Žymos archyvas: Lietuvos nacionalinis muziejus

Kultūros istorijos vakaras atskleis katalikų dvasininkijos likimą malšinant 1863–1864 metų sukilimą (0)

Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės jungtuvių žiedas | Lietuvos nacionalinis muziejus

Vasario 1 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks istorikės habil. dr. Aldonos Prašmantaitės paskaita „Vilniaus vyskupijos dvasininkija ir 1863 m. sukilimas: kun. Stanislovo Išoros istorijos pėdsakais“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiami ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai siekia supažindinti visuomenę su 1863–1864 metų sukilimu ir jo dalyviais. Tokią temą nulėmė radiniai Gedimino kalne. Artimiausio vakaro metu istorikė habil. dr. Aldona Prašmantaitė atskleis, Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje – nuotraukos, kuriomis tarpukariu buvo pristatoma Lietuva (0)

Lietuvaites 1938 m. | V. Augustinas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Sausio 18 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, atidaroma vieno ryškiausių tarpukario Lietuvos fotografų Vytauto Augustino (1912–1999) paroda „Fotografavau Lietuvą…“, kuri skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Parodą lydi Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistas Vytauto Augustino kūrybą pristatantis fotografijų albumas „Fotografavau Lietuvą…“ , kurį sudarė fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas.

Augustinas, per daugiau nei dešimtmetį, spėjo tarpukario Lietuvą įamžinti taip, Skaityti toliau

Kultūros istorijos vakare apžvelgti 1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai (3)

Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės jungtuvių žiedas. Rastas sukilėlio kape ant Gedimino kalno 2017 m. liepos 26 d. Įrašas vidinėje pusėje: „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“. | Kęstutis Stoškus, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Ketvirtadienį Lietuvos nacionalinio muziejuje vyko trečiasis renginys ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklo „1863–1864 metų sukilimas: istorinis pasakojimas ir naujausi atradimai“ renginys – „1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai ir egzekucijos“.

Istorikas dr. Vytautas Jogėla apžvelgė sukilėlių tardymo protokolus ir pateikė juose užfiksuotų faktų galimus vertinimus. Sekdamas visą sukilėlio kelią nuo suėmimo iki mirties nuosprendžio įvykdymo, istorikas papasakojo apie Skaityti toliau

Radiniai Gedimino kalne nulėmė naujo Lietuvos nacionalinio muziejaus kultūros istorijos vakarų ciklo temą (1)

Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės jungtuvių žiedas. Rastas sukilėlio kape ant Gedimino kalno 2017 m. liepos 26 d. Įrašas vidinėje pusėje: „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“. Lietuvos nacionalinis muziejus | K. Stoškaus nuotr.

Nuo lapkričio 30 d., iki balandžio 5 d., Lietuvos nacionalinis muziejus, siekdamas supažindinti visuomenę su 1863–1864 metų sukilimu ir jo dalyviais, kviečia į ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus, kurių metu istorikai, archeologai, menotyrininkai, antropologai į tą patį istorinį įvykį pažvelgs iš skirtingų žiūros taškų.

Per vienuolika Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyksiančių ketvirtadienio vakarų, supažindinsime Jus su naujausiais carinės tvirtovės ant Gedimino kalno tyrinėjimais, su dramatiškais įvykiais Lukiškių aikštėje bei Skaityti toliau

Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai (0)

Gedimino kalno šlaite aptikti mūro fragmentai | R.Šiaulinsko nuotr.

Kaip praneša Lietuvos nacionalinis muziejus, Gedimino kalno tvarkybos darbų metu dėl atliekamų žemės kasimo darbų privaloma tvarka yra užtikrinama archeologo priežiūra ir vykdomi archeologiniai tyrimai, vėliau mechanizuotai nukastas gruntas yra peržiūrimas ir grunto sandėliavimo aikštelėje.

Atliekant supiltinio grunto šalinimo darbus tokie tyrimai vykdyti tiek šiaurės vakarų šlaite, tiek pietrytiniame šlaite.

