Žymos archyvas: Lietuvos nacionalinis muziejus

Lietuvos istorija atgimsta įspūdingo dydžio drobėse (0)

Gedimino laiškai 1322–1324 | G. Kazimierėno paveikslas

Balandžio 25 d. 18 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma tapytojo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato Giedriaus Kazimierėno darbų paroda.

Šešiuose įspūdingo dydžio paveiksluose G. Kazimierėnas pristato svarbiausius ir įsimintiniausius tautos sąmonėje žymę palikusius istorinius įvykius: Mindaugo karūnavimą, Gedimino laiškus, Algirdo pergalę prie Mėlynųjų Vandenų, Barboros Radvilaitės laidotuves ir kitus.

Skaityti toliau

Bus pristatyti 1863-1864 m. sukilėlių palaikų tyrimų duomenys (0)

1863 m. sukilėlių palaikų atradimas Gedimino pilies kalne. V. | Vaitkevičiaus nuotr.

Balandžio 8 d., pirmadienį, 13 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks spaudos konferencija, kurioje bus pristatyti nuo 2018 m. vasaros iki 2019 m. kovo mėn. trukusio trečiojo 1863–1864 m. sukilėlių, nužudytų Lukiškių aikštėje Vilniuje, palaikų paieškų ir identifikavimo etapo rezultatai.

Spaudos konferencijoje dalyvaus Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus archeologas Gytis Grižas, Skaityti toliau

Skaitmeninė Nidos akmens amžiaus radinių duomenų bazė ir Kukuliškių piliakalnis (0)

Skaitmeninė Nidos akmens amžiaus radinių duomenų bazė ir Kukuliškių piliakalnis | madeinvilnius.lt nuotr.

Kovo 27 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyko Marijos Gimbutienės skaitymų vakaras. Pranešimus skaitė – Mindaugas Pilkauskas, Miglė Urbonaitė-Ubė ir Karolis Minkevičius.

Archeologas M. Pilkauskas pristatė skaitmeninę duomenų bazę, kurioje saugomi Nidos akmens amžiaus gyvenvietės radiniai, rasti Kuršių nerijoje 1974-1978 metais. Didžioji dalis radinių – keraminių puodų šukės. Skaitmeninėje duomenų bazėje šie radiniai aprašomi pagal įvairius kriterijus: keramikos gamybos technologiją, morfologiją, puošybą ir kitus analizei svarbius bruožus. Skaityti toliau

Muziejų lankytojų skaičius per metus išaugo penktadaliu (0)

Lietuvos nacionalinis muziejus

2018 metais Lietuvos muziejuose apsilankė daugiau kaip 5 mln. lankytojų – palyginti su 2017 m., apsilankymų skaičius išaugo 21 procentu, o su 2016 m. – 26 procentais. Šį skaičių sudaro pavieniai ir organizuoti lankytojai, fondų lankytojai, edukacinių užsiėmimų bei muziejaus organizuojamų renginių lankytojai ir jų dalyviai.

Tokius pokyčius rodo statistinės ataskaitos, kurias Kultūros ministerijai Skaityti toliau

Valdovų rūmuose atidaroma paroda, skirta pirmosios lietuviškos istorijos tėvui (0)

Simonas Daukantas. Dail. A. Varnas. 1937 m. | Maironio Lietuvių iteratūros muziejaus nuotr.

Kovo 14 d., Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma paroda „Simonas Daukantas: Aš dėl lietuvystės pamatus dedu“. Taip Valdovų rūmų muziejus kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu siekia priminti iškilią XIX a. Lietuvos istorijos asmenybę – Simoną Daukantą (1793-1864), kuris pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuviškai ir vėliau pats pateko į lietuvių kultūros, literatūros istorijos puslapius.

„Tai nėra lengvo turinio paroda ir tai natūralu, nes pati Simono Daukanto Skaityti toliau

Valdovų rūmuose – magiškas žvilgsnis į žmones, grąžinusius istoriją (0)

valdovurumai.lt nuotr.

