Žymos archyvas: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

A. Rusteika. R. Šimašiaus veiksmai apskųsti Generaliniam prokurorui (1)

R. Šimašiaus veiksmai apskųsti Generaliniam prokurorui | Alkas.lt koliažas

Netyla skandalas dėl Vilniaus miesto mero R.Šimašiaus veiksmų nuimant atminimo lentą nuo Vrublevskių bibliotekos sienos. 1997 metais, minint Jono Noreikos žūties 50-ąsias metines, visuomenės atstovai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl šio žinomo rezistencijos dalyvio atminimo įamžinimo ir apdovanojimo Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties, kas ir buvo padaryta. Valstybinis apdovanojimas buvo įteiktas jo dukrai Prezidentūroje, dalyvaujant ir Jono Noreikos vaikaičiams. Tada atidengta ir atminimo lenta ant statinio fasado. Skaityti toliau

Kviečia kalbininkei G. Blažienei skirta paroda „Prarastos kalbos beieškant“ (0)

Filologė akademikė Grasilda Blažienė | V. Valuckienės nuotr.

Rugpjūčio 19 – rugsėjo 4 d., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje veikia LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus, LMA Vrublevskių bibliotekos ir Lietuvių kalbos instituto parengta filologei akademikei Grasildai Blažienei skirta jubiliejinė paroda „Prarastos kalbos beieškant“.

Parodos pristatymas vyks 2019 m. rugsėjo 3 d., antradienį, 15 val.

Ekspozicijoje pristatomi svarbiausi prof. dr. Grasildos Blažienės mokslo darbai: moksliniai straipsniai, Skaityti toliau

G. Landsbergis prašo Šimašiaus perduoti Jono Noreikos atminimo lentą Vrublevskių bibliotekai „saugoti ir eksponuoti“ (7)

Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis viešais laiškais kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių dėl pastarojo vienasmenio sprendimo nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą.  

Liepos 27 dieną, Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus vienasmeniu sprendimu, nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos slapčia buvo pašalinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Šis mero sprendimas sukėlė visuomenėje Skaityti toliau

TS-LKD frakcija Vilniaus taryboje: Vienašališki sprendimai Vilniaus istorinės atminties temoje turi baigtis (2)

Liutauras Kazlavickas | M.Mikulėno nuotr.

Liepos 27 d. Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pavedimu nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos slapčiomis nuplėšta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta sukėlė visuomenėje nuostabą ir audringas diskusijas. Lenta buvo nuimta slapčia – 4 valandą nakties, vienasmenišku Mero sprendimu, pasinaudojant esamomis reglamentavimo spragomis.

„Vakar posėdžiavusi Frakcija sutarė siųsti aiškią žinią Vilniaus merui – vienašališki sprendimai Vilniaus istorinės atminties temoje Skaityti toliau

Gėlių dienai – 100 metų (0)

Gėlių dienai – 100 metų | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Kultūrinė nepriklausomybę atgavusios Lietuvos aplinka, anot Živilės Intaitės, 1918 m. stokojo meninės infrastruktūros, meninių tradicijų, todėl kultūros veikėjų tikslas buvo suformuoti meninio gyvenimo funkcionavimo pagrindus, nacionalinės kultūros gaires. Viena gijų kultūrinio Lietuvos gyvenimo audinyje galime laikyti prieš 100 metų, 1919 m. birželio 1 d., Kaune pasirodžiusį vienkartinį žurnalo pavidalo leidinį Gėlių diena. Tai – nedidelis to meto poetų ir rašytojų darbų rinkinys. Jį išleido Gėlių dienos komisija. Leidinį sudarė ir redagavo Kazys Binkis (1893–1942) – rašytojas, žurnalistas, dramaturgas, vienas originaliausių XX a. lietuvių poetų. Skaityti toliau

Vieša paskaita apie Vakarų Europos dailės kūrinių kelius į Lietuvą XIX a. (0)

Varžytinės | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Gegužės 22 d., 17 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks viešą paskaitą „Vakarų Europos dailės kūrinių keliai į Lietuvą XIX amžiuje“ skaitys menotyrininkė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto doktorantė Aistė Bimbirytė-Mackevičienė.

