Žymos archyvas: Lietuvos nacionalinis muziejus

Sausio 13-osios karta: istorinių piešinių autoriai pasidalijo, kuo gyvena šiandien (0)

Sausio13 plakatas | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Prieš metus Lietuvos nacionalinis muziejus pristatė virtualią galeriją http://sausio13.lnm.lt/, kurioje – beveik 6000 piešinių, vaizduojančių Sausio 13-osios įvykius vaikų akimis. Per šį laiką galerija peržiūrėta daugiau nei 113 tūkstančių kartų, savo piešinius (nupieštus 1991 metais) joje surado šimtai žmonių, kelios dešimtys iš jų laiškuose muziejui pasidalijo savo atsiminimais.

„Buvo tikrai maloni staigmena, kai Google išmetė nuorodą į mano piešinį. Jau buvau pamiršusi, kaip piešėm ir mokytoja aiškino, kad piešiniai bus siunčiami pakabinimui į Vilnių“, – savo laiške muziejui rašo Vaiva, kuri 1991 metais buvo trečiokė. Skaityti toliau

Politinių kalinių areštinėje atgimė Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija (0)

Paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“ | lnm.lt nuotr.

Lapkričio 21 d., pirmą kartą visuomenei atvertame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14 (T. Kosciuškos g. 1), kurioje sukilimo metais kalėjo apie 1000 jo dalyvių, tarp kurių ir 8 iš 21 Lukiškių aikštėje sušaudytų arba pakartų ir Gedimino kalne užkastų sukilėlių, atidaryta paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. Paroda veiks iki 2020 m. gegužės 31 d.

Lietuvos nacionalinis muziejus, kurio archeologai ant Gedimino kalno surado 20-ties 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikus, vainikuos beveik trejus metus trukusius tarpdisciplininius tyrimus, suteikusius paskatą naujai pažvelgti į šio sukilimo istoriją. Skaityti toliau

Kuriai mokyklai bus perduota saugoti Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava? (0)

smm.lt nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia mokyklas iki šių metų gruodžio 1 d. teikti paraiškas ir pareikšti norą saugoti 2019 m. Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinę vėliavą, kuri bus iškilmingai nuleista ir įteikta mokyklai Vėliavos dieną – 2020 m. sausio 1-ąją Vilniuje, Katedros aikštėje.

Kasmet Vilniuje minint Lietuvos vėliavos dieną Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai prieš pakeldami naująją trispalvę nuleidžia visus metus bokšte plevėsavusią vėliavą. Pagal susiklosčiusią tradiciją nuleista vėliava perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų. Skaityti toliau

Vyks 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės (2)

Vyks 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės | lrv.lt nuotr.

Lapkričio 22 dieną vyks 1863–1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18-os sukilimo dalyvių, kurių palaikai rasti Gedimino kalne, valstybinių laidotuvių iškilmės.

Penktadienį, 8.30 val., Laidotuvių iškilmės prasidės Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vidiniame kieme. 8.45 val. 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių karstai bus įnešti į Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką. Skaityti toliau

Naujoje knygoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija į mirtį, atradimą ir atgimimą (1)

1863 m. sukilėlių egzekucija Vilniuje, Lukiškių turgaus aikštėje. Litografija. Litografas ir leidėjas Carlas Lanzedelli, Viena, 1863-1865 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Lapkričio 14 d., 18 val., likus savaitei iki sukilėlių, rastų Gedimino kalne, valstybinių laidotuvių, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į naujos muziejaus išleistos knygos „1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“ pristatymą.

Dviejų šimtų puslapių knyga – tai kolektyvinė monografija, kurioje, remiantis archyviniais šaltiniais, pirmą kartą išsamiai papasakotos Gedimino kalne rastų sukilėlių biografijos ir dramatiškų įvykių, nutikusių 1863–1864 m. Lukiškių aikštėje, istorija. Ją pratęsia pasakojimas apie kapaviečių radimo vietą, archeologinius tyrimus ir palaikų atpažinimą. Skaityti toliau

Tautodailės metai – paskata įvertinti ir populiarinti tautinį paveldą (0)

Kryždirbys Saulius Kronis | asmenininė nuotr.

