Žymos archyvas: Lietuvos sąjūdis

J. Zvonkuvienė. Sąjūdžio metų kryžius – ant šono (4)

Kritęs Sajūdžio kryžius Melnragėje | J. Zvonkuvienės nuotr.

Prieš kurį laiką po didesnės audros ant šono krito vienas iš trijų kryžių, stovėjusių Klaipėdoje, Melnragės kopose. Krito didysis. Krito „tvarkingai“ – išilgai kopų. Vienu kryžmos galu įsikirto į kopų smėlį, o kitą vis tiek laiko iškeltą priešais jūrą – tarsi parodydamas, kad ir kritęs nepasiduoda.

Kiti du kryžiai mažesni, paprastesni. Jie buvo už didžiojo nugaros, tarp pušelių. Šie tebestovi. O pušelės auga ir vis labiau juos paslepia. Vaikštant pajūriu gerai matėsi tik didysis. Kažkada buvo pasviręs, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar nepriklausoma Lietuva laisva? (3)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Mano sąjūdis prasidėjo anksčiau nei 1988 birželio 3 d. Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) salėje įkurtasis visuomeninis judėjimas. 1985 m. įsijungiau į etnokultūrinį sąjūdį, o 1987 m. ir į paminklosauginį judėjimą, dėsningai atvedusius mus į birželio 3 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steiginį. Kadangi prieš kuriantis sąjūdžiui iš LMA Fizikos instituto Lazerinės optikos skyriaus perėjau dirbti į to paties instituto Astrofizikos skyrių, tai teko vykti darbuotis į Molėtų Astronomijos observatoriją. Taip dar nebūdamas ir nesijausdamas tikru molėtiškiu galiausiai ir atsidūriau Molėtų sąjūdyje. Tad ilgą laiką jaučiausi jame tartum delegatu iš sostinės palaipsniui įsitraukiančiu į vietos Skaityti toliau

Prasminga pažintinė ekskursija (0)

Prasminga pažintinė ekskursija | Rengėjų nuotr.

Pažymint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną bei prisimenant 1948 metais vykusius didžiausius Lietuvos žmonių trėmimus, su Kauno Milikonių progimnazijos pradinukų būriu, vadovaujamu iškilios mokytojos kraštotyrininkės Jūratės Valatavičienės, nuvykome į Vilniaus Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, anksčiau vadintą Genocido aukų muziejumi  ir į Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą.

Prie Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus stabtelėjome prie skulptoriaus Jono Jagėlos sukurto obelisko, kuris tremtinių brolijos „Laptaviečiai“ ir Jakutijos lietuvių bendrijos iniciatyva Skaityti toliau

L. Kerosierius. Tikslas – sunaikinti Lietuvos Sąjūdį (video) (10)

Vytautas Landsbergis su Andriumi Tučkumi | I. Sidarevičiaus nuotr.

Balandžio 14 d. „Vakaro žinių“ numeryje buvo paskelbtas žurnalisto Dano Nagelės straipsnis „Sąjūdžio 30-mečio minėjimas – tik imitacija“. Straipsnyje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Bubnys sako, kad „dabartiniame Sąjūdyje vienos partijos – konservatorių – atstovai tvarko savo reikalus …“.

2014 m. vasario 14 d. Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariai – prof. V. Vilimas, akad. prof. E. Jovaiša, habil. dr. K. Garšva, mons. A. Svarinskas, R. Kupčinskas, V. Čeginskas, N. Balčiūnienė, S.Veversevičienė, T. Baranauskas, J. Brasiūnaitė, B. Bučelis, K. Mickevičius – išplatino pareiškimą Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimo žvaigždė šviečia (1)

Monsinjoras A. Svarinskas Ulme, Vokietijoje, 1989 m. lapkričio 21 d. | Z. Kazėno nuotr.

