Žymos archyvas: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Paroda, skirta Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo vedybų 500 metų jubiliejui (0)

Bonos atvaizdas ir ją giriančios eilės Chronica Polonorum | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Liepos 9 – rugsėjo 21 d., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vestibiulyje, veikia paroda In matrimonium ducere, skirta Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo vedybų 500 metų jubiliejui. Ją parengė Retų spaudinių skyriaus darbuotojos Danguolė Palačionytė ir Violeta Radvilienė.

Karališkųjų Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo vedybų jubiliejinė sukaktis suteikė progą pažvelgti į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose saugomus dokumentus kitomis akimis, paieškoti, kas XVI–XVII a. Skaityti toliau

Parodos „Savo jėgas skirkite didiems darbams“ atidarymas (0)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Birželio 14 d., 17:30 val., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks parodos „Savo jėgas skirkite didiems darbams“ atidarymas. Paroda skirta mokslotyros ir bibliometrijos pradininkės Lietuvoje, aktyvios visuomenininkės, Lietuvos moterų lygos pirmininkės, Vilniaus universiteto profesorės Onos Voverienės 80-osioms gimimo metinėms paminėti.

Parodoje bus pristatyti gausūs profesorės O. Voverienės mokslo ir publicistikos darbai, iliustruojantys profesorės kurtą metodologinį Skaityti toliau

Darsyk po 90 metų: testamentinės Tado Vrublevskio valios išbandymas (1)

Tadas Vrublevskis 1919 m. | J. Bulhako nuotr.

Kultūros, švietimo ir mokslo institucijoms patiriant įvairių optimizavimo pavojų, šiandien vėl aktuali atrodo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos istorija – tiksliau, vienas jos epizodas, datuotas 1928 metais. Kartu – ir įvykiai iki 1928-ųjų, ir Bibliotekos likimas po jų.

Vilniaus istorijai neabejinga visuomenė žino, kad šią Biblioteką įkūrė žymus Vilniaus advokatas, visuomenininkas, bibliofilas Tadas Stanislovas Vrublevskis (*1858 XI 8–†1925 VII 3). Jo tėvas buvo Skaityti toliau

M.J.H. Giedraičio palaikai amžiams atguls giminės kriptoje Videniškiuose (0)

Mykolo Jono Henriko Giedraičio paveikslas | Rengėjų nuotr.

Birželio 2 d., šeštadienį, kunigaikščių Giedraičių palikuonio Mykolo Jono Henriko Giedraičio palaikai amžiams atguls giminės kriptoje Videniškiuose.

Praėjus 400 metų, kai Videniškiuose kunigaikščių Giedraičių dėka iškilo mūrinė bažnyčia, į joje esančios Giedraičių koplyčios kriptą amžinam poilsiui bus iškilmingai palydėta urna su šios kunigaikščių giminės palikuonio, Molėtų rajono garbės piliečio Mykolo Jono Henriko Giedraičio pelenais.

J. H. Giedraitis mirė Oksforde (JAV) 2017 m., gruodžio 29 d.  Urna kriptoje bus uždengta Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje bus atidaryta Latvijos kultūros istorijai svarbi paroda (0)

Johano Kristofo Brocės kolekcija | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Balandžio 12 d., 17 val., Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) bus atidaryta išskirtinė pedagogo, kraštotyrininko Johano Kristofo Brocės (1742–1823) Livonijos piešinių ir aprašymų kolekcija iš Latvijos universiteto akademinės bibliotekos. Ši kolekcija turi išskirtinę reikšmę Latvijos kultūros istorijai.

Paroda skirta Lietuvos ir Latvijos valstybių atkūrimo 100-mečiui paminėti. Atidaryme dalyvaus dr. Einaras Semanis, Skaityti toliau

„Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“ (0)

Portretas: Augustinas Janulaitis | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Kovo 19 – balandžio 18 d., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, veikia visuomenės veikėjo, politiko, publicisto, teisininko, istoriko, vertėjo, Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, teisės mokslų daktaro Augustino Janulaičio gimimo 140-osioms metinėms parengta paroda „Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“.