XIX a. rezidencijos neįsivaizduojamos be jų sienas puošusių paveikslų. Tizianas, Veronesė ar Rembrandtas – tai vardai, kuriuos puikiai žinojo ir troško turėti Lietuvos kolekcininkai. Tačiau kodėl, kada ir kaip tokie paveikslai patekdavo į jų Skaityti toliau

Laikraščiui Nepriklausomoji Lietuva – 100 metų (0)

Laikraščiui Nepriklausomoji Lietuva – 100 metų | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka didžiuojasi Senosios periodikos sektoriaus fonduose saugodama pilnus dienraščio Nepriklausomoji Lietuva komplektus. Šių metų balandį sukako 100 metų nuo šio laikraščio leidimo pradžios. Nepriklausomąją Lietuvą 1919–1920 m. Vilniuje leido Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas.

Tuomet, prieš 100 metų, Lietuva kentėjo dramatiškas permainas. 1919 m. balandžio 19–21 d. Lenkijos daliniai užėmė Vilnių ir dalį Rytų Lietuvos. Skaityti toliau

Lietuvos Prezidento institucijai – 100 (2)

Prezidentas Antanas Smetona su karinės vadovybės atstovais. Sėdi: antras iš kairės Karo mokyklos viršininkas gen. J. Galvydis-Bykauskas, A. Smetona, Karo veterinarijos viršininkas J. J. Bulota; stovi (iš kairės): plk. J. Kubilius, lauko sanitarijos inspektorius plk. V. Nagevičius. (Kaunas, 1919 m. ruduo) | LMAVB nuotr.

Balandžio 2 d., 16 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), bus atidaryta paroda, skirta Lietuvos Prezidento institucijos šimtmečiui paminėti. Sveikinimo žodį tars Kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos asmenybę, valdymo ypatumus ir istorinę reikšmę mūsų laikų Lietuvai trumpai apžvelgs Lietuvos istorijos instituto mokslininkas dr. Algimantas Kasparavičius. Skaityti toliau

Lietuvių tarmėtyros atodangos: šiuolaikiškas požiūris į tarmių tyrimus (2)

dr. Danguolė Mikulėnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 14 d., 15 val., Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks Lietuvių kalbos instituto profesorės Danguolės Mikulėnienės mokslinės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ sutiktuvės.

Renginyje dalyvauja: knygos autorė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Daiva Aliūkaitė, prof. dr. Grasilda Blažienė, dr. Ilja Lemeškinas ir kt. Renginio vedėjas – dr. Sigitas Narbutas. Skaityti toliau

Pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas – 1863 m. sukilimo dalyvis (0)

Panerių tunelio statyba. Vilnius 1860 m. | A. Korzono, LMAVB RSS nuotr.

Sausio 31 d., 17 val., Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks susitikimas su fotografijos istoriku Dainiumi Junevičiumi ir istoriku dr. Dariumi Staliūnu. Renginyje bus pristatyta D. Junevičiaus studija apie iki šiol mažai žinomą fotografą Abdoną Korzoną (g. 1824 m. Pašaltuonio dvare netoli Tauragės – m. po 1874 m. Troicke Orenburgo gubernijoje).

Vilniuje nuo 1859 m. iki 1863 m. balandžio mėn. veikusioje šio fotografo studijoje nusifotografavo šimtai jo amžininkų, tačiau didžiausias fotografo nuopelnas Lietuvos kultūrai Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje – paroda „Mano vilnietiška biografija“ (0)

Paroda „Mano vilnietiška biografija“ | Rengėjų nuotr.

Nuo sausio 22-vasario 28 d., Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje, veikia mažoji paroda „Mano vilnietiška biografija“, skirta baltarusių literatūrologo, leidėjo, visuomenės ir kultūros veikėjo Jankos Šutovičiaus 115–osioms gimimo metinėms paminėti. Parodą parengė LMA Vrublevskių biblioteka ir Gudų kultūros draugija Lietuvoje.

XX a. II–III dešimtmečiais Vilnius buvo svarbus politinis ir kultūrinis baltarusių centras. Čia telkėsi baltarusių inteligentija, buvo Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje bus prisimintas Ignotas Domeika (2)

Ignotas Domeika | LMAVB RS nuotr.

Sausio 24 d., 15.30 val., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks renginys, skirtas geologo, mineralogo, kalnų inžinieriaus Ignoto Domeikos (1802–1889) mirties 130-osioms metinėms paminėti, bus pristatyta paroda „Pažvelk į mineralą dar bevardį“.

Susitikime kalbės Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos prezidentas, geologas akad. Algimantas Grigelis, geografas prof. Algimantas Česnulevičius, chemikas akad. Aivaras Kareiva, mokslo istorikė dr. Birutė Railienė. Renginio vedėjas – LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Skaityti toliau

Kviečia paroda „Nedoras grafas ir advokatas Vrublevskis: vienos bibliotekos pėdsakais“ (0)

LMAVB_RSS P-144 exlibris | Vrublevskių bibl. nuotr.

