Žymos archyvas: Lietuvos nacionalinis muziejus

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai: sunkios temos, kurias gyvenimas verčia prisiminti (1)

Pirmasis lietuvių vaikų darželis Vilniuje, Antakalnyje 1918 metai. | rengėjų nuotr.

Spalio 17 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus pradeda tradicinius ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus ir kviečia į skirtingų, bet vienos temos susietus renginius. Naujojo vakarų renginių rato tema – „Iš neatsakytų Lietuvos istorijos klausimų archyvo: kultūra ir politika“.

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai šį sezoną prasidės trijų itin vertingų Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistų leidinių pristatymais. Skaityti toliau

Archeologinės avalynės paroda: istorijos ir apie žmones, ir apie batus (0)

Kairės kojos pusbatis. XVII a. I p. | Kęstutis Stoškus, Lietuvos nacionalnio muziejaus nuotr.

Ketvirtadienį, spalio 16 d., 18 val., Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Gdansko archeologijos muziejumi, rengia tarptautinę archeologinės avalynės parodą „200 batų – 700 metų“.

Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje vyksianti paroda atskleis, ką nuo XII iki XVIII amžiaus avėjo miesto aukštuomenė ir eiliniai gyventojai, kokios buvo avalynės mados, iš kur jos atėjo, kas darė joms įtaką? Kiekvienas eksponatas papasakos apie to laikmečio Gdansko, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Kernavės gyventojų įpročius ir pomėgius, statusą, sunkius laikus ir meilės istorijas. Skaityti toliau

Nupūskime istorijos dulkes: muziejus kviečia susipažinti su saugomu lobynu (1)

Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykusi lietuvių tradicinių muzikos instrumentų paroda | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia dalyvauti ekskursijų cikle patogesniu metu – trečiadieniais po darbų. Valandos trukmės ekskursijas ves muziejaus gidai ir kviestiniai svečiai, sieksiantys sužadinti lankytojų smalsumą pristatydami iš pažiūros nebylius muziejaus eksponatus.

Šių trumpų pasakojimų tikslas – atskleisti visuomenei dar nepažintas istorijas, iš užmaršties ištraukti įdomius įvykius ir pristatyti jų herojus.

„Lietuvos nacionalinis muziejus turi Skaityti toliau

Bedugnės kapinyno tyrimai: elitiniai Vytauto laikų raiteliai nebuvo laidojami kartu su žirgais (0)

Bedugnės kapinyno tyrimų akimirka. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai ir VšĮ Prigimtinės kultūros institutas, remiamas Vasario 16-osios fondo, baigė antrąjį archeologinių tyrimų Bedugnės kapinyne sezoną. Po trijų savaičių tyrimų archeologai sako, kad dabar aiškėja daugiau detalių apie elitinių Vytauto laikų raitelių laidojimo apeigų ritualus.

Bedugnės kapinynas, esantis netoli Senųjų Trakų, į archeologų dėmesio centrą pateko prieš septynerius metus, tačiau išsamūs kapinyno tyrimai prasidėjo tik pernai. Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia Baltijos kelią prisiminti Gedimino bokšte (2)

Baltijos kelyje naudoti ženkliukai | LNM nuotr.

Rugpjūčio 23 d., Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia sugrįžti ten, kur prieš trisdešimt metų prasidėjo Baltijos kelias. Gedimino pilies bokštas buvo ta vieta, kur žmonės ėmė jungtis į gyvą grandinę, nusidriekusią nuo Vilniaus iki Talino. Rengėjai kviečia prisiminti ir patirti šio įvykio istoriją interaktyvioje instaliacijoje ir gauti unikalų to meto suvenyrą – autentišką prieš 30 metų pagamintą ženkliuką, kurį segėjo ir Baltijos kelio dalyviai.

Interaktyvi instaliacija „Pajausk mūsų laisvę“ Skaityti toliau

Istorinė šventė 8-ąjį kartą kviečia pažinti viduramžių ir Renesanso laikmečių amatus (0)

Istorinė Šv. Baltramiejaus mugė | Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos nuotr.