Šiandien, kovo 7 d., Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma paroda „Žmonės, grąžinę praeitį. Mindaugo Meškausko ferotipai“. Valdovų rūmų muziejaus 10-mečiui ir rūmų teritorijos sistemingų mokslinių tyrimų 30 metų sukakčiai skirtoje parodoje pirmą kartą pristatomi ne eksponatai, o juos į Lietuvos istorijos ir kultūros apyvartą grąžinę žmonės – archeologai, architektai, restauratoriai ir visi tie, kurie savo rankomis prisilietė prie šioje vietoje aptiktų radinių.

„Minėdami Valdovų rūmų muziejaus dešimtmetį, siekėme atsigręžti į Valdovų rūmų atgimimo stebuklą sukūrusius žmones – norėjome visuomenei Skaityti toliau

Projektuojant Gedimino kalno tvarkymą – pirmenybė pietrytiniam šlaitui (0)

Gedimino kalnas | LGT nuotr.

Kultūros ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje, kuriam pirmininkavo kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, aptarti artimiausi Gedimino pilies kalno tvarkybos veiksmai.

Posėdyje aptartos institucijų pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos nacionalinio muziejaus parengtos dokumentacijos Gedimino kalno tvarkymo projektavimo ir tyrimų darbų viešojo pirkimo konkursui skelbti.

Sutarta, kaip dokumentacija bus koreguojama ir kaip vyks tolesnis procesas, Skaityti toliau

Ką atskleidė Lietuvos archeologijos pradininko T. Daugirdo išlikęs dienoraštis? (0)

Tadas Daugirdas. 1906 metai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Vasario 27 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje archeologė R. Banytė-Rovel (Rowell) savo paskaitoje „Tado Daugirdo archeologiniai dienoraščiai kaip laikmečio ir profesionalumo liudytojai“ visuomenei pristatė archeologo Tado Daugirdo (1852–1919) dviejų tomų dienoraštį. Archeologė papasakojo ne tik apie tai, kas buvo išskaityti pačiame dienoraštyje, bet ir ką pavyko suprasti tarp eilučių.

Prieš beveik devyniolika metų Rasa Banytė-Rovel pirmą kartą pamatė išlikusį archeologo T. Daugirdo (1852–1919) dviejų tomų dienoraštį. Trumpa pažintis laikui bėgant išvirto Skaityti toliau

Nacionalinis muziejus Vasario 16 proga pristato Lietuvos Respublikai reikšmingus eksponatus (0)

Signatarų namų ekspozicija | K. Stoškus, LNM nuotr.

Vasario 16-oji, Signatarų namuose, galima nemokamai išvysti Vasario 16-osios Nutarimą dėl Nepriklausomos valstybės atkūrimo, o Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatoma naujausia Tarpukario Lietuvai skirta ekspozicijos salė ir paroda, supažindinanti su 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų deklaracija ir jos signatarais.

Prof. Liudo Mažylio rastą istorinį dokumentą Signatarų namuose lankytojai Skaityti toliau

Atkurti sėlių genties aprangą prireikė pusantrų metų (0)

Atkurti IX a. sėlės drabužiai | A. Moisiejenko nuotr.

Vasario 13 d. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į naujojo sezono archeologinių paskaitų ciklą „Marijos Gimbutienės skaitymai, XVI“. Nuo vasario iki balandžio archeologai pristatys visuomenei dešimt įvairių pranešimų, aprėpiančių daugelį Lietuvos archeologijos temų: materialinės kultūros studijos, rekonstrukcijos galimybės, archeologijos mokslo istorija, naujausi tyrimai ir atradimai, archeologinių ir bioarcheologinių tyrimų dermė.

Pirmoje ciklo paskaitoje – dvi temos: iki šiol netyrinėto Kupiškio piliakalnio archeologinių tyrimų ir sėlių genties aprangos rekonstrukcijos pristatymas. Skaityti toliau

Kviečia paskaita apie neseniai atrastas Biržų-Dubingių Radvilų giminės XVI-XVII a. rūmų liekanas (1)

Archeologų atkastų Radvilų rūmų grindinio ir krosnies fragmentai | I. Sadausko nuotr.

