Žymos archyvas: Lietuvos nacionalinis muziejus

Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos (1)

Europos archeologijos dienos | Rengėjų nuotr.

Birželio 19-21 d. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos. Prie prancūzų tarptautinės iniciatyvos šiemet prisijungs 5 šalies muziejai, iš jų trys – nacionaliniai. Oficialus šių dienų rengėjas Lietuvos nacionalinis muziejus bendradarbiaudamas su Kultūros paveldo departamentu pasiūlys gausiausią renginių programą.

Paskaitos, garso ekskursijos ir virtualus žaidimas

Oficialus Europos archeologijos dienų rengėjas šalyje Lietuvos nacionalinis muziejus Skaityti toliau

Tautodailės metams skirtoje parodoje – grafikos ir keramikos susitikimas (0)

Kūlimas. Linoraižinys. Ona Pusvaškytė | LNM nuotr.

Birželio 11 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje pradėjo veikti Tautodailės metams skirta paroda „Tradicijų sąskambiai“. Parodoje pristatomi liaudies grafikės Onos Pusvaškytės ir puodžių karaliumi vadinamo Vytauto Valiušio darbai, kuriose atsispindi ir tautodailės papročiai, ir naujoviškų formų paieška.

Daugiau nei pusšimtis linoraižinių

Tautodailininkė Ona Pusvaškytė (g. 1940 m.), jaunystėje išvykusi iš kaimo, Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus lankytojams siūlo naujovę – patyriminį žaidimą „Prieš užmingant“ (video) (1)

Prieš karantino paskelbimą įvykę žaidimo bandymai | LNM nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus, iki metų pabaigos pratęsdamas dėmesio sulaukusią parodą „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“, kartu su VšĮ „Tartum be ribų“ pristato naujovę – patyriminį žaidimą, sukurtą pagal Buvusioje areštinėje šiuo metu veikiančią parodą.

Žaidimas nukelia į 1863–1864 metų sukilimo laikus, o dalyviai, atstovaudami vienam iš sukilime dalyvavusių luomų, nagrinėja laisvės, bendrystės, kovos temas, svarsto, kaip ir ar apskritai verta kovoti už savo idealus, kokia to kaina ir ką reiškia aktyviais savo veiksmais kurti istoriją. Skaityti toliau

Steigiamojo Seimo šimtmetis bus minimas virtualiai (tiesioginė transliacija) (0)

Modernios Lietuvos pagrindus kūrusio Steigiamojo Seimo šimtmetis bus minimas virtualiai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Lietuvoje jau antrą mėnesį galiojantis karantinas pakoregavo Lietuvos nacionalinio muziejaus planus paminėti 1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį posėdį susirinkusio Steigiamojo Seimo šimtmetį. Signatarų namuose turėjusi vykti konferencija persikelia į virtualią erdvę ir truks visą savaitę.

Konferencijos dalyviai prisitaikė prie karantino iššūkių ir sutiko skaityti pranešimus, nepaisydami pasikeitusio renginio formato. Ateinančią savaitę, nuo gegužės 11 iki 14 d. virtualūs muziejaus lankytojai išgirs keturias paskaitas apie Steigiamojo Seimo istoriją. Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus atveria dar penkis padalinius (0)

Buvusios areštinės pastatas | A. Šileikio, LNM nuotr.

Gegužės 8 d., švelninant karantino sąlygas, Lietuvos nacionalinis muziejus atveria dar penkis savo padalinius: du iš jų – Vilniuje, tris – regionuose. Lankytojai vėl kviečiami apsilankyti išskirtinėje vietoje – Buvusioje areštinėje, kurioje tebevyksta paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“, o Kazio Varnelio namai-muziejus pasitiks netrukus atsiversiančia nauja paroda.

Buvusios areštinės pastatas traukia lankytojus ir dėl autentiškos erdvės, ir dėl atmosferos – čia besilankantiems atrodo, kad šią areštinę sulaikytieji paliko tik vakar. Iš tiesų pastatas mena XIX amžių, kai Lietuva priklausė Rusijos imperijai, o čia buvo laikomi politiniai kaliniai. Tarp jų ir aštuoni 1863–1864 m. sukilimo dalyviai. Kartu su kitais trylika nuteistųjų savo mirtį jie pasitiko Lukiškių aikštėje, o paslėpti kūnai atrasti tik 2017 metais. Apie tai pasakoja Buvusios Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus savo padalinius vėl atvers lankytojams (0)

Lietuvos nacionalinis muziejus | K. Stoškaus nuotr.