Gyvenime teko sutikti daug įvairių žmonių: vieni, tarsi meteorai, patekę į žemės atmosferą, nušvisdavo akimirkai, kiti, nors jau iškeliavę Anapilin, šviečia ryškia atminimo žvaigždės šviesa. Tokiu buvo nenuilstamas kovotojas su blogiu, dimisijos pulkininkas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

„Kremliaus aikštėje, ant ežero kranto, stovės paminklas JAV prezidentui Ronaldui Reiganui“

Pirmą kartą ilgesniam pokalbiui su monsinjoru A. Svarinsku susitikome 2009 m., gegužės 27 d., kartu su Atsargos karininkų Skaityti toliau

Minime Baltijos kelio 28-ąsias metines (0)

Dviratininku kelias-Baltijos kelias FB foto

Šiais metais istorinę Baltijos kelio datą paminės trys patriotiškai nusiteikę dviratininkai iš Lietuvos. Jonas Rudys, Mykolas Mačiulis ir Martynas Gediminas pasiryžę įveikti 650 km atstumą nuo Talino iki Vilniaus per 24 valandas.

Rugpjūčio 22 dieną iš Talino išvažiavo trijų dviratininkų ir visos komandos ekipažas Vilniaus link. Dviratininkai Jonas, Mykolas ir Martynas užsibrėžė 28 – ąsias Baltijos kelio metines paminėti visas tris Baltijos valstybes sujungusį maršrutą pravažiuoti dviračiais be sustojimo. Visa kelionė suplanuota minučių tikslumu. Dviratininkai darys trumpus sustojimus kas dvi valandas po 10-15 minučių, priklausomai nuo fizinės savijautos bei oro sąlygų.  Skaityti toliau

Vilniaus sąjūdininkai kviečia į „Atgimimo bangą“ (2)

Vilniaus sąjūdininkai kviečia į „Atgimimo bangą“ | Alkas.lt nuotr.

Liepos 5 d. 12-13.30 val. Vilniuje, prie Seimo rūmų, Nepriklausomybės aikštėje įvyks vieša Vilniaus sąjūdininkų renginys „Atgimimo banga“.

Jame sąjūdininkai ir visuomenininkai išreikš savo nuomonę šiais klausimais:

  • Dėl Lietuvos Respublikos  Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto palaikų paieškos ir perlaidojimo iš Maskvos Butyrkų kalėjimo Lietuvoje. Skaityti toliau

Tautininkai ir sąjūdininkai kviečia į Kovo-11-osios patriotines eitynes Vilniuje (video, nuotraukos) (16)

Signatarai Romualdas Ozolas (1939-2015), Algirdas Patackas (1944-2015), Kazimieras Uoka (1951-2016), Leonas Milčius, Vidmantė Jasukaitytė, Vidmantas Povilionis Kovo 11-osios eitynėse Vilniuje 2013 m. | Alkas.lt., A. Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 11 d., šeštadienį, 15.30 val. Vilniuje, Lietuvių tautinis centras ir Tautininkų sąjunga visus Lietuvos patriotus kviečia į kasmetines, jau tradicija tapusias Kovo 11-osios patriotines eitynes

Eitynių dalyviai rinksis kovo 11 d. nuo 15.30 val. Vilniaus Gedimino kalno papėdėje, Katedros aikštėje prie paminklo Vilniaus įkūrėjui Karaliui Gediminui bei S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros. 16 val. S.Daukanto aikštėje bus perskaitytas viešas Tautininkų sąjungos laiškas Prezidentei Daliai Grybauskaitei.

17 val. eisena pajudės Gedimino prospektu link Lietuvos Respublikos Seimo rūmų. Skaityti toliau

D. Šepetytė. Statomas ne tik Vytis. Kai kas daugiau (26)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Vyčio paminklo idėja gimė ne tarp intelektualų. Ji nėra ir vadinamojo elitinio paviršėlio vaisius. Galima sakyti, ji gimė liaudies ar tautos (kaip tamstoms labiau patinka) gelmėse, nors tarp jos šalininkų yra ir intelektualų, ir inteligentų. Žinomų ir nežinomų šviesuolių, paprastų ir Lietuvai nusipelniusių žmonių.