Spalio mėn. šiaurės vakarų šlaite, prie atraminės sienos, Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus pristatyti Julijos Daniliauskienės karpiniai (0)

Karpiniai 2017. Kvietimas | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Lapkričio 16 d., 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks Šiaulių „Aušros“ muziejaus parengtos parodos „Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose“ atidarymas bei katalogo-albumo „Julija Daniliauskienė: būtis karpiniuose“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus  Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei Virginija Šiukščienė bei Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė. Paroda muziejuje bus eksponuojama iki 2018 m. sausio 6 d. Skaityti toliau

Įvyks mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“ (1)

Įvyks mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“. Plakatas | Lietuvos istorijos instituto nuotr.

Lapkričio 9 d., ketvirtadienį, Vilniuje,  Signatarų namuose, Lietuvos istorijos institutas kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kviečia dalyvauti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje moksliniėje konferencijoje – „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“.

Nepriklausomos Lietuvos valstybės ištakų tyrimai paprastai apsiriboja politiniu ar tautiniu aspektu, politinėmis ir ideologinėmis priešpriešomis, lyderių vaidmeniu kuriant valstybę. O koks buvo modernėjančios XIX a. pabaigos – XX a. pradžios visuomenės santykis su Lietuvos valstybės projektu? Dvylika Lietuvos istorikų pristatys mažai dėmesio šalyje sulaukusias ar iki šiol visai neaptartas temas bei problemas, Skaityti toliau

Po dar vienos nuošliaužos Gedimino kalnas uždaromas lankytojams (nuotraukos) (0)

Gedimino kalnas | LRKM.lt nuotr.

Lapkričio 4 d. po dar vienos nuošliaužos nuspresta uždaryti Vilniaus Gedimino kalną lankytojams. Gedimino kalno rytinime šlaite vėl susidarė nuošliauža. Nuslinkus velėnai, atsidengė pagrindinio tako poliai, įgriuvo dalis tako, praneša Lietuvos nacionalinis muziejus. Dėl nuošliaužossusidaręs velėnos gubrys laikinai paliektas vietoje atramos… 

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius sakė, kad Gedimino kalnas uždarytas dėl atsargumo, o ne dėl lankytojams kylančio pavojaus. Skaityti toliau

Gedimino kalno rytinio šlaito nuošliauža po lietaus pasislinko žemyn (1)

Gedimino kalnas. Nuošliauža | „PR Service“ nuotr.

Spalio 29 d. rytą Gedimino kalno rytinio šlaito papėdės nuošliauža, po naktinio merkiančio lietaus įtrūko, pasislinko žemyn ir atsirėmė į specialiai suformuotą grunto atramą, praneša Lietuvos nacionalinis muziejus.

Muziejus primena, kad padėtį pasitelkiant įdiegtą poslinkių ir posvyrių stebėjimo sistemą bei užtikrinant fizinę vizualinę kalno šlaitų apžiūrą ir toliau yra stebima visą parą, o rangovas yra įpareigotas nedelsiant reaguoti į bet kokius kalno grunto pakitimus. Skaityti toliau

Dvarų keliais. Arūno Eduardo Paslaičio Lietuvos dvarų piešiniai 2007–2017 (0)

Pauslajo (Kušleikiškio) dvaras. Kėdainių r. 2014. Popierius, tušas, 69,6×49,3 cm | lnm.lt nuotr.

Rugsėjo 28 d., 16 val., Naujajame Lietuvos nacionalinio muziejaus arsenale, Vilniuje, bus atidaryta Arūno Eduardo Paslaičio Lietuvos dvarų piešinių, sukurtų 2007–2017 m., paroda.