Lapkričio 13 d. Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Tautodailės metų minėjimo 2020 metais planą. Jame numatytais kultūriniais, edukaciniais, pažintiniais renginiais, projektais ir kitomis veiklomis bus pabrėžiama tautodailės reikšmė mūsų valstybei, didinamas tautodailės žinomumas ir prieinamumas visuomenei.

Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilniaus dailės akademija kitąmet surengs tarptautinį simpoziumą,

Skaityti toliau

Pirmą kartą bus pristatyti į lietuvių kalbą išversti Zigmanto Sierakausko žmonos atsiminimai (8)

Sukilimo vado Zigmanto Sierakausko žmona Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė | Lietuvos Nacionalinio Muziejaus nuotr.

Lapkričio 7 d., likus dviem savaitėms iki sukilėlių, rastų Gedimino kalne, laidotuvių, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į sukilimo vado Zigmanto Sierakausko žmonos Apolonijos Dalevskytės-Sierakauskienės „Atsiminimų“ pristatymą. Ką tik išleista knyga – tai autentiškas autorės pasakojimas apie vyrą, šeimą ir sukilimą. Lietuviškai šie atsiminimai išleisti pirmą kartą.

„Atsiminimų“ knygos sudarytojos istorikės Tamara Bairašauskaitė ir Jolanta Sikorska-Kulesza teigia, kad dažniausiai sukilimo istorija yra perteikiama vyrų. Bet ir moterys parašė nemažai atsiminimų, ir jų dalyvavimas bei vaidmuo 1863–1864 m. įvykiuose yra neabejotinas. Skaityti toliau

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai: sunkios temos, kurias gyvenimas verčia prisiminti (1)

Pirmasis lietuvių vaikų darželis Vilniuje, Antakalnyje 1918 metai. | rengėjų nuotr.

Spalio 17 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus pradeda tradicinius ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus ir kviečia į skirtingų, bet vienos temos susietus renginius. Naujojo vakarų renginių rato tema – „Iš neatsakytų Lietuvos istorijos klausimų archyvo: kultūra ir politika“.

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai šį sezoną prasidės trijų itin vertingų Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistų leidinių pristatymais. Skaityti toliau

Archeologinės avalynės paroda: istorijos ir apie žmones, ir apie batus (0)

Kairės kojos pusbatis. XVII a. I p. | Kęstutis Stoškus, Lietuvos nacionalnio muziejaus nuotr.

Ketvirtadienį, spalio 16 d., 18 val., Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Gdansko archeologijos muziejumi, rengia tarptautinę archeologinės avalynės parodą „200 batų – 700 metų“.

Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje vyksianti paroda atskleis, ką nuo XII iki XVIII amžiaus avėjo miesto aukštuomenė ir eiliniai gyventojai, kokios buvo avalynės mados, iš kur jos atėjo, kas darė joms įtaką? Kiekvienas eksponatas papasakos apie to laikmečio Gdansko, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Kernavės gyventojų įpročius ir pomėgius, statusą, sunkius laikus ir meilės istorijas. Skaityti toliau

Nupūskime istorijos dulkes: muziejus kviečia susipažinti su saugomu lobynu (1)

Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykusi lietuvių tradicinių muzikos instrumentų paroda | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia dalyvauti ekskursijų cikle patogesniu metu – trečiadieniais po darbų. Valandos trukmės ekskursijas ves muziejaus gidai ir kviestiniai svečiai, sieksiantys sužadinti lankytojų smalsumą pristatydami iš pažiūros nebylius muziejaus eksponatus.

Šių trumpų pasakojimų tikslas – atskleisti visuomenei dar nepažintas istorijas, iš užmaršties ištraukti įdomius įvykius ir pristatyti jų herojus.

