Šiandien Miškininko diena. Ta proga – anaiptol ne šventiškos mintys.
„Kas aprašys kalnėnų ir žemaičių girias, kurias anie, atsidanginę į tą kraštą, rado, kurios be kokių tarpkrūmių vienu lieknu it jūra niūksojo“,– šie nuo mokyklos suolo lydintys Simono Daukanto „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ žodžiai, nukeliantys į mitinius tautos laikus, – tai epinis Lietuvos paveikslas, išugdęs ne vieną kartą, taip pat ir mano. Skaityti toliau
Rugsėjo 10 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, pristatyta autorių kolektyvo parašyta knyga „Žydai Pakaunėje“.
Leidinį sudarė Garliavos Jonučių gimnazijos mokytoja, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, dr. Inga Stepukonienė. Knygoje atskleisti dar mažai žinomi Pakaunės litvakų gyvenimo puslapiai.
Renginyje dalyvavo knygos autoriai, istorikai, žydų bendruomenės atstovai. Skaityti toliau
Krenta uždanga ir artėja kryžkelė. Pagaliau atėjo laikas ramiai apmąstyti ir įvertinti V. Sinicos straipsnį apie trečiąją – jau „europeizuotą“ – LKP/TSKP burokevičininkų ir autonomininkų koloną Lietuvoje ir VU TSPMI.
Straipsnis mintyse sugrąžino į atmintinų 1988 m. rudenį. Įsiplieskusi diskusija neabejotinai bus įvertinta kaip lūžio taškas ar slenkstis, tiksliau – politinė kryžkelė, kurią priėjus visiems Lietuvos politikos tyrinėtojams ir komentatoriams neišvengiamai teks apsispręsti. Skaityti toliau
Nežinia kelintą kartą atvirai parodžiusį neapykantą Lietuvai ir viešai pasityčiojusį iš jos karžygio Klaipėdos Tarybos narį užgriuvo „net“ paties A. Tapino kelta masinio pasipiktinimo banga. Šį kartą rūstybė tokia didelė, kad pagarsėjusiam „vatnikui“ išdrįsta – koks žygdarbis! – net skelbti apkaltą. Būtų juokinga, jeigu nebūtų neramu ir koktu. Juk tai ne kas kita, o dar vienas parodomasis ir grynai teatrališkas tariamo pasipiktinimo „vatnikais“ protrūkis, patvirtinantis, jog Lietuvos valstybės – nėra.
Šitaip keliamų tokių pasipiktinimo audrų tikroji paskirtis Skaityti toliau
Birželio 3-4 dienomis šventėme Sąjūdžio 30-metį, sakėme gražias kalbas. Tik Vytauto Vyšniausko kalba Seime iškrito iš gražaus šventinio konteksto. Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui teko tautai paaiškinti, kad jaunuolis be reikalo skundėsi Lietuvos padėtimi, kad jis pats turi galimybę kurti Lietuvą.
Šventės išvakarėse nepastebėjome, kad dvigubos pilietybės įteisinimo pretekstu gegužės 31 d. Seimas per 20 minučių priėmė nagrinėjimui (už – 70, prieš – 5, susilaikė – 26) Lietuvos Konstitucijai prieštaraujantį Referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Skaityti toliau
Birželio 4 d. 12 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmuose) vyko iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas.
1988 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje, Vilniuje, išrinkus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę iš 35 narių, 1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms aktualioms to meto problemoms iškelti, miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose – Sąjūdžio rėmimo grupės, buvo pradėta leisti Sąjūdžio spauda. Skaityti toliau
Asvejos regioniniame parke prie Jutonių, Dubingių pilkapio pastatytas naujas neįprastas stendas, kuriame yra lankytojams naujai pateikta informacija apie atliktus tyrimus, rastus radinius. Šiam stendui planuojama sukurti papildytos realybės aplikaciją, kur nukreipus išmanųjį įrenginį, išgirsite pasakojimus, pamatysite archeologinių tyrimų nuotraukas ir kitą interaktyviąją informaciją.