Po dešimties metų pertraukos, Lietuvos nacionalinis muziejus pristato architekto Arūno Eduardo Paslaičio sukurtus dvarų piešinius. Su šiuo ypatingu žinomo architekto pomėgiu, visuomenė galėjo susipažinti 2006 metais surengtoje parodoje, kurioje buvo galima pamatyti visą jo kūrybą, pradedant ankstyviausiais darbais. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Dar viena pasibaisėtina Vytauto Didžiojo provokacija! (nuotraukos) (90)

Vytautas Didysis Gedimino pilies papėdėje. Skulptorius Vytautas Kašuba, 1939 m. | Alkas.lt., T. Baranausko nuotr.

Gedimino kalno papėdėje įvykdytas baisus nusikaltimas – be ministrės Jonson (Jonsson), ŠMC kolektyvo, nacionalinės premijos laureato – Vamzdžio autoriaus – ir kitų atsakingų personų leidimo pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam!

„Tuo tarpu Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas patikino, kad skulptūrai toje vietoje reikalingas leidimas, tačiau jis nieko apie tai nežinojęs. Jis padėkojo už informaciją, pasiteiravo, kurioje vietoje stovi Vytauto Didžiojo skulptūra ir pažadėjo kuo greičiau nusiųsti ten inspektorių“, – Lietuvos visuomenę informavo „Lietuvos rytas“, pridurdamas: Skaityti toliau

Po trečiadienio liūties didesnių pasekmių Gedimino kalne buvo išvengta (0)

cof

Užvakar Vilniuje iškritus gausiems krituliams, vakar rytą operacijų vadovo, kultūros viceministro Renaldo Augustinavičius nurodymu pagal iš anksto nustatytą reagavimo protokolą Lietuvos nacionalinio muziejaus specialistai ir rangovai pradėjo taikyti avarijos grėsmės likvidavimo priemones.

Ryte atliekant nuolatinę stebėseną Gedimino kalno pietrytiniame šlaite jau esamos nuošliaužos kūne nustatytas grunto plyšys, dėl kurio paviršiaus sluoksnis smuktelėjo iki 25 cm. Skaityti toliau

Partizanų archyvo vietoje – indas su paslaptimi (0)

 Šalinamos žemės, esančios aplink metalinį puodą | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Valstybės dieną būrelis Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio įamžintojų ir jų talkininkų Ustronės vienkiemyje Čiobiškio prieigose ieškojo archyvo, kurį pirmaisiais partizaninio karo metais paslėpė partizanų rėmėjai. Istorinės Bagdonavičių sodybos, dabar priklausančios Petrui Škiudui kieme, beveik metro gylyje, metalo ieškiklio pagalba aptiktas senovinis virimo puodas, užvožtas metaliniu dubeniu. Iš puodo kyšojo nemažos metalinės dėžutės kampas, tačiau šią ir daugelį kitų mįslių įmins nebe archeologai, o Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratoriai. Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į parodą „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“ (0)

Vilniaus legendos. Iš laiško Hanzos miestams, 2005 m. B. Leonavičius | LNM nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) kviečia aplankyti iki rugsėjo 17 d. veiksiančią įdomią grafiko B Leonavičiaus kūrybos parodą.

„Turiu keturis kūrybinius atramos taškus – tai gamta, mitologija, istorija ir kaligrafija“, – sako menininkas B. Leonavičius, LNM pristatęs savo kūrybos parodą.

Parodoje „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“ galima pamatyti vieną naujausių grafiko kūrinių – triptikas „Žalgirio mūšis“, kurį sukurti menininkui prireikė dvejų metų: „Skaičiau nemažai istorinių knygų, įvairiausių šaltinių, norėdamas atspindėti Žalgirio mūšį kaip įmanoma Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į nemokamas ekskursijas (0)

Lietuvos nacionalinis muziejus

Visą vasarą Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia lankytojus aplankyti muziejaus padalinius ir dalyvauti nemokamose ekskursijose.