„Lietuvos nacionalinis muziejus turi Skaityti toliau

Bedugnės kapinyno tyrimai: elitiniai Vytauto laikų raiteliai nebuvo laidojami kartu su žirgais (0)

Bedugnės kapinyno tyrimų akimirka. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai ir VšĮ Prigimtinės kultūros institutas, remiamas Vasario 16-osios fondo, baigė antrąjį archeologinių tyrimų Bedugnės kapinyne sezoną. Po trijų savaičių tyrimų archeologai sako, kad dabar aiškėja daugiau detalių apie elitinių Vytauto laikų raitelių laidojimo apeigų ritualus.

Bedugnės kapinynas, esantis netoli Senųjų Trakų, į archeologų dėmesio centrą pateko prieš septynerius metus, tačiau išsamūs kapinyno tyrimai prasidėjo tik pernai. Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia Baltijos kelią prisiminti Gedimino bokšte (2)

Baltijos kelyje naudoti ženkliukai | LNM nuotr.

Rugpjūčio 23 d., Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia sugrįžti ten, kur prieš trisdešimt metų prasidėjo Baltijos kelias. Gedimino pilies bokštas buvo ta vieta, kur žmonės ėmė jungtis į gyvą grandinę, nusidriekusią nuo Vilniaus iki Talino. Rengėjai kviečia prisiminti ir patirti šio įvykio istoriją interaktyvioje instaliacijoje ir gauti unikalų to meto suvenyrą – autentišką prieš 30 metų pagamintą ženkliuką, kurį segėjo ir Baltijos kelio dalyviai.

Interaktyvi instaliacija „Pajausk mūsų laisvę“ Skaityti toliau

Istorinė šventė 8-ąjį kartą kviečia pažinti viduramžių ir Renesanso laikmečių amatus (0)

Istorinė Šv. Baltramiejaus mugė | Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos nuotr.

Rugpjūčio 23-24 d., Vilniuje, Rotušės aikštėje, vyks 8-oji Istorinė Šv. Baltramiejaus mugė – vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos miesto amatų, menų ir cechų papročių šventė. Mugė vilniečiams žinoma nuo XVII amžiaus vidurio, kuomet ji pirmą kartą buvo paminėta Vilniaus puodžių cecho statute 1664 metais.

Dvi dienas vykstanti Šv. Baltramiejaus mugė prasideda iškilminga visų dalyvių amatininkų eisena, nešina istorinėmis cechų vėliavomis nuo Aušros vartų, Vokiečių, Dominikonų, Šv. Jono, Pilies gatvėmis iki Skaityti toliau

Bedugnės kapinynas – vėl archeologų dėmesio centre (1)

Bedugnės kapinyno tyrinėjimai, 2019 m. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai grįžo į Bedugnės kapinyną, esantį Senųjų Trakų apylinkėse, ir tęsią pernai pradėtus archeologinius tyrimus.

Pasak vykdomų archeologinių tyrimų vadovo Gedimino Petrausko, praėjusiais metais pavyko išsiaiškinti, kad Bedugnėje XIV a. buvo laidojami elitiniai kariai raiteliai, o nedidelis atstumas iki Senųjų Trakų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės – liudija ypatingą kapinyno reikšmę Lietuvos istorijai. Skaityti toliau

Vilniuje duris atveria jau 18 metų veikiantis muziejus (0)

Ekspozicija Kazio Varnelio namuose-muziejuje | K. Stoškaus nuotr.

Ilgą laiką pasaulinio lygio optinio meno meistro Kazio Varnelio namus-muziejų buvo galima aplankyti tik iš anksto užsiregistravus. Nuo liepos mėnesio lankytojų patogumui ilgėja šio muziejaus darbo laikas, o norint apsilankyti – nebereikės registruotis.

Vilniuje įsikūrę Kazio Varnelio namai-muziejus – tai vienas iš devynių Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių. Už kuklaus senamiesčio pastato fasado ir niekuo neišsiskiriančių durų rasite daugiau nei keturiasdešimt kambarių, o juose – per tūkstantį išskirtinių meno kūrinių. Skaityti toliau

Duris atveria jau 18 metų veikiantis pasaulinio lygio meno meistro muziejus (2)

Ekspozicija Kazio Varnelio namuose-muziejuje. | K. Stoškaus nuotr.

