Artėjant referendumui dėl dvigubos pilietybės, norėčiau sužinoti jūsų įžvalgas šia tema, – rašo skaitytojas Jonas iš Kelmės r.
Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.
Lietuvos migracijos departamento tinklalapyje galime rasti informaciją, kad nuo 2013 iki 2018 metų kasmet Lietuvos pilietybės atsisakydavo 30–40 žmonių. Skaityti toliau
Politikai ir toliau uoliai dirba dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Jie tikina, kad tai padės suvienyti visus pasaulio lietuvius ir gal net taps emigracijos stabdymo raktu. Tačiau vis dažniau kyla įtarimas, kad ir patys politikai jau nebežino, kokia iš tiesų yra pilietybės institucija.
– Ar mes šiandien teisingai suprantame, kas sudaro Lietuvos Respublikos pilietybės instituciją? – „Vakaro žinios“ paklausė vienos iš Konstitucijos kūrėjų, teisininkės, signatarės Zitos Šličytės.
– Akivaizdu, nesuprantame. Skaityti toliau
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija aptarė artėjančių Komisijos posėdžių, vyksiančių 2017 m. spalio 23–27 d., metu numatomus svarstyti klausimus. Seimo atstovai Komisijoje pritarė Komisijos pirmininko Rimvydo Baltaduonio pateiktoms Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovų pasiūlytoms pokalbių temoms, tarp kurių svarbiausiu klausimu išlieka Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas, kaip tvirto ryšio su Tėvyne užtikrinimas. PLB atstovų nuomone, Lietuvos ir išeivijos žmonėms taip pat labai svarbūs yra – universitetų pertvarkos, Skaityti toliau
Rugpjūčio 8 d. Seimo narių grupė užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įsteigti Lietuvio pasą, leidžiantį išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe. Lietuvio paso institucija suteiktų išeiviams visas Lietuvos piliečių turimas teises, išskyrus politines.
Pagal Seimo narių Eugenijaus Jovaišos, Juozo Bernatonio, Ramūno Karbauskio, Andriaus Palionio, Arūno Gumuliausko teikiamą projektą, Lietuvio pasą galėtų įgyti visi lietuvių kilmės asmenys, taip pat asmenys, gimimo būdu įgiję Lietuvos pilietybę po 1990 metų kovo 11 dienos, jų sutuoktiniai, vaikai ir vaikaičiai, taip pat vaikai ir vaikaičiai asmenų, turėjusių Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio 15 dienos. Įgytas Lietuvio pasas suteiktų visas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikiamas teises, išskyrus politines teises balsuoti
Išeivijos lietuviams, jų vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams ar lietuvių kilmės užsieniečių vaikams suteikiama galimybė pasinaudoti valstybės parama studijoms Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Teisę gauti paramą turi priimtieji į pirmosios ir antrosios pakopų studijas.
Išeiviai ir užsienio lietuviai gali pretenduoti į dviejų rūšių paramą, t. y. stipendiją ir socialinę išmoką.
Šiais metais buvo priimtas įstatymas, leidžiantis pasuose įrašyti tautybę. Duomenys rodo, kad to pageidavo daugiau nei pusė gaunančiųjų naujus dokumentus.
Daugiau nei 90 proc. pageidavo įrašyti, kad yra lietuviai.
Asmens dokumentų išrašymo centro duomenimis, nuo metų pradžios iki gruodžio 22 dienos išduota beveik 216 tūkst. Lietuvos piliečio pasų, įrašyti juose tautybę pageidavo 118 tūkst. piliečių. Skaityti toliau
Kovo 13 d., trečiadienį, 9 val. 30 min. Konstitucinis Teismas (KT) skelbs sprendimą dėl KT 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimų nuostatų, kuriomis atskleidžiamas konstitucinis Lietuvos Respublikos pilietybės institutas, išaiškinimo.
Respublikos Prezidentė prašo išaiškinti KT 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimų nuostatas, susijusias su Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Skaityti toliau
Sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, naudodamasi Konstitucijos ir įstatymų suteikta teise, kreipiasi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių.
Šalies vadovės teigimu, šiuo metu pilietybės teikimo tvarka yra griežta, o visuomenėje vykstančios permainos keičia žmonių lūkesčius. Todėl būtinas aiškus atsakymas, ar norint išplėsti Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo galimybes pakanka Pilietybės įstatymo pataisų, ar tam būtina keisti Konstituciją.
Prezidentė prašo išaiškinti 2003 m. gruodžio 30 d. ir 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatas ir atsakyti, ar galima tik įstatymu, nekeičiant Konstitucijos, Skaityti toliau