Gegužės 5 d., Lietuvos nacionalinis muziejus lankytojams duris atvers, bet palaipsniui – iš pradžių atidarys tik tris savo padalinius: Naująjį arsenalą, Vilniaus gynybinės sienos bastėją ir Gedimino pilies bokštą. Nustatytos taisyklės, užtikrinančios saugų muziejaus lankymą, įrengtos vietos dezinfekuoti rankas, lankantis būtina dėvėti apsauginę veido kaukę.

„Gegužės 5 dieną duris atversiantys muziejaus padaliniai dirbs įprastiniu režimu ir nekeis savo darbo laiko. Vis dėlto, norėdami užtikrinti saugumą, prašome lankytojų pagalbos – laikytis taisyklių“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė. Skaityti toliau

Tarpukario stalo žaidimai Lietuvoje: vieną galima būtų pažymėti ženklu N-16 (0)

Tarpukario stalo žaidimai. Dangus | lnm.lt nuotr.

Karantino laikotarpiu Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia likti namuose ir siūlo išeitį, kaip nenuobodžiauti. Muziejus pristato du eksponatus – stalo žaidimus, paplitusius Lietuvoje tarpukariu, kuriuos nesunkiai galima pasidaryti namuose. Vienas siūlomas žaidimas skatina bendravimą, o žaisdami kitą patikrinsite savo sėkmę.

Kur buvo sukurtas stalo žaidimas, visuomenėje įsitvirtinęs pavadinimu „Gėlių flirtas“, tiksliai nėra žinoma, tačiau XIX a. pabaigoje jis buvo populiarus ir Vokietijoje, ir Lenkijoje. Tai bene populiariausias stalo žaidimas tarpukario Lietuvoje, kurį šiandien greičiausiai žymėtume ženklu N-16. Skaityti toliau

Šalies kultūros įstaigos kviečia į virtualias keliones (0)

Šalies kultūros įstaigos kviečia į virtualias keliones | lrv.lt nuotr.

Dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios padėties ir karantino šalies kultūros įstaigos turėjo užverti duris. Tačiau daugelyje jų galima lankytis virtualiai, neišėjus iš namų.

Pateikiama susisteminta informacija apie Kultūros ministerijai pavaldžius (ir ne tik) muziejus, bibliotekas, teatrus, koncertines įstaigas ir kitas institucijas, kurios siūlo virtualias keliones. Skaityti toliau

Pokalbis su A. Saudargu: tauta gali neišlaikyti seklumos ir banalybės išbandymo (1)

Pirmosios atkurtos Lietuvos vyriausybės nuotrauka, padaryta iš karto po priesaikos Seime. 1991 m. balandis | Asm. archyvo nuotr.

Nuo kovo 11 d. iki rugsėjo 13 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia paroda „Nesusitaikę“, skirta Kovo 11-osios trisdešimtmečiui. Parodoje pasakojama apie šalies žmonių pasipriešinimo, laisvėjimo ir laisvės kelią nuo XX a. 6 dešimtmečio iki pat 1993 metų, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis Sovietų Sąjungos karinis dalinys. Paroda veiks nuo kovo 11 d. iki rugsėjo 13 d. Pokalbis su Algirdu Saudargu yra parodos „Nesusitaikę“ dalis.

„Baltijos valstybės buvo jautrus klausimas ir niekas taip paprastai nesiimdavo jo spręsti“, – prisimindamas pirmuosius atkurtos Skaityti toliau

Paroda „Nesusitaikę“: istorija apie tai, kaip žmonės tikėjimu, muzika ir drąsa susigrąžino laisvę (0)

Grupės „Antis“ koncertas prie Lietuvos nacionalinio muziejaus 1987.05.17 | archyvo nuotr.

