Žymos archyvas: Lietuvos mokslininkai

Lietuvos Metrika – pristatoma tarptautinei bendruomenei (2)

The Lithuanian Metrica: History and Research („Lietuvos Metrika: istorija ir tyrimai“)viena naujausių prestižinės JAV akademinės leidyklos Academic Studies Press išleistų knygų, kurią parengė Lietuvos istorijos instituto mokslininkai Artūras Dubonis, Darius Antanavičius, Raimonda Ragauskienė, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Ši knyga – svarbus Lietuvos istorikų indėlis į tarptautinę Lietuvos Metrikos mokslinę sklaidą.

Lietuvos Metrika – tai pagrindinis seniausias, valstybinis, valdovo kanceliarijoje nuo XIV a. pabaigos formavęsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvas. Archyvą sudaro Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijoje rusėnų, lotynų ir lenkų kalbomis rašytų dokumentų nuorašų knygos. Skaityti toliau

Susipažinkite: itin naudingas vaistinis augalas sveikatai gerinti – siauralapis gaurometis (1)

Siauralapis gaurometis | vdu.lt nuotr.

Vaikščiodami pievomis ir pamiškėmis dažnai tik gėrimės augalų grožiu, tačiau verta žinoti, kad dauguma jų – vertingi vaistiniai augalai. Pastaruoju metu išskirtinis dėmesys skiriamas siauralapiui gauromečiui (Chamerion angustifolium (L.) Holub.), kuris naudojamas nuo bitininkystės iki medicinos: šio augalo ekstraktai taikomi įvairių ligų prevencijai ir gydymui. 

„Europos Parlamentas ragina valstybes nares naudoti veiksmingas priemones, kurios pagerintų žmonių sveikatos apsaugą. Šiai problemai spręsti yra svarbūs vaistiniai augalai, juose besikaupiančios biologiškai veikliosios medžiagos ir jų augaliniai vaistiniai preparatai – patraukli įprastinio gydymo sintetiniais vaistiniais preparatais alternatyva.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Ignalinos AE avarijos tikimybė – 1 kartas per 10 tūkstančių metų (video) (1)

Juozas Augutis | LRT nuotr.

Ignalinos atominės elektrinės (AE) saugumu rūpinosi šimtai Lietuvos mokslininkų. Ne tik fizikų ar inžinierių, bet ir matematikų, tikimybių teorijos ekspertų. Vienas jų – matematikos profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius dr. Juozas Augutis. Mokslininko pasakojimu, jam su komanda teko skaičiuoti net keleivinio lėktuvo kritimo ant Ignalinos AE tikimybę.

„Tikimybinė analizė atliekama kompiuterine programa sumodeliuojant beveik visą elektrinės darbą. Kiekvienas elektrinės elementas veikia su tam tikru patikimumu. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: pasitelkdami nanodaleles Lietuvos mokslininkai kuria ypatingas medžiagas (video) (1)

„Mokslo sriuba“: pasitelkdami nanodaleles Lietuvos mokslininkai kuria ypatingas medžiagas | LRT nuotr.

Vėjo jėgainės ir lėktuvai gaminami iš lengvų, bet stiprių kompozitinių medžiagų. Kuo medžiagos lengvesnės, tuo didesnis konstrukcijos veiksmingumas – pagaminama daugiau elektros, mažesnės kuro sąnaudos.

Kompozitinės medžiagos gaminamos stiklo ir anglies pluoštus suklijuojant polimerine derva. Kiekvienas audinys turi skirtingą raštą, todėl skirtingos ir mechaninės savybės. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai ieško būdų, kaip dar labiau padidinti tokių medžiagų veiksmingumą. Skaityti toliau

Paskirta Teodoro Grotuso stipendija (0)

