Žymos archyvas: Lietuvos okupacija

O. Voverienė. Pokario Lietuva: „Pamiškės sodyba“ (8)

Jonas Laurinavičius | lzs.lt nuotr.

Jie nesitraukė į Vakarus, jie neišėjo į mišką. Jie kantriai, tyliai vilko pokario jungą, pakluso prievartai stoti į kolūkius. Jie dirbo darbus, už kuriuos negaudavo beveik jokio atlygio. Leido vaikus į mokslus. Bėgo į miestus vildamiesi geresnio uždarbio. Nemaža dalis neišvengė vienokių ar kitokių bausmių. Jie išsaugojo mums Lietuvą.
Jonas Laurinavičius.

Nors jau atšventėme antrąkart atgautos Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmetį, vis dar ataidi iš anos pokario Lietuvos baisiausios istorijos dienos, kai Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos) (26)

Generalinio štabo pulkininkas Kazys Škirpa. Ketvirtas dešimtmetis | archyvinė nuotr.

Šiandien sukanka 80 metų, kai Berlyne, 1940 m. lapkričio 17 d., pulkininko ir diplomato Kazio Škirpos bute Achenbachstrasse 1, buvo įkurtas Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), parengęs ir sėkmingai įvykdęs 1941 m. birželio 23-osios sukilimą.

Šios sukakties išvakarėse nutiko keletas pažymėtinų įvykių, kurie deramai įprasmina prieš aštuonis dešimtmečius atiradusio ir Lietuvos istorijoje reikšmingą vaidmenį atlikusio sąjūdžio genezę.

Visų pirma pažymėtina Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių iniciatyva. Namajūnuose, Skaityti toliau

J. Brazauskas. Apie pokario metų kančią (5)

gynejo-zodis-knyga-alkas-lt-nuotr1987 m. „Minties“ leidykla išleido  straipsnių rinkinį  apie liaudies gynėjus „Liaudies gynėjų žodis“. Pačiu laiku. Kitaip nesužinotų dabartinė jaunoji karta, kas jie buvo ir koks jų buvo vaidmuo. Vyresnės kartos žmonėms knyga primena sunkų ir sudėtingą gyvenimo laikotarpį. Tai buvo iš tikrųjų sudėtingas, gilių prieštaravimų kupinas istorinis procesas.  

Knygoje kalbama apie klasių kovą. Atseit, „politinės valdžios ir privatinės nuosavybės netekusi buržuazija įvairiais būdais siekė trukdyti ir kenkti darbo žmonių istorinei kūrybai, stabdyti socialistinio gyvenimo būdo Skaityti toliau

J. Brazauskas. Į Vakarus pasitraukė… (1)

Juozas Brazauskas | lietuviai.lt nuotr.

Apie tai istorijos vadovėliuose parašytas tik sakinys.

1944 m. vasara. Artėjo karo frontas prie Lietuvos. Skausminga tapo būsimo pasirinkimo galimybė. Vieni inteligentai traukėsi į Vakarus, kiti skausmingai ieškojo prieglobsčio atokesnėse Lietuvos vietose, pas gimines, treti jaunuoliai iš klojimų pastogių ar kitų vietų traukė ginklus suvokdami, jog artėja metas, kai jų prireiks ir ruošėsi į mišką kovai prieš okupantus. Skaityti toliau

A. Kairys. Takelis į Baltijos kelią (2)

Mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo dalyviai. Autorius – nuotraukos dešinėje pusėje, apatinėje dalyje, 1987 m.rugpjūčio 23 d. | LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus nuotr.

Kiekvienais metais rugpjūčio 23-ąją mane užplūsta tie patys prisiminimai iš jaunystės dienų. Galbūt, gerbiamam skaitytojui bus įdomu ir svarbu nusikelti į 1987 metus, taigi, atsukti laiko ratą – 33 metus atgal. Tai buvo ištakos to, kas dabar vyksta ir ko mes taip siekėme – tai Lietuvos laisvės. Nuo tų dienų daug kas pasikeitė – žmonių mąstymas, interesai ir vertybės.