Kovo 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro naują parodą „Nesusitaikę“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmečiui paminėti. Ši paroda – tai pasakojimas apie lietuvių, sovietmečiu nepaklususių Maskvos diktatui, pasipriešinimą, laisvėjimą ir laisvę.

Paroda sudaryta chronologiniu principu, iš trijų dalių, o jos temos apima laikotarpį nuo XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio iki pat 1993 metų rugpjūčio, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis sovietų armijos dalinys.
„Gitara, kuria grojo roko grupės „Gėlių vaikai“ įkūrėjas Stasys Daugirdas. Radijo aparatas, kuriuo buvo klausomasi Sąjūdžio mitingų. 1989 metų Baltijos kelio vėliava. Raudonas švarkas, Algirdo Kaušpėdo vilkėtas „Roko maršų per Lietuvą“ metu. Skaityti toliau

Archeologai surengė ekspediciją vietovėje, kurioje buvo ruošiami partizanai (1)

Archeologinės ekspedicijos akimirka | G. Stirbos nuotr.

Kovo 4 d., 18 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos ekspozicijoje (Arsenalo g. 3), vyks antrasis Marijos Gimbutienės skaitymų vakaras. Paskaitos – nemokamos.

Ką archeologams pavyko rasti vietovėje, kurioje 1944 m. vasarą buvo surengta karinė mokomoji partizanų stovykla? Kur atvedė poeto ir partizanų kapitono Broniaus Krivicko-Vilniaus žūties vietos paieškos? Šios dvi temos bus pristatytos kovo 4 d. Marijos Gimbutienės paskaitų cikle. Skaityti toliau

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos Teisingumo ministras papasakojo, kaip buvo rengiama Konstitucija (0)

Pranas Kūris - pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Teisingumo ministras | Rengėjų nuotr.

Nuo kovo 11 d. iki rugsėjo 13 d., Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmečio proga, Lietuvos nacionalinis muziejus rengia parodą „Nesusitaikę“. Joje lankytojams bus pasakojama apie šalies žmonių pasipriešinimo, laisvėjimo ir laisvės kelią, nuo XX a. 6 dešimtmečio iki pat 1993 metų, kai iš Lietuvos išvyko paskutinis Sovietų Sąjungos karinis dalinys.

Parodoje lankytojus siekiama supažindinti su valstybingumo pagrindus kūrusiomis asmenybėmis. Vienas iš jų – Pranas Kūris, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Teisingumo ministras. Jis pasidalino savo prisiminimais, rengiant svarbiausią valstybės dokumentą – Konstituciją. Skaityti toliau

A. Pocius: Apsispręsti ginti tėvynę teturėjau 15 minučių (2)

Kai kurie Sąjudžio mitingo dalyviai riši tvarkdario raištį. Vilnius, Vingio parkas, 1988 m. rugpjūčio 23 d. | R. Urbakavičius, LNM nuotr.

Jau po kelių savaičių Lietuvoje minėsime Nepriklausomybės trisdešimtmetį. Šia proga Lietuvos nacionalinis muziejus rengia parodą „Nesusitaikę“. Joje lankytojams bus pasakojama apie šalies žmonių pasipriešinimo, laisvėjimo ir laisvės kelią nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki pat 1993 metų, kai iš Lietuvos pasitraukė paskutinis Sovietų Sąjungos karinis dalinys.

Parodoje bus rodomi interviu su valstybingumo pagrindus kūrusiomis asmenybėmis. Vienas iš jų – Atkuriamojo Seimo gynėjas-savanoris, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius. Jis sutiko pasidalinti prisiminimais apie valstybės saugumo struktūrų kūrimą Lietuvoje. Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia M. Gimbutienės skaitymus (3)

Prof. dr. Marija Gimbutienė | M. Boirar nuotr.

Vasario 19, kovo 4 ir 25, balandžio 1 dienomis 18 val. septynioliktą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, archeologijos ekspozicijoje, (Arsenalo g. 1, Vilnius) rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.

Šioje tęstinėje konferencijoje kviečiami dalyvauti archeologai, akademinis jaunimas, visi besidomintys Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, naujausiais moksliniais atradimais. Skaityti toliau

Vasario 16-ąją praleiskite šalies muziejuose (0)

kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, muziejai bei jų padaliniai kviečia juose apsilankyti nemokamai arba už simbolinę kainą.