Teodoro von Grotuso(Theodor von Grotthuss) skulptūra (gipsas), esanti Žiemgalos muziejuje | lma.lt nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Teodoro Grotuso (Theodor von Grotthuss) valdybos (Edita fon Grotus (Edita fon Grotthuss), prof. Eimutis Juzeliūnas, akad. Aivaras Kareiva, akad. Rimantas Ramanauskas, prof. Jūratė Senvaitienė) teikimu LMA prezidiumas nusprendė 2019 metų LMA Teodoro Grotuso stipendiją, kuri bus įteikta per 2020 m. LMA narių visuotinio susirinkimo sesiją, skirti Fizinių ir technologijos mokslo centro doktorantui Simonui Ramanavičiui. Stipendijos laimėtojas yra paskelbęs keletą straipsnių apie magnetinių nanodalelių sintezę ir apibūdinimą bei apie nanostruktūrizuotų paviršių sintezę. Dalyvavo įvairiose konferencijose, skaitė mokslinius pranešimus ir vykdė įvairias mokslinių projektų užduotis. Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkai pateikė 78 paraiškas dėl valstybei svarbių sprendimų COVID-19 padariniams mažinti (3)

Koronavirusas | sam.lt nuotr.

Lietuvos mokslininkai aktyviai atsiliepė į Lietuvos mokslo tarybos kvietimą teikti paraiškas trumpalaikiams taikomiesiems moksliniams tyrimams, kurie prisidėtų ieškant sprendimų dėl COVID-19 pandemijos padarinių mažinimo. Valstybės valdymo, viešojo ir privataus sektoriaus institucijoms moksliniais tyrimais grįstas išvadas ir patarimus yra pasirengusios pateikti net 78 šalies tyrėjų grupės.

Per itin trumpą laiką net 442 tyrėjai iš 16 universitetų, institutų, mokslo ir medicinos centrų susibūrė į grupes ir pasiūlė mokslinių tyrimų, kurie galėtų padėti Lietuvos valstybei ir visuomenei įveikti COVID-19 pandemijos sukeltą krizę, idėjas. Vilniaus universitetas pateikė 20, Kauno technologijos universitetas – 15, Vilniaus Gedimino technikos Skaityti toliau

Seime vyks visuotinis Lietuvos mokslininkų suvažiavimas (tiesioginė transliacija) (0)

2017 m. konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“ | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

 

Gruodžio 13 d., penktadienį, 10 val. istorinėje Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmuose) vyks visuotinis Lietuvos mokslininkų suvažiavimas, skirtas svarbiausiems mokslo ir studijų sistemos klausimams aptarti. Renginio pradžia – 10 val. Įėjimas – per Seimo III rūmų apsaugos postą.

Suvažiavime numatoma aptarti šiuos klausimus:

  1. Lietuvos mokslininkų potencialo išsaugojimas ir sutelkimas, kuriant ir įgyvendinant valstybės strategiją. Jaunųjų mokslininkų potencialo ugdymas. Mokslininkų veiklos prestižo atkūrimas Skaityti toliau

9-ojoje Lietuvių terminologijos konferencijoje – dėmesys kalbos technologijoms (0)

kompiuteris | pixabay.org nuotr.

Birželio 7 d., penktadienį, 9 val. Vilniuje, Seime (Seimo III rūmai) įvyks 9-oji Lietuvių terminologijos forumo (LTF) konferencija, skirta kalbos technologijoms.

Konferencijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, žymūs Lietuvos mokslininkai ir kalbos technologijų kūrėjai skaitys pranešimus apie lietuvių kalbai sukurtas, pritaikytas arba pageidaujamas technologijas, sistemas ir duomenų bazes: rašytinės ir sakytinės kalbos automatinį atpažinimą, neuroninį mašininį vertimą, išteklių informacinę sistemą „Raštija“, naująją ES terminų bazę IATE bei Lietuvos Respublikos terminų banką ir kt. Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkų išradimai „Hannover Messe“ parodoje (1)

Lietuvos mokslininkų išradimai „Hannover Messe“ parodoje | „Open R&D Lietuva“ nuotr.

Balandžio 1-5 dienomis, Hanoverio mieste, Vokietijoje Lietuvos mokslo delegacija,  vienijama atviro mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklo „Open R&D Lietuva“, dalyvauja didžiausioje pasaulinėje pramonės parodoje „Hannover Messe 2019“.