Parodoje eksponuojamas gausus ir vertingas Augustino Janulaičio rankraštinis palikimas, atspindintis jo gyvenimą bei veiklą. Iš oficialiųjų dokumentų minėtini: Skaityti toliau

Atidaryta paroda, skirta dailininko Konstantino Gorskio 150-osioms gimimo metinėms (0)

„Tibi Amor Aeterne“ – mažoji paroda, skirta dailininko Konstantino Gorskio 150-osioms gimimo metinėms | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Vasario 20 – kovo 27 d., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje, veikia paroda – „Tibi Amor Aeterne“, skirta dailininko tapytojo, knygų iliustruotojo Konstantino Gorskio (kitaip – Gurskis, Konstanty Gorski (Górski), 1868–1934) 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Dailininkas gimė ir užaugo Lietuvoje – tuometinės Rusijos imperijos Kauno apskrities Kazimieravos dvarelyje, – tačiau didžiąją gyvenimo dalį praleido Varšuvoje. Ten išgarsėjo kaip talentingas žymių asmenybių portretų (tarp jų – Lenkijos prezidento Ignaco Moscickio Skaityti toliau

Lietuvos valstybės šimtmečio paminėjimo paroda (0)

Augustinas Voldemaras | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Vasario 13 d. (antradienį), 16 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, įvyks parodos „Vasario 16-osios Lietuva: nepriklausomos valstybės atkūrimas dokumentuose“ atidarymas.

Renginyje kalbės VDU prof. Liudas Mažylis, to laikmečio tyrėjai, istorikai dr. Algimantas Kasparavičius, dr. Vilma Bukaitė. Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštį „Regėjimas“, parašytą 1918 m., šv. Velykų proga, skaitys Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai. Paroda veiks LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vasario 12 – kovo 14 d. Skaityti toliau

B. Giedraitienė restauravo pergamentą su trijų Radvilų parašais (0)

Pergamentas su trijų Radvilų parašais | V. Kulikauskienės nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje restauruotas išskirtinis dokumentas – pergamentas, išsaugojęs mums trijų garsių Radvilų giminės vyrų parašus. Tai Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Rudojo raštas, išduotas Vilniuje 1577 m., vasario 15 d. Dokumentą restauravo aukščiausios kategorijos restauratorė Birutė Giedraitienė. Šiuo raštu Vilniaus vaivada M. Radvila Rudasis patvirtino Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei pardavęs sklypą bažnyčios statybai. Tai viena iš dviejų LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomų privilegijų, pasirašytų M. Radvilos Rudojo. Be jo, dokumentą pasirašė abu jo sūnūs: Kristupas ir Mikalojus. Skaityti toliau

K. Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijų paroda tęsia kelionę (1)

Kazimieras Simonavičius (1600-apie 1651) | Wikipedia.org nuotr.

Sausio 23 d., 16 val., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g.1, įvyks Kazimiero Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijų parodos atidarymas. Dalyvaus LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, etnologas ir mokslo istorikas prof. dr. Libertas Klimka.

Europoje garsus XVII a., artilerijos inžinierius-technologas, raketų išradėjas, artilerijos mokslo pradininkas, karininkas, LDK bajoras Kazimieras Simonavičius (apie 1600–po 1651) Lietuvoje, nepakankamai gerai pažįstamas. 1650 m., Amsterdame jo lotyniškai parašytą knygą „Artis magnae artilleriae Skaityti toliau

Atrastas dar vienas „Giesmės apie stumbrą“ autoriaus raštas (0)

In nomine Domini amen. Goniondzas, 1519 06 16. LMAVB RS F1-64 | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvis mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje surastas dokumentas, veik prieš 500 metų rašytas, spėtina, vieno iš garsiausių Renesanso literatūros kūrėjų – Mikalojaus Husoviano (*1475–1485 – †po 1533) – ranka. Šį atradimą padarė lenkų istorikas dr. Tomasas Jaščoltas (Tomasz Jaszczołt). Minimas dokumentas – Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos raštas, išduotas bajorui Janui Slavinskiui dėl pastarojo valdos Palenkės vaivadijoje.