Liepos 22 d., pirmadienį, 11 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Kazio Varnelio namuose-muziejuje vyks spaudos konferencija. Jos metu muziejaus direktorė Rūta Kačkutė pristatys pasikeitusią šio padalinio lankymo tvarką, o muziejininkė Gabrielė Paškevičiūtė žiniasklaidos atstovams plačiau papasakos apie pasaulinio lygio optinio meno meistro Kazio Varnelio kūrybą ir sukauptą kolekciją.

Iki šiol Kazio Varnelio namus-muziejų lankytojai galėdavo aplankyti tik iš anksto užsiregistravę. Dabar dalį muziejaus bus galima aplankyti savarankiškai. Muziejus viliasi, kad tai didins pasaulyje įvertinto, tačiau Lietuvoje ne kiekvienam žinomo dailininko ir jo per daugiau nei penkiasdešimt metų sukauptos unikalių meno kūrinių kolekcijos žinomumą ir prieinamumą. Skaityti toliau

Į Ignaliną atkeliavo Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda (0)

Į Ignaliną atkeliavo Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Liepos 4 d. Ignalinos krašto muziejuje atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Lietuvių tradiciniai muzikos instrumentai“. Gausioje ekspozicijoje galima pamatyti įvairių rūšių XIX a. pab. – XX a. pr. visuose Lietuvos regionuose naudotų pučiamųjų, styginių, mušamųjų, dumplinių liaudies muzikos instrumentų. Tai ir patys paprasčiausi moliniai švilpukai, medinės dūdelės, birbynės, dambreliai, lamzdeliai, kleketai ar tarkšlės, ir jau sudėtingesni, įgudusių ir žinomų meistrų padaryti smuikai, kanklės, cimbolai, ragai ir dūdos, taip pat senosios armonikos, bandolijos, Skaityti toliau

Švęsdami šimtmetį šauliai atgaivina savo organizacijos istoriją (0)

Šaulių trimitininkai. 1936–1939 m. | V. Augustinas, LNM nuotr.

Birželio 29 d., Pasienyje su Kaliningradu, Kudirkos Naumiestyje, naujoje parodoje atgimsta šimtmetį skaičiuojančios Šaulių sąjungos istorija. Paroda „Lietuvos šauliams – 100“ – tai bendras Šaulių sąjungos narių ir muziejininkų darbas.

Dar gegužę Lietuvos nacionalinis muziejus kvietė visuomenę pasidalinti ar padovanoti istorinę medžiagą, susijusią su Šaulių sąjungos veikla, jos nariais. Dabar muziejus viename iš savo padalinių – Vinco Kudirkos muziejuje – atidaro parodą, kurioje visuomenė galės plačiau susipažinti su Šaulių sąjungos veikla. Šimtmetį skaičiuojančios Šaulių sąjungos istoriją atskleis dovanoti ir muziejaus turimi eksponatai. Skaityti toliau

Archeologijos dienos Lietuvos nacionaliniame muziejuje: bus įdomu visiems – nuo vaiko iki senjoro (0)

Lankytojai apžiūri archeologinius radinius | E. Daukšaitės nuotr.

Birželio 14–15 d., Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos archeologijos draugija, prisijungdami prie Nacionalinio prevencinės archeologijos tyrimų instituto (Prancūzija) idėjos, kviečia švęsti Archeologijos dienas ir siūlo plačiausią renginių programą Lietuvoje.

Archeologijos dienas Lietuvos nacionalinis muziejus pradės konsultacijomis, kurios šalyje rengiamos pirmą kartą. Visi, susidomėję archeologija ir norintys daugiau sužinoti apie archeologinius radinius, patys tokių radinių turintys ir norintys juos padovanoti, birželio 14 d. Skaityti toliau

Muziejų naktis su muzika, ekskursijomis ir saulėlydžiu nuo Gedimino bokšto (0)

Gedimino kalnas | LNM nuotr.