Šioje parodoje sukurtas technologijas, išradimus ir teikiamas paslaugas verslui pristato net 6 šalies mokslo įstaigos jungtiniame Lietuvos stende, kuriuo pasirūpino Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamas „Open R&D Lietuva“ tinklas. Skaityti toliau

Kviečiama siūlyti mokslininkus, nusipelniusius užsienio lietuvių mokslo premijos (0)

Daiktų interneto sprendimus kuria Lietuvos mokslininkai | VGTU nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia teikti kandidatus užsienio lietuvių mokslo premijoms. Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.

Siūlymus dėl kandidatų gali teikti užsienio lietuvių bendruomenės, taip pat Lietuvos mokslo ir studijų institucijos ir mokslininkus vienijančios organizacijos. Skaityti toliau

Daiktų interneto sprendimus kuria Lietuvos mokslininkai (1)

Daiktų interneto sprendimus kuria Lietuvos mokslininkai | VGTU nuotr.

Miestui svarbiose vietose matuojamos nuasmenintų žmonių vidutiniai jausmai, afektinės būklės, fiziologiniai duomenys leidžia nustatyti, kaip žmonės jaučiasi viešosiose erdvėse. Iš šių duomenų sudaryti jausminiai, afektiniai ir fiziologiniai žemėlapiai bei personalizuota rekomendacinė sistema turėtų padėti miesto planuotojams sukurti patogesnę, sveikesnę ir geriausiai gyventojų ir miesto svečių poreikius atitinkančią miesto aplinką ir paslaugų sferą.

Vaizdo neuroanalitikos sistema, sukurta Vilniaus Gedimino Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip buvo valdomi Ignalinos atominės elektrinės reaktoriai? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kaip buvo valdomi Ignalinos atominės elektrinės reaktoriai? | LRT Plius nuotr.

„Ignalinos AE veikė galingiausi pasaulyje atominiai reaktoriai. Kaip buvo valdoma jų galia? Skylant urano branduoliams, susidarydavo vis daugiau neutronų. Jei jų nepašalintume, mums būtų blogai. Išsiskirianti energija didėtų geometrine progresija. Todėl neutronų kiekis reaktoriuje buvo valdomas naudojant juos sugeriančius strypus.“ – intriguojančią temą pradeda „Mokslo sriubos“ virėjas Ignas Kančys.

Kodėl reaktorių operatoriams tekdavo lankytis pas psichologus? Kokiu būdu buvo žymiai padidintas elektrinės saugumas? Ir kaip Lietuvos mokslininkai sutaupė didelę pinigų sumą? Skaityti toliau

Lietuviai diktuoja lazerių madas (0)

Lietuviai diktuoja lazerių madas | MITA archyvo nuotr.

Neseniai Barselonoje vykusioje aštuntojoje pasaulinėje konferencijoje „Europhoton“ ir vėl daug dėmesio buvo skirta naujam metodui, vadinamam skaidulinių lazerių ateitimi. Jis atveria galimybes gaminti ultratrumpų impulsų skaidulinius lazerius labai pigiai ir greitai. Metodą sukūrė Lietuvos mokslininkai.

Užkariaujant pasaulį Skaityti toliau

Lietuviška elektronika įsitvirtina pasaulio rinkose (0)

Lietuviška elektronika įsitvirtina pasaulio rinkose | MITA archyvo nuotr.

Šiais laikais turbūt nėra nė vienos gyvenimo srities be modernių elektronikos sprendimų.  Įvairiomis kryptimis dirba ir Lietuvos mokslininkai, kurdami naujus produktus ir paslaugas, bendradarbiaudami su verslu Lietuvoje ir užsienyje.

Elektronikos kontroleriai vokiškiems siurbliams „Karcher“, ultragarso metodai neskaidrių medžiagų defektams nustatyti, organiniai šviesos diodai ekranams ir apšvietimui ar analogų Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkai bendradarbiauja su Kembridžo universitetu (0)

ku.lt