Raštas datuotas 1519 m., birželio 16 d., o surašytas ant pergamento ir vaivados antspaudu sutvirtintas Palenkės Goniondze. J Skaityti toliau

Mirė istorikas, mecenatas, kunigaikštis Mykolas Giedraitis (0)

Mykolas Giedraitis | oxfordmail.co.uk nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos bendruomenė paskelbė liūdną žinią, kad gruodžio 29 d. Oksforde mirė Bibliotekos geradarys kunigaikštis Mykolas Giedraitis.

„Jo asmenyje netekome didžio Žmogaus, Mecenato ir nuoširdaus, ištikimo, išmintingo Bičiulio“, – rašoma  Vrublevskių bibliotekos pranešime spaudai.

Mykolas Giedraitis (Michał Giedroyć), LDK senos kunigaikščių giminės palikuonis, gimė 1929 m. Lobzove prie Derečino (dabartinėjė Baltarusijoje), Lenkijos Skaityti toliau

Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai (1)

 Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė Bona Sforca | wikipedia nuotr

Lapkričio 15 d., 17 val., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, įvyks Lietuvos istorijos instituto doktorantės Rasos Leonavičiūtės paskaita „Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai“. Joje bus aptariami Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos veiklos bruožai bei nagrinėjama šios asmenybės įtaka XVI a. LDK politiniam, ekonominiam bei kultūriniam gyvenimui.

Bona Sforca Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene tapo 1518 m., kai ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo. Kilusi iš garsios Milano Sforcų giminės, ji išsiskyrė iš ankstesnių valdovų sutuoktinių tiek savo asmeninėmis savybėmis, tiek ir didelėmis politinėmis bei ekonominėmis ambicijomis. Skaityti toliau

Atidaryta Aleksandro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms skirta paroda (0)

Spalio 16 – lapkričio 17 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia  paroda „Tėvų šalies kelius išmyniau rudenį, žodyno lobių žmonėse vogčia ieškodamas…“ (J. Sakalas, Gimtojo žodžio žynys. Aleksandrui Kuršaičiui atminti), skirta lituanisto, etnografo, žodynininko, leidėjo Aleksandro Teodoro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms paminėti.

„Kol gyvena lietuviškai kalbanti tauta, tol skambės Kuršaičių giminės vardas“ – taip apie kalbininkus Frydrichą ir Aleksandrą Kuršaičius yra pasakęs J. Balčikonis. Aleksandro Kuršaičio indėlis į Lietuvos kultūrą labai reikšmingas. Skaityti toliau

Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“ (0)

Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“ | tbn.lt nuotr.

Rugsėjo 20 – spalio 16 d., LMA Vrublevskių bibliotekoje, pradėjo veikti paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“.

Dar 1323 m. Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečiams, įvairių profesijų ir amatų atstovams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą ir apsigyventi joje, žadėdamas sudaryti palankias gyvenimo ir darbo sąlygas. Vilnius augo, plėtėsi, jo raidą veikė įvairūs istoriniai įvykiai, jis visada buvo daugiatautis. Jame sugebėjo sugyventi gausybė skirtingų tautybių, kultūrų žmonių. Skaityti toliau

Paroda „Krašto spalvos“ Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti (0)

Irenos Antaninos Staronytės-Suveizdienės tapyba | Rengėjų nuotr.

Nuo rugpjūčio 7 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyksta tautodailininkės Irenos Antaninos Staronytės-Suveizdienės tapybos darbų paroda „Krašto spalvos“, skirta Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti. Paroda veiks iki rugsėjo 15 d.

Kapitono Antano Staronio (Staranevičiaus) dukra Irena Antanina Staronytė-Suveizdienė, baigusi Žemės ūkio akademiją, dirbo Alytaus miškų ūkyje, vėliau ‒ Miškų ūkio ministerijoje, Statybos reikalų komitete, Vilniaus ekskursijų biuro gide. Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje Ignoto Domeikos 215-osioms gimimo metinėms skirta paroda (0)

Ignoto Domeikos portretas. Lietuvos geologijos muziejuje | J. Dalinkevičiaus archyvo nuotr.

