Žymos archyvas: Lietuvos valstybė

„100 metų kartu“ žiūrovų akimis: ašaros, optimizmas ir juokas (video) (0)

2018 04 26 15:00

„100 metų kartu“ (rež. Edita Kabaraitė, fotomenininkė Monika Požerskytė) – tai meninių vaizdų sumanymas, fotografijomis bei dokumentinio kino kadrais pasakojantis Lietuvos Respublikos bendraamžių ir jų artimųjų atsiminimus, patirtis, gyvenimo istorijas | Rengėjų nuotr.

Šviesiomis akimis žvelgti į gyvenimą kviečiantis ir nuoširdus dokumentinis Editos Kabaraitės filmas „100 metų kartu“ skaičiuoja pirmąsias savo dienas visos Lietuvos kino teatruose. Filmą pamatyti spėję žiūrovai noriai dalinasi geriausiais įspūdžiais.

„Atėjau nieko nesitikėdama ir labai verkiau visą laiką, draugė man net turėjo duoti servetėlę. Nuostabus filmas. Įspūdis – didžiulis: sėdi kino teatre, beveik pas tuos žmones, juos jauti. 100 metų – taip laikina ir kartu tiek daug. Kaip gerai iš tikrųjų mes dabar gyvenam. Šis filmas – ir filosofinis, ir istorinis, ir kartu – Skaityti toliau →

J. Laučiūtė. Konstituciją į makulatūrą? (26)

2018 04 23 08:30

Kažkas atsitiko Lietuvos valstybėje, jei daug vienas į kitą nepanašių žmonių staiga prabilo apie vieną ir tą patį dokumentą – Konstituciją.

Balandžio 15 d. Rimvydas Valatka skėlė „spyčą“ per radiją, kurį atkartojo „Delfis“: „Grybauskaitei – špygą, Konstituciją – į makulatūrą“.

Žurnalistas taip susisielojo, kad Žemės ūkio ministras Markauskas „pamynė šventą privačios nuosavybės principą“, Skaityti toliau →

Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai (42)

2018 04 13 07:00

Lietuvių tautos ir jos vardyno tolimoji praeitis buvo glaudžiai susijusi su senųjų baltų slavėjimu. Didžiuliuose senovės baltų gyventuose plotuose, kuriuos galima nustatyti iš baltiškos kilmės vandenvardžių, ilgainiui buvo pereita prie slavų kalbos. Tai – ilgas ir labai sudėtingas istorinis vyksmas, kurį suintensyvino, iš esmės nulėmė rytų slavų krikštas (X a.) ir su juo susijęs slavų raštijos atsiradimas bei bizantinė kultūra.

Manoma, kad slavų skverbimasis į senąsias baltų žemes prasidėjo apie IV a. po Kristaus, kai hunų įsiveržimas į Europą (375 m. po Kr.) sukėlė didįjį tautų kraustymąsi. Didžiuliuose plotuose tarp Kijevo ir Naugardo slavų kalba įsivyravo V–VIII amžiais. Skaityti toliau →

Atsikvošėjimo kursas, arba viešas prof. V. Radžvilo laiškas Lietuvos žmonėms (2)

2018 04 11 04:10

Mieli skaitytojai, vakar „Saulės arkliukų“ redakciją pasiekė viešas profesoriaus Vytauto Radžvilo laiškas. Taip, tai laiškas, bet kartu ir atsikvošėjimo kursas su nuorodomis į tekstus ir vieną visai neseną videoįrašą. Juose ir artimiausių veiksmų planas, ir praeito laiko analizė, ir galimos ateities prognozės.

Mes pastarąsias savaites nemažai dėmesio skyrėme lituanistikos, konkrečiau – lituanistikos institutų klausimui laikydami jį mūsų visų išlikimo, egzistencijos simboliu, bet juk žinote žmogaus prigimtį – kalbos išsenka, ne visi ir kalba, kalba per mažai žmonių…, o šis prof. Skaityti toliau →

V. Radžvilas: Ką reiškia principas „Lietuva – lietuviams“? (19)

2018 04 10 07:00

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute neseniai vyko diskusija „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai?“. Skaitytojų dėmesiui – filosofo Vytauto Radžvilo pasisakymas šia aktualia tema.