Šita iniciatyva pasklido pernai pavasarį kartu su principu, kad valstybės simbolis Vytis Lukiškių aikštėje turėtų iškilti už verslo ir visuomenės sutelktas lėšas. Tam tikslui buvo įkurtas Vyčio paramos fondas. Keliolika visuomeninių organizacijų, tarp kurių – Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų Sausio 13-osios brolija, entuaziastingai palaikė šį sumanymą -– juk tai galėtų būti bene gražiausias, tautą vienijantis sujudimas valstybės atkūrimo šimtmečiui, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuvių tautinės organizacijos šiandienos Lietuvoje (25)

Alkas.lt koliažas

Antano Smetonos vadovaujama Lietuva sukūrė tautinę valstybę, ant kurios pamatų stojo šių dienų Respublika. Pagrindiniai principai, sudarę sąlygas tautinei valstybei kurtis, augti, klestėti, buvo tautinis švietimas, tautinė kultūra ir stipri socialinė struktūra, pagrįsta stipriu savininkų sluoksniu ir kooperacija. Šalia tautiškos mokyklos tautinį ugdymą vykdė platus tautinių organizacijų tinklas – tautininkai, jaunalietuviai, skautai, šauliai, ūkininkų draugijos.

Nūdienos Lietuva, atgimusi iš tarpukarinės Respublikos, greitai nutolo nuo savo pamatų. Vyraujančios politinės jėgos pasirinko liberalų, kosmopolitinį ir globalistinį raidos kelią. Joms talkina liberali Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (II) (2)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Kartu su TSRS kariuomene Lietuvon sugrįžo ir iki karo buvusi  „partinė – tarybinė“  A. Sniečkaus ir J. Paleckio  valdžia, remiama galingojo KGB ir karinių dalinių „tvarkai įvesti“. Ta valdžia ėmėsi sugrąžinti ir į studijų, mokslo bei švietimo sistemas visa tai, kas buvo bandoma įgyvendinti pirmosios okupacijos metais, prieš karą. Bet maža to, kiekvienas darbuotojas, kiekvienas studentas privalėjo pristatyti iš savo gyvenamosios vietos  pasirašytas partorgų, vykdomųjų komitetų pažymas, kad nebendravo su vokiečiais, kad yra patikimas „tarybinis pilietis“. Beje, ir stojančius   į aukštąsias mokyklas kandidatus pagal LKP(b) CK 1944 m. spalio 5 d. Skaityti toliau

Žaliojo tilto mūšio 360-ųjų metinių minėjimo organizatoriai nesutaria dėl „balvonų“ ir požiūrio į Rusiją (nuotraukos, video) (52)

Žaliojo tilto mūšio minėjime kalba Romas Batūra, plakatus laiko iniciatyvinės grupės nariai | Kadras iš Šauksmas.lt video reportažo

Kontraversiškas vakar vykęs 360-ųjų Žaliojo tilto mūšio metinių minėjimas toliau kelia aistras. Nesutarimų kilo tarp pačių renginio iniciatorių. Kai vieni vakar sakytose kalbose pliekė Rusiją, kiti juto nuoskaudą, kad renginys išėjo kitoks, nei tartasi iniciatyvinėje grupėje.

Alkas.lt jau rašė, kad vakar Vilniuje, prie Žaliojo tilto, buvo minimas vienas skaudžiausių Lietuvos pralaimėjimų Rusijai, kuris, nepaisant to, buvo paradoksaliai įvardintas kaip „pergalė“. 1655 m. rugpjūčio 8 d., artėjant Rusijos kariuomenei, Lietuvos kariuomenė per Žaliąjį tiltą atsitraukė iš likimo valiai palikto Vilniaus, patirdama nemažų nuostolių. Skaityti toliau

Krašto apsaugos ministerija po minėjimo atšaukė „pergalę“ (12)