Liepos 28 d. 15 val.Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, (Žygimantų g. 1) bus atidaryta paroda Pažvelk pro dar bevardį skaidrų mineralą – gal rūkuos matyti Vilnius? Paroda skirta Vilniaus universiteto auklėtinio, filomato, 1830–1831 m. sukilimo dalyvio, pasaulinį pripažinimą pelniusio mokslininko, mineralogo, geologo, kalnų inžinieriaus, etnologo, rašytojo, ilgamečio Čilės universiteto rektoriaus, Čilės garbės piliečio Ignoto Domeikos 215-osioms gimimo metinėms paminėti.

Paroda veiks liepos 3 – rugsėjo 1 d. Parodos atidarymo renginyje bus pristatyta nauja Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje – paskaita apie viduramžiais LDK gyvenusių žydų kultūrinį palikimą (0)

Senojo Testamento Vilniaus sąvadas, LMAVB RS F19-262 | Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Liepos 24 d. 16 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų Aakademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) Jeruzalės Hebrajų universiteto profesorius Mošė Taubė skaitys viešą pakaitą „Iki aškenazių Rytų Europoje gyvenusių žydų kultūros palikimas“.

M. Taubė – garsus slavistas ir jidiš kalbos mokovas, rytų slavų ir žydų sąveikos viduramžiais specialistas, išleidęs monografiją apie Vrublevskių bibliotekoje saugomą Senojo Testamento Vilniaus sąvadą, verstą iš hebrajų į rusėnų kalbą. Profesoriaus akademinių publikacijų skaičius yra Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje lietuvių tremties minėjimas ir J. Kazlausko fotografijų paroda „Ilgą kelionę namo“ (0)

Tit Arų salos tremtinių kapinėse Jakutijoje 1989 m. Iš knygos Juozas Kazlauskas „Fotografija“ | J. Kazlausko nuotr.

Birželio 13 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), įvyks Juozo Kazlausko fotografijų parodos „Ilga kelionė namo“ pristatymas ir renginys, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti. Vakare mintimis dalinsis Dalia Kazlauskienė, fotografo žmona, Gabrielius Liaudanskas-Svaras, „Misija Sibiras“ dalyvis, Stanislovas Žvirgždas, fotografas, fotografijos istorijos tyrinėtojas.

Fotografo J. Kazlausko parodą „Ilga kelionė namo“ sudaro nuotraukos iš 1989 m. vykusių ekspedicijų į tremties vietas Sibire. Šių ekspedicijų tikslas buvo tremtyje mirusių artimųjų palaikų perkėlimas į tėviškę. J. Kazlauskui sovietmečiu nutylėtų ir todėl Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Sigitas Narbutas – apie spausdinto žodžio pradžią Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žinome per mažai (1)

Sigitas Narbutas, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Neseniai Polocke vyko tarptautinė konferencija, skirta spausdintos raštijos Baltarusijoje (ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje) atsiradimui. Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos keli Lietuvos mokslininkai. Vienas iš jų – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, kuris teigia, kad apie XVI amžiuje LDK atsirandančią spausdintą raštiją ir jos pradininką Pranciškų Skoriną žinome dar gerokai per mažai.

Vis dėlto, pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau tyrinėjimų, išleidžiama vis daugiau knygų, skirtų Pranciškui Skorinai ir jo laikmečiui. Skaityti toliau

Knygos apie Lietuvos švyturius sutiktuvės (0)

Knygos viršelis | Rengėjų nuotr.

2017 m. balandžio 27 d. 17 val. Vilniuje, LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks knygos „Lietuvos švyturių istorija“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi, farologu, švyturių istorijos tyrinėtoju, kolekcionieriumi, aistringu švyturių ir jūrinės kultūros puoselėtoju Aidu Jurkštu.