Rugpjūčio 23-24 d., Vilniuje, Rotušės aikštėje, vyks 8-oji Istorinė Šv. Baltramiejaus mugė – vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos miesto amatų, menų ir cechų papročių šventė. Mugė vilniečiams žinoma nuo XVII amžiaus vidurio, kuomet ji pirmą kartą buvo paminėta Vilniaus puodžių cecho statute 1664 metais.

Dvi dienas vykstanti Šv. Baltramiejaus mugė prasideda iškilminga visų dalyvių amatininkų eisena, nešina istorinėmis cechų vėliavomis nuo Aušros vartų, Vokiečių, Dominikonų, Šv. Jono, Pilies gatvėmis iki Skaityti toliau

Bedugnės kapinynas – vėl archeologų dėmesio centre (1)

Bedugnės kapinyno tyrinėjimai, 2019 m. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai grįžo į Bedugnės kapinyną, esantį Senųjų Trakų apylinkėse, ir tęsią pernai pradėtus archeologinius tyrimus.

Pasak vykdomų archeologinių tyrimų vadovo Gedimino Petrausko, praėjusiais metais pavyko išsiaiškinti, kad Bedugnėje XIV a. buvo laidojami elitiniai kariai raiteliai, o nedidelis atstumas iki Senųjų Trakų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės – liudija ypatingą kapinyno reikšmę Lietuvos istorijai. Skaityti toliau

Vilniuje duris atveria jau 18 metų veikiantis muziejus (0)

Ekspozicija Kazio Varnelio namuose-muziejuje | K. Stoškaus nuotr.

Ilgą laiką pasaulinio lygio optinio meno meistro Kazio Varnelio namus-muziejų buvo galima aplankyti tik iš anksto užsiregistravus. Nuo liepos mėnesio lankytojų patogumui ilgėja šio muziejaus darbo laikas, o norint apsilankyti – nebereikės registruotis.

Vilniuje įsikūrę Kazio Varnelio namai-muziejus – tai vienas iš devynių Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių. Už kuklaus senamiesčio pastato fasado ir niekuo neišsiskiriančių durų rasite daugiau nei keturiasdešimt kambarių, o juose – per tūkstantį išskirtinių meno kūrinių. Skaityti toliau

Duris atveria jau 18 metų veikiantis pasaulinio lygio meno meistro muziejus (1)

Ekspozicija Kazio Varnelio namuose-muziejuje. | K. Stoškaus nuotr.

Liepos 22 d., pirmadienį, 11 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Kazio Varnelio namuose-muziejuje vyks spaudos konferencija. Jos metu muziejaus direktorė Rūta Kačkutė pristatys pasikeitusią šio padalinio lankymo tvarką, o muziejininkė Gabrielė Paškevičiūtė žiniasklaidos atstovams plačiau papasakos apie pasaulinio lygio optinio meno meistro Kazio Varnelio kūrybą ir sukauptą kolekciją.

Iki šiol Kazio Varnelio namus-muziejų lankytojai galėdavo aplankyti tik iš anksto užsiregistravę. Dabar dalį muziejaus bus galima aplankyti savarankiškai. Muziejus viliasi, kad tai didins pasaulyje įvertinto, tačiau Lietuvoje ne kiekvienam žinomo dailininko ir jo per daugiau nei penkiasdešimt metų sukauptos unikalių meno kūrinių kolekcijos žinomumą ir prieinamumą. Skaityti toliau

Į Ignaliną atkeliavo Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda (0)

Į Ignaliną atkeliavo Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Liepos 4 d. Ignalinos krašto muziejuje atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Lietuvių tradiciniai muzikos instrumentai“. Gausioje ekspozicijoje galima pamatyti įvairių rūšių XIX a. pab. – XX a. pr. visuose Lietuvos regionuose naudotų pučiamųjų, styginių, mušamųjų, dumplinių liaudies muzikos instrumentų. Tai ir patys paprasčiausi moliniai švilpukai, medinės dūdelės, birbynės, dambreliai, lamzdeliai, kleketai ar tarkšlės, ir jau sudėtingesni, įgudusių ir žinomų meistrų padaryti smuikai, kanklės, cimbolai, ragai ir dūdos, taip pat senosios armonikos, bandolijos, Skaityti toliau

Švęsdami šimtmetį šauliai atgaivina savo organizacijos istoriją (0)

Šaulių trimitininkai. 1936–1939 m. | V. Augustinas, LNM nuotr.

