Žymos archyvas: Lietuvos tautinės mažumos

Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“ (0)

Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“ | tbn.lt nuotr.

Rugsėjo 20 – spalio 16 d., LMA Vrublevskių bibliotekoje, pradėjo veikti paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“.

Dar 1323 m. Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečiams, įvairių profesijų ir amatų atstovams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą ir apsigyventi joje, žadėdamas sudaryti palankias gyvenimo ir darbo sąlygas. Vilnius augo, plėtėsi, jo raidą veikė įvairūs istoriniai įvykiai, jis visada buvo daugiatautis. Jame sugebėjo sugyventi gausybė skirtingų tautybių, kultūrų žmonių. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Lietuva visada rūpinosi tautinėmis bendrijomis (video) (12)

Audrys Antanaitis, Halina Kobeckaitė | Alkas.lt, nuotr.

Lietuva visada buvo daugiatautė valstybė. Tai visiškai suprantama ir natūralu, turint omenyje didingą LDK istoriją. Daugiatautė Lietuva buvo ir tarpukariu. Daugiatautė buvo ir pradėjusi kovą dėl Nepriklausomybės prieš trisdešimt metų.

Dar neatkūrusi valstybės, Lietuva jau įkuria Tautybių departamentą , kuriam vadovauti paskiria profesorę Haliną Kobeckaitę. Dar prieš Nepriklausomybės paskelbimą priima Tautinių mažumų įstatymą. Sudaro sąlygas veikti tautinių mažumų bendrijoms ir kultūros draugijoms. O tautinės bendrijos atsilygina Lietuvos valstybei besąlygišku lojalumu ir Lietuvos, kaip bendros Tėvynės, meile. Skaityti toliau

Siekiama mažinti rusiškų kūrinių kiekį Lietuvos TV ir radijuje (0)

Siekiama mažinti rusiškų kūrinių kiekį Lietuvos TV ir radijuje | Pixabay.com nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai – Laurynas Kasčiūnas ir Vytautas Kernagis siūlo numatyti, kad radijo ir (ar) televizijos programos, rodomos ne lietuvių kalba, bet kita Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais.

Kernagio teigimu, šiuo siūlymu siekiama sumažinti rusiškos kūrybos įtaką Lietuvos televizinei ir informacinei erdvei bei šalį labiau kreipti į ES kultūrinę, informacinę ir kalbinę erdvę. Taigi siūloma nustatyti, kad radijo ir televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, bet kita Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į Skaityti toliau

Kūrybinėje stovykloje „Tradicija“ Palangoje susirinks autentiško folkloro puoselėtojai (0)

Kūrybinė stovykla „Tradicija“ | Organizatorių nuotr.

Birželio 26 – liepos 3 dienomis Palangoje jau septynioliktąjį kartą vyks ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje populiari kūrybinė stovykla-meistriškumo kursai „Tradicija“. Joje dalyvaus didelis būrys Lietuvos tautinių mažumų vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų folkloro kolektyvų, muzikos, choreografijos, dailės mokytojų, ikimokyklinio ugdymo specialistų. Vasaros kūrybinę stovyklą inicijuoja ir remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Kasmet šis renginys sulaukia daugybės teigiamų atsiliepimų. Auga ir skaičius, norinčių ne Skaityti toliau

A. Butkus. Lietuvos gyventojai tautybės požiūriu (74)

Prof. Alvydas Butkus | asmeninė nuotr.

Kalbant apie dabartinę Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį, paprastai imami 2011 m. surašymo duomenys, nors tie duomenys kasmet vis labiau sensta ir tolsta nuo tikrovės.

Pastarųjų trejų metų duomenys rodo ženklius pokyčius Lietuvos tautybių hierarchijoje. Nuo  2011 iki 2014 m. labai sumažėjo lenkų – nuo 200 000 (6,6 proc.) iki 160 000 (5,6 proc.), taip pat rusų –  nuo 176 000 (5,6 proc.) iki 147 000 (5,02 proc.). Lietuvių per tą laiką irgi mažėjo – nuo 2 561 000 iki 2 539 000, tačiau dėl didesnio kitų tautybių mažėjimo lietuvių procentas ūgtelėjo nuo 84,2 proc. (2011) iki 86,3 proc. (2014). Skaityti toliau

A.Butkevičius. Ne visos Lietuvos tautinių mažumų bendruomenės reikalauja Tautinių mažumų įstatymo (5)

A.Butkevičius | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Ne visos Lietuvos tautinių mažumų bendruomenės reikalauja Tautinių mažumų įstatymo, tačiau Vyriausybė nesvarsto, reikalingas jis ar ne, ji svarsto, kas tame įstatyme turėtų būti apibrėžta, taip LRT radijui antradienį sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

„Iš kitų tautinių bendrijų Tautinių mažumų įstatymo reikalavimų tikrai nesulaukėme ir šiandieną pasitarime su Tautinių bendrijų tarybos bei akademinės bendruomenės atstovais norėsime išgirsti visų nuomonę šiuo ir kitais klausimais. Skaityti toliau

Blogeris Zeppelinus. Ir tarp bajorų būta Lietuvos patriotų. Ką nutyli polonofilai ir „atstumto bajorų elito“ apraudotojai (42)

Blogeris ZeppelinusŽinomas teležmogus Virginijus Savukynas visuomeninės televizijos laidose mėgsta gvildenti visokias tariamai egzistuojančias lietuviškos tapatybės pseudoproblemas.

Ilgesingai  dūsauti dėl anuometinių  lietuvių  netolerancijos, kurios pasėkoje visokie iš principo nepageidaujantys kalbėti „mužikų-chlopų kalba“ užriestnosiai ponai, laikantys save Lenkijos patriotais ir rezgantys sąmokslus prieš Lietuvos Respubliką buvo išspirti iš mūsų valstybės.

Paradoksalu, bet, berods,  net kelios mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos televizijos laidos buvo skirtos kažkokiai išmirusiai bajoriškai šeimai. Skaityti toliau

NSGK nariai susitiko su Tautinių bendrijų tarybos atstovais (1)

www.alkas.lt

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK) Arvydas Anušauskas, pirmininko pavaduotojas Vytautas Bogušis ir komiteto narys Saulius Pečeliūnas gegužės 18 d. Seime susitiko su Tautinių bendrijų tarybos nariais. 

Susitikime dalyvavę Tautinių bendrijų tarybos nariai atkreipė parlamentarų dėmesį į tai, jog nepaisant savarankiško tautinių bendrijų klausimų reglamentavimo poreikio, Lietuvoje vis dar nėra atskiro tautinių bendrijų klausimus reglamentuojančio įstatymo. Skaityti toliau

A.Lapinskas. Išeitis: kalbėtis su Lenkijos visuomene (3)

Anatolijus Lapinskas, www.delfi.lt

Anatolijus Lapinskas© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Rytų Europos studijų centro parengtoje apžvalgoje „Lietuvos ir Lenkijos santykiai: užstrigusi dvišalių santykių darbotvarkė ar tuščia strateginė partnerystė“ arčiausiai dabarties problemų yra trečioji dalis „Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių turinys – darbotvarkės perkonstravimas?“.

Žodis „perkonstravimas“, matyt, pasigautas iš angliško „reset“, o gal rusiško „perezagruzka“, pagarsėjusio per vieną Amerikos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimą. Skaityti toliau