Karlas Šmitas (Carl Schmitt) buvo visiškai teisus. Klausimai būna dviejų rūšių: klausimai, dėl kurių galimi kompromisai, ir klausimai, kurie turi būti atsakyti vienareikšmiškai, nes yra egzistenciniai. Skaityti toliau →

„Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“ (0)

2018 03 22 16:00

Portretas: Augustinas Janulaitis | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Kovo 19 – balandžio 18 d., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, veikia visuomenės veikėjo, politiko, publicisto, teisininko, istoriko, vertėjo, Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, teisės mokslų daktaro Augustino Janulaičio gimimo 140-osioms metinėms parengta paroda „Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“.

Parodoje eksponuojamas gausus ir vertingas Augustino Janulaičio rankraštinis palikimas, atspindintis jo gyvenimą bei veiklą. Iš oficialiųjų dokumentų minėtini: Skaityti toliau →

V. Sutkus: Energetinis saugumas negali būti aukojamas dėl komercinių interesų (1)

2018 03 17 18:00

LVK prezidentas Valdas Sutkus | Lietuvos verslo konfederacijos nuotr.

„Business Europe“, didžiausia ir įtakingiausia Europos verslo organizacija, Europos Parlamento energetikos komiteto nariams išsiuntinėjo laišką, kuriuo bando stabdyti Europos Sąjungos (ES) Dujų direktyvos pataisas, kurios būtų labai nenaudingos Rusijos įgyvendinamam projektui „Nord Stream 2“.

Didžiausios paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijančios verslo organizacijos Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus kategoriškai pasisako prieš bet kokių iniciatyvų, galinčių susilpninti Europos Skaityti toliau →

Vyks L. Šopausko ir D. Puslio pokalbis apie viešųjų intelektualų vaidmenį (tezės) (13)

2018 03 12 14:29

Kovo 14 d., trečiadienį, 17.30 val., Vilniaus Univesiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) (402 aud., Vokiečių g. 10, Vilnius) vyks filosofo dr. Laisvūno Šopausko ir instituto alumno, Bernardinai.lt portalo vyriausiojo redaktoriaus Donato Puslio diskusija „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai?“ Pokalbį ves filosofas dr. Mindaugas Kubilius.

L. Šopausko skelbiamose tezėse teigiama, jog „Inteligentija ir viešieji intelektualai yra du visiškai skirtingos prigimties reiškiniai. Lietuva turi seną ir garbingą inteligentijos tradiciją, o viešieji intelektualai yra naujas reiškinys. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Putinofilija kaip politinis nihilizmas (5)

2018 02 22 20:12

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vladimiro Putino šalininkai, tautoje vadinami „vatnikais“, jau kelerius metus linksniuojami įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Ši tema – tokia opi, o reakcijos į ją – tokios audringos, kad retam užtenka jėgų ar laiko šaltesniems jos apmąstymams. Įvairius reiškinius galima tirti dviem būdais: nuo bendro – prie atskiro arba nuo atskiro – prie bendro. Šįsyk aptarkime trijų žmonių istorijas, o per jas – ir bendresnę Lietuvos problematiką.

Pirmasis atvejis. Pavadinkime šį asmenį Jonu. Jonas – paprastas, nuoširdus Lietuvos gyventojas. Praeityje – aktyvus pilietis, dalyvavo patriotinėje veikloje. Skaityti toliau →

Elektrėnų kraštas: nuo piliakalnių iki bažnyčių bokštų (video) (1)

2018 01 31 08:00

Elektrėnų piliakalniai ir kalvos | Elektrėnų savivaldybės nuotr.

Elektrėnų savivaldybė turi kuo didžiuotis. Puikioje strateginėje vietoje įkurtas jaunas miestas žavi kairiajame Neries krante stūksančių apylinkių kultūriniu kraštovaizdžiu. Elektrėnai, apsupti išskirtinių gamtos paslapčių, praskleidžia senovės lietuvių kultūrinį palikimą, atveria Lietuvos valstybės savikūros elementus. Minint atkurtos Lietuvos šimtmetį, kviečiame susipažinti nuo piliakalnių iki bažnyčios bokštų žavinčia vietove.

„Elektrėnai yra jaunas, naujai susikūręs miestas. Bet miestas – tai ne pastatai, o žmonės, kurie jame gyvena,“ Skaityti toliau →

Tremtiniai ir politiniai kaliniai – laukiami Lietuvoje (0)

2017 12 15 12:00

Tit Arų salos tremtinių kapinėse Jakutijoje 1989 m. Iš knygos Juozas Kazlauskas „Fotografija“ | J. Kazlausko nuotr.

