius tautos laikus, – tai epinis Lietuvos paveikslas, išugdęs ne vieną kartą, taip pat ir mano. Skaityti toliau

Pakaunės litvakų gyvenimą primins knyga (0)

Pakaunės litvakų gyvenimą primins knyga | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 10 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, pristatyta autorių kolektyvo parašyta knyga „Žydai Pakaunėje“.

Leidinį sudarė Garliavos Jonučių gimnazijos mokytoja, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, dr. Inga Stepukonienė. Knygoje atskleisti dar mažai žinomi Pakaunės litvakų gyvenimo puslapiai.

Renginyje dalyvavo knygos autoriai, istorikai, žydų bendruomenės atstovai. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Pagaliau lūžis (19)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Krenta uždanga ir artėja kryžkelė. Pagaliau atėjo laikas ramiai apmąstyti ir įvertinti V. Sinicos straipsnį apie trečiąją – jau „europeizuotą“ – LKP/TSKP burokevičininkų ir autonomininkų koloną Lietuvoje ir VU TSPMI.

Straipsnis mintyse sugrąžino į atmintinų 1988 m. rudenį. Įsiplieskusi diskusija neabejotinai bus įvertinta kaip lūžio taškas ar slenkstis, tiksliau – politinė kryžkelė, kurią priėjus visiems Lietuvos politikos tyrinėtojams ir komentatoriams neišvengiamai teks apsispręsti. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Vatnikai ir eurovatnikai (44)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nežinia kelintą kartą atvirai parodžiusį neapykantą Lietuvai ir viešai pasityčiojusį iš jos karžygio Klaipėdos Tarybos narį užgriuvo „net“ paties A. Tapino kelta masinio pasipiktinimo banga. Šį kartą rūstybė tokia didelė, kad pagarsėjusiam „vatnikui“ išdrįsta – koks žygdarbis! – net skelbti apkaltą. Būtų juokinga, jeigu nebūtų neramu ir koktu. Juk tai ne kas kita, o dar vienas parodomasis ir grynai teatrališkas tariamo pasipiktinimo „vatnikais“ protrūkis, patvirtinantis, jog Lietuvos valstybės – nėra.

Šitaip keliamų tokių pasipiktinimo audrų tikroji paskirtis Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Seimas nagrinėja antikonstitucinį Lietuvos išvalstybinimo paspartinimo įstatymą (video) (15)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Birželio 3-4 dienomis šventėme Sąjūdžio 30-metį, sakėme gražias kalbas. Tik Vytauto Vyšniausko kalba Seime iškrito iš gražaus šventinio konteksto. Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui teko tautai paaiškinti, kad jaunuolis be reikalo skundėsi Lietuvos padėtimi, kad jis pats turi galimybę kurti Lietuvą.

Šventės išvakarėse nepastebėjome, kad dvigubos pilietybės įteisinimo pretekstu gegužės 31 d. Seimas per 20 minučių priėmė nagrinėjimui (už – 70, prieš – 5, susilaikė – 26) Lietuvos Konstitucijai prieštaraujantį Referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Pažadu – lietuvių tauta vėl sugrįš namo gyvuoti čia per amžius (video) (16)

Vytautas Vyšniauskas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Birželio 4 d. 12 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmuose) vyko iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas.

1988 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje, Vilniuje, išrinkus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę iš 35 narių, 1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms aktualioms to meto problemoms iškelti, miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose – Sąjūdžio rėmimo grupės, buvo pradėta leisti Sąjūdžio spauda. Skaityti toliau

Neįprastas stendas Asvejos regioniniame parke (0)

Stendas Asvejos reg. parke | vstt.lt nuotr.

Asvejos regioniniame parke prie Jutonių, Dubingių pilkapio pastatytas naujas neįprastas stendas, kuriame yra lankytojams naujai pateikta informacija apie atliktus tyrimus, rastus radinius. Šiam stendui planuojama sukurti papildytos realybės aplikaciją, kur nukreipus išmanųjį įrenginį, išgirsite pasakojimus, pamatysite archeologinių tyrimų nuotraukas ir kitą interaktyviąją informaciją.

Jutonių, Dubingių pilkapynas – didžiausia ir įspūdingiausia pilkapių grupė Asvejos regioninio parko teritorijoje. Jį sudaro 125 pilkapiai. Skaityti toliau

Praeities aidas – šiandienos stiprybei: istorijos ir pilietiškumo renginys visai šeimai (video, programa) (3)

IX forte renginys | 9fortomuziejus.lt nuotr.