„Lietuvos švyturių istorija“ – tai išsamus veikalas apie švyturius ir kitus navigacinius objektus, buvusius ir esančius dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Skaitytoją nustebins laivybos ir švyturių istorijos faktų gausa, sukaupta keliolika metų kruopščiai tyrinėjant farologijos sritį. Autorius neapsiriboja Lietuvos teritorija, pateikia netikėtai platų švyturių istorijos paveikslą, nagrinėja įvairius temos aspektus. Tai vienintelė išsami, su meile švyturiams parašyta knyga, kada nors išleista Lietuvoje. Gausybė iliustracijų ir netikėtos istorinės žinios nepaliks abejonių – tai vertingas istorinis leidinys, turintis išliekamąją Skaityti toliau

„Atspindžiai”: Vrublevskių bibliotekoje yra Vasario 16-osios Akto juodraštis (video) (0)

Rasa Sperskienė,Audrys Antanaitis, Rimvydas Ginkus | Alkas.lt nuotr.

Tai nėra naujiena istorikams, tačiau po profesoriaus Liudo Mažylio atradimo Berlyne, visuomenė kažkaip savaime prisiminė, kad Vasario 16-osios aktas atsirado ne tuščioje vietoje. Buvo keletas originalo egzempliorių, buvo Tarybos posėdžių protokolai, pagaliau buvo juodraščiai. Vienas iš tokių juodraščių vokiečių kalba jau senokai atsidūrė Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje, kažkada net buvo eksponuotas, tačiau visuomenei žinomas mažai. Kaip ir kiti dokumentai apie Lietuvos Tarybos veiklą ir aplinkybes, lėmusias Nepriklausomybės paskelbimą. Skaityti toliau

Vilnius skaičiuoja jau 630 savivaldos metų (0)

Vilniaus arkikatedra | „Vorutos“ nuotr.

Kovo 22 d. sukanka 630 metų, kai Vilnius gavo Magdeburgo savivaldos teisę ir pradėjo skaičiuoti savo, kaip tikro miesto, istoriją. Magdeburgo teisę, kuri leido vilniečiams autonomiškai tvarkytis miesto reikalus, pirmasis suteikė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Jogaila 1387 m. kovo 22 dieną. Vilniaus meras Remigijus Šimašius pakvietė Vilniaus istorijos mokytojus ir mokyklų vadovus prisiminti šią svarbią datą istorijos pamokose.

„Magdeburgo teisės suteikimas pradėjo Vilniaus, kaip tikro miesto, istoriją, kuri ir atvedė mus čia, kur dabar esame – į modernią Lietuvos sostinę, kurioje gyvena laimingi ir laisvi Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje atidaryta nuotraukų paroda „Jie ėjo su mumis į laisvę“ (0)

Aktorė Rūta Staliliūnaitė, 1984 | V. Dichavičienės nuotr.

Nuo kovo 15 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje eksponuojama fotomenininkės Valerijos Dichavičienės fotografijos darbų paroda „Jie ėjo su mumis į laisvę“. Ekspozicija veiks iki balandžio 14 d.

Parodoje pristatoma V. Dichavičienės 1975–1995 metais fotografuotų, Anapilin išėjusiųjų Lietuvos kultūros asmenybių portretų galerija. Autorė pati ryškino, spausdino ir retušavo fotografijas savo namų fotolaboratorijoje. Parodoje eksponuojama tik maža dalis per keturiasdešimt metų sukurtų fotomenininkės darbų. Skaityti toliau

Panevėžyje bus atidaryta paroda „Pirmojo pasaulinio karo frontuose“ (0)

Pirmojo pasaulinio karo kariai muzikantai | Rengėjų nuotr.

2017 m. kovo 6 d. ,pirmadienį, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (Respublikos g. 14, Panevėžys) vyks Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos diena. Renginio metu, 16 val. bus atidaryta paroda „Pirmojo pasaulinio karo frontuose“.

Parodoje bus rodomi LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomi Pirmojo pasaulinio karo dalyvių egodokumentai, karių organizacijų dokumentai, atskleidžiantys lietuvių Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje bus atidaryta parodą „Lietuvių partijos ir organizacijos Rusijoje 1917–1918 m.“ (2)

„Lietuvių partijos ir organizacijos Rusijoje 1917–1918 m.“ | rengėjų nuotr.