Nuo gruodžio 28 iki 2019 m. sausio 30 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Nedoras grafas ir advokatas Vrublevskis: vienos bibliotekos pėdsakais“, skirta Tado Vrublevskio 160-osioms gimimo metinėms.
 
Šia paroda praveriame duris į LMA Vrublevskių bibliotekos istoriją, daugiau dėmesio skirdami laikotarpiui iki jos įsteigimo 1912 m. ir slėpiningam XX a. pradžios Vilniaus kolekcininkų ir bibliofilų pasauliui. Skaityti toliau

Kodėl Bibliopolis geriau negu Akropolis? (1)

Senieji dantiraščiai | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje darbą pradėjo Lietuvos knygos muziejaus kūrimo kolegija. Pirmas sprendimas priimtas dėl  muziejaus pavadinimo, kuris leistų geriausiai atsiskleisti kuriamo muziejaus koncepcijai – Bibliopolis. Lietuvos knygos ir mokslo minties muziejus.

Ar žinote, ką reiškia žodis Bibliopolis? Graikų kalbos žodis polis – tai pilis, miestas, miestas-valstybė, pavyzdžiui, Vatikanas arba senovės Atėnų polis. O graikų žodis biblion reiškia knyga. Iš čia ir Biblija – šventoji knyga, t.y. Šventasis Raštas. Skaityti toliau

Paroda, skirta Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo vedybų 500 metų jubiliejui (0)

Bonos atvaizdas ir ją giriančios eilės Chronica Polonorum | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Liepos 9 – rugsėjo 21 d., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vestibiulyje, veikia paroda In matrimonium ducere, skirta Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo vedybų 500 metų jubiliejui. Ją parengė Retų spaudinių skyriaus darbuotojos Danguolė Palačionytė ir Violeta Radvilienė.

Karališkųjų Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo vedybų jubiliejinė sukaktis suteikė progą pažvelgti į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose saugomus dokumentus kitomis akimis, paieškoti, kas XVI–XVII a. Skaityti toliau

Parodos „Savo jėgas skirkite didiems darbams“ atidarymas (0)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Birželio 14 d., 17:30 val., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks parodos „Savo jėgas skirkite didiems darbams“ atidarymas. Paroda skirta mokslotyros ir bibliometrijos pradininkės Lietuvoje, aktyvios visuomenininkės, Lietuvos moterų lygos pirmininkės, Vilniaus universiteto profesorės Onos Voverienės 80-osioms gimimo metinėms paminėti.

Parodoje bus pristatyti gausūs profesorės O. Voverienės mokslo ir publicistikos darbai, iliustruojantys profesorės kurtą metodologinį Skaityti toliau

Darsyk po 90 metų: testamentinės Tado Vrublevskio valios išbandymas (1)

Tadas Vrublevskis 1919 m. | J. Bulhako nuotr.

Kultūros, švietimo ir mokslo institucijoms patiriant įvairių optimizavimo pavojų, šiandien vėl aktuali atrodo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos istorija – tiksliau, vienas jos epizodas, datuotas 1928 metais. Kartu – ir įvykiai iki 1928-ųjų, ir Bibliotekos likimas po jų.

Vilniaus istorijai neabejinga visuomenė žino, kad šią Biblioteką įkūrė žymus Vilniaus advokatas, visuomenininkas, bibliofilas Tadas Stanislovas Vrublevskis (*1858 XI 8–†1925 VII 3). Jo tėvas buvo Skaityti toliau

M.J.H. Giedraičio palaikai amžiams atguls giminės kriptoje Videniškiuose (0)

Mykolo Jono Henriko Giedraičio paveikslas | Rengėjų nuotr.

Birželio 2 d., šeštadienį, kunigaikščių Giedraičių palikuonio Mykolo Jono Henriko Giedraičio palaikai amžiams atguls giminės kriptoje Videniškiuose.

Praėjus 400 metų, kai Videniškiuose kunigaikščių Giedraičių dėka iškilo mūrinė bažnyčia, į joje esančios Giedraičių koplyčios kriptą amžinam poilsiui bus iškilmingai palydėta urna su šios kunigaikščių giminės palikuonio, Molėtų rajono garbės piliečio Mykolo Jono Henriko Giedraičio pelenais.