„Vasara – tai metas, kai žmonės praleidžia daug laiko gamtoje, išvyksta iš miesto. Likusiems sostinėje siūlome aplankyti Lietuvos nacionalinį muziejų ir prasmingai praleisti laiką, sudalyvauti ekskursijose. Jų tematika įvairi ir pasirinkti tikrai yra iš ko“, – sako muziejaus Edukacijos skyriaus vedėja Birutė Kazlauskienė. Skaityti toliau

Atidaromos naujos parodos K. Varneliui atminti (0)

Kazys Varnelis_lnm.lt

Birželio 22 d. 17 val. Vilniuje, Kazio Varnelio namuose-muziejuje (Didžioji g. 26) bus atidarytos Kazio Varnelio 100 metų sukaktuvėms paminėti skirtos parodos. Jos veiks iki rugpjūčio 31 d.

2017-ieji – ypatingi. Prabėgo lygiai 100 metų nuo tos dienos, kai pasaulį išvydo žemaičių dievdirbio sūnus Kazys Varnelis. Likimas lėmė, kad net 50 savo gyvenimo metų praleido JAV. Čia sutiko būsimą žmoną Gabrielę, susilaukė sūnaus, Skaityti toliau

Pagaliau prasidės Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai (2)

Lietuvos nacionalinio muziejaus, Kultūros ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos geologijos instituto atstovų susitikimas | LNM nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su UAB „Rekreacinė statyba“ pasirašė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų sutartį. UAB „Rekreacinė statyba“ šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus pradės vykdyti šią savaitę, jų vertė – 2 mln. 860 tūkst. eurų.

Prieš prasidedant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbams, Lietuvos nacionalinis muziejus priėmė Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos specialistų – geologų, hidrogeologų, geotechnikų, geofizikų – delegaciją, kuriai plačiau pristatė tvarkybos darbų projektą ir supažindino su netrukus prasidėsiančiais darbais. Abi šalys pasidalijo savo patirtimi. Skaityti toliau

R. Gudaitis. Apie Gedimino kalno tvarkymą Geležinio vilko dantyse (2)

Romas Gudaitis | Asmeninė nuotr.

Atgimimo metais rašėme klausydamiesi tiktai savo širdžių balso, o cenzūra, į mus žiūrėdama, dvėsė ir pakratė kojas. Šiandien rašyti – kam? Visi mes rašome – na ir kas? Prisimenate  Vladą Šimkų, jo autoepigraminę repliką: ,„kur nori –  ten ir kiški“? Be to Premjeras su ministrais klerkais sukruto, užsienio ekspertai moko, milijonai eurų šypsosi, viešųjų ryšių akcija pilnu tempu – ir painiotis bitutėm po sparneliais…

Suku ratus, iš visų pusių suku aplinkui Gedimino kalną, iš tolo, iš arčiau, galvoju apie darymus nedarymus, nelauktai sutinku matote kokį Geležinį, brrr, ir jisai sukalena Skaityti toliau

Virtualių parodų cikle „Liūdnoj ištrėmimo šaly…“ – lietuvių tremtinių istorijos (0)

Adelė ir Aleksandras Kupriai su vaikais Išimboje, Krasnojarsko kr., 1953 m. Iš Rimanto Kuprio archyvo | LNM nuotr.

Šiemet sukanka 69-eri metai nuo didžiausio Lietuvos gyventojų trėmimo. 1948 m. gegužės 22–23 d. buvo išvežti 40 002 Lietuvos žmonės – 11 365 šeimos, iš jų beveik 12 tūkst. vaikų, apie 5 tūkst. asmenų, vyresnių nei 60 metų. Primindamas šią liūdną sukaktį, Lietuvos nacionalinis muziejus atnaujino 2013 m. rengtą virtualią parodą: dalis šeimų nuotraukų pakeista naujai gautomis, nepublikuotomis, medžiaga papildyta atsiminimų ir laiškų ištraukomis. Tai yra jau trečioji paroda iš virtualių parodų ciklo „Liūdnoj ištrėmimo šaly…“. Skaityti toliau

Archeologai grįžta ant Gedimino kalno: tirs dešimt kartų didesnį plotą (0)

Archeologai-ant-Gedimino-kalno.A.-Sileikio-nuotr.-LNM

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai atnaujina archeologinius tyrimus Gedimino kalne. Tikimasi, kad šie tyrimai padės sužinoti daugiau apie piliakalnio apgyvendinimą, Aukštutinę pilį ir patvirtinti keliamą hipotezę, jog šių metų pradžioje ant Gedimino kalno rasti 1863–1864 m. sukilėlių palaikai.