Esu užaugęs religingoje šeimoje, ypač pamaldi buvo mano mama. Skaityti toliau

Rastas slaptas 1920 m. Mickevičiaus–Kapsuko laiškas atskleidžia Rusijos tikslus Lietuvoje (10)

Rastas slaptas 1920 m. Mickevičiaus-Kapsuko laiškas | Alkas.lt koliažas

Rugpjūčio 4 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pranešė Lietuvos Ypatingajame archyve rastas prieš šimtą metų, 1920 m. rugpjūčio 3 d., rašytas Lietuvos komunistų partijos vadovo Vinco Mickevičiaus–Kapsuko laiškas į Maskvą atskleidžia, kad panašiems apgaulės veiksmams komunistai ruošėsi ištisą Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį.

Prieš aštuoniasdešimt metų Lietuva buvo prievarta inkorporuota į SSRS. 1940 m. rugpjūčio 3 d. šį neteisėtą prievartinį veiksmą Skaityti toliau

Viešinami dokumentai susiję su 1940–1941 m. Lietuvos okupacija ir aneksija (26)

Lietuvos okupacija 1940-06-15 | LCVA nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) viešina okupacinių institucijų dokumentus, susijusius su 1940–1941 m. Lietuvos okupacija ir aneksija.

1940–1941 m. laikotarpis – vienas tragiškiausių Lietuvos istorijos periodų: 1940-ųjų birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Prisidengiant oficialiomis, teisėtomis struktūromis, procedūromis ir įstatymais, įvyko ne tik šalies okupacija, bet ir aneksija. 1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuva buvo įjungta į SSRS sudėtį Skaityti toliau

Lietuva ir Lenkija išmoko bendras skaudžios istorijos pamokas (2)

Saulius Skvernelis | Alkas.lt nuotr.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Lenkijos premjerui Mateušui Moravieckiui (Mateusz Morawiecki) ir partijos „Teisė ir teisingumas“ pirmininkui Jaroslavui Kačinskiui (Jarosław Kaczyński) kuriame Vyriausybės, Lietuvos žmonių vardu išreiškė tvirtą paramą, solidarumą su Lenkija, minint 80-ąsias kruvinų Katynės žudynių ir 10-ąsias Smolensko tragedijos metines.

„Niekuomet neužmiršime Sovietų Sąjungos įvykdyto nusikaltimo, kurio užsakovus ir vykdytojus mėginta paslėpti po ciniško melo skraiste. 22 tūkstančiai Lenkijos karininkų ir inteligentijos atstovų buvo nužudyti 1940 m. pavasarį, ir tai buvo baisi tragedija Antrojo pasaulinio karo parblokštai Lenkijai. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Minime trijų Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrėjų 100-ąsias gimimo metines (0)

Stanislovas Vaitkevičius | Alkas.lt koliažas

Šiemet sutinkant Lietuvos atgimimo 30-metį trims veikliausiems Šveicarijos lietuvių išeivijos bendruomenės įkūrėjams šiais metais būtų sukakę 100 metų:  dr. Vaclovui Dargužui, Narcizui Prielaidai ir Stanislovui Vaitkevičiui. Visų trijų gyvenimas ir veikla prasidėjo Šveicarijos antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovykloje 1945 metų vasaryje ir tęsėsi iki pirmojo XXI a. dešimtmečio t.y. iki jų mirties.

Išeivių karta sudėtingomis aplinkybėmis pokario Šveicarijoje 1952-02-17 d. įkūrė lietuvišką Skaityti toliau

J. Survilaitė. Lietuvos atgimimo vaizdai Alpėse (1)

 Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninio archyvo nuotr.

Su Lietuvos atgimimu susijusius darbus mirusioji  Šveicarijos išeivių karta laikė pačiais svarbiausiais. Tą rodo jų pasakojimai, dienoraščiai, archyvai. 1990 metų pabaigoje įsijungusi į senosios patriotiškos mūsų išeivijos 1952-02-17 d. teisiškai įkurtos ŠLB gretas, o 1999-2006 vadovaudama Bendruomenės valdybai, sutikdama Lietuvos nepriklausomybės atgimimo 30-metį, jaučiu tapusi pati išeivijos istorinės veiklos dalimi, todėl noriu pasidalinti kai kuriais atgimimo metų prisiminimais iš Šveicarijos.