Gegužės 18 d., 14 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, ypatingą ekskursiją surengs tapytojas Giedrius Kazimierėnas, pristatysiantis savo paties darbus. Šešiose įspūdingo dydžio drobėse G. Kazimierėnas pasakoja apie svarbiausius Lietuvos istorijos momentus: Algirdo pergalę prie Mėlynųjų Vandenų, Mindaugo karūnavimą, Gedimino laiškus, Pirmojo Lietuvos Statuto priėmimą, Barboros Radvilaitės laidotuves. Tapytojas atskleis darbo užkulisius ir pateiks savą istorinių įvykių interpretaciją. Ekskursija – nemokama pirmiesiems 40 muziejaus lankytojų, įsigijusių bilietą. Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kurti parodą drauge (0)

Vabalninko šauliai, 1931 m. | LNM nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia visuomenę kartu kurti parodą, skirtą šimtmetį mininčiai Lietuvos šaulių sąjungai.

Šaulių sąjunga, įkurta 1919 metais, veikia kaip visuomeninė sukarinta organizacija, telkianti skirtingų interesų žmones bendram tikslui – ginti ir saugoti Lietuvos nepriklausomybę. Šio Šaulių sąjungos veikimo principo įkvėptas, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia visuomenę prisidėti prie būsimos parodos rengimo. Skaityti toliau

Lietuvos istorija atgimsta įspūdingo dydžio drobėse (0)

Gedimino laiškai 1322–1324 | G. Kazimierėno paveikslas

Balandžio 25 d. 18 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma tapytojo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato Giedriaus Kazimierėno darbų paroda.

Šešiuose įspūdingo dydžio paveiksluose G. Kazimierėnas pristato svarbiausius ir įsimintiniausius tautos sąmonėje žymę palikusius istorinius įvykius: Mindaugo karūnavimą, Gedimino laiškus, Algirdo pergalę prie Mėlynųjų Vandenų, Barboros Radvilaitės laidotuves ir kitus.

Didžiausias parodoje eksponuojamas paveikslas Skaityti toliau

Bus pristatyti 1863-1864 m. sukilėlių palaikų tyrimų duomenys (0)

1863 m. sukilėlių palaikų atradimas Gedimino pilies kalne. V. | Vaitkevičiaus nuotr.

Balandžio 8 d., pirmadienį, 13 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks spaudos konferencija, kurioje bus pristatyti nuo 2018 m. vasaros iki 2019 m. kovo mėn. trukusio trečiojo 1863–1864 m. sukilėlių, nužudytų Lukiškių aikštėje Vilniuje, palaikų paieškų ir identifikavimo etapo rezultatai.

Spaudos konferencijoje dalyvaus Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus archeologas Gytis Grižas, Skaityti toliau

Skaitmeninė Nidos akmens amžiaus radinių duomenų bazė ir Kukuliškių piliakalnis (0)

Skaitmeninė Nidos akmens amžiaus radinių duomenų bazė ir Kukuliškių piliakalnis | madeinvilnius.lt nuotr.

Kovo 27 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyko Marijos Gimbutienės skaitymų vakaras. Pranešimus skaitė – Mindaugas Pilkauskas, Miglė Urbonaitė-Ubė ir Karolis Minkevičius.

Archeologas M. Pilkauskas pristatė skaitmeninę duomenų bazę, kurioje saugomi Nidos akmens amžiaus gyvenvietės radiniai, rasti Kuršių nerijoje 1974-1978 metais. Didžioji dalis radinių – keraminių puodų šukės. Skaitmeninėje duomenų bazėje šie radiniai aprašomi pagal įvairius kriterijus: keramikos gamybos technologiją, morfologiją, puošybą ir kitus analizei svarbius bruožus. Skaityti toliau

Muziejų lankytojų skaičius per metus išaugo penktadaliu (0)

Lietuvos nacionalinis muziejus

2018 metais Lietuvos muziejuose apsilankė daugiau kaip 5 mln. lankytojų – palyginti su 2017 m., apsilankymų skaičius išaugo 21 procentu, o su 2016 m. – 26 procentais. Šį skaičių sudaro pavieniai ir organizuoti lankytojai, fondų lankytojai, edukacinių užsiėmimų bei muziejaus organizuojamų renginių lankytojai ir jų dalyviai.

