Žymos archyvas: Lietuvos okupacija

Prezidentė: „Tarp pilkų debesų“ – filmas, kuris visame pasaulyje liudys Lietuvos tiesą (video) (0)

Prezidentė dalyvauja filmo „Tarp pilkų debesų“ pristatyme Jungtinių Valstijų Kapitolijuje | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Balandžio 5 d. darbo kelionėje Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vašingtone Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo filmo „Tarp pilkų debesų“ pristatyme Kapitolijuje.

Kino juosta, kuri kino teatrus pasieks šių metų spalį, sukurta pagal Rūtos Šepetys knygą „Tarp pilkų debesų“. Knyga ir filmas pasakoja istoriją apie į Sibirą ištremtą paauglę, kuri už poliarinio rato įkurtoje darbo stovykloje kovoja dėl išlikimo ir žmogiškumo.

Prezidentės teigimu, šis filmas – tai tikra istorija apie mūsų šalies likimą, tremtis, kančias Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Laiškas Lenkijos respublikos prezidentui ponui Andžejui Dudai (35)

Ryšardas Maceikianecas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lenkijos respublikos prezidentui ponui Andžejui Dudai

Ponas Prezidente,

Lenkijos žiniasklaidos priemonėse vis pasirodo Jūsų patarėjų nuomonės apie santykius su mūsų šalimi, kuriose ypač akcentuojama lenkakalbių lietuvių – Lietuvos lenkų – padėtis. Paprastai jos būna nepasvertos, neparemtos faktais ir tiesa, stokojančios gilesnių žinių ir kultūros. Skaityti toliau

Filmo „Pelėdų kalnas“ aktorius Arnas Danusas: gali vaidinti ir telefonų knygą, jeigu atrasi savo žmones (0)

Arnas Danusas | L. Juzėno nuotr.

Istorinė Audriaus Juzėno drama – „Pelėdų kalnas“, remiama Lietuvos kino centro, šalies kino teatruose bus rodoma nuo vasario 16 d. Premjeros data parinkta neatsitiktinai – filmo kūrėjai kino juostą dedikuoja atkurtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiantiems žmonėms.

Jaunąjį partizaną Šmelingą istorinėje Audriaus Juzėno dramoje „Pelėdų kalnas“ įkūnijęs Arnas Danusas įsitikinęs, kad jį ir jo personažą sieja panašios vertybės: nuoširdumas, atvirumas, smalsumas ir meilė savo šaliai. Tiek Arnui, tiek jo vaidinamam herojui tai vertybės, kuriomis jie vadovaujasi siekdami savo tikslų, neveidmainiauja, nuoširdžiai tiki žmonėmis, kurie jį supa. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Atrastas Lietuvių aktyvistų fronto įsteigimo aktas (5)

Vidmantas Valiušaitis | Asmeninė nuotr.

Dabar populiaru yra „atrasti aktus“. Paskui fotografuotis su jų atradėjais.

Vieną tokį atradau ir aš. Bet, žinoma, populiarumas man negresia. Ir net „barzdotų istorikų“ pasipiktinimo nesulauksiu. Kadangi milijono niekas nežadėjo. Ir net premijos tikėtis būtų tuščia.

Kodėl? Todėl, kad suradau „ne tą aktą“.

Lapkričio 17-ąją, jam kaip tik sukakto lygiai 76-eri. Jeigu istorija būtų susiklosčiusi kitaip, šiandien jis kabėtų greta Vasario 16-osios akto. Dabar jis dūla šalia šūsnies kitų Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Kodėl „holokausto industrijos“ kūrėjams leidžiame klastoti istoriją? (40)

Arnoldas Aleksandravičius | lzdraugija.lt nuotr.

Lietuviška „holokausto industrijos“ biblioteka papildyta dar vienu kūriniu –  pantomimos aktorius Arkadijus Vinokuras  Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis išleido knygą „Mes nežudėme“.  Nuo kitų šio žanro veikalų pastarasis skiriasi tuo, kad autorius kalbino 35-is „žydų žudikų ar kitaip žydus persekiojusių lietuvių nusikaltėlių vaikus, vaikaičius, gimines“, duomenis apie juos surinkęs iš suklastotų sovietinių baudžiamųjų bylų. Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), kurio uždavinys – atkurti tiesą apie Lietuvos okupacijas 1939–1990 metais.   Skaityti toliau

Sukanka 23-ieji, kai Lietuvą paliko Rusijos kariuomenė (0)

KAM nuotr.

Šiemet sukanka 23 metai, kai okupacinė kariuomenė buvo išvesta iš Lietuvos teritorijos. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau tik šią 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos oficiali pabaiga. Lietuvoje dar buvo likę keli maži Rusijos kariniai daliniai. Tačiau ir jie per porą mėnesių buvo išvesti. 1993 m. lapkričio 26 d. buvo perimti paskutinio Rusijos Federacijos Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Bandymai legitimuoti Lietuvos okupaciją, nusikalstamą KGB organizaciją ir sovietinę teisę“ (tiesioginė transliacija) (1)

anusauskas-endriukaitis-spaudos-konferencija-lrs.lt-o.posaskovos-nuotr

Seime lapkričio 3 d. įvyko Seimo narių Ryto Kupčinsko ir Arvydo Anušausko spaudos konferencija „Bandymai legitimuoti Lietuvos okupaciją, nusikalstamą KGB organizaciją ir sovietinę teisę“.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos Valdybos pirmininko pavaduotojas Laimas Dieninis.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją iš Seimo buvo galima stebėti ČIA arba ČIA. Skaityti toliau

A. Piročkinas. Nemačiau mėtant gėlių rusų tankistams… (21)

Kalbininkas Arnoldas Piročkinas | Init.lt nuotr.

Imtis rašyti apie 1940 m. birželio 15 d. Kaune matytą Raudonosios armijos maršą Laisvės alėja paskatino mane Česlovo Iškausko straipsnis „1940-ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais“. Mano, tada devynerių metų berniūkščio, betarpiški įspūdžiai kiek skiriasi nuo minėtame straipsnyje pateik

iamo šios dienos aprašymo: „…atsirasdavo žmonių, kurie su meile pasitikdavo agresorių (tą birželio 15-ąją amžinai alkani rusų kareiviai buvo prašomi autografų, vaišinami lašinukais, girdomi šiltu pienu (…), mesdavo jiems gėles po okupantų tankų vikšrais (…), nemažai kauniečių, ypač kairiųjų pažiūrų ir Skaityti toliau

Sukanka 75 metai nuo JAV deklaracijos dėl Baltijos šalių okupacijos (tiesioginė transliacija) (0)

„Sumnerio Veleso“ deklaracija

Šiemet sukanka 75 metai nuo „Samnerio Veleso“ deklaracijos, kuria buvo pasmerkta Baltijos šalių okupacija.

Prieš 75 metus paskelbtoje tuometinio JAV valstybės sekretoriaus Samnerio Veleso (Sumner Welles) vardu pavadintoje deklaracijoje JAV pareiškė nepripažįstančios Baltijos šalių aneksijos. Šis pareiškimas tapo JAV penkis dešimtmečius vykdytos Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos pradžia. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1940–ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais? (17)

Lietuvos okupacija 1940-06-15 | LCVA nuotr.

Gal kai kas ir piktinsis (kur gi ne!), kad nuolat pabrėžiame, koks sudėtingas Lietuvai buvo 1939–1941 – ųjų metų laikotarpis, atnešęs tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Ir šįkart ne be reikalo sugrįžtame į prieškarį, kuris lėmė, kad – šias eilutes skaitai ir tu, ir tu, ir tu…

Po pirmosios okupacijos prologo – 130 tūkstančių Raudonosios armijos karių dislokavimo Lietuvoje (išvakarėse prie jos sienų buvo dislokuota 221 tūkst. karių, sutelkta apie 1140 lėktuvų, beveik 3000 minosvaidžių ir patrankų), po ultimatumo paskelbimo ir sovietinių valdininkų Skaityti toliau

Prisiminsime Lietuvos okupaciją ar iškilmingai minėsime okupacijos 75-metį? (dienotvarkė) (5)

Lietuvos-okupacija-1940-0615-LCVA-nuotr

Birželio 15 d. sukaks 75 metai, kai Sovietų Sąjunga, tęsdama su nacistine Vokietija sutartą kitų valstybių naikinimą, okupavo o po to ir aneksavo Lietuvos valstybę.

Po metų, 1941-ųjų birželio 14 d., sovietiniai okupantai pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą.

Nors šie skaudūs mūsų šaliai įvykiai prisimenami ir paminimi kasmet, tačiau šiemet Seimo pirmininkės vardu išplatintas kvietimas į minėjimo renginius daug ką suglumino. Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pasirašytame kvietime rašoma: Skaityti toliau

Ledo ritulys: Lietuva – Estija 1940 metai (1)

Iš V.Vaškelio arch.

Dabar Nyderlandų Karalystėje vykstančiame Pasaulio ledo ritulio pirmenybių I diviziono B grupės turnyre vėl susitiko Lietuvos ir Estijos rinktinės (Lietuva sutriuškino Estiją – 6:1). Ta proga verta prisiminti, kaip paskutinį kartą, prieš Sovietų Rusijai okupuojant mūsų šalis, kanadietišką ledo ritulį žaisdavo nepriklausomos Lietuvos ir Estijos Respublikų rinktinės.

1940 metų žiemą mūsų valstybių rinktinės susitiko du kartus. Pirmą kartą Kaune, antrą – Taline. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“ (2)

Česlovas Iškauskas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Gal vadinamas Vilniaus „išvadavimas“ iš nacių 1944-ųjų liepos 13 d. ir nebūtų atkreipęs tiek dėmesio, jei ne ambicingas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pareiškimas, paskelbtas prieš Valstybės dieną. Jame partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis teisinamas, kodėl jis Pergalės dieną ryšėjo Georgijaus juostelę.

Nesiimu spręsti, ar ši juosta priklauso draudžiamai Lietuvoje sovietinei atributikai. Ji kilo iš Romos legionui vadovavusio Jurgio, vėliau tapusio šventuoju kankiniu, laikų. 1769 m. carinėje Rusijos imperijoje Skaityti toliau

Žmogus, saugojęs V. Landsbergį (1)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Algirdas Patackas yra vadinamas disidentu, publicistu ir rašytoju, tačiau jo biografija daug spalvingesnė.

Nepriklausomybės priešaušryje buvęs kultūrizmo čempionatų prizininkas įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, saugojo Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį ir, kaip pats sako, saugodamas negalėjo atsitraukti „toliau nei du metrai“.

Interviu DELFI A. Patackas atskleidė, kaip įsitraukė į pogrindinę leidybos veiklą, kaip pateko į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę Kaune ir kokios emocijos Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Ar ikikarinės Lietuvos vyriausybės buvo lepšės? (3)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Vartau solidžią neseniai išleistą ir visuomenei pristatytą vyresnės kartos istorikės Vandos Kašauskienės knygą „Istorijos spąstuose. Justo Paleckio gyvenimo ir veiklos bruožai, 1899 – 1980“. Ir prisimenu, kaip mus, augesnius Lietuvos radijo ir televizijos vyrus, surinko padėti iš vadinamų Muravjovo-koriko rūmų (dabar Prezidentūra) nešti sunkų ąžuolinį velionio karstą.

Žurnalistas ir sovietinis veikėjas J. Paleckis buvo augalotas, o čia dar karstas, tad aštuoni nuolat besikeičiantys nešikai linko po jo svoriu… Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija? (89)

SSSR kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. | LCVA, 1789-1(6-138) PII. nuotr.

Prisimenate Lietuvos laisvės lygos (LLL) plakatus „Red Army Go Home!“? Tada ne vienam bėgo šiurpuliukai per nugarą: na ir drąsus Antanas Terleckas, sugaudys juos „kagėbė“, milicija už kiekvieno kampo, kas čia dabar bus… Vienintelė LLL buvo nuosaiki, nevyniojo į vatą savo reikalavimų, kaip, antai, darė kai kurie Sąjūdžio aktyvistai – LKP CK nariai, nedrąsiai siūlydami palikti kokia 30 tūkstančių sovietinių karių, nes antraip užsitrauksim didelę Maskvos nemalonę…

O prieš 20 metų A.Terlecko kantrybė buvo apvainikuota svarbia pergale: okupantų karinė mašina po beveik 54 metų dominavimo Lietuvoje pagaliau išsidangino iš nepriklausomos valstybės, ir štai tada atėjo tikroji laisvė. Skaityti toliau