Vasario 7 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje archeologas Ignas Sadauskas skaitys paskaitą apie archeologinius tyrimus, atliktus vietovėje, kur kadaise Vilniuje stovėjo Radvilų rūmai. 

Archeologai teritoriją tarp Radvilų, Tilto ir Žygimantų gatvių tyrinėjo beveik metus, nuo 2017 gegužės iki 2018 metų balandžio. Didelės apimties detaliesiems archeologiniams tyrimams vadovavęs Ignas Sadauskas teigia, kad tyrimų metų buvo siekta tiksliai lokalizuoti Radvilų Skaityti toliau

Vasario 16-osios Aktas grįžo į Signatarų namus (0)

Signatarų namų ekspozicija | K. Stoškaus nuotr. Lietuvos nacionalinis muziejus

Vasario 1 d. į Vilniuje esančius Signatarų namus sugrįžo prof. Liudo Mažylio rastas istorinis dokumentas – 1918 metų vasario 16 dienos Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.

Istorinis dokumentas rodomas tose pačiose Signatarų namų patalpose, kuriose ir buvo pasirašytas. Čia tuo metu veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Ši draugija buvo ne tik viena iš 1914–1918 metais legaliai veikusių ir savo tautai oficialiai atstovavusių draugijų, bet ir politikų sambūris. Skaityti toliau

Geologas V. Račkauskas: Gedimino kalnas ištirtas labiau nei Ignalinos atominė elektrinė (0)

Gedimino pilies kalno teritorijoje išgręžtų tyrimo gręžinių, kurių duomenys dokumentaliai išlikę, išsidėstymas | V. Račkausko schema

Lietuvos nacionalinio muziejaus geologas, fizinių mokslų daktaras Vytautas Račkauskas, apžvelgdamas geologinius tyrimus, atliktus Gedimino kalne, sako, kad įvairiais laikotarpiais kalnas tirtas ir gręžtas daugybę kartų. Kai kurių gręžinių duomenys vis dar nerasti, o vertingą informaciją mokslininkams teikia apie 200 gręžinių.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje paskaitą apie Gedimino kalno geologinius tyrimus skaitęs fizinių mokslų daktaras teigia, kad pagrindinė nuošliaužų formavosi priežastis yra požeminis vanduo, o kalno saugumą prižiūri keturios skirtingos sistemos. Skaityti toliau

LNM pristatys didžiausio visuomenės dėmesio sulaukusias Vilniaus senamiesčio vertybės (video) (0)

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Sausio 17 d., 17 val. 30 min., Lietuvos nacionaliniame muziejuje (LNM), Didžiojoje salėje, Arsenalo g. 3, vyks paskaita apie Gedimino kalno šlaitų archeologinius tyrimus, kurios pristatys archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė. Paskaitininkės teigimu, labiausiai buvo tyrinėti šiaurės vakarų ir pietrytiniai Gedimino kalno šlaitai. Įdomu tai, kad palaidojimų archeologai rado ir Gedimino kalno šlaituose. Kokio laikotarpio yra rasti palaidojimai, kokių radinių pavyko rasti iš 5, 17 ir 20 amžių? Apie visa tai ir dar daugiau – Dovilės Baltramiejūnaitės paskaitoje.

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir kviečia Skaityti toliau

Gedimino kalnas pavojuje jau 2 metus, o politikai vis dar svarsto kas už ką atsakingas (video) (2)

Gedimino pilis | lnm.lt nuotr.

Gruodžio 19 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje buvo aptartas klausimas dėl Gedimino kalno ekstremalios padėties. 