Gegužės 12 d. (šeštadienį) Kauno IX forto muziejuje vyks Lietuvos valstybės ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtas istorijos ir pilietiškumo renginys „Praeities aidas – šiandienos stiprybei!“

Nuo 12.00 val. – nemokamas muziejaus lankymas ir specialiųjų tarnybų mokomoji veikla. Skaityti toliau

V. Radžvilas: Mums beliko tik viešumas (5)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Artėjant Sąjūdžio 30-mečiui, vieno iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių filosofo, profesoriaus Vytauto Radžvilo dienos darbo vietoje jau suskaičiuotos. Šiandien jau aišku, kad VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) administracijai pavyko iškrapštyti nepatogų dėstytoją. Nuo 1984 metų dėstytojavęs akademikas paskelbė atsisakantis dalyvauti, kaip pats sako, fiktyviame konkurse profesoriaus vietai užimti.

– Pasklidus žiniai, kad jūsų darbo vieta naikinama, institutas suskubo viešai pasiteisinti, esą tai tik etatų mažinimas. Skaityti toliau

„100 metų kartu“ žiūrovų akimis: ašaros, optimizmas ir juokas (video) (0)

„100 metų kartu“ (rež. Edita Kabaraitė, fotomenininkė Monika Požerskytė) – tai meninių vaizdų sumanymas, fotografijomis bei dokumentinio kino kadrais pasakojantis Lietuvos Respublikos bendraamžių ir jų artimųjų atsiminimus, patirtis, gyvenimo istorijas | Rengėjų nuotr.

Šviesiomis akimis žvelgti į gyvenimą kviečiantis ir nuoširdus dokumentinis Editos Kabaraitės filmas „100 metų kartu“ skaičiuoja pirmąsias savo dienas visos Lietuvos kino teatruose. Filmą pamatyti spėję žiūrovai noriai dalinasi geriausiais įspūdžiais.

„Atėjau nieko nesitikėdama ir labai verkiau visą laiką, draugė man net turėjo duoti servetėlę. Nuostabus filmas. Įspūdis – didžiulis: sėdi kino teatre, beveik pas tuos žmones, juos jauti. 100 metų – taip laikina ir kartu tiek daug. Kaip gerai iš tikrųjų mes dabar gyvenam. Šis filmas – ir filosofinis, ir istorinis,  ir kartu – Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Konstituciją į makulatūrą? (27)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Kažkas atsitiko Lietuvos valstybėje, jei daug vienas į kitą nepanašių žmonių staiga prabilo apie vieną ir tą patį dokumentą – Konstituciją.

Balandžio 15 d. Rimvydas Valatka skėlė „spyčą“ per radiją, kurį atkartojo „Delfis“: „Grybauskaitei – špygą, Konstituciją – į makulatūrą“.

Žurnalistas taip susisielojo, kad Žemės ūkio ministras Markauskas „pamynė šventą privačios nuosavybės principą“, Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai (45)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių tautos ir jos vardyno tolimoji praeitis buvo glaudžiai susijusi su senųjų baltų slavėjimu. Didžiuliuose senovės baltų gyventuose plotuose, kuriuos galima nustatyti iš baltiškos kilmės vandenvardžių, ilgainiui buvo pereita prie slavų kalbos. Tai – ilgas ir labai sudėtingas istorinis vyksmas, kurį suintensyvino, iš esmės nulėmė rytų slavų krikštas (X a.) ir su juo susijęs slavų raštijos atsiradimas bei bizantinė kultūra.

Manoma, kad slavų skverbimasis į senąsias baltų žemes prasidėjo apie IV a. po Kristaus, kai hunų įsiveržimas į Europą (375 m. po Kr.) sukėlė didįjį tautų kraustymąsi. Didžiuliuose plotuose tarp Kijevo ir Naugardo slavų kalba įsivyravo V–VIII amžiais. Skaityti toliau

Atsikvošėjimo kursas, arba viešas prof. V. Radžvilo laiškas Lietuvos žmonėms (2)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Mieli skaitytojai, vakar „Saulės arkliukų“ redakciją pasiekė viešas profesoriaus Vytauto Radžvilo laiškas. Taip, tai laiškas, bet kartu ir atsikvošėjimo kursas su nuorodomis į tekstus ir vieną visai neseną videoįrašą. Juose ir artimiausių veiksmų planas, ir praeito laiko analizė, ir galimos ateities prognozės.