Turintiems nors mažiausią norą sugrįžti namo, į Lietuvą, reikia padėti, rasti gyvenamą vietą, pasiūlyti būdus kaip išmokti lietuvių kalbą, suteikti žinių, kaip atgauti pilietybę, kaip padėti atvykti jų vaikams ir vaikaičiams bei aibės kitų pagalbos priemonių ir paslaugų. Visa tai yra šių dienų valstybės pagalba, kurią gauna visi grįžtantieji. Ir tai, kad ji vyksta efektyviai, rodo net ir grįžusiųjų vaikų integracija bei noras likti – net 95 proc. jų lieka ne tik mokytis, bet ir studijuoti Lietuvoje.

„Ačiū, kad savo patirtimi liudijate gyvenimą. Jau 25 metus valstybė dirba tam, kad padėtų tremtiniams socialiai integruotis Skaityti toliau →

Įvyks mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“ (1)

2017 11 08 19:00

Įvyks mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“. Plakatas | Lietuvos istorijos instituto nuotr.

Lapkričio 9 d., ketvirtadienį, Vilniuje, Signatarų namuose, Lietuvos istorijos institutas kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kviečia dalyvauti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje moksliniėje konferencijoje – „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“.

Nepriklausomos Lietuvos valstybės ištakų tyrimai paprastai apsiriboja politiniu ar tautiniu aspektu, politinėmis ir ideologinėmis priešpriešomis, lyderių vaidmeniu kuriant valstybę. O koks buvo modernėjančios XIX a. pabaigos – XX a. pradžios visuomenės santykis su Lietuvos valstybės projektu? Dvylika Lietuvos istorikų pristatys mažai dėmesio šalyje sulaukusias ar iki šiol visai neaptartas temas bei problemas, Skaityti toliau →

L. V. Medelis. Vincas Kudirka: …turėsite dar sunkesnę kovą, kol savo juodųjų nenugalėsite (1)

2017 09 20 21:37

Kalba, pasakyta Lietuvių konferencijos šimtmečio proga sodinant atminimo ąžuolą prie istorinio teatro pastato Basanavičiaus gatvėje, Vilniuje.

1915 metais kaizerinė Vokietijos kariuomenė iš Lietuvos išstūmė kitą kariuomenę – carinės Rusijos. Tų dviejų okupantų priešprieša teikė vilties jauniems bundančios mūsų tautos inteligentams, kad dviem pešantis trečiajam – Lietuvai – gali nušvisti laisvė. Nepriklausomybė. Nepaisant iltis rodančių Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, nepaisant Prancūzijos, Britanijos, Jungtinių Valstijų savanaudiško abejingumo. Skaityti toliau →

Seimo Pirmininkas kviečia visus Lietuvos gyventojus tapti Pasižadėjimo Lietuvai signatarais (3)

2017 09 20 10:53

Šiandien, rugsėjo 20 d., Seime vyksiančiu renginiu bus paminėtas Lietuvių konferencijos, pasiryžusios atkurti Lietuvos valstybę, šimtmetis. Šventine konferencija Seimas pradeda renginių, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti, ciklą.

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva į konferenciją, vyksiančią istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje, pakviesti moksleivių ir mokytojų bendruomenių, archyvarų, muziejininkų, bibliotekininkų, jaunimo atstovai kartu su valstybės politikais turės galimybę išklausyti mokslininkų pranešimų. Skaityti toliau →

Seime bus paminėtas Lietuvių konferencijos 100-metis (tiesioginė transliacija) (0)

2017 09 18 14:00

Lietuvių konferencija Vilniuje (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius. F267-2862, lap. 11) | lrs.lt

Rugsėjo 20 d., trečiadienį, Seime vyksiančia šventine konferencija, bus paminėtas Lietuvių konferencijos, pasiryžusios atkurti Lietuvos valstybę, šimtmetis.