Nemokamai bus galima lankytis Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje KauneKauno IX forto muziejuje, Lietuvos švietimo istorijos muziejuje, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus dieninėse ekskursijose (muziejaus interneto svetainėje pasitikslinti dėl galimos Skaityti toliau

Signataro J. Smilgevičiaus 150-ųjų gimimo metinių proga bus pristatyta pirmoji knyga apie jį (0)

Kazimieras Smilgevičius su žmona Danute. Užvenčio dvaras, apie 1937 m. | A. Žolyno asmeninio archyvo nuotr.

Vasario 12 dieną, 17 val., Signatarų namuose, minint 150-ąsias jo gimimo metines, vyks knygos apie Vasario 16-osios akto signatarą Joną Smilgevičių pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius dr. Valdas Selenis (Lietuvos nacionalinis muziejus), dr. Dangiras Mačiulis (Lietuvos istorijos institutas), doc. dr. Romualdas Juzefovičius (Lietuvos kultūros tyrimų institutas). Koncertuos žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“ (vadovė Vitalija Brazaitienė).

Lietuvos nacionalinis muziejus pristato pirmąją knygą apie Joną Smilgevičių – vieną iš mažiausiai Lietuvos visuomenei pažįstamų Nepriklausomybės Akto signatarų bei lietuviško verslo ir pramonės pradininką. Skaityti toliau

Sausio 13-osios karta: istorinių piešinių autoriai pasidalijo, kuo gyvena šiandien (0)

Sausio13 plakatas | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Prieš metus Lietuvos nacionalinis muziejus pristatė virtualią galeriją http://sausio13.lnm.lt/, kurioje – beveik 6000 piešinių, vaizduojančių Sausio 13-osios įvykius vaikų akimis. Per šį laiką galerija peržiūrėta daugiau nei 113 tūkstančių kartų, savo piešinius (nupieštus 1991 metais) joje surado šimtai žmonių, kelios dešimtys iš jų laiškuose muziejui pasidalijo savo atsiminimais.

„Buvo tikrai maloni staigmena, kai Google išmetė nuorodą į mano piešinį. Jau buvau pamiršusi, kaip piešėm ir mokytoja aiškino, kad piešiniai bus siunčiami pakabinimui į Vilnių“, – savo laiške muziejui rašo Vaiva, kuri 1991 metais buvo trečiokė. Skaityti toliau

Politinių kalinių areštinėje atgimė Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija (0)

Paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“ | lnm.lt nuotr.

Lapkričio 21 d., pirmą kartą visuomenei atvertame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14 (T. Kosciuškos g. 1), kurioje sukilimo metais kalėjo apie 1000 jo dalyvių, tarp kurių ir 8 iš 21 Lukiškių aikštėje sušaudytų arba pakartų ir Gedimino kalne užkastų sukilėlių, atidaryta paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. Paroda veiks iki 2020 m. gegužės 31 d.

Lietuvos nacionalinis muziejus, kurio archeologai ant Gedimino kalno surado 20-ties 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikus, vainikuos beveik trejus metus trukusius tarpdisciplininius tyrimus, suteikusius paskatą naujai pažvelgti į šio sukilimo istoriją. Skaityti toliau

Kuriai mokyklai bus perduota saugoti Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava? (0)

smm.lt nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia mokyklas iki šių metų gruodžio 1 d. teikti paraiškas ir pareikšti norą saugoti 2019 m. Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinę vėliavą, kuri bus iškilmingai nuleista ir įteikta mokyklai Vėliavos dieną – 2020 m. sausio 1-ąją Vilniuje, Katedros aikštėje.

Kasmet Vilniuje minint Lietuvos vėliavos dieną Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai prieš pakeldami naująją trispalvę nuleidžia visus metus bokšte plevėsavusią vėliavą. Pagal susiklosčiusią tradiciją nuleista vėliava perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų. Skaityti toliau

Vyks 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės (2)

Vyks 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės | lrv.lt nuotr.

Lapkričio 22 dieną vyks 1863–1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18-os sukilimo dalyvių, kurių palaikai rasti Gedimino kalne, valstybinių laidotuvių iškilmės.