Skandalingas pranešimas KAM tinklalapyje

Šiandien Vilniuje, prie Žaliojo tilto, įvyko pirmas ir, regis, paskutinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės „pergalės“ prieš žymiai gausesnes Rusijos kariuomenės pajėgas paminėjimas. Renginio iniciatyva kilo iš visuomenininkų – iniciatyvinės grupės minėjimą surengti prie Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Nevyriausybinių organizacijų, padedančių vystyti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos, tačiau renginį anonsavo Krašto apsaugos ministerija, o organizuoti padėjo Lietuvos kariuomenė. KAM pranešime, kurį po visus portalus išplatino naujienų agentūra BNS, Skaityti toliau

Bus paminėtos lietuvių mūšio su maskvėnais 360-osios metinės (1)

šaltiniai.info nuotr.

Rugpjūčio 7 d., penktadienį, 12-13 val. Vilniuje, Kalvarijų gatvės pradžioje esančioje aikštėje (prie namo Kalvarijų g. 2) prieš Žaliąjį tiltą bus paminėtos lietuvių mūšio su maskvėnais 360-osios metinės.

Rugpjūčio 8 d. sukanka 360 metų,  kai Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) didžiojo etmono Jonušo Radvilos, susikovė su įsiveržusia milžinišką maskvėnų kariuomene. Visą dieną vykusiame gynybiniame mūšyje ant Žaliojo tilto ir jo aplinkoje galėjo žūti apie 2 tūkstančius Lietuvos karių. Mūšis nuskambėjo to meto Europoje. 1655 rugpjūčio 8 d. pirmą kartą Lietuvos Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Istorijos nežinojmas baudžia (22)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Po to, kai šiomis dienomis Mečys Laurinkus augančiai kartai paskelbė „atradimą”, kad Sąjūdis esą siekė ne tik Nepriklausomybės, bet ir laukinio kapitalizmo, būsiu tiesmukas: „Kolega, atsiprašau! Ar bent kiek savigargos ir gėdos jausmo pats dar turi?” Todėl pradžiai tiesmukai priminsiu ir pačiam gerai pažįstamo mano kolegos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos nario Marcelijaus Martinačio įžvalgas. Tikiuosi, padės prašviesinti ir pačiam istorinę atmintį.

Prieš dvejus metus amžinam poilsiui iškeliavęs poetas dar 1991 m. pranašiškai pastebėjo, jog tuometinė Lietuvos vadovybė atsakinga už visuomenės skaidymą, „priešų“ gamybą: Tarsi pradėta lenktyniauti, kas užvaldys žmonių baimę, Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sklaido kaltinimus mestus partizanui A. Kraujeliui (10)

Antanas Kraujelis

Šių metų spalio 7 d. Kovo 11-osios dienos akto signatarai – Aloyzas Sakalas ir Jurgis Jurgelis raštiškai kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) prašydami panaikinti 1997 m. Antanui Kraujeliui–Siaubūnui suteiktą kario savanorio statusą.

Signatarai rašte nurodė, kad esama archyvinių dokumentų, liudijančių, kad A.Kraujelis  nužudė 11 civilių gyventojų, o remiantis liudininkų parodymais tas skaičius gali būti dar didesnis. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Sąjūdis kryžkelėje: pareiškimas prieš Lietuvos išpardavimą (134)

Tomas Baranauskas

Lietuvos Sąjūdžio Taryboje, kuriai aš priklausau, net du posėdžiai buvo skirti referendumo dėl Lietuvos žemės nepardavimo užsieniečiams klausimui (rugsėjo 3 ir spalio 4 d.). Proga buvo liūdna: prof. Vytauto Landsbergio iniciatyva buvo siūlomas pareiškimo, pasisakančio prieš referendumą, projektas. Šis projektas pirmąjame posėdyje susilaukė daug kritikos ir prieštaravimų, todėl apsisprendimas dėl jo buvo atidėtas vėlesniam laikui. Spalio 4 d. kiek pataisytas V. Landsbergio projektas buvo priimtas nedidele balsų persvara (11 prieš 7, vėliau vienas iš tų 11 savo balsą atšaukė). Kadangi posėdyje dalyvavo ne visi Tarybos nariai, 10 ar 11 balsavusiųjų „už“ nesudarė Tarybos narių daugumos.