1917 m. rugsėjo 18-22 dienomis, Vilniuje posėdžiavę įvairių šalies vietovių, luomų, politinių srovių atstovai sutarė, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, valdžios sutvarkyta valstybė, o jos pamatus turi nustatyti valstybiniu būdu visų Lietuvos gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Lietuvių konferencijos dalyviai išrinko 20 Skaityti toliau →

Lietuvos paštas kviečia tapti istorinių pašto ženklų autoriais (1)

2017 09 08 15:37

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, Lietuvos paštas skelbia 2018-aisiais leisimų pašto ženklų konkursą. Meno ir kūrybinių industrijų atstovai kviečiami teikti savo sukurtus projektus ir tapti pašto ženklų autoriais, šitaip prisidėti prie visai šaliai svarbių istorinių datų, asmenybių, bendruomenių, išskirtinių kultūros ir technikos objektų įamžinimo.

„Kuriant Lietuvos pašto ženklų žemėlapį labai svarbus šalies menininkų ir kūrybinės bendruomenės indėlis. Globaliame šiandienos pasaulyje pašto ženklai tarsi maži meno kūriniai įprasmina šalies istoriją, Skaityti toliau →

A. Lapinskas. Pensijų fondai panašūs į pasakas (6)

2017 08 16 00:58

Kaip tik ir pradėsiu nuo… pasakų, o tiksliau pasakojimų. Pirmoji. Didelis žmonių būrys turi bendrą daržą, vadinkime juos daržininkais. Kiekvienas jų, greta daržo puoselėjimo, privalo jį laistyti, t.y. kasdien parūpinti, tarkim, dešimt kibirų vandens. Tokio vandens kiekio užtenka daržo gyvybingumui užtikrinti. Pasenusiems daržininkams nereikia tampyti kibirų, jie naudojasi daržo gėrybėmis už tai, kad visą gyvenimą dirbo ir laistė daržą. Eina metai, keičiasi sodininkų kartos, tačiau laistymo ir gėrybių dalinimo sistema išlieka ta pati.

Skaityti toliau →

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos (17)

2017 04 27 07:55

Sutrumpinta iš: Zinkevičius, Zigmas. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos, Baltistica, XLVII(2), 2012, p. 367–371.

Senosios Lietuvos valstybės valdovų raštinėse, be lotynų kalbos, buvo vartojama (bažnytinė) slavų kalba, perimta iš Kijevo Rusios ir atmiešta vietinių rytinių slavų tarmių elementais. Įvardijant asmenis, nežiūrint jų tautybės ir kuria kalba įvardijamasis šnekėjo, tose raštinėse buvo vartojami tėvavardžiai su priesagomis -ovič, -evič. Pavyzdžiui, lietuvis, kuris pats save vadino Jonas Petraitis „Jonas, Petro sūnus“, būdavo užrašomas Jan Petrovič. Skaityti toliau →

Pasirenkime Lietuvos šimtmečiui kartu su Istorine Prezidentūra! (0)

2017 02 16 07:13

geltonazaliaraudona-istorineprezidentura.lt

Vasario 16-ąją Istorinė Prezidentūra Kaune skelbia projekto „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“ finalinio etapo pradžią ir kviečia viso pasaulio lietuvius aktyviai dalyvauti projekto veiklose. Balsuoti už reikšmingiausius Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykius galima Istorinėje Prezidentūroje ir muziejaus tinklalapyje, o projekto protų mūšis „Šimtmečio belaukiant“ vyks muziejuje, virtualioje erdvėje ir lietuvių bendruomenėse užsienyje. Projektu, kurio šūkis – pažinti, suprasti, didžiuotis, siekiama, kad kuo daugiau žmonių užsiimtų sąmoninga savišvieta, aktyviai įsijungtų į įvairią kultūrinę ir pilietinę veiklą, prasmingai pasitiktų artėjantį valstybės šimtmetį. Skaityti toliau →

Vasario 16-ąją Vilniuje šventinėje eisenoje jaunimas žygiuos nusilenkti protėviams (0)

2017 02 14 07:30

Vasario 16-osios jaunimo eisena 2016_rengeju nuotr.

Vasario 16 d. 10 val. Lituanistų sambūris, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Vilniaus miesto savivaldybė ir šiemet kviečia mokyklų bendruomenes, krašto jaunimą į šventinę eiseną „Lietuvos valstybės keliu“. Eisenai renkamasi Katedros aikštėje prie Gedimino paminklo, baigiama – 11.30 val. prie Vilniaus Rotušės.