„Archeologiniai tyrimai užtrunka, iš lėto kasime numatytą plotą ir nuodugniai jį tirsime. Bėgant metams ant Gedimino kalno susiformavo nemenkas kultūrinis sluoksnis, tad radinių čia gali būti įvairiausių“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis. Skaityti toliau

Jau atnaujinta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos) (0)

Diržo sagties liezuvėlis_lnm.lt

Nuo 2017 m. gegužės 18 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20/18) galima aplankyti atnaujintą parodą „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus parengtoje parodoje pristatomi radiniai iš paskutinių 15 metų archeologinių tyrimų Lietuvoje. Į parodą patekę Archeologijos bei Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyrių eksponatai sudaro tiktai mažą dalį visų naujausių archeologų atradimų mūsų krašte.

Šiuo laikotarpiu vykdyti įvairaus pobūdžio tyrimai: planuoti detalieji paminklų tyrimai, Skaityti toliau

Geologai nenuleidžia akių nuo Gedimino kalno (0)

Vilniečiai kviečia gelbėti Gedimino kalną | A. Daraškevičiaus nuotr.

Stebint Gedimino kalno piliakalnio šlaitų stabilumą bei deformacijas ir toliau aktyviai dalyvauja Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai. Šiuos darbus organizuoja Lietuvos nacionalinis muziejus.

Kaip sako LGT direktorius Jonas Satkūnas, ant nestabilių kalno šlaitų sumontuota telemetrinė stebėjimo sistema leidžia

Skaityti toliau

Šeštadienį Valdovų rūmuose mamos su nepilnamečiais vaikais lankysis nemokamai (0)

Vilnius | vipcommunications.lt nuotr.

Sveikindamas visas Lietuvos mamas artėjančios Motinos dienos proga, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai 2017 m. gegužės 6 d., šeštadienį, kviečia jas su nepilnamečiais vaikais apsilankyti nemokamai.

„Dovana mamai – tai priminimas apie mūsų tarpusavio ryšius, šiltus jausmus. Ir tikriausiai kiekvienai mamai svarbiausia ne dovanos vertė, o dėmesys ir laikas, kurį jai skiria patys mylimiausi žmonės. Tad sveikindami visas mamas siekiame sudaryti sąlygas parodyti asmeninį dėmesį, rūpestį, drauge įdomiai ir turiningai praleisti laiką“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Karpavičienė. Skaityti toliau

Nauja popieriaus karpytojos Julijos Daniliauskienės paroda (0)

Julijos Daniliauskienės popieriaus karpinys | Asmeninė nuosavybė

Nuo balandžio 6 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1), veikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „Istorija ir dailininkas: Julija Daniliauskienė“. Parodos atidarymo ir katalogo-albumo Julija Daniliauskienė: būtis karpiniuose sutiktuvių renginys vyks gegužės 4 d. 16 val. Naujajame arsenale.

Julija Daniliauskienė (1926–2009) – tautodailininkė, tarptautinį pripažinimą pelniusi popieriaus karpinių meistrė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus bičiulė. Su jos vardu siejamas primirštos, tačiau XIX a. – XX a. Skaityti toliau

Signatarų namuose vyks Lietuvos Tarybos narių jubiliejinės sukaktys (0)

lnm.lt nuotr.