Geologijos tarnybos (GT) vadovė Jolanta Čyžienė posėdyje griežtai sukritikavo Gedimino kalno tvarkymo darbų eigą. Pasak jos už kalną  atsakingas Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) jos tarnybai  žinių apie vykdomus darbus neteikia ir nekreipia dėmesio į GT pasiūlymus. J. Čyžienė taip pat stebėjosi, kad Gedimino kalno tvarkybos darbams duodama tik 10-ies metų garantija.  J. Čyžienės pabrėžė, kad GT buvo nušalinta nuo Gedimino kalno tvarkymo darbų pernai paskelbus ekstremalią padėtį. Tuomet GT atstovai nebuvo įtraukti į Skaityti toliau

Kviečiam susipažinti su Vilniaus istorija per septynis Gedimino pilies bokšto langus (3)

Atnaujinta Gedimino pilies bokšto ekspozicija | K.Stoškaus nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į ekskursiją po atnaujintą ekspoziciją Gedimino pilies bokšte. Čia pirmą kartą pristatoma unikali trimatės grafikos technologijomis pagrįsta projekcija  „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“, kuri demonstruojama iškart septyniuose pilies languose.

Virtualios kelionės iš praeities į ateitį metu žvelgdami pro bokšto langus galėsite išvysti Vilniaus pilių teritoriją įvairiais laikotarpiais: patirti kryžiuočių antpuolį, pamatyti, kaip atrodė besivystantis miestas Renesanso laikotarpiu, ir palyginti jį su Pilies kalno vaizdu 1785 metais, Skaityti toliau

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras apie dvarelį Žygimantų g. 12 (0)

kulturos istorijos vakarai_lnm.lt

lapkričio 29 d., 17.30 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, vyks kultūros istorijos vakaras.

Šio vakaro tema „Dvarelio Žygimantų g. 12 ir jo aplinkos archeologiniai ir urbanistiniai tyrimai“.

Šiame ketvirtadienio kultūros istorijos vakare dvarelį Žygimantų g. 12 ir jo aplinką pristatys du skirtingų sričių specialistai – archeologas Robertas Žukovskis ir Vilniaus urbanistinės raidos tyrinėtoja Jūratė Markevičienė. Skaityti toliau

Kviečia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai Lietuvos nacionaliniame muziejuje (0)

Zigmanto Sierakausko kapas. Lietuvos nacionalinis muziejus | K. Stoškaus nuotr.

Lapkričio 29 d., 17.30 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3, Vilniuje) vyks archeologo Roberto Žukovskio ir architektūrologės Jūratės Markevičienės paskaita „Dvarelio Žygimantų g. 12 ir jo aplinkos archeologiniai ir urbanistiniai tyrimai“.

Lietuvos nacionalinis muziejus (Arsenalo g. 3, Vilniuje) tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir kviečia į paskaitas apie istorinius Vilniaus senamiesčio objektus, kurie per pastaruosius metus sulaukė didžiausio atgarsio visuomenėje. Skaityti toliau

„Tradicinė latvių apranga“ – paroda, skirta Latvijos nepriklausomybės šimtmečiui (0)

Etnografinės ekspedicijos dalyviai kalbina Rubenių sodybos gyventojus, 1928 metai. Fotografas Andrejs Punka | LNIM nuotr.

Lapkričio 8 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo atidaryta paroda „Tradicinė latvių apranga“. Paroda pasakoja apie senuosius kaimynų latvių drabužių gamybos ir puošybos papročius, kasdienius ir šventinius rengimosi įpročius.

Paroda – šimtmečiui paminėti

„Lapkričio 18 dieną sukanka 100 metų, kai buvo paskelbta nepriklausoma Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Vienas seniausių kapų Lietuvoje – žynio (6)

Donkalnis, žvelgiant iš vakarų | V. Vaitkevičiaus nuotr. 2018 m.

Lietuvos archeologai yra ištyrę kelias dešimtis tūkstančių priešistorinių kapų. Suprantama, jie bevardžiai.

Reikšmingą išimtį sudaro „Taurapilio kunigaikštis“ ir „Donkalnio žynys“.