„Iškilmingai prižadame jums visiems, kad nustatysime tokią tarpusavio taiką, apie kokią krikščionys niekada nė negalvojo“ (Gediminas, lietuvių ir rusų karalius, 1323 m.). Skaityti toliau →

A. Mamontovas apie Sausio įvykius: Tai, ką patyrėme mes, dabar Ukraina patiria kiekvieną dieną (0)

2017 01 11 15:49

Andrius Mamontovas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Tai, ką 1991-ųjų sausį patyrė Lietuva, šiuo metu Ukraina išgyvena kiekvieną dieną. Būtent todėl Lietuva negali likti nuošalyje ar būti abejinga brolių ukrainiečių skausmui, įsitikinęs vienas garsiausių šalies muzikantų ir visuomenės veikėjų Andrius Mamontovas.

„Ukrainiečiai yra mūsų broliai. Deja, kraupūs mūsų šalies istorijos įvykiai ten šiuo metu kartojasi kiekvieną dieną. Mūsų šalis sieja net daugiau nei draugystė. Kiek dar mes turime tokių draugų, kaip Ukraina ar Gruzija? Mes tiesiog neturime teisės atsukti broliams ukrainiečiams nugaros“, – įsitikinęs A. Mamontovas. Skaityti toliau →

Z. Vaišvila. Lietuva – valstybės iškamša (66)

2015 12 22 00:23

Pranešimas perskaitytas spaudos konferencijoje Seime 2015 m. gruodžio 21 d.

Baigiantis metams, pabandykime susivokti, kur atsidūrėme. Kodėl Lietuva, vadovaujama nespėjančios laimėjimais girtis Prezidentės Dalios Grybauskaitės, vėl sublizgėjo ženkliai didėjančia imigracija? Interneto komentatoriai net prisiminė senovės graikų filosofo ir mąstytojo Platono nuomonę, kad valdžia savavaldžiaus tiek, kiek mes, valdžią renkantieji, jai leisime tai daryti. Iš viso savo Skaityti toliau →

V. Turčinavičius. Kitataučių antplūdžio akivaizdoje… reik išlikti savimi (23)

2015 12 04 07:45

Vladas Turčinavičius | Penki.lt stopkadras

Jau išdrįstam parašyti: „Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija“ ir tai – šaunu, tačiau apmaudu, kad tai vyksta tik dvidešimt penktaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo.

Lietuvių ir kitų baltų (aisčių) asimiliacija panaudojant svetimą kalbą ir religiją bei iškraipant ar nutylint istorijos faktus vyko keletą šimtmečių: nuo XI a. tai vykdė anksčiau apsikrikštiję (X a.) Lenkija ir Kijevo Rusia. Romos katalikų ir Bizantiškos krikščionybės varžytuves dėl įtakos sėkmingai panaudojo, anuomet dar turintys „milžinų dvasios“ (Vincas Krėvė), mūsų kunigaikščiai ir karaliai, sukūrę stiprias karines struktūras ir išplėtę Lietuvos karalystę ir kunigaikštystę nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Skaityti toliau →

G. Papinigis. Stasio Šilingo, Lietuvos valstybės atkūrėjo, 130–mečiui (1)

2015 11 23 23:28

stasys-silingas-Maskvos-universiteto-studentas-pie-1910m-silingu-seimos-archyvas

1885 m. lapkričio 23 d. Vilniuje, gimė būsimasis Lietuvos valstybės vadovas, mūsų valstybingumo bei tautos tapatumo gaivintojas – Stasys Šilingas.

Kas akimirką atitoldami nuo 1918 m. vasario 16–tosios meto Lietuvos atgimimo, gauname vis daugiau stulbinančių žinių apie mūsų Tautos ir Valstybės atkūrėjų praeitį.

Lietuvos laisvės kovotojas, kilmingųjų didikų Šilingų palikuonis, didžiai garbingai pratęsė 1831 m. sukilimo dalyvių, jau po caro amnestijos į Lietuvą grįžusių ir vėl 1863 m. sukilimą ruošusių, kun. Antano Mackevičiaus būrius Paberžėje apmokiusių bei apginklavusių, grafų Šilingų pasiaukojamą kovą už Lietuvos išsilaisvinimą. Skaityti toliau →

V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai (25)

2015 11 09 00:03

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kalbininkas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona publikacijoje „Kaip 150 visuomenės veikėjų kalbą gelbėjo“ neseniai jausmingai reagavo į 150 Lietuvos intelektualų iniciatyvą įstatymu nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės, tačiau leisti užsieniečiams Lietuvos Respublikos asmens tapatybės dokumentuose rašyti savo pavardes ir vardus originalo kalba kitame dokumento puslapyje.