Sąjūdžio Tarybos nariai, nepritarę tokiam pareiškimo tekstui, pasirašė po priešingu pareiškimu, kuriame palaikoma Tautos referendumo idėja ir kviečiama aktyviai įsijungti į parašų rinkimą. Šį pareiškimą irgi pasirašė 11 Tarybos narių (dar du susvyravo – iš pradžių pritarė tokiam pareiškimui, bet paskui nepanoro pasirašyti). Skaityti toliau

Kauno įgulos karininkų Ramovė kviečia į šventinį vakarą (0)

vakaras-KTKCSpalio 25 d. 17 val. Kauno karininkų Ramovėje (A.Mickevičiaus g. 19) vyks šventinis vakaras „Giedu dainelę, savo giesmelę“, skirtas Lietuvos sąjūdžio ir Kauno tautinės kultūros centro (KTKC) 25-čiui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos dienai paminėti.

Šventiniame renginyje dalyvaus dainų autorius, dainininkas, rašytojas, režisierius Vytautas V. Landsbergis, Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius, Vytauto Didžiojo karo muziejaus LDK karybos istorijos ir archeologijos skyriaus vedėjas magistras Eduardas Brusokas. Skaityti toliau

G.Songaila. Mūsų protėvių prakaitu ir krauju aplaistyta žemė atsidūrė pavojuje (audio) (107)

Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos politikos komentaras skaitytas per „Žinių radiją“, 2013 10 17 d.

Šis komentaras skirtas žemės pardavimo užsieniečiams apribojimo temai. Kaip žinia, stodama į Europos Sąjungą, Lietuva buvo įsipareigojusi suteikti teisę įsigyti žemę, net tik Lietuvos, bet ir kitų Europos sąjungos šalių piliečiams. Lietuva priėmė Konstitucijos pataisą, numatant, kad ji įsigalios vėliau, mat buvo suderėta dėl pereinamojo septynerių metų laikotarpio. Skaityti toliau

Lietuvos sąjūdžiui Kaune – 25 metai: faktai, įvykiai ir žmonės (3)

Kauno sąjūdis

Lietuvos valstybingumo datas žymi 1918 m. vasario 16-oji bei 1990 m. kovo 11-oji. Lietuvos Sąjūdis mus atvedė į Kovo 11-ąją. Sąjūdis įrodė, kad negalima užgniaužti tautos siekio būti laisvai ir nepriklausomai. Šiandien Sąjūdis turi įrodyti, kad Lietuvos valstybingumas yra neperkamas ir neparduodamas. Po Kovo 11-osios liko daug neįgyvendintų tikslų ir kai kuriems gali atrodyti, kad siekis sukurti kiekvienam teisingą Lietuvą yra neįgyvendinamas. Tačiau istorija mums primena, kad ir 1918 m. Lietuvos tikslas atkurti buvusį valstybingumą taip pat kai kam atrodė viršijantis lietuvių tautos jėgas ir galimybes. Skaityti toliau

A.Tyla. Lietuvių tautos tapatybė, orumas ir jo pažeidimai (16)

Antanas Tyla

Mano pasisakymas bus skirtas mūsų tapatybės suvokimui ir stiprinimui Lietuvos sąjūdžio veiklos kontekste. Visą laiką stebiu lietuvių tautos raišką. Kaip jau ne kartą kalbėjau, lietuvių tauta per amžių kalnus ir pakalnes ėjo nepalikdama nuošalėje kelių vertybinių savybių, kurios padėjo tautai išlikti ir išsaugoti savo tapatybę bei gyvybingumą. Mano manymu tokiomis savybėmis ir vertybėmis buvo ir yra:

1. Lietuvos valstybinė laisvė – savo rankose laikyti valstybės vairą, net ir okupacijos sąlygomis pasiaukojamas siekimas atkurti Lietuvos valstybę. Skaityti toliau

Seime paminėtas Lietuvos Sąjūdžio dvidešimtpenkmetis (video, nuotraukos) (0)

Seime paminėtas Sąjūdžio 25-metis | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Birželio 3 d. Seime buvo iškilmingai paminėtas Lietuvos Sąjūdžio dvidešimtpenkmetis. Minėjime kalbėjo Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Europos Parlamento narys, prof. Vytautas Landsbergis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, istorikas mokslų daktaras Aurimas Šukys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius, mokslų daktaras Justinas Dementavičius, buvusi Rokiškio rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės tarybos narė, žurnalistė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Romas Pakalnis. Skaityti toliau

XIV suvažiavime Lietuvos Sąjūdžio pirmininku išrinktas Vidmantas Žilius (nuotraukos) (29)

Vidmantas Žilius

Birželio 1 d. Lietuvos Sąjūdis (LS), minėdamas savo 25-metį, surengė savo keturioliktąjį suvažiavimą.

Sąjūdžio 25-mečiui pažymėti skirtoje šventinėje suvažiavimo dalyje skambėjo eilės, dainavo vaikų choras „Aidija“, buvo rodomas istorinis filmas apie Sąjūdį ir profesorių Vytautą Landsbergį. Suvažiavimo dalyviams buvo perduoti Lietuvos Respublikos prezidentės ir Seimo pirmininko sveikinimai. Prezidentės sveikinimą perskaitė vyriausioji prezidentės patarėja Virginija Būdienė, Seimo pirmininko sveikinimą – Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė. Skaityti toliau

Įspėjamame mitinge reikalauta pasipriešinti antikonstituciniams projektams (nuotraukos, video) (29)

P.Stonio nuotr.

Kovo 28 d. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje prie Lietuvos Vyriausybės rūmų įvyko įspėjamasis mitingas, kuriame Vyriausybė raginta nepasiduoti autonomininkų spaudimui ir įgyvendinant savo programą, nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Valstybinės kalbos įstatymo.

Įspėjamame mitinge dalyvavo keli šimtai žmonių.

Kaip sakė vienas mitingo rengėjų „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, ši protesto akcija – tai tik pirmasis piliečių pasipriešinimo antivalstybiniams valdžios užmojams veiksmas. Skaityti toliau

Įspėjamuoju mitingu valdžia bus raginama nepasiduoti Lenkijos autonomininkų spaudimui (6)

Antikonstituciniams LLRA reikalavimams – NE! | Alkas.lt nuotr.

Kovo 28 d. 12 val. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje prie Lietuvos Vyriausybės rūmų rengiamas įspėjamasis mitingas, kuriame Vyriausybė bus raginama nepasiduoti autonomininkų spaudimui ir įgyvendinant savo programą, nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Valstybinės kalbos įstatymo.

Kaip teigia vienas iš mitingo organizatorių, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, ši protesto akcija – tai tik pirmasis piliečių pasipriešinimo antivalstybiniams valdžios užmojams veiksmas. Skaityti toliau

Mitinge iš valdžios bus reikalaujama ginti Lietuvos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą (28)

Alkas.lt nuotr.

Kovo 28 d. 12 val. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis ir „Vilnijos“ draugija Vilniuje, V.Kudirkos aikštėje prie Lietuvos Vyriausybės rūmų ketina surengti mitingą Lietuvos Respublikos valstybinei kalbai ir teritoriniam vientisumui apginti.