Tai vienas iš trijų seniausių kapų Lietuvoje. Apie 6377 metus pr. m. e. palaidotas 20-25 m. amžiaus vyras surastas raudonos ochros kupinoje duobėje, matyt, su šventinės aprangos liekanomis – apie tai byloja 57 briedžio, šerno ir tauro priekinių dantų kabučiai galvos, veido, kojų srityje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Gedimino kalno archeologiniai tyrimai (video) (0)

„Mokslo sriuba“: Gedimino kalno archeologiniai tyrimai | LRT Plius nuotr.

Įsibėgėjęs ruduo atneša naujų atradimų derlių. Naują sezoną pradėjusi pažintinė TV laida „Mokslo sriuba“ kviečia susipažinti su archeologiniais tyrimais: Gedimino kalne rastais palaidotais 1863 – 1864 metų sukilimo vadais ir dalyviais.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų grupė Gedimino kalno aikštelėje iš viso rado dvi dešimtis palaidojimų, tarp kurių identifikuoti ir visiems gerai žinomi sukilimo vadai – Zigmantas Sierakauskas, Konstantinas Kalinauskas bei Boleslovas Kolyška. Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje galimybė išvysti senus ir itin retus leidinius (0)

Advokato Jauniaus Gumbio senų ir retų knygų paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje | K. Stoškaus (LNM) nuotr.

Spalio 4 d., 16 val., Lietuvos nacionalinis muziejus, tęsdamas parodų ciklą „Muziejus ir kolekcininkas“, kviečia į parodos „Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis“ ir ją lydinčios to paties pavadinimo knygos pristatymą.

Gumbio surinktų knygų kolekcija apima ištisų keturių šimtmečių laiko tarpsnį – nuo XV a. pabaigos iki XX amžiaus tarpukario Lietuvos laikotarpio. Pristatomas šešių šimtų puslapių parodos katalogas sudarytas chronologiniu Skaityti toliau

Senų ir retų knygų kolekcininkas J. Gumbis: Lietuva turi kuo didžiuotis (0)

Jauniaus Gumbio knygų kolekcijos rinkinio dalis | A. Lukšėno nuotr.

Jau nuo rugsėjo 13 iki spalio 21 dienos, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, vyksta „Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis“ paroda. Parodos laikotarpiu Lietuvos nacionalinis muziejus pristatys ir to paties pavadinimo albumą, supažindinantį su J. Gumbio senųjų knygų kolekcija.

„Senosios knygos išskirtinės ir išore, ir turiniu, paliečiančiu beveik visas gyvenimo sritis. Jose galime rasti ne tik istorinę, religinę, teisinę, bet ir geografinę Lietuvą. Kolekcijos knygos – tai religinės ir pasaulietinės tematikos meno kūriniai, kurie leidžia simboliškai, iš naujo, specifiškai ir intelektualiai atrasti Lietuvos istoriją“, – pasakoja teisės mokslų daktaras Jaunius Gumbis, Skaityti toliau

Valstybės dieną Valdovų rūmai atšventė atkūrimo pabaigtuves (video) (2)

Valstybės dieną Valdovų rūmai atšventė atkūrimo pabaigtuves | Rengėjų nuotr.

Liepos 6 d. Valdovų rūmuose buvo švenčiama ne tik Valstybės diena, bet ir Valdovų rūmų atkūrimo pabaigtuvės bei naujos nuolatinės ekspozicijos atidarymas. Ta proga Valdovų rūmuose buvo atidarytos dviejos tarptautinės parodos – „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai“ ir „Florencija renesanso ir baroko laikais“. Šiomis iš Vokietijos ir Italijos atkeliavusiomis parodomis Valdovų rūmai siekia pristatyti Lietuvos istorinius, kultūrinius ryšius su užsienio valstybėmis. Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į lietuvių tradicinių instrumentų parodą (0)

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į lietuvių tradicinių instrumentų parodą | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Nuo birželio 28 iki rugpjūčio 26 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1, Vilniuje), veikia paroda „Lietuvių tradiciniai muzikos instrumentai“.