1989 metų vasarą Šveicarijos lietuvių išeivių delegacija, vadovaujama profesoriaus kunigo Skaityti toliau

S. Martinavičius. Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta holokauste nedalyvavo (89)

Sigitas Martinavičius | asmeninė nuotr.

Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta nedalyvavo holokauste, nes ji buvo okupuota, o lietuviu tauta pavergta.

Kaip visi žinote 1940 m. birželio 15 d. sulaužydama tarptautines sutartis ir pasiųsdama per 150 tūkstančių raudonarmiečių, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. Lietuvos kaip tokios nelieka. Atsirado Lietuvos TSR.

Sovietų okupacija 1940 – 1941 m. sugriovė natūralią Lietuvos

Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Širdies kelrodis – Lietuva (1)

Virginija Ina Bedarfienė savo atsiminimų knygos „Gyvenimo akimirkos“ pristatyme | J. Ivaškevičiaus nuotr.

Prieš šimtmečius įaugo mano šaknys šiton žemėn. Bernardas Brazdžionis.

Neseniai užverčiau paskutinį Virginijos Inos Bedarfienės atsiminimų knygos „Gyvenimo akimirkos“ („Naujasis lankas“, Kaunas, 2019) puslapį. Skaitydamas tarsi nuolat ėjau šalia autorės, žavėjausi jos ryžtingumu, tikslo siekimu, jaučiau jos nepaliaujamą meilę tėvynei ir artimiesiems, sielojausi dėl autorės kilmingos bajorų šeimos ir lietuvių tautos kančių. „Gyvenimo akimirkos“ – glausta, detali, informatyvi, gausiai iliustruota nuotraukomis knyga, nestokojanti ir tragizmo, ir jausmingų autorės sielos atsivėrimų. „Knyga įdomi tuo, kad joje užfiksuoti kelių amžių istoriniai įvykiai: tai – visų pirma garbinga jos (V. I. Bedarfienės – V. V.) giminės istorija, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip sovietinis Liaudies seimas vedė Lietuvą į šviesų rytojų… (6)

Česlovas Iškauskas |  Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Domėdamasis sovietiniais vadinamojo Liaudies seimo rinkimais, vykusiais 1940 m. liepos 14 d., užkliuvau už keisto portalo, pavadinto pretenzingu “Lietuvos diena” vardu. Portalas talpina kažkokio “Kibirkšties” parengta tuometinio marionetinio Lietuvos prezidento Justo Paleckio kalbą pirmajame Liaudies seimo posėdyje, kuris vyko po savaitės (J. Paleckis. Ieškojome kelių tikrų. V., 1987).

Kalba kaip kalba: argi marionetinis SSRS valdžios vadovas galėjo neniekinti „buržuazinės“ Lietuvos, nekeikti „fašistinės A. Smetonos diktatūros“, nekviesti „išvaduotos Lietuvos žmonių“ paduoti ranką „broliškai Tarybų Sąjungai“ ir jos ‚klestėjimo garantui draugui Stalinui“… Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką A. Smetonos valdymas davė Lietuvai? (video) (9)

Algis Kasperavicius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes tęsime pokalbį apie vieną žymiausių Lietuvos istorijos veikėjų, prieškario Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, atsižvelgiant dar ir į tai, kad šie metai Seimo yra paskelbti Antano Smetonos atminimo metais.

Su mumis pokalbyje dalyvauja Vilniaus universiteto istorikas Algis Kasperavičius.