Penktadienį, 8.30 val., Laidotuvių iškilmės prasidės Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vidiniame kieme. 8.45 val. 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių karstai bus įnešti į Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką. Skaityti toliau

Naujoje knygoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija į mirtį, atradimą ir atgimimą (1)

1863 m. sukilėlių egzekucija Vilniuje, Lukiškių turgaus aikštėje. Litografija. Litografas ir leidėjas Carlas Lanzedelli, Viena, 1863-1865 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Lapkričio 14 d., 18 val., likus savaitei iki sukilėlių, rastų Gedimino kalne, valstybinių laidotuvių, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į naujos muziejaus išleistos knygos „1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“ pristatymą.

Dviejų šimtų puslapių knyga – tai kolektyvinė monografija, kurioje, remiantis archyviniais šaltiniais, pirmą kartą išsamiai papasakotos Gedimino kalne rastų sukilėlių biografijos ir dramatiškų įvykių, nutikusių 1863–1864 m. Lukiškių aikštėje, istorija. Ją pratęsia pasakojimas apie kapaviečių radimo vietą, archeologinius tyrimus ir palaikų atpažinimą. Skaityti toliau

Tautodailės metai – paskata įvertinti ir populiarinti tautinį paveldą (0)

Kryždirbys Saulius Kronis | asmenininė nuotr.

Lapkričio 13 d. Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Tautodailės metų minėjimo 2020 metais planą. Jame numatytais kultūriniais, edukaciniais, pažintiniais renginiais, projektais ir kitomis veiklomis bus pabrėžiama tautodailės reikšmė mūsų valstybei, didinamas tautodailės žinomumas ir prieinamumas visuomenei.

Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilniaus dailės akademija kitąmet surengs tarptautinį simpoziumą,

Skaityti toliau

Pirmą kartą bus pristatyti į lietuvių kalbą išversti Zigmanto Sierakausko žmonos atsiminimai (8)

Sukilimo vado Zigmanto Sierakausko žmona Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė | Lietuvos Nacionalinio Muziejaus nuotr.

Lapkričio 7 d., likus dviem savaitėms iki sukilėlių, rastų Gedimino kalne, laidotuvių, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į sukilimo vado Zigmanto Sierakausko žmonos Apolonijos Dalevskytės-Sierakauskienės „Atsiminimų“ pristatymą. Ką tik išleista knyga – tai autentiškas autorės pasakojimas apie vyrą, šeimą ir sukilimą. Lietuviškai šie atsiminimai išleisti pirmą kartą.

„Atsiminimų“ knygos sudarytojos istorikės Tamara Bairašauskaitė ir Jolanta Sikorska-Kulesza teigia, kad dažniausiai sukilimo istorija yra perteikiama vyrų. Bet ir moterys parašė nemažai atsiminimų, ir jų dalyvavimas bei vaidmuo 1863–1864 m. įvykiuose yra neabejotinas. Skaityti toliau

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai: sunkios temos, kurias gyvenimas verčia prisiminti (1)

Pirmasis lietuvių vaikų darželis Vilniuje, Antakalnyje 1918 metai. | rengėjų nuotr.

Spalio 17 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus pradeda tradicinius ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus ir kviečia į skirtingų, bet vienos temos susietus renginius. Naujojo vakarų renginių rato tema – „Iš neatsakytų Lietuvos istorijos klausimų archyvo: kultūra ir politika“.

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai šį sezoną prasidės trijų itin vertingų Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistų leidinių pristatymais. Skaityti toliau

Archeologinės avalynės paroda: istorijos ir apie žmones, ir apie batus (0)

Kairės kojos pusbatis. XVII a. I p. | Kęstutis Stoškus, Lietuvos nacionalnio muziejaus nuotr.

Ketvirtadienį, spalio 16 d., 18 val., Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Gdansko archeologijos muziejumi, rengia tarptautinę archeologinės avalynės parodą „200 batų – 700 metų“.

Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje vyksianti paroda atskleis, ką nuo XII iki XVIII amžiaus avėjo miesto aukštuomenė ir eiliniai gyventojai, kokios buvo avalynės mados, iš kur jos atėjo, kas darė joms įtaką? Kiekvienas eksponatas papasakos apie to laikmečio Gdansko, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Kernavės gyventojų įpročius ir pomėgius, statusą, sunkius laikus ir meilės istorijas. Skaityti toliau

Nupūskime istorijos dulkes: muziejus kviečia susipažinti su saugomu lobynu (1)

Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykusi lietuvių tradicinių muzikos instrumentų paroda | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia dalyvauti ekskursijų cikle patogesniu metu – trečiadieniais po darbų. Valandos trukmės ekskursijas ves muziejaus gidai ir kviestiniai svečiai, sieksiantys sužadinti lankytojų smalsumą pristatydami iš pažiūros nebylius muziejaus eksponatus.

Šių trumpų pasakojimų tikslas – atskleisti visuomenei dar nepažintas istorijas, iš užmaršties ištraukti įdomius įvykius ir pristatyti jų herojus.

„Lietuvos nacionalinis muziejus turi Skaityti toliau

Bedugnės kapinyno tyrimai: elitiniai Vytauto laikų raiteliai nebuvo laidojami kartu su žirgais (0)

Bedugnės kapinyno tyrimų akimirka. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai ir VšĮ Prigimtinės kultūros institutas, remiamas Vasario 16-osios fondo, baigė antrąjį archeologinių tyrimų Bedugnės kapinyne sezoną. Po trijų savaičių tyrimų archeologai sako, kad dabar aiškėja daugiau detalių apie elitinių Vytauto laikų raitelių laidojimo apeigų ritualus.

Bedugnės kapinynas, esantis netoli Senųjų Trakų, į archeologų dėmesio centrą pateko prieš septynerius metus, tačiau išsamūs kapinyno tyrimai prasidėjo tik pernai. Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia Baltijos kelią prisiminti Gedimino bokšte (2)

Baltijos kelyje naudoti ženkliukai | LNM nuotr.

Rugpjūčio 23 d., Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia sugrįžti ten, kur prieš trisdešimt metų prasidėjo Baltijos kelias. Gedimino pilies bokštas buvo ta vieta, kur žmonės ėmė jungtis į gyvą grandinę, nusidriekusią nuo Vilniaus iki Talino. Rengėjai kviečia prisiminti ir patirti šio įvykio istoriją interaktyvioje instaliacijoje ir gauti unikalų to meto suvenyrą – autentišką prieš 30 metų pagamintą ženkliuką, kurį segėjo ir Baltijos kelio dalyviai.

Interaktyvi instaliacija „Pajausk mūsų laisvę“ Skaityti toliau

Istorinė šventė 8-ąjį kartą kviečia pažinti viduramžių ir Renesanso laikmečių amatus (0)

Istorinė Šv. Baltramiejaus mugė | Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos nuotr.

Rugpjūčio 23-24 d., Vilniuje, Rotušės aikštėje, vyks 8-oji Istorinė Šv. Baltramiejaus mugė – vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos miesto amatų, menų ir cechų papročių šventė. Mugė vilniečiams žinoma nuo XVII amžiaus vidurio, kuomet ji pirmą kartą buvo paminėta Vilniaus puodžių cecho statute 1664 metais.

Dvi dienas vykstanti Šv. Baltramiejaus mugė prasideda iškilminga visų dalyvių amatininkų eisena, nešina istorinėmis cechų vėliavomis nuo Aušros vartų, Vokiečių, Dominikonų, Šv. Jono, Pilies gatvėmis iki Skaityti toliau

Bedugnės kapinynas – vėl archeologų dėmesio centre (1)

Bedugnės kapinyno tyrinėjimai, 2019 m. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai grįžo į Bedugnės kapinyną, esantį Senųjų Trakų apylinkėse, ir tęsią pernai pradėtus archeologinius tyrimus.

Pasak vykdomų archeologinių tyrimų vadovo Gedimino Petrausko, praėjusiais metais pavyko išsiaiškinti, kad Bedugnėje XIV a. buvo laidojami elitiniai kariai raiteliai, o nedidelis atstumas iki Senųjų Trakų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės – liudija ypatingą kapinyno reikšmę Lietuvos istorijai. Skaityti toliau