Lietuvos nacionalinis muziejus pristato Lietuvos dainų šventei „Vardan tos…“ ir kartu Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečiui skirtą lietuvių tradicinių muzikos instrumentų parodą, kurioje bus galima pamatyti visus dainų šventėje Skaityti toliau

Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne bus švenčiamas Valstybės atkūrimo 100-metis (0)

1989 pavasaris. Sodinamas Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas Ožkabaliuose | R. Čėplos nuotr.

Gegužės 12 d. nuo 12 iki 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į tradicinę Ąžuolyno dienos sueigą Jono Basanavičiaus gimtinėje – ošiančiame Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne, Ožkabalių kaime, Vilkaviškio rajone.

Pradėtas sodinti dar 1989 metais, šiandien ąžuolynas pripažįstamas kaip unikalus Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos paminklas. Nuolat puoselėjamas ir kasmet plečiamas ąžuolynas pamažu didėjo ir dabar užima net 40 hektarų plotą. Skaityti toliau

Skulptorius A. Bosas: istorija ir dailininkas – dailininko istorija (0)

Paroda „Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas“ | J. Karosaitė, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Balandžio 12 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, buvo atidaryta retrospektyvinė skulptoriaus Algirdo Boso mažosios plastikos ir medalių paroda. Ekspozicija pristatoma kaip vienas iš muziejaus inicijuotų tęstinės serijos „Istorija ir dailininkas“ renginių, kuriame akcentuojamas modernių menininkų santykis su istorinio naratyvo siužetais ir jų interpretacijomis.

Algirdas Bosas – jau beveik penkis dešimtmečius kuriantis Lietuvos menininkas. Jo moderni meninė raiška, atsispindinti tiek abstrakčiose kompozicijose, Skaityti toliau

Folkloro ansamblis „Dijūta“ kviečia į plokštelės „Dai lakštava lakštuote“ pristatymą (0)

„Dijūta“ | Rengėjų nuotr.

Gegužės 3 d., 18 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Adresas: Arsenalo g. 1, prie Karaliaus Mindaugo paminklo), XIX a. istorijos ekspozicijų salėje (II aukštas), vyks folkloro ansamblio „Dijūta“ naujos plokštelės „Dai lakštava lakštuote“ pristatymas.

Koncerte išgirsite folkloro ansamblio „Dijūta““ atliekamas Eduardo Volterio 1908–1909 m. į volelius įrašytas dainas ir muziką, 1863–1864 m. sukilimo rėmėjų, ištremtų į Saratovo sr. stepes (Rusija), Skaityti toliau

Archeologai papasakos apie naujausius archeologinius tyrinėjimus Kernavėje ir medžiagų perdirbimą senovėje (0)

Kernavės archeologinė vietovė | Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato nuotr.

Kovo 21 d., trečiadienį, 17 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejujaus (Arsenalo g. 3.) tęsiamuose Marijos Gimbutienės skaitymų vakaruose šį kartą lankytojų lauks pažintis su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais Kernavėje bei medžiagų perdirbimo archeologijos pristatymas.

Dr. Rokas Vengalis pranešime „Naujausi tyrinėjimai Kernavėje“ pristatys vienos žymiausių Lietuvos archeologinių vietovių tyrimų duomenis, papasakos apie naujausių archeologijos mokslo techninių priemonių ir metodų galimybes, jų reikšmę, kels ateities tyrimų Kernavėje ir jos apylinkėse prielaidas. Skaityti toliau

M. Gimbutienės skaitymų vakare – pažintis su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais (1)

Akmenės rajono tyrimai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Kovo 14 d., 17 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos ekspozicijoje, rengiamas trečiasis skaitymų vakaras, kuriame pranešėjai supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais.

Pavasarį, Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos archeologijos draugija visus, besidominčius Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, norinčius sužinoti daugiau, kviečia į penkioliktuosius žymiausiai lietuvių archeologei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirtus skaitymus. Skaityti toliau