J. H. Giedraitis mirė Oksforde (JAV) 2017 m., gruodžio 29 d.  Urna kriptoje bus uždengta Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje bus atidaryta Latvijos kultūros istorijai svarbi paroda (0)

Johano Kristofo Brocės kolekcija | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Balandžio 12 d., 17 val., Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) bus atidaryta išskirtinė pedagogo, kraštotyrininko Johano Kristofo Brocės (1742–1823) Livonijos piešinių ir aprašymų kolekcija iš Latvijos universiteto akademinės bibliotekos. Ši kolekcija turi išskirtinę reikšmę Latvijos kultūros istorijai.

Paroda skirta Lietuvos ir Latvijos valstybių atkūrimo 100-mečiui paminėti. Atidaryme dalyvaus dr. Einaras Semanis, Skaityti toliau

„Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“ (0)

Portretas: Augustinas Janulaitis | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Kovo 19 – balandžio 18 d., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, veikia visuomenės veikėjo, politiko, publicisto, teisininko, istoriko, vertėjo, Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, teisės mokslų daktaro Augustino Janulaičio gimimo 140-osioms metinėms parengta paroda „Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“.

Parodoje eksponuojamas gausus ir vertingas Augustino Janulaičio rankraštinis palikimas, atspindintis jo gyvenimą bei veiklą. Iš oficialiųjų dokumentų minėtini: Skaityti toliau

Atidaryta paroda, skirta dailininko Konstantino Gorskio 150-osioms gimimo metinėms (0)

„Tibi Amor Aeterne“ – mažoji paroda, skirta dailininko Konstantino Gorskio 150-osioms gimimo metinėms | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Vasario 20 – kovo 27 d., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje, veikia paroda – „Tibi Amor Aeterne“, skirta dailininko tapytojo, knygų iliustruotojo Konstantino Gorskio (kitaip – Gurskis, Konstanty Gorski (Górski), 1868–1934) 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Dailininkas gimė ir užaugo Lietuvoje – tuometinės Rusijos imperijos Kauno apskrities Kazimieravos dvarelyje, – tačiau didžiąją gyvenimo dalį praleido Varšuvoje. Ten išgarsėjo kaip talentingas žymių asmenybių portretų (tarp jų – Lenkijos prezidento Ignaco Moscickio Skaityti toliau

Lietuvos valstybės šimtmečio paminėjimo paroda (0)

Augustinas Voldemaras | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Vasario 13 d. (antradienį), 16 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, įvyks parodos „Vasario 16-osios Lietuva: nepriklausomos valstybės atkūrimas dokumentuose“ atidarymas.

Renginyje kalbės VDU prof. Liudas Mažylis, to laikmečio tyrėjai, istorikai dr. Algimantas Kasparavičius, dr. Vilma Bukaitė. Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštį „Regėjimas“, parašytą 1918 m., šv. Velykų proga, skaitys Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai. Paroda veiks LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vasario 12 – kovo 14 d. Skaityti toliau

B. Giedraitienė restauravo pergamentą su trijų Radvilų parašais (0)

Pergamentas su trijų Radvilų parašais | V. Kulikauskienės nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje restauruotas išskirtinis dokumentas – pergamentas, išsaugojęs mums trijų garsių Radvilų giminės vyrų parašus. Tai Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Rudojo raštas, išduotas Vilniuje 1577 m., vasario 15 d. Dokumentą restauravo aukščiausios kategorijos restauratorė Birutė Giedraitienė. Šiuo raštu Vilniaus vaivada M. Radvila Rudasis patvirtino Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei pardavęs sklypą bažnyčios statybai. Tai viena iš dviejų LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomų privilegijų, pasirašytų M. Radvilos Rudojo. Be jo, dokumentą pasirašė abu jo sūnūs: Kristupas ir Mikalojus. Skaityti toliau

K. Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijų paroda tęsia kelionę (1)

Kazimieras Simonavičius (1600-apie 1651) | Wikipedia.org nuotr.

Sausio 23 d., 16 val., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g.1, įvyks Kazimiero Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijų parodos atidarymas. Dalyvaus LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, etnologas ir mokslo istorikas prof. dr. Libertas Klimka.