Mitingo dalyviai iš Lietuvos valdžios pareikalaus: nekurti teritorinės autonomijos su 3 valstybinėmis kalbomis; nekraipyti istorinių Lietuvos vietovardžių; Gatvių pavadinimus, piliečių vardus ir pavardes Lietuvoje rašyti valstybine lietuvių kalba; visose Lietuvos mokyklose rengti vienodą valstybinės kalbos egzaminą; Skaityti toliau

Kauno sąjūdininkai paminėjo žuvusių už Lietuvos laisvę vėles prie paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“ (2)

Lapkričio 2 d. Lietuvos Sąjūdžio Kauno Taryba ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga surengė mirusių sąjūdiečių, LLKS narių bei karių, žuvusių už Lietuvos laisvę, atminimo pagerbimą Kauno senosiose kapinėse prie paminklo „Žuvusiems dėl Tėvynės“.

Kanauninkas, VDU doc. dr. Robertas Pukenis tarė įvadinį žodį, prisiminė čia palaidotus karius, savanorius ir vadovavo maldai. Prisiminimais apie lemtingus 1956 m. įvykius, kai šiose kapinėse kilo stichiška solidarumo su Vengrijos revoliucija akcija, dalijosi jos dalyvis Zigmas Tamakauskas. Skaityti toliau

Sąjūdininkai ir „Vilnijos“ draugija socialdemokratus ragina nekviesti į valdančią koaliciją lenkų rinkimų akcijos atstovų (9)

DELFI, T.Vinicko nuotr.

Lapkričio 2 d.  „Vilnijos“ draugija ir Lietuvos Sąjūdis kreipėsi į Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininką Algirdą Butkevičių ragindami nesudaryti koalicijos su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovais naujai išrinktame Seime.

Kaip žinia spalio 30 d. prie trijų partijų formuojamos valdančiosios koalicijos buvo pakviesti prisijungti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai.

Tokį valdančiąją koaliciją siekiančių sudaryti Lietuvos socialdemokratų (LSDP), Darbo partijos (DP) ir „Tvarkos ir teisingumo“ (TT)  partijų apsisprendimą sąjūdininkai ir „Vilnijos“ draugijos nariai įvertino, kaip valstybės ir rinkėjų išdavystę. Skaityti toliau

LKMA seminaras: Kas bendro tarp Sąjūdžio ir Solidarność, katalikiško pogrindžio ir etnokultūrinio judėjimo? (1)

Kovo 8-9 d. Vilniuje, Lietuvos katalikų mokslų akademijos (LKMA) auloje (Pilies g. 8), rengiamas seminaras ,,Sąjūdis ir Solidarumas: bendros ar skirtingos visuomenės saviorganizacijos trajektorijos?”.

Pranešimus seminare skaitys žinomi Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai – Nerija Putinaitė, Paulius V. Subačius, Algirdas Patackas, Ainė Ramonaitė, Kęstutis Girnius, Aurimas Švedas ir kiti., bei svečiai iš Lenkijos, Jogailaičių klubo (Klub Jagielloński) nariai:  Katažyna Koženevska (Katarzyna Korzeniewska) ir Kšyštof Mazur (Krzysztof Mazur). Skaityti toliau

Kaune Vasario 16-oji paminėta patriotinėmis eitynėmis (audio, nuotraukos) (24)

Mažieji tautininkai | Alkas.lt, T.Baranausko nuotr.Tradicinėmis patriotinėmis eitynėmis Vasario 16-oji buvo paminėta Kaune. Eitynes organizavusi Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) šiemet surinko beveik 2000 patriotiškai nusiteikusių kauniečių ir miesto svečių būrį. Eitynėse dalyvavo ir įvairių partijų bei visuomeninių judėjimų atstovai – trispalvių jūroje plaikstėsi ir LTJS, Lietuvių tautinio centro, Kauno jungtinio demokratinio judėjimo vėliavos, matėsi ir Lietuvos socialdemokratų sąjungos (nepainioti su LSDP) bei kitų organizacijų atributika pasipuošę žmonės, dalyvavo ir Nepriklausomybės dienos išvakarėse įregistruotos Tautininkų sąjungos nariai, Lietuvos centro partijos atstovai, pavieniai Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai. Skaityti toliau