Stebina ne autoriaus kompetencija (atrodo, tam jos pakanka), bet publikacijos emocingumas: yra lotyniškas posakis – „Jupiteri, tu pyksti? Vadinasi, tu neteisus“. Skaityti toliau →

V. Bagdonavičius. Panašūs gyvenimai – panašios mintys. Vydūnas ir Šveiceris (1)

2015 11 06 07:20

Albertas_Sveiceris-wikipedia.or-nuotr.jpg

Įžymus XX a. mąstytojas, gydytojas, teologas, muzikas, visuomenės veikėjas, Nobelio taikos premijos laimėtojas Albertas Šveiceris (Albert Schweitzer) (1875 – 1965) dar tebegyvendamas buvo ir dabar tebėra viena iš įstabiausių ir pasaulyje plačiausiai žinomų asmenybių. Jo humanistinę veiklą labai aukštai vertino ryškiausi pasaulio žmonės, tarp jų A. Einšteinas, R. Rolandas, B. Ruselas, M. Gandis, Dž. Neru, M. L. Kingas ir kt. Apie jį įvairiomis kalbomis parašyta keliolika knygų, šimtai straipsnių. Ryškiausių darbų apie A. Šveicerį autoriai – Dž. Fešote (J. Feschotte) (4), Dž. Pie (J. Pierh) (8), N. Kazinsas (N. Cousins) (3), G. Liongfeldtas (G. Langfeldt) (6), B. Vinabstas (B. Winnubst) (12), R. Grabsas (R. Grabs) (5), G. Gesingas (G. Getting), Dž. Brabazonas (J. Brabazon) (2), P.H. Frajeris (P. H. Freyer) , V.Petrickis , B. Nosikas , I. Lazari – Pavlovska (7) ir kt. Skaityti toliau →

D. Tamošaitytė. Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA (video) (3)

2015 10 21 10:00

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Romualdui Ozolui, tikrajam Lietuvos Atgimimo šaukliui (1939 01 31-2015 04 06) atminti

Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA.
Many jo niekas nenutildys.
Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa,
Ir naujo atgimimo viltys.

Romualdas Ozolas, „Lietuva“, 1979 10 04

Šių metų balandžio devintąją į amžinojo poilsio vietą Antakalnio kapinėse palydėjome po sunkios ligos anapusybėn išėjusį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės Skaityti toliau →

2016-uosius Seimas paskelbė Saulės mūšio metais (3)

2015 10 21 07:15

Medalis, skirtas Saulės-Šiaulių mūšio 770-čiui atminti. Autorius skulptorius, medalininkas Juozas Kalinauskas

Spalio 20 d. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2016 metais sukanka 780 metų, kai įvyko Saulės mūšis, kuriuo pasiekta pasaulinės istorinės reikšmės pergalė, įrašiusi Lietuvą ir visus baltus į Europos istoriją bei atvėrusi kelius Lietuvos valstybės įtvirtinimui, nutarė 2016-uosius paskelbti Saulės mūšio metais. Už šį nutarimą (Nr. XIIP-3602(2) balsavo visi 79 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Priimtame dokumente atkreipiamas dėmesys, kad 2000 metais Latvijos ir Lietuvos parlamentai, įvertinę Saulės mūšio reikšmę, rugsėjo 22 dieną – Saulės mūšio pergalės dieną – paskelbė Baltų vienybės diena. Skaityti toliau →

Kultūros ministras pagerbs M. K. Oginskio atminimą Florencijoje (0)

2015 05 08 14:43

Mykolas Kleopas Oginskis. Fransua Granje.1793-1867. Rietavo Oginskiu kulturos istorijos muziejus

Gegužės 8 d. kultūros ministras Šarūnas Birutis lankosi Florencijoje, kur dalyvaus iškilaus valstybės ir visuomenės veikėjo, diplomato, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių minėjime.

„Mykolas Kleopas Oginskis, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos politinis veikėjas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadų, Vilniaus universiteto garbės narys,