Jutonių, Dubingių pilkapynas – didžiausia ir įspūdingiausia pilkapių grupė Asvejos regioninio parko teritorijoje. Jį sudaro 125 pilkapiai. Skaityti toliau
Gegužės 12 d. (šeštadienį) Kauno IX forto muziejuje vyks Lietuvos valstybės ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtas istorijos ir pilietiškumo renginys „Praeities aidas – šiandienos stiprybei!“
Nuo 12.00 val. – nemokamas muziejaus lankymas ir specialiųjų tarnybų mokomoji veikla. Skaityti toliau
Artėjant Sąjūdžio 30-mečiui, vieno iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių filosofo, profesoriaus Vytauto Radžvilo dienos darbo vietoje jau suskaičiuotos. Šiandien jau aišku, kad VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) administracijai pavyko iškrapštyti nepatogų dėstytoją. Nuo 1984 metų dėstytojavęs akademikas paskelbė atsisakantis dalyvauti, kaip pats sako, fiktyviame konkurse profesoriaus vietai užimti.
– Pasklidus žiniai, kad jūsų darbo vieta naikinama, institutas suskubo viešai pasiteisinti, esą tai tik etatų mažinimas. Skaityti toliau
Šviesiomis akimis žvelgti į gyvenimą kviečiantis ir nuoširdus dokumentinis Editos Kabaraitės filmas „100 metų kartu“ skaičiuoja pirmąsias savo dienas visos Lietuvos kino teatruose. Filmą pamatyti spėję žiūrovai noriai dalinasi geriausiais įspūdžiais.
„Atėjau nieko nesitikėdama ir labai verkiau visą laiką, draugė man net turėjo duoti servetėlę. Nuostabus filmas. Įspūdis – didžiulis: sėdi kino teatre, beveik pas tuos žmones, juos jauti. 100 metų – taip laikina ir kartu tiek daug. Kaip gerai iš tikrųjų mes dabar gyvenam. Šis filmas – ir filosofinis, ir istorinis, ir kartu – Skaityti toliau
Kažkas atsitiko Lietuvos valstybėje, jei daug vienas į kitą nepanašių žmonių staiga prabilo apie vieną ir tą patį dokumentą – Konstituciją.
Balandžio 15 d. Rimvydas Valatka skėlė „spyčą“ per radiją, kurį atkartojo „Delfis“: „Grybauskaitei – špygą, Konstituciją – į makulatūrą“.
Žurnalistas taip susisielojo, kad Žemės ūkio ministras Markauskas „pamynė šventą privačios nuosavybės principą“, Skaityti toliau
Lietuvių tautos ir jos vardyno tolimoji praeitis buvo glaudžiai susijusi su senųjų baltų slavėjimu. Didžiuliuose senovės baltų gyventuose plotuose, kuriuos galima nustatyti iš baltiškos kilmės vandenvardžių, ilgainiui buvo pereita prie slavų kalbos. Tai – ilgas ir labai sudėtingas istorinis vyksmas, kurį suintensyvino, iš esmės nulėmė rytų slavų krikštas (X a.) ir su juo susijęs slavų raštijos atsiradimas bei bizantinė kultūra.
Manoma, kad slavų skverbimasis į senąsias baltų žemes prasidėjo apie IV a. po Kristaus, kai hunų įsiveržimas į Europą (375 m. po Kr.) sukėlė didįjį tautų kraustymąsi. Didžiuliuose plotuose tarp Kijevo ir Naugardo slavų kalba įsivyravo V–VIII amžiais. Skaityti toliau
Mieli skaitytojai, vakar „Saulės arkliukų“ redakciją pasiekė viešas profesoriaus Vytauto Radžvilo laiškas. Taip, tai laiškas, bet kartu ir atsikvošėjimo kursas su nuorodomis į tekstus ir vieną visai neseną videoįrašą. Juose ir artimiausių veiksmų planas, ir praeito laiko analizė, ir galimos ateities prognozės.