Mes pastarąsias savaites nemažai dėmesio skyrėme lituanistikos, konkrečiau – lituanistikos institutų klausimui laikydami jį mūsų visų išlikimo, egzistencijos simboliu, bet juk žinote žmogaus prigimtį – kalbos išsenka, ne visi ir kalba, kalba per mažai žmonių…, o šis prof. Skaityti toliau

V. Radžvilas: Ką reiškia principas „Lietuva – lietuviams“? (19)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute neseniai vyko diskusija „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai?“. Skaitytojų dėmesiui – filosofo Vytauto Radžvilo pasisakymas šia aktualia tema.

Karlas Šmitas (Carl Schmitt) buvo visiškai teisus. Klausimai būna dviejų rūšių: klausimai, dėl kurių galimi kompromisai, ir klausimai, kurie turi būti atsakyti vienareikšmiškai, nes yra egzistenciniai. Skaityti toliau

„Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“ (0)

Portretas: Augustinas Janulaitis | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Kovo 19 – balandžio 18 d., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, veikia visuomenės veikėjo, politiko, publicisto, teisininko, istoriko, vertėjo, Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, teisės mokslų daktaro Augustino Janulaičio gimimo 140-osioms metinėms parengta paroda „Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“.

Parodoje eksponuojamas gausus ir vertingas Augustino Janulaičio rankraštinis palikimas, atspindintis jo gyvenimą bei veiklą. Iš oficialiųjų dokumentų minėtini: Skaityti toliau

V. Sutkus: Energetinis saugumas negali būti aukojamas dėl komercinių interesų (1)

LVK prezidentas Valdas Sutkus | Lietuvos verslo konfederacijos nuotr.

„Business Europe“, didžiausia ir įtakingiausia Europos verslo organizacija, Europos Parlamento energetikos komiteto nariams išsiuntinėjo laišką, kuriuo bando stabdyti Europos Sąjungos (ES) Dujų direktyvos pataisas, kurios būtų labai nenaudingos Rusijos įgyvendinamam projektui „Nord Stream 2“.

Didžiausios paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijančios verslo organizacijos Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus kategoriškai pasisako prieš bet kokių iniciatyvų, galinčių susilpninti Europos Skaityti toliau

Vyks L. Šopausko ir D. Puslio pokalbis apie viešųjų intelektualų vaidmenį (tezės) (14)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Kovo 14 d., trečiadienį, 17.30 val., Vilniaus Univesiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) (402 aud., Vokiečių g. 10, Vilnius) vyks filosofo dr. Laisvūno Šopausko ir instituto alumno, Bernardinai.lt portalo vyriausiojo redaktoriaus Donato Puslio diskusija „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai?“ Pokalbį ves filosofas dr. Mindaugas Kubilius.

L. Šopausko skelbiamose tezėse teigiama, jog „Inteligentija ir viešieji intelektualai yra du visiškai skirtingos prigimties reiškiniai. Lietuva turi seną ir garbingą inteligentijos tradiciją, o viešieji intelektualai yra naujas reiškinys. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Putinofilija kaip politinis nihilizmas (6)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vladimiro Putino šalininkai, tautoje vadinami „vatnikais“, jau kelerius metus linksniuojami įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Ši tema – tokia opi, o reakcijos į ją – tokios audringos, kad retam užtenka jėgų ar laiko šaltesniems jos apmąstymams. Įvairius reiškinius galima tirti dviem būdais: nuo bendro – prie atskiro arba nuo atskiro – prie bendro. Šįsyk aptarkime trijų žmonių istorijas, o per jas – ir bendresnę Lietuvos problematiką.

Pirmasis atvejis. Pavadinkime šį asmenį Jonu. Jonas – paprastas, nuoširdus Lietuvos gyventojas. Praeityje – aktyvus pilietis, dalyvavo patriotinėje veikloje. Skaityti toliau

Elektrėnų kraštas: nuo piliakalnių iki bažnyčių bokštų (video) (1)

Elektrėnų piliakalniai ir kalvos | Elektrėnų savivaldybės nuotr.

Elektrėnų savivaldybė turi kuo didžiuotis. Puikioje strateginėje vietoje įkurtas jaunas miestas žavi kairiajame Neries krante stūksančių apylinkių kultūriniu kraštovaizdžiu. Elektrėnai, apsupti išskirtinių gamtos paslapčių, praskleidžia senovės lietuvių kultūrinį palikimą, atveria Lietuvos valstybės savikūros elementus. Minint atkurtos Lietuvos šimtmetį, kviečiame susipažinti nuo piliakalnių iki bažnyčios bokštų žavinčia vietove.