Vasario 9 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (LMAVB) įvyks tarptautinės parodos Lietuvių partijos ir organizacijos Rusijoje 1917–1918 m. atidarymas.

Parodoje bus rodomi dokumentai ir leidiniai, atskleidžiantys lietuvių politinę veiklą Rusijoje po 1917 m. Vasario revoliucijos. Kalbės istorikas dr. Tomas Balkelis, Adomo Lasto eilėraščius skaitys Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai.

Renginį ves Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Skaityti toliau

Atsiveria Humanistikos regykla prie Baltijos jūros (0)

klaipedos-universiteto-baltijos-regiono-istorijos-ir-archeologijos-institutas-v-safronovo-foto

Sausio 11 d., trečiadienį 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Vilnius, Žygimantų g. 1) atidaroma Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) darbuotojų mokslinių darbų paroda „Humanistikos regykla prie Baltijos jūros“, skirta Instituto 25 metų veiklai pažymėti.

Instituto veiklos pirmtakas – 1992 m. sausį Klaipėdos universitete pradėjęs veikti Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras. Jo tikslas buvo aktualizuoti Klaipėdos miesto ir krašto, Prūsijos (Mažosios) Lietuvos, Rytų Prūsijos, Vakarų Lietuvos, vokiečių-lietuvių santykių istoriją, kurti skaitmeninį tiriamąjį Klaipėdos krašto ir Žemaitijos archyvą, Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia į paskaitą apie Žemaitiją ir Dubysos mūšį Didžiajame kare (0)

Husarų pulko karys, Dubysa, 1915 m. | archybvinė nuotr.

Lapkričio 17 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks vieša istoriko Gedimino Kulikausko paskaita „Žemaitija Didžiajame kare – šimtamečiai Dubysos mūšio (1915 04–07) aidai“.

Kaip sako paskaitininkas, balta dėmė ant dėmės – tai Pirmojo pasaulinio karo istorija. Lietuvoje ji žinoma tiek menkai, kad tik retas jo momentas (gal išskyrus liūdną Kauno tvirtovės likimą) sulaukė didesnio visuomenės dėmesio. Ką jau kalbėti apie Žemaitiją, išlikusią nuošaly nuo pagrindinių kovų arenų (Suvalkijoje ir Rytprūsiuose), bet irgi išgyvenusią didelę karo pradžios sumaištį, žemaičių mobilizaciją į caro kariuomenės pulkus (kur daugelis ir pražuvo). Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia į paskaitą apie Arnionių dvaro koplyčių istoriją (1)

Aistės Bimbirytės-Mackevičienė | youtube.com sustabdytas kadras

Spalio 27 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, (Žygimantų g. 1), vyks menotyrininkės Aistės Bimbirytės-Mackevičienės vieša paskaita„Arnionių dvaro koplyčių pėdsakais“, atskleisianti dar vieną iki šiol nepažintą Lietuvos dvarų kultūros puslapį.

„… o mano nuodėmingą kūną, kuris Aukščiausiojo Kūrėjo valia iš žemės dulkių paimtas ir vėl į tokias pat dulkes privalo būti paverstas, mano mielas sūnus ponas Steponas Šveikovskis su mano mielais Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje pristatomas archeologės R. Volkaitės-Kulikauskienės mokslinis palikimas (0)

Regina Volkaitė–Kulikauskienė | LMAVB RS F377-2521nuotr.

Iki rugsėjo 30 d. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje (Žygimantų g. 1) veiks paroda „Atvėrusi žemę su joje slypinčiomis paslaptimis būsimoms kartoms“, skirta archeologės, istorikės, kultūrologės Reginos Volkaitės-Kulikauskienės 100-mečiui.

Reginai Volkaitei-Kulikauskienei (1916-2007) skirtoje parodoje pristatomas gausus mokslinis palikimas bei įvairią mokslininkės veiklą atspindintys dokumentai ir nuotraukos. Šis palikimas, kurį mokslininkė padovanojo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai 2005 m., saugomas Reginos Volkaitės-Kulikauskienės fonde (F377). Skaityti toliau