Mes pastarąsias savaites nemažai dėmesio skyrėme lituanistikos, konkrečiau – lituanistikos institutų klausimui laikydami jį mūsų visų išlikimo, egzistencijos simboliu, bet juk žinote žmogaus prigimtį – kalbos išsenka, ne visi ir kalba, kalba per mažai žmonių…, o šis prof. Skaityti toliau
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute neseniai vyko diskusija „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai?“. Skaitytojų dėmesiui – filosofo Vytauto Radžvilo pasisakymas šia aktualia tema.
Karlas Šmitas (Carl Schmitt) buvo visiškai teisus. Klausimai būna dviejų rūšių: klausimai, dėl kurių galimi kompromisai, ir klausimai, kurie turi būti atsakyti vienareikšmiškai, nes yra egzistenciniai. Skaityti toliau
Kovo 19 – balandžio 18 d., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, veikia visuomenės veikėjo, politiko, publicisto, teisininko, istoriko, vertėjo, Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, teisės mokslų daktaro Augustino Janulaičio gimimo 140-osioms metinėms parengta paroda „Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“.
Parodoje eksponuojamas gausus ir vertingas Augustino Janulaičio rankraštinis palikimas, atspindintis jo gyvenimą bei veiklą. Iš oficialiųjų dokumentų minėtini: Skaityti toliau
„Business Europe“, didžiausia ir įtakingiausia Europos verslo organizacija, Europos Parlamento energetikos komiteto nariams išsiuntinėjo laišką, kuriuo bando stabdyti Europos Sąjungos (ES) Dujų direktyvos pataisas, kurios būtų labai nenaudingos Rusijos įgyvendinamam projektui „Nord Stream 2“.
Didžiausios paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijančios verslo organizacijos Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus kategoriškai pasisako prieš bet kokių iniciatyvų, galinčių susilpninti Europos Skaityti toliau
Kovo 14 d., trečiadienį, 17.30 val., Vilniaus Univesiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) (402 aud., Vokiečių g. 10, Vilnius) vyks filosofo dr. Laisvūno Šopausko ir instituto alumno, Bernardinai.lt portalo vyriausiojo redaktoriaus Donato Puslio diskusija „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai?“ Pokalbį ves filosofas dr. Mindaugas Kubilius.
L. Šopausko skelbiamose tezėse teigiama, jog „Inteligentija ir viešieji intelektualai yra du visiškai skirtingos prigimties reiškiniai. Lietuva turi seną ir garbingą inteligentijos tradiciją, o viešieji intelektualai yra naujas reiškinys. Skaityti toliau
Vladimiro Putino šalininkai, tautoje vadinami „vatnikais“, jau kelerius metus linksniuojami įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Ši tema – tokia opi, o reakcijos į ją – tokios audringos, kad retam užtenka jėgų ar laiko šaltesniems jos apmąstymams. Įvairius reiškinius galima tirti dviem būdais: nuo bendro – prie atskiro arba nuo atskiro – prie bendro. Šįsyk aptarkime trijų žmonių istorijas, o per jas – ir bendresnę Lietuvos problematiką.
Pirmasis atvejis. Pavadinkime šį asmenį Jonu. Jonas – paprastas, nuoširdus Lietuvos gyventojas. Praeityje – aktyvus pilietis, dalyvavo patriotinėje veikloje. Skaityti toliau
Elektrėnų savivaldybė turi kuo didžiuotis. Puikioje strateginėje vietoje įkurtas jaunas miestas žavi kairiajame Neries krante stūksančių apylinkių kultūriniu kraštovaizdžiu. Elektrėnai, apsupti išskirtinių gamtos paslapčių, praskleidžia senovės lietuvių kultūrinį palikimą, atveria Lietuvos valstybės savikūros elementus. Minint atkurtos Lietuvos šimtmetį, kviečiame susipažinti nuo piliakalnių iki bažnyčios bokštų žavinčia vietove.