Tokius pokyčius rodo statistinės ataskaitos, kurias Kultūros ministerijai Skaityti toliau

Valdovų rūmuose atidaroma paroda, skirta pirmosios lietuviškos istorijos tėvui (0)

Simonas Daukantas. Dail. A. Varnas. 1937 m. | Maironio Lietuvių iteratūros muziejaus nuotr.

Kovo 14 d., Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma paroda „Simonas Daukantas: Aš dėl lietuvystės pamatus dedu“. Taip Valdovų rūmų muziejus kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu siekia priminti iškilią XIX a. Lietuvos istorijos asmenybę – Simoną Daukantą (1793-1864), kuris pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuviškai ir vėliau pats pateko į lietuvių kultūros, literatūros istorijos puslapius.

„Tai nėra lengvo turinio paroda ir tai natūralu, nes pati Simono Daukanto Skaityti toliau

Valdovų rūmuose – magiškas žvilgsnis į žmones, grąžinusius istoriją (0)

valdovurumai.lt nuotr.

Šiandien, kovo 7 d., Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma paroda „Žmonės, grąžinę praeitį. Mindaugo Meškausko ferotipai“. Valdovų rūmų muziejaus 10-mečiui ir rūmų teritorijos sistemingų mokslinių tyrimų 30 metų sukakčiai skirtoje parodoje pirmą kartą pristatomi ne eksponatai, o juos į Lietuvos istorijos ir kultūros apyvartą grąžinę žmonės – archeologai, architektai, restauratoriai ir visi tie, kurie savo rankomis prisilietė prie šioje vietoje aptiktų radinių.

„Minėdami Valdovų rūmų muziejaus dešimtmetį, siekėme atsigręžti į Valdovų rūmų atgimimo stebuklą sukūrusius žmones – norėjome visuomenei Skaityti toliau

Projektuojant Gedimino kalno tvarkymą – pirmenybė pietrytiniam šlaitui (0)

Gedimino kalnas | LGT nuotr.

Kultūros ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje, kuriam pirmininkavo kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, aptarti artimiausi Gedimino pilies kalno tvarkybos veiksmai.

Posėdyje aptartos institucijų pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos nacionalinio muziejaus parengtos dokumentacijos Gedimino kalno tvarkymo projektavimo ir tyrimų darbų viešojo pirkimo konkursui skelbti.

Sutarta, kaip dokumentacija bus koreguojama ir kaip vyks tolesnis procesas, Skaityti toliau

Ką atskleidė Lietuvos archeologijos pradininko T. Daugirdo išlikęs dienoraštis? (0)

Tadas Daugirdas. 1906 metai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Vasario 27 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje archeologė R. Banytė-Rovel (Rowell) savo paskaitoje „Tado Daugirdo archeologiniai dienoraščiai kaip laikmečio ir profesionalumo liudytojai“ visuomenei pristatė archeologo Tado Daugirdo (1852–1919) dviejų tomų dienoraštį. Archeologė papasakojo ne tik apie tai, kas buvo išskaityti pačiame dienoraštyje, bet ir ką pavyko suprasti tarp eilučių.

Prieš beveik devyniolika metų Rasa Banytė-Rovel pirmą kartą pamatė išlikusį archeologo T. Daugirdo (1852–1919) dviejų tomų dienoraštį. Trumpa pažintis laikui bėgant išvirto Skaityti toliau

Nacionalinis muziejus Vasario 16 proga pristato Lietuvos Respublikai reikšmingus eksponatus (0)

Signatarų namų ekspozicija | K. Stoškus, LNM nuotr.

Vasario 16-oji, Signatarų namuose, galima nemokamai išvysti Vasario 16-osios Nutarimą dėl Nepriklausomos valstybės atkūrimo, o Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatoma naujausia Tarpukario Lietuvai skirta ekspozicijos salė ir paroda, supažindinanti su 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų deklaracija ir jos signatarais.

Prof. Liudo Mažylio rastą istorinį dokumentą Signatarų namuose lankytojai Skaityti toliau