Birželio 29 d., Pasienyje su Kaliningradu, Kudirkos Naumiestyje, naujoje parodoje atgimsta šimtmetį skaičiuojančios Šaulių sąjungos istorija. Paroda „Lietuvos šauliams – 100“ – tai bendras Šaulių sąjungos narių ir muziejininkų darbas.

Dar gegužę Lietuvos nacionalinis muziejus kvietė visuomenę pasidalinti ar padovanoti istorinę medžiagą, susijusią su Šaulių sąjungos veikla, jos nariais. Dabar muziejus viename iš savo padalinių – Vinco Kudirkos muziejuje – atidaro parodą, kurioje visuomenė galės plačiau susipažinti su Šaulių sąjungos veikla. Šimtmetį skaičiuojančios Šaulių sąjungos istoriją atskleis dovanoti ir muziejaus turimi eksponatai. Skaityti toliau

Archeologijos dienos Lietuvos nacionaliniame muziejuje: bus įdomu visiems – nuo vaiko iki senjoro (0)

Lankytojai apžiūri archeologinius radinius | E. Daukšaitės nuotr.

Birželio 14–15 d., Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos archeologijos draugija, prisijungdami prie Nacionalinio prevencinės archeologijos tyrimų instituto (Prancūzija) idėjos, kviečia švęsti Archeologijos dienas ir siūlo plačiausią renginių programą Lietuvoje.

Archeologijos dienas Lietuvos nacionalinis muziejus pradės konsultacijomis, kurios šalyje rengiamos pirmą kartą. Visi, susidomėję archeologija ir norintys daugiau sužinoti apie archeologinius radinius, patys tokių radinių turintys ir norintys juos padovanoti, birželio 14 d. Skaityti toliau

Muziejų naktis su muzika, ekskursijomis ir saulėlydžiu nuo Gedimino bokšto (0)

Gedimino kalnas | LNM nuotr.

Gegužės 18 d., 14 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, ypatingą ekskursiją surengs tapytojas Giedrius Kazimierėnas, pristatysiantis savo paties darbus. Šešiose įspūdingo dydžio drobėse G. Kazimierėnas pasakoja apie svarbiausius Lietuvos istorijos momentus: Algirdo pergalę prie Mėlynųjų Vandenų, Mindaugo karūnavimą, Gedimino laiškus, Pirmojo Lietuvos Statuto priėmimą, Barboros Radvilaitės laidotuves. Tapytojas atskleis darbo užkulisius ir pateiks savą istorinių įvykių interpretaciją. Ekskursija – nemokama pirmiesiems 40 muziejaus lankytojų, įsigijusių bilietą. Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kurti parodą drauge (0)

Vabalninko šauliai, 1931 m. | LNM nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia visuomenę kartu kurti parodą, skirtą šimtmetį mininčiai Lietuvos šaulių sąjungai.

Šaulių sąjunga, įkurta 1919 metais, veikia kaip visuomeninė sukarinta organizacija, telkianti skirtingų interesų žmones bendram tikslui – ginti ir saugoti Lietuvos nepriklausomybę. Šio Šaulių sąjungos veikimo principo įkvėptas, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia visuomenę prisidėti prie būsimos parodos rengimo. Skaityti toliau

Lietuvos istorija atgimsta įspūdingo dydžio drobėse (0)

Gedimino laiškai 1322–1324 | G. Kazimierėno paveikslas

Balandžio 25 d. 18 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma tapytojo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato Giedriaus Kazimierėno darbų paroda.

Šešiuose įspūdingo dydžio paveiksluose G. Kazimierėnas pristato svarbiausius ir įsimintiniausius tautos sąmonėje žymę palikusius istorinius įvykius: Mindaugo karūnavimą, Gedimino laiškus, Algirdo pergalę prie Mėlynųjų Vandenų, Barboros Radvilaitės laidotuves ir kitus.