„Elektrėnai yra jaunas, naujai susikūręs miestas. Bet miestas – tai ne pastatai, o žmonės, kurie jame gyvena,“ Skaityti toliau
Turintiems nors mažiausią norą sugrįžti namo, į Lietuvą, reikia padėti, rasti gyvenamą vietą, pasiūlyti būdus kaip išmokti lietuvių kalbą, suteikti žinių, kaip atgauti pilietybę, kaip padėti atvykti jų vaikams ir vaikaičiams bei aibės kitų pagalbos priemonių ir paslaugų. Visa tai yra šių dienų valstybės pagalba, kurią gauna visi grįžtantieji. Ir tai, kad ji vyksta efektyviai, rodo net ir grįžusiųjų vaikų integracija bei noras likti – net 95 proc. jų lieka ne tik mokytis, bet ir studijuoti Lietuvoje.
„Ačiū, kad savo patirtimi liudijate gyvenimą. Jau 25 metus valstybė dirba tam, kad padėtų tremtiniams socialiai integruotis Skaityti toliau
Lapkričio 9 d., ketvirtadienį, Vilniuje, Signatarų namuose, Lietuvos istorijos institutas kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kviečia dalyvauti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje moksliniėje konferencijoje – „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“.
Nepriklausomos Lietuvos valstybės ištakų tyrimai paprastai apsiriboja politiniu ar tautiniu aspektu, politinėmis ir ideologinėmis priešpriešomis, lyderių vaidmeniu kuriant valstybę. O koks buvo modernėjančios XIX a. pabaigos – XX a. pradžios visuomenės santykis su Lietuvos valstybės projektu? Dvylika Lietuvos istorikų pristatys mažai dėmesio šalyje sulaukusias ar iki šiol visai neaptartas temas bei problemas, Skaityti toliau
Kalba, pasakyta Lietuvių konferencijos šimtmečio proga sodinant atminimo ąžuolą prie istorinio teatro pastato Basanavičiaus gatvėje, Vilniuje.
1915 metais kaizerinė Vokietijos kariuomenė iš Lietuvos išstūmė kitą kariuomenę – carinės Rusijos. Tų dviejų okupantų priešprieša teikė vilties jauniems bundančios mūsų tautos inteligentams, kad dviem pešantis trečiajam – Lietuvai – gali nušvisti laisvė. Nepriklausomybė. Nepaisant iltis rodančių Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, nepaisant Prancūzijos, Britanijos, Jungtinių Valstijų savanaudiško abejingumo. Skaityti toliau
Šiandien, rugsėjo 20 d., Seime vyksiančiu renginiu bus paminėtas Lietuvių konferencijos, pasiryžusios atkurti Lietuvos valstybę, šimtmetis. Šventine konferencija Seimas pradeda renginių, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti, ciklą.
Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva į konferenciją, vyksiančią istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje, pakviesti moksleivių ir mokytojų bendruomenių, archyvarų, muziejininkų, bibliotekininkų, jaunimo atstovai kartu su valstybės politikais turės galimybę išklausyti mokslininkų pranešimų. Skaityti toliau
Rugsėjo 20 d., trečiadienį, Seime vyksiančia šventine konferencija, bus paminėtas Lietuvių konferencijos, pasiryžusios atkurti Lietuvos valstybę, šimtmetis.
1917 m. rugsėjo 18-22 dienomis, Vilniuje posėdžiavę įvairių šalies vietovių, luomų, politinių srovių atstovai sutarė, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, valdžios sutvarkyta valstybė, o jos pamatus turi nustatyti valstybiniu būdu visų Lietuvos gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Lietuvių konferencijos dalyviai išrinko 20 Skaityti toliau
Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, Lietuvos paštas skelbia 2018-aisiais leisimų pašto ženklų konkursą. Meno ir kūrybinių industrijų atstovai kviečiami teikti savo sukurtus projektus ir tapti pašto ženklų autoriais, šitaip prisidėti prie visai šaliai svarbių istorinių datų, asmenybių, bendruomenių, išskirtinių kultūros ir technikos objektų įamžinimo.
