Žymos archyvas: Lietuvos politika

„Iš savo varpinės“: A. Butkevičius: Lietuvos politikos baltarusiška katastrofa (video) (5)

A. Butkevičius: Lietuvos politikos baltarusiška katastrofa | varpine.org nuotr.

Įvykiai Baltarusijoje pasirodė esą visiška staigmena tiek politikos apžvalgininkams tiek Lietuvos politikams. Pirmomis dienomis po rinkimų medijose tvyrojo kone visiška žodžio laisvė ir net periodiniai leidiniai, kurie reiškia vyriausybės požiūrį, drįsdavo komentuoti juos taip, kaip jiems atrodė teisinga.

Tačiau viskas greitai pasikeitė, kuomet Lietuva gavo sau Tichanovskają, o oficialus požiūris susiformavo, kaip „viskas gerai, kas blogai Lukašenkai“. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinio atgimimo naujoji banga: šįkart politinė (18)

LYČ nuotr.

Lietuvos ateitis M. K. Čiurlionio vizijose

1904 metais M.K. Čiurlionis nutapė paveikslą „Saulėtekis“. Tai buvo iššūkis jau bemirštančiai lietuvių tautai, „kurį pagrindė Tautos kūrybinė galia“ (Vytautas Baškys. Saulėtekis. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui // Lietuvos aidas. 2017, geg. 6).

Pirmas įspūdis, pažvelgus į paveikslą „Saulėtekis“ – skelbia istorikas, – šviesos blyksnis Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis apie dabartinę Lietuvos politikos padėtį (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Šiandien Lietuva pavirto administraciniu vienetu, mokyklos užsidaro (netiesa! – jos nevykėlių valdžios biurokratų yra uždaromos – O.V.), o universitetai nutautėja. Bandoma įkvėpti politinį tikėjimą, tačiau tai tik jo surogatas. Eurooptimistų ir euroskeptikų ginčas yra Lietuvos pralaimėjimas, nes save gerbianti valstybė dirbtinai nekuria piliečių nesutarimų. Alvydas Jokubaitis

Įtikinamai skamba Alvydo Jokubaičio mintys, tvirtinančios, kad dabartinės lietuvių kartos kuria kultūros praradimo kultūrą Skaityti toliau

T. Skorupskis. Nauja politinė epocha (2)

T. Skorupskis | Asmeninio albumo nuotr.

Lietuva išsirinko naująjį prezidentą. Kaip dažnai su pagieža jį vadino įvairūs nacionalistai, ypač remiantys alternatyviuosius kandidatus – bankininką.

Atrodytų, kad inauguracijos metu sudėlioti paskutinieji štrichai – aiškus dėmesys identitetui, tradicijai ir nepabijota pasakyti apie globalizmo iššūkius, kas atrodo turėtų nuraminti ir pačius didžiausius kritikus iš dešinės sparno. Gitano Nausėdos inauguraciją politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius pavadino naująja politine epocha. Skaityti toliau

O. Voverienė. Kada lietuviška liaudis taps lietuvių tauta? (5)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tegul pavojaus supratimas sutvirtins Jūsų širdis patys sutvirtėję, tvirtinkit nusiminėlius, įtikinkit netikėlius, sujudinkit apsnūdėlius, taikykit susivaidijusius, mokykit neišmanėlius. Tegul visos jėgos susivienys bendrajam didžiajam savo ateities ir laimės gynimo darbui. (Vladas Putvinskis-Pūtvis. Raštai, 1993, p. 227)

Dabar Lietuvoje tautinių jėgų ir naujųjų liberalų, kurių ideologija įsivyravusi Lietuvoje, vyksta žūtbūtinė kova, pradedant Seimu ir baigiant visuomeniniais judėjimais. Mūsų valstybė, globalistų pastangomis nusilpninta, ir Skaityti toliau

A. Avižienis. Kam reikia Lietuvos? Mums. (8)

Algis Avižienis | asmen.nuotr.

Kam reikia Lietuvos, kai yra Europa, o dar geriau – visas pasaulis?

Ar susieti savo ateitį su gimtuoju kraštu, jam atiduoti asmeninę duoklę, ar ieškoti laimės svetur, laikyti save europiečiu arba net pasaulio piliečiu?

Tai vis klausimai apie valstybę, jie kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitur. Tai yra svarbiausias mūsų laikų politinis klausimas? NE, BŪTIES KLAUSIMAS. Klausima tampa bene pačiu sudėtingiausiu, neišsprendžiamu? O juk jis toks paprastas, ir atsakymas paprastas. Skaityti toliau

V. Sinica. Tautų kraustymasis, teisingumas ir atjautos ribos (3)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Europą užplūdęs migrantų srautas, klaidinančiai pramintas „pabėgėlių krize“, tapo iššūkiu visiems europiečiams. Kaip ir reikėjo tikėtis, Vokietijai faktiškai pakvietus migrantus apsigyventi Europoje, į ją pasipylė vis didesnė migrantų iš Azijos ir Afrikos banga. Iš pradžių pasitikusi atvykėlius išskėstomis rankomis, galiausiai pati Vokietija susizgribo, jog negali jais pasirūpinti ir pradėjo spausti ES šalis dalintis jos paskatinto tautų kraustymosi padarinius.

Eižėjanti Europa Skaityti toliau

Demokratija Lietuvoje: kaip ji veikia šiandien ir kaip ji veiks po dešimties metų? (1)

Rengėjų nuotr.

Kokį balą galime rašyti 25 metus gyvuojančiai mūsų šalies demokratijai? Ar tikrai gyvename taip blogai, kaip kartais atrodo? Į šiuo klausimus atsako Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto (KTU VPAI) direktorius prof. Algis Krupavičius.

Tarptautinė socialinio tyrimo programa, kuri yra vienas seniausių socialinių tyrimų pasaulyje ir vykdoma nuo 1985 metų (joje dalyvauja daugiau nei 50 pasaulio šalių, tarp jų Kiniją, JAV, Rusiją, Indiją, o Lietuva kasmetinius tyrimus atlieka nuo 2010 metų). Po 10- Skaityti toliau

Pasirodė 2-oji V.Žalio knygos „Lietuvos diplomatijos istorija 1925-1940 metais“ dalis (0)

Lietuvos diplomatijos istorija 2 tomas antra dalis2007 metų pradžioje daug dėmesio susilaukė istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, diplomato Vytauto Žalio pirmasis „Lietuvos diplomatijos istorijos 1925-1940 metais“ tomas. Praėjus jau beveik 6 metams nuo pirmojo tomo išleidimo pasirodė ir antrojo „Lietuvos diplomatijos istorijos 1925-1940 metais“ tomo pirmoji bei antroji dalis.

Antrojo tomo „Lietuvos diplomatijos istorijos 1925-1940 metais“ pirmojoje dalyje pateikiama glausta Lietuvos diplomatinės tarnybos raidos apžvalga, pristatomi kai kurie jos veiklos aspektai trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių sandūroje. Daugiausia dėmesio skiriama užsienio reikalų mi­nistro D. Zauniaus asmeniui, jo pastangoms reformuoti Lietuvos diplomatinę tarnybą, paverčiant ją darniai funkcionuojančiu ir sistemingai, profesionaliais pagrindais dirbančiu mechanizmu. Pristatomi ir kiti to meto Lietuvos politikai ir diplomatai, aptariama jų veikla, tarpusavio santy­kiai. Skaityti toliau