Praėjusioje laidoje mes aptarėme ankstyvąjį A. Smetonos veiklos etapą iki jo pirmojo išrinkimo prezidentu dar Lietuvos Taryboje. O susirinkus Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvių tautininkų sąjungos regresas (2003-2019) Quo Vadis, Lietuva? (22)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvių tautininkų sąjunga, įkurta Kaune 1924 metais, sėkmingai funkcionavo iki pat Lietuvos okupacijos 1940 metais. 1989 m. Lietuvos Nepriklausomybės priešaušryje ji buvo Rimanto Matulio iniciatyva atkurta ir veikė su pertraukomis 1989-2008 ir 2011-2017 metais. Paskutiniuose rinkimuose į Seimą 2016 metais ji laimėjo 0,54 proc. Lietuvos rinkėjų balsų. 2017 m. birželio 27 d. prie LTS prisijungė respublikonai (1 300 narių). Šiuo metu Lietuvių tautininkų ir respublikonų koalicija turi 3 416 narių. Seime ir Vyriausybėje LTS-RK atstovų neturi. Koalicijos pirmininkas Sakalas Gorodeckis. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas (1)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žaliavo rūtos šalia klėties ir sirpo dienos, kaip avietės
Sena sodyba šalia kelio, praeivį kvietėsi prie stalo.
Motulės drobės čia margavo, lyg išskleisti sparnai drugelio,
O žvaigždės liepos danguje ilgai netirpdavo net aušroje.

Kęstutis Balčiūnas

Toks pažįstamas ir mielas tas lietuviško kaimo vaizdelis mūsų literatūroje. Ir toks mielas lietuvio širdžiai. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija (19)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Ji buvo įkurta 2002 metų birželio 15 d. Taip jau sutapo, kad tą dieną prieš 62 metus Lietuva buvo okupuota. Birželio 15-osios ryte dar vyko paskutinis Lietuvos Respublikos Tarybos posėdis, kuriame Krašto apsaugos ministras Kazys Musteikis, Švietimo ministras  Kazimieras Jokantas, Valstybės kontrolierius Konstantinas Šakenis ir LR Prezidentas Antanas Smetona kvietė nepriimti rusų ultimatumo ir priešintis… Jeigu reikės – ir garbingai žūti. Kiti ministrai ir Kariuomenės vadas, kaip vėliau pasirodė, išdavikas Vincas Vitkauskas nesutiko. Lietuvos prezidentas Antanas Smetona turėjo palikti Lietuvą. Visi ministrai, išskyrus išdaviką, buvo okupanto nužudyti. Kas po to buvo, visi jau žinome. Skaityti toliau

Prezidentė: „Tarp pilkų debesų“ – filmas, kuris visame pasaulyje liudys Lietuvos tiesą (video) (0)

Prezidentė dalyvauja filmo „Tarp pilkų debesų“ pristatyme Jungtinių Valstijų Kapitolijuje | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Balandžio 5 d. darbo kelionėje Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vašingtone Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo filmo „Tarp pilkų debesų“ pristatyme Kapitolijuje.

Kino juosta, kuri kino teatrus pasieks šių metų spalį, sukurta pagal Rūtos Šepetys knygą „Tarp pilkų debesų“. Knyga ir filmas pasakoja istoriją apie į Sibirą ištremtą paauglę, kuri už poliarinio rato įkurtoje darbo stovykloje kovoja dėl išlikimo ir žmogiškumo.

Prezidentės teigimu, šis filmas – tai tikra istorija apie mūsų šalies likimą, tremtis, kančias Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Laiškas Lenkijos respublikos prezidentui ponui Andžejui Dudai (35)

Ryšardas Maceikianecas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lenkijos respublikos prezidentui ponui Andžejui Dudai

Ponas Prezidente,

Lenkijos žiniasklaidos priemonėse vis pasirodo Jūsų patarėjų nuomonės apie santykius su mūsų šalimi, kuriose ypač akcentuojama lenkakalbių lietuvių – Lietuvos lenkų – padėtis. Paprastai jos būna nepasvertos, neparemtos faktais ir tiesa, stokojančios gilesnių žinių ir kultūros. Skaityti toliau

Filmo „Pelėdų kalnas“ aktorius Arnas Danusas: gali vaidinti ir telefonų knygą, jeigu atrasi savo žmones (0)

Arnas Danusas | L. Juzėno nuotr.

Istorinė Audriaus Juzėno drama – „Pelėdų kalnas“, remiama Lietuvos kino centro, šalies kino teatruose bus rodoma nuo vasario 16 d. Premjeros data parinkta neatsitiktinai – filmo kūrėjai kino juostą dedikuoja atkurtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiantiems žmonėms.