Europoje garsus XVII a., artilerijos inžinierius-technologas, raketų išradėjas, artilerijos mokslo pradininkas, karininkas, LDK bajoras Kazimieras Simonavičius (apie 1600–po 1651) Lietuvoje, nepakankamai gerai pažįstamas. 1650 m., Amsterdame jo lotyniškai parašytą knygą „Artis magnae artilleriae Skaityti toliau

Atrastas dar vienas „Giesmės apie stumbrą“ autoriaus raštas (0)

In nomine Domini amen. Goniondzas, 1519 06 16. LMAVB RS F1-64 | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvis mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje surastas dokumentas, veik prieš 500 metų rašytas, spėtina, vieno iš garsiausių Renesanso literatūros kūrėjų – Mikalojaus Husoviano (*1475–1485 – †po 1533) – ranka. Šį atradimą padarė lenkų istorikas dr. Tomasas Jaščoltas (Tomasz Jaszczołt). Minimas dokumentas – Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos raštas, išduotas bajorui Janui Slavinskiui dėl pastarojo valdos Palenkės vaivadijoje.

Raštas datuotas 1519 m., birželio 16 d., o surašytas ant pergamento ir vaivados antspaudu sutvirtintas Palenkės Goniondze. J Skaityti toliau

Mirė istorikas, mecenatas, kunigaikštis Mykolas Giedraitis (0)

Mykolas Giedraitis | oxfordmail.co.uk nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos bendruomenė paskelbė liūdną žinią, kad gruodžio 29 d. Oksforde mirė Bibliotekos geradarys kunigaikštis Mykolas Giedraitis.

„Jo asmenyje netekome didžio Žmogaus, Mecenato ir nuoširdaus, ištikimo, išmintingo Bičiulio“, – rašoma  Vrublevskių bibliotekos pranešime spaudai.

Mykolas Giedraitis (Michał Giedroyć), LDK senos kunigaikščių giminės palikuonis, gimė 1929 m. Lobzove prie Derečino (dabartinėjė Baltarusijoje), Lenkijos Skaityti toliau

Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai (1)

 Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė Bona Sforca | wikipedia nuotr

Lapkričio 15 d., 17 val., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, įvyks Lietuvos istorijos instituto doktorantės Rasos Leonavičiūtės paskaita „Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai“. Joje bus aptariami Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos veiklos bruožai bei nagrinėjama šios asmenybės įtaka XVI a. LDK politiniam, ekonominiam bei kultūriniam gyvenimui.

Bona Sforca Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene tapo 1518 m., kai ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo. Kilusi iš garsios Milano Sforcų giminės, ji išsiskyrė iš ankstesnių valdovų sutuoktinių tiek savo asmeninėmis savybėmis, tiek ir didelėmis politinėmis bei ekonominėmis ambicijomis. Skaityti toliau

Atidaryta Aleksandro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms skirta paroda (0)

Spalio 16 – lapkričio 17 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia  paroda „Tėvų šalies kelius išmyniau rudenį, žodyno lobių žmonėse vogčia ieškodamas…“ (J. Sakalas, Gimtojo žodžio žynys. Aleksandrui Kuršaičiui atminti), skirta lituanisto, etnografo, žodynininko, leidėjo Aleksandro Teodoro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms paminėti.

„Kol gyvena lietuviškai kalbanti tauta, tol skambės Kuršaičių giminės vardas“ – taip apie kalbininkus Frydrichą ir Aleksandrą Kuršaičius yra pasakęs J. Balčikonis. Aleksandro Kuršaičio indėlis į Lietuvos kultūrą labai reikšmingas. Skaityti toliau

Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“ (0)

Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“ | tbn.lt nuotr.

Rugsėjo 20 – spalio 16 d., LMA Vrublevskių bibliotekoje, pradėjo veikti paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“.

Dar 1323 m. Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečiams, įvairių profesijų ir amatų atstovams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą ir apsigyventi joje, žadėdamas sudaryti palankias gyvenimo ir darbo sąlygas. Vilnius augo, plėtėsi, jo raidą veikė įvairūs istoriniai įvykiai, jis visada buvo daugiatautis. Jame sugebėjo sugyventi gausybė skirtingų tautybių, kultūrų žmonių. Skaityti toliau

Paroda „Krašto spalvos“ Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti (0)

Irenos Antaninos Staronytės-Suveizdienės tapyba | Rengėjų nuotr.

Nuo rugpjūčio 7 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyksta tautodailininkės Irenos Antaninos Staronytės-Suveizdienės tapybos darbų paroda „Krašto spalvos“, skirta Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti. Paroda veiks iki rugsėjo 15 d.

Kapitono Antano Staronio (Staranevičiaus) dukra Irena Antanina Staronytė-Suveizdienė, baigusi Žemės ūkio akademiją, dirbo Alytaus miškų ūkyje, vėliau ‒ Miškų ūkio ministerijoje, Statybos reikalų komitete, Vilniaus ekskursijų biuro gide. Skaityti toliau