„Kuriant Lietuvos pašto ženklų žemėlapį labai svarbus šalies menininkų ir kūrybinės bendruomenės indėlis. Globaliame šiandienos pasaulyje pašto ženklai tarsi maži meno kūriniai įprasmina šalies istoriją, Skaityti toliau
Kaip tik ir pradėsiu nuo… pasakų, o tiksliau pasakojimų. Pirmoji. Didelis žmonių būrys turi bendrą daržą, vadinkime juos daržininkais. Kiekvienas jų, greta daržo puoselėjimo, privalo jį laistyti, t.y. kasdien parūpinti, tarkim, dešimt kibirų vandens. Tokio vandens kiekio užtenka daržo gyvybingumui užtikrinti. Pasenusiems daržininkams nereikia tampyti kibirų, jie naudojasi daržo gėrybėmis už tai, kad visą gyvenimą dirbo ir laistė daržą. Eina metai, keičiasi sodininkų kartos, tačiau laistymo ir gėrybių dalinimo sistema išlieka ta pati.
Sutrumpinta iš: Zinkevičius, Zigmas. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos, Baltistica, XLVII(2), 2012, p. 367–371.
Senosios Lietuvos valstybės valdovų raštinėse, be lotynų kalbos, buvo vartojama (bažnytinė) slavų kalba, perimta iš Kijevo Rusios ir atmiešta vietinių rytinių slavų tarmių elementais. Įvardijant asmenis, nežiūrint jų tautybės ir kuria kalba įvardijamasis šnekėjo, tose raštinėse buvo vartojami tėvavardžiai su priesagomis -ovič, -evič. Pavyzdžiui, lietuvis, kuris pats save vadino Jonas Petraitis „Jonas, Petro sūnus“, būdavo užrašomas Jan Petrovič. Skaityti toliau
Vasario 16-ąją Istorinė Prezidentūra Kaune skelbia projekto „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“ finalinio etapo pradžią ir kviečia viso pasaulio lietuvius aktyviai dalyvauti projekto veiklose. Balsuoti už reikšmingiausius Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykius galima Istorinėje Prezidentūroje ir muziejaus tinklalapyje, o projekto protų mūšis „Šimtmečio belaukiant“ vyks muziejuje, virtualioje erdvėje ir lietuvių bendruomenėse užsienyje. Projektu, kurio šūkis – pažinti, suprasti, didžiuotis, siekiama, kad kuo daugiau žmonių užsiimtų sąmoninga savišvieta, aktyviai įsijungtų į įvairią kultūrinę ir pilietinę veiklą, prasmingai pasitiktų artėjantį valstybės šimtmetį. Skaityti toliau
Vasario 16 d. 10 val. Lituanistų sambūris, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Vilniaus miesto savivaldybė ir šiemet kviečia mokyklų bendruomenes, krašto jaunimą į šventinę eiseną „Lietuvos valstybės keliu“. Eisenai renkamasi Katedros aikštėje prie Gedimino paminklo, baigiama – 11.30 val. prie Vilniaus Rotušės.
„Iškilmingai prižadame jums visiems, kad nustatysime tokią tarpusavio taiką, apie kokią krikščionys niekada nė negalvojo“ (Gediminas, lietuvių ir rusų karalius, 1323 m.). Skaityti toliau
Tai, ką 1991-ųjų sausį patyrė Lietuva, šiuo metu Ukraina išgyvena kiekvieną dieną. Būtent todėl Lietuva negali likti nuošalyje ar būti abejinga brolių ukrainiečių skausmui, įsitikinęs vienas garsiausių šalies muzikantų ir visuomenės veikėjų Andrius Mamontovas.
„Ukrainiečiai yra mūsų broliai. Deja, kraupūs mūsų šalies istorijos įvykiai ten šiuo metu kartojasi kiekvieną dieną. Mūsų šalis sieja net daugiau nei draugystė. Kiek dar mes turime tokių draugų, kaip Ukraina ar Gruzija? Mes tiesiog neturime teisės atsukti broliams ukrainiečiams nugaros“, – įsitikinęs A. Mamontovas. Skaityti toliau