Jaunąjį partizaną Šmelingą istorinėje Audriaus Juzėno dramoje „Pelėdų kalnas“ įkūnijęs Arnas Danusas įsitikinęs, kad jį ir jo personažą sieja panašios vertybės: nuoširdumas, atvirumas, smalsumas ir meilė savo šaliai. Tiek Arnui, tiek jo vaidinamam herojui tai vertybės, kuriomis jie vadovaujasi siekdami savo tikslų, neveidmainiauja, nuoširdžiai tiki žmonėmis, kurie jį supa. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Atrastas Lietuvių aktyvistų fronto įsteigimo aktas (5)

Vidmantas Valiušaitis | Asmeninė nuotr.

Dabar populiaru yra „atrasti aktus“. Paskui fotografuotis su jų atradėjais.

Vieną tokį atradau ir aš. Bet, žinoma, populiarumas man negresia. Ir net „barzdotų istorikų“ pasipiktinimo nesulauksiu. Kadangi milijono niekas nežadėjo. Ir net premijos tikėtis būtų tuščia.

Kodėl? Todėl, kad suradau „ne tą aktą“.

Lapkričio 17-ąją, jam kaip tik sukakto lygiai 76-eri. Jeigu istorija būtų susiklosčiusi kitaip, šiandien jis kabėtų greta Vasario 16-osios akto. Dabar jis dūla šalia šūsnies kitų Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Kodėl „holokausto industrijos“ kūrėjams leidžiame klastoti istoriją? (43)

Arnoldas Aleksandravičius | lzdraugija.lt nuotr.

Lietuviška „holokausto industrijos“ biblioteka papildyta dar vienu kūriniu –  pantomimos aktorius Arkadijus Vinokuras  Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis išleido knygą „Mes nežudėme“.  Nuo kitų šio žanro veikalų pastarasis skiriasi tuo, kad autorius kalbino 35-is „žydų žudikų ar kitaip žydus persekiojusių lietuvių nusikaltėlių vaikus, vaikaičius, gimines“, duomenis apie juos surinkęs iš suklastotų sovietinių baudžiamųjų bylų. Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), kurio uždavinys – atkurti tiesą apie Lietuvos okupacijas 1939–1990 metais.   Skaityti toliau

Sukanka 23-ieji, kai Lietuvą paliko Rusijos kariuomenė (0)

KAM nuotr.

Šiemet sukanka 23 metai, kai okupacinė kariuomenė buvo išvesta iš Lietuvos teritorijos. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau tik šią 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos oficiali pabaiga. Lietuvoje dar buvo likę keli maži Rusijos kariniai daliniai. Tačiau ir jie per porą mėnesių buvo išvesti. 1993 m. lapkričio 26 d. buvo perimti paskutinio Rusijos Federacijos Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Bandymai legitimuoti Lietuvos okupaciją, nusikalstamą KGB organizaciją ir sovietinę teisę“ (tiesioginė transliacija) (1)

anusauskas-endriukaitis-spaudos-konferencija-lrs.lt-o.posaskovos-nuotr

Seime lapkričio 3 d. įvyko Seimo narių Ryto Kupčinsko ir Arvydo Anušausko spaudos konferencija „Bandymai legitimuoti Lietuvos okupaciją, nusikalstamą KGB organizaciją ir sovietinę teisę“.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos Valdybos pirmininko pavaduotojas Laimas Dieninis.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją iš Seimo buvo galima stebėti ČIA arba ČIA. Skaityti toliau

A. Piročkinas. Nemačiau mėtant gėlių rusų tankistams… (21)

Kalbininkas Arnoldas Piročkinas | Init.lt nuotr.

Imtis rašyti apie 1940 m. birželio 15 d. Kaune matytą Raudonosios armijos maršą Laisvės alėja paskatino mane Česlovo Iškausko straipsnis „1940-ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais“. Mano, tada devynerių metų berniūkščio, betarpiški įspūdžiai kiek skiriasi nuo minėtame straipsnyje pateik

iamo šios dienos aprašymo: „…atsirasdavo žmonių, kurie su meile pasitikdavo agresorių (tą birželio 15-ąją amžinai alkani rusų kareiviai buvo prašomi autografų, vaišinami lašinukais, girdomi šiltu pienu (…), mesdavo jiems gėles po okupantų tankų vikšrais (…), nemažai kauniečių, ypač kairiųjų pažiūrų ir Skaityti toliau

Sukanka 75 metai nuo JAV deklaracijos dėl Baltijos šalių okupacijos (tiesioginė transliacija) (0)

„Sumnerio Veleso“ deklaracija

Šiemet sukanka 75 metai nuo „Samnerio Veleso“ deklaracijos, kuria buvo pasmerkta Baltijos šalių okupacija.

Prieš 75 metus paskelbtoje tuometinio JAV valstybės sekretoriaus Samnerio Veleso (Sumner Welles) vardu pavadintoje deklaracijoje JAV pareiškė nepripažįstančios Baltijos šalių aneksijos. Šis pareiškimas tapo JAV penkis dešimtmečius vykdytos Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos pradžia. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1940–ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais? (21)

Lietuvos okupacija 1940-06-15 | LCVA nuotr.

Gal kai kas ir piktinsis (kur gi ne!), kad nuolat pabrėžiame, koks sudėtingas Lietuvai buvo 1939–1941 – ųjų metų laikotarpis, atnešęs tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Ir šįkart ne be reikalo sugrįžtame į prieškarį, kuris lėmė, kad – šias eilutes skaitai ir tu, ir tu, ir tu…

Po pirmosios okupacijos prologo – 130 tūkstančių Raudonosios armijos karių dislokavimo Lietuvoje (išvakarėse prie jos sienų buvo dislokuota 221 tūkst. karių, sutelkta apie 1140 lėktuvų, beveik 3000 minosvaidžių ir patrankų), po ultimatumo paskelbimo ir sovietinių valdininkų Skaityti toliau

Prisiminsime Lietuvos okupaciją ar iškilmingai minėsime okupacijos 75-metį? (dienotvarkė) (5)

Lietuvos-okupacija-1940-0615-LCVA-nuotr

Birželio 15 d. sukaks 75 metai, kai Sovietų Sąjunga, tęsdama su nacistine Vokietija sutartą kitų valstybių naikinimą, okupavo o po to ir aneksavo Lietuvos valstybę.

Po metų, 1941-ųjų birželio 14 d., sovietiniai okupantai pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą.

Nors šie skaudūs mūsų šaliai įvykiai prisimenami ir paminimi kasmet, tačiau šiemet Seimo pirmininkės vardu išplatintas kvietimas į minėjimo renginius daug ką suglumino. Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pasirašytame kvietime rašoma: Skaityti toliau

Ledo ritulys: Lietuva – Estija 1940 metai (1)

Iš V.Vaškelio arch.

Dabar Nyderlandų Karalystėje vykstančiame Pasaulio ledo ritulio pirmenybių I diviziono B grupės turnyre vėl susitiko Lietuvos ir Estijos rinktinės (Lietuva sutriuškino Estiją – 6:1). Ta proga verta prisiminti, kaip paskutinį kartą, prieš Sovietų Rusijai okupuojant mūsų šalis, kanadietišką ledo ritulį žaisdavo nepriklausomos Lietuvos ir Estijos Respublikų rinktinės.

1940 metų žiemą mūsų valstybių rinktinės susitiko du kartus. Pirmą kartą Kaune, antrą – Taline. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“ (2)

Česlovas Iškauskas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Gal vadinamas Vilniaus „išvadavimas“ iš nacių 1944-ųjų liepos 13 d. ir nebūtų atkreipęs tiek dėmesio, jei ne ambicingas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pareiškimas, paskelbtas prieš Valstybės dieną. Jame partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis teisinamas, kodėl jis Pergalės dieną ryšėjo Georgijaus juostelę.

Nesiimu spręsti, ar ši juosta priklauso draudžiamai Lietuvoje sovietinei atributikai. Ji kilo iš Romos legionui vadovavusio Jurgio, vėliau tapusio šventuoju kankiniu, laikų. 1769 m. carinėje Rusijos imperijoje Skaityti toliau