Didžiausias parodoje eksponuojamas paveikslas Skaityti toliau

Bus pristatyti 1863-1864 m. sukilėlių palaikų tyrimų duomenys (0)

1863 m. sukilėlių palaikų atradimas Gedimino pilies kalne. V. | Vaitkevičiaus nuotr.

Balandžio 8 d., pirmadienį, 13 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks spaudos konferencija, kurioje bus pristatyti nuo 2018 m. vasaros iki 2019 m. kovo mėn. trukusio trečiojo 1863–1864 m. sukilėlių, nužudytų Lukiškių aikštėje Vilniuje, palaikų paieškų ir identifikavimo etapo rezultatai.

Spaudos konferencijoje dalyvaus Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus archeologas Gytis Grižas, Skaityti toliau

Skaitmeninė Nidos akmens amžiaus radinių duomenų bazė ir Kukuliškių piliakalnis (0)

Skaitmeninė Nidos akmens amžiaus radinių duomenų bazė ir Kukuliškių piliakalnis | madeinvilnius.lt nuotr.

Kovo 27 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyko Marijos Gimbutienės skaitymų vakaras. Pranešimus skaitė – Mindaugas Pilkauskas, Miglė Urbonaitė-Ubė ir Karolis Minkevičius.

Archeologas M. Pilkauskas pristatė skaitmeninę duomenų bazę, kurioje saugomi Nidos akmens amžiaus gyvenvietės radiniai, rasti Kuršių nerijoje 1974-1978 metais. Didžioji dalis radinių – keraminių puodų šukės. Skaitmeninėje duomenų bazėje šie radiniai aprašomi pagal įvairius kriterijus: keramikos gamybos technologiją, morfologiją, puošybą ir kitus analizei svarbius bruožus. Skaityti toliau

Muziejų lankytojų skaičius per metus išaugo penktadaliu (0)

Lietuvos nacionalinis muziejus

2018 metais Lietuvos muziejuose apsilankė daugiau kaip 5 mln. lankytojų – palyginti su 2017 m., apsilankymų skaičius išaugo 21 procentu, o su 2016 m. – 26 procentais. Šį skaičių sudaro pavieniai ir organizuoti lankytojai, fondų lankytojai, edukacinių užsiėmimų bei muziejaus organizuojamų renginių lankytojai ir jų dalyviai.

Tokius pokyčius rodo statistinės ataskaitos, kurias Kultūros ministerijai Skaityti toliau

Valdovų rūmuose atidaroma paroda, skirta pirmosios lietuviškos istorijos tėvui (0)

Simonas Daukantas. Dail. A. Varnas. 1937 m. | Maironio Lietuvių iteratūros muziejaus nuotr.

Kovo 14 d., Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma paroda „Simonas Daukantas: Aš dėl lietuvystės pamatus dedu“. Taip Valdovų rūmų muziejus kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu siekia priminti iškilią XIX a. Lietuvos istorijos asmenybę – Simoną Daukantą (1793-1864), kuris pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuviškai ir vėliau pats pateko į lietuvių kultūros, literatūros istorijos puslapius.

„Tai nėra lengvo turinio paroda ir tai natūralu, nes pati Simono Daukanto Skaityti toliau

Valdovų rūmuose – magiškas žvilgsnis į žmones, grąžinusius istoriją (0)

valdovurumai.lt nuotr.

Šiandien, kovo 7 d., Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma paroda „Žmonės, grąžinę praeitį. Mindaugo Meškausko ferotipai“. Valdovų rūmų muziejaus 10-mečiui ir rūmų teritorijos sistemingų mokslinių tyrimų 30 metų sukakčiai skirtoje parodoje pirmą kartą pristatomi ne eksponatai, o juos į Lietuvos istorijos ir kultūros apyvartą grąžinę žmonės – archeologai, architektai, restauratoriai ir visi tie, kurie savo rankomis prisilietė prie šioje vietoje aptiktų radinių.

„Minėdami Valdovų rūmų muziejaus dešimtmetį, siekėme atsigręžti į Valdovų rūmų atgimimo stebuklą sukūrusius žmones – norėjome visuomenei Skaityti toliau

Projektuojant Gedimino kalno tvarkymą – pirmenybė pietrytiniam šlaitui (0)

Gedimino kalnas | LGT nuotr.