„Elektrėnai yra jaunas, naujai susikūręs miestas. Bet miestas – tai ne pastatai, o žmonės, kurie jame gyvena,“ Skaityti toliau

Tremtiniai ir politiniai kaliniai – laukiami Lietuvoje (0)

Tit Arų salos tremtinių kapinėse Jakutijoje 1989 m. Iš knygos Juozas Kazlauskas „Fotografija“ | J. Kazlausko nuotr.

Turintiems nors mažiausią norą sugrįžti namo, į Lietuvą, reikia padėti, rasti gyvenamą vietą, pasiūlyti būdus kaip  išmokti lietuvių kalbą, suteikti žinių, kaip atgauti pilietybę, kaip padėti atvykti jų vaikams ir vaikaičiams bei aibės kitų pagalbos priemonių ir paslaugų. Visa tai yra šių dienų valstybės pagalba, kurią gauna visi grįžtantieji. Ir tai, kad ji vyksta efektyviai, rodo net ir grįžusiųjų vaikų integracija bei noras likti – net 95 proc. jų lieka ne tik mokytis, bet ir studijuoti Lietuvoje.

„Ačiū, kad savo patirtimi liudijate gyvenimą. Jau 25 metus valstybė dirba tam, kad padėtų tremtiniams socialiai integruotis Skaityti toliau

Įvyks mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“ (1)

Įvyks mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“. Plakatas | Lietuvos istorijos instituto nuotr.

Lapkričio 9 d., ketvirtadienį, Vilniuje,  Signatarų namuose, Lietuvos istorijos institutas kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kviečia dalyvauti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje moksliniėje konferencijoje – „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“.

Nepriklausomos Lietuvos valstybės ištakų tyrimai paprastai apsiriboja politiniu ar tautiniu aspektu, politinėmis ir ideologinėmis priešpriešomis, lyderių vaidmeniu kuriant valstybę. O koks buvo modernėjančios XIX a. pabaigos – XX a. pradžios visuomenės santykis su Lietuvos valstybės projektu? Dvylika Lietuvos istorikų pristatys mažai dėmesio šalyje sulaukusias ar iki šiol visai neaptartas temas bei problemas, Skaityti toliau

L. V. Medelis. Vincas Kudirka: …turėsite dar sunkesnę kovą, kol savo juodųjų nenugalėsite (1)

Linas Medelis_asmen. nuotr

Kalba, pasakyta Lietuvių konferencijos šimtmečio proga  sodinant atminimo ąžuolą prie istorinio teatro pastato Basanavičiaus gatvėje, Vilniuje.

1915 metais kaizerinė Vokietijos kariuomenė iš Lietuvos išstūmė kitą kariuomenę – carinės Rusijos. Tų dviejų okupantų priešprieša teikė vilties jauniems bundančios mūsų tautos inteligentams, kad dviem pešantis trečiajam – Lietuvai – gali nušvisti laisvė. Nepriklausomybė. Nepaisant iltis rodančių Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, nepaisant Prancūzijos, Britanijos, Jungtinių Valstijų savanaudiško abejingumo. Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas kviečia visus Lietuvos gyventojus tapti Pasižadėjimo Lietuvai signatarais (3)

Pasizadejimo knyga_lrs.lt

Šiandien, rugsėjo 20 d., Seime vyksiančiu renginiu bus paminėtas Lietuvių konferencijos, pasiryžusios atkurti Lietuvos valstybę, šimtmetis. Šventine konferencija Seimas pradeda renginių, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti, ciklą.

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva į konferenciją, vyksiančią istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje, pakviesti moksleivių ir mokytojų bendruomenių, archyvarų, muziejininkų, bibliotekininkų, jaunimo atstovai kartu su valstybės politikais turės galimybę išklausyti mokslininkų pranešimų. Skaityti toliau

Seime bus paminėtas Lietuvių konferencijos 100-metis (tiesioginė transliacija) (0)

Lietuvių konferencija Vilniuje (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius. F267-2862, lap. 11) | lrs.lt

Rugsėjo 20 d., trečiadienį, Seime vyksiančia šventine konferencija, bus paminėtas Lietuvių konferencijos, pasiryžusios atkurti Lietuvos valstybę, šimtmetis.

1917 m. rugsėjo 18-22 dienomis, Vilniuje posėdžiavę įvairių šalies vietovių, luomų, politinių srovių atstovai sutarė, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, valdžios sutvarkyta valstybė, o jos pamatus turi nustatyti valstybiniu būdu visų Lietuvos gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Lietuvių konferencijos dalyviai išrinko 20 Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Kelionės