Balandžio 27 d. 15 val. Signatarų namų salėje (Pilies g. 26, Vilnius) vyks konferencija „Lietuvos Tarybos narių, nepriklausomos valstybės – Lietuvos Respublikos – kūrėjų sukaktys 2017 m.: Mykolui Biržiškai – 135, Stanislovui Narutavičiui – 155, prelatui Kazimierui Steponui Šauliui ir Jonui Vileišiui – 145“, kurioje paminėsime keturių prie Nepriklausomybės Akto paskelbimo ir sklaidos ypač daug prisidėjusių Lietuvos Tarybos narių jubiliejines sukaktis. Tarp jų – net trys kairiųjų pažiūrų valstybininkai: pedagogas, lietuvių literatūros ir tautosakos tyrinėtojas Mykolas Biržiška, Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia į knygų dovanų mugę (0)

Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Balandžio 28 d. nuo 11 iki 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks Knygų dovanų mugė ir susitikimai su Bibliotekos bičiuliais. Kartu su draugiškomis institucijomis ir lankytojais bus dalijamasi knygomis ir gerumu. Šiais metais knygas dovanoja Bažnytinio paveldo muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos mokslų akademija, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, LMA Vrublevskių biblioteka. Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje – paskaita apie prijuostes (0)

Suvalkiečių šventadienė prijuostė. XIX a. II pusė | A. Baltėno (LNM) nuotr.

Šį trečiadienį, balandžio 19 d., 16 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1, Vilniuje) vyks Etninės kultūros vakaras, skirtas prijuostėms. Tekstilininkė, menotyrininkė dr. Miglė Lebednykaitė dalinsis sukauptomis žiniomis ir atsakys į daugelį klausimų. Kodėl lietuviška prijuostė sulaukė tiek dėmesio? Kaip prijuostės tapo kolekcionavimo objektu? Kokie archetipiniai pradai slypi apžadų prijuostėlėse? Skaityti toliau

Lietuvos istorija šiuolaikiniuose medaliuose (0)

Medaliu paroda_lnm.lt1

Nuo balandžio 6 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3), veikia paroda „Lietuvos istorija šiuolaikiniuose medaliuose“.

Paroda aprėpia beveik aštuonių šimtmečių Lietuvos istorijos tarpsnį – nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo iki trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, įkūnytą šiuolaikiniuose medaliuose. Pristatomi XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje sukurti garbingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitį įamžinantys darbai: Lietuvos valdovų portretai, iškiliems XVI–XVIII a. Lietuvos ir Mažosios Lietuvos istorijos, Skaityti toliau

Krašto apsaugos ministerija sutarė bendradarbiauti su Lietuvos nacionaliniu muziejumi (0)

Karoblis ir Kulnyte_kam.lt

Kovo 9 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos nacionalinis muziejus stiprins bendradarbiavimą rengiant edukacinius projektus, ugdančius pilietiškumą ir nacionalines vertybes.

Šia sutartimi ministerija ir muziejus reglamentuos šalies mokyklų, kurioms kasmet sausio 1 d. iškilmingai perduodama saugoti Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava, Skaityti toliau

Nacionalinis muziejus kviečia į paskaitą apie XIX a. Vilniaus pirklius (0)

Vilniaus pirklių istorija. I. Bunimovičiaus namas Basanavičiaus g. 5 | LMAVB RSS fondo nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus, tęsdamas ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus, vasario 23 d. 17 val. kviečia į Senąjį arsenalą (Arsenalo g. 3, Vilniuje), kur vyks istorikės Aelitos Ambrulevičiūtės paskaita „Vilniaus pirklių dinastijos XIX a. ir jų „palikimas“ šiandien“.

„Pirklių šeimos yra mažai istorikų tyrinėta tema, o socialinis šių žmonių gyvenimas nagrinėtas tik fragmentiškai. Iki šiol nedaug buvo žinoma apie pirklių gyvenimo būdą, darbo organizavimą, kokią vietą pirkliai užėmė visuomenėje. Tyrinėti XIX a. Vilniaus pirklių šeimas mane paskatino ne tik tokios informacijos trūkumas, bet ir siekis pažinti verslo raidą, verslininko Skaityti toliau