Kultūros ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje, kuriam pirmininkavo kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, aptarti artimiausi Gedimino pilies kalno tvarkybos veiksmai.

Posėdyje aptartos institucijų pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos nacionalinio muziejaus parengtos dokumentacijos Gedimino kalno tvarkymo projektavimo ir tyrimų darbų viešojo pirkimo konkursui skelbti.

Sutarta, kaip dokumentacija bus koreguojama ir kaip vyks tolesnis procesas, Skaityti toliau

Ką atskleidė Lietuvos archeologijos pradininko T. Daugirdo išlikęs dienoraštis? (0)

Tadas Daugirdas. 1906 metai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Vasario 27 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje archeologė R. Banytė-Rovel (Rowell) savo paskaitoje „Tado Daugirdo archeologiniai dienoraščiai kaip laikmečio ir profesionalumo liudytojai“ visuomenei pristatė archeologo Tado Daugirdo (1852–1919) dviejų tomų dienoraštį. Archeologė papasakojo ne tik apie tai, kas buvo išskaityti pačiame dienoraštyje, bet ir ką pavyko suprasti tarp eilučių.

Prieš beveik devyniolika metų Rasa Banytė-Rovel pirmą kartą pamatė išlikusį archeologo T. Daugirdo (1852–1919) dviejų tomų dienoraštį. Trumpa pažintis laikui bėgant išvirto Skaityti toliau

Nacionalinis muziejus Vasario 16 proga pristato Lietuvos Respublikai reikšmingus eksponatus (0)

Signatarų namų ekspozicija | K. Stoškus, LNM nuotr.

Vasario 16-oji, Signatarų namuose, galima nemokamai išvysti Vasario 16-osios Nutarimą dėl Nepriklausomos valstybės atkūrimo, o Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatoma naujausia Tarpukario Lietuvai skirta ekspozicijos salė ir paroda, supažindinanti su 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų deklaracija ir jos signatarais.

Prof. Liudo Mažylio rastą istorinį dokumentą Signatarų namuose lankytojai Skaityti toliau

Atkurti sėlių genties aprangą prireikė pusantrų metų (0)

Atkurti IX a. sėlės drabužiai | A. Moisiejenko nuotr.

Vasario 13 d. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į naujojo sezono archeologinių paskaitų ciklą „Marijos Gimbutienės skaitymai, XVI“. Nuo vasario iki balandžio archeologai pristatys visuomenei dešimt įvairių pranešimų, aprėpiančių daugelį Lietuvos archeologijos temų: materialinės kultūros studijos, rekonstrukcijos galimybės, archeologijos mokslo istorija, naujausi tyrimai ir atradimai, archeologinių ir bioarcheologinių tyrimų dermė.

Pirmoje ciklo paskaitoje – dvi temos: iki šiol netyrinėto Kupiškio piliakalnio archeologinių tyrimų ir sėlių genties aprangos rekonstrukcijos pristatymas. Skaityti toliau

Kviečia paskaita apie neseniai atrastas Biržų-Dubingių Radvilų giminės XVI-XVII a. rūmų liekanas (1)

Archeologų atkastų Radvilų rūmų grindinio ir krosnies fragmentai | I. Sadausko nuotr.

Vasario 7 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje archeologas Ignas Sadauskas skaitys paskaitą apie archeologinius tyrimus, atliktus vietovėje, kur kadaise Vilniuje stovėjo Radvilų rūmai. 

Archeologai teritoriją tarp Radvilų, Tilto ir Žygimantų gatvių tyrinėjo beveik metus, nuo 2017 gegužės iki 2018 metų balandžio. Didelės apimties detaliesiems archeologiniams tyrimams vadovavęs Ignas Sadauskas teigia, kad tyrimų metų buvo siekta tiksliai lokalizuoti Radvilų Skaityti toliau

Vasario 16-osios Aktas grįžo į Signatarų namus (0)

Signatarų namų ekspozicija | K. Stoškaus nuotr. Lietuvos nacionalinis muziejus

Vasario 1 d. į Vilniuje esančius Signatarų namus sugrįžo prof. Liudo Mažylio rastas istorinis dokumentas – 1918 metų vasario 16 dienos Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.

Istorinis dokumentas rodomas tose pačiose Signatarų namų patalpose, kuriose ir buvo pasirašytas. Čia tuo metu veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Ši draugija buvo ne tik viena iš 1914–1918 metais legaliai veikusių ir savo tautai oficialiai atstovavusių draugijų, bet ir politikų sambūris. Skaityti toliau

Geologas V. Račkauskas: Gedimino kalnas ištirtas labiau nei Ignalinos atominė elektrinė (0)

Gedimino pilies kalno teritorijoje išgręžtų tyrimo gręžinių, kurių duomenys dokumentaliai išlikę, išsidėstymas | V. Račkausko schema

Lietuvos nacionalinio muziejaus geologas, fizinių mokslų daktaras Vytautas Račkauskas, apžvelgdamas geologinius tyrimus, atliktus Gedimino kalne, sako, kad įvairiais laikotarpiais kalnas tirtas ir gręžtas daugybę kartų. Kai kurių gręžinių duomenys vis dar nerasti, o vertingą informaciją mokslininkams teikia apie 200 gręžinių.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje paskaitą apie Gedimino kalno geologinius tyrimus skaitęs fizinių mokslų daktaras teigia, kad pagrindinė nuošliaužų formavosi priežastis yra požeminis vanduo, o kalno saugumą prižiūri keturios skirtingos sistemos. Skaityti toliau

LNM pristatys didžiausio visuomenės dėmesio sulaukusias Vilniaus senamiesčio vertybės (video) (0)

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Sausio 17 d., 17 val. 30 min., Lietuvos nacionaliniame muziejuje (LNM), Didžiojoje salėje, Arsenalo g. 3, vyks paskaita apie Gedimino kalno šlaitų archeologinius tyrimus, kurios pristatys archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė. Paskaitininkės teigimu, labiausiai buvo tyrinėti šiaurės vakarų ir pietrytiniai Gedimino kalno šlaitai. Įdomu tai, kad palaidojimų archeologai rado ir Gedimino kalno šlaituose. Kokio laikotarpio yra rasti palaidojimai, kokių radinių pavyko rasti iš 5, 17 ir 20 amžių? Apie visa tai ir dar daugiau – Dovilės Baltramiejūnaitės paskaitoje.

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir kviečia Skaityti toliau

Gedimino kalnas pavojuje jau 2 metus, o politikai vis dar svarsto kas už ką atsakingas (video) (2)

Gedimino pilis | lnm.lt nuotr.

Gruodžio 19 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje buvo aptartas klausimas dėl Gedimino kalno ekstremalios padėties. 

Geologijos tarnybos (GT) vadovė Jolanta Čyžienė posėdyje griežtai sukritikavo Gedimino kalno tvarkymo darbų eigą. Pasak jos už kalną  atsakingas Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) jos tarnybai  žinių apie vykdomus darbus neteikia ir nekreipia dėmesio į GT pasiūlymus. J. Čyžienė taip pat stebėjosi, kad Gedimino kalno tvarkybos darbams duodama tik 10-ies metų garantija.  J. Čyžienės pabrėžė, kad GT buvo nušalinta nuo Gedimino kalno tvarkymo darbų pernai paskelbus ekstremalią padėtį. Tuomet GT atstovai nebuvo įtraukti į Skaityti toliau

Kviečiam susipažinti su Vilniaus istorija per septynis Gedimino pilies bokšto langus (3)

Atnaujinta Gedimino pilies bokšto ekspozicija | K.Stoškaus nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į ekskursiją po atnaujintą ekspoziciją Gedimino pilies bokšte. Čia pirmą kartą pristatoma unikali trimatės grafikos technologijomis pagrįsta projekcija  „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“, kuri demonstruojama iškart septyniuose pilies languose.

Virtualios kelionės iš praeities į ateitį metu žvelgdami pro bokšto langus galėsite išvysti Vilniaus pilių teritoriją įvairiais laikotarpiais: patirti kryžiuočių antpuolį, pamatyti, kaip atrodė besivystantis miestas Renesanso laikotarpiu, ir palyginti jį su Pilies kalno vaizdu 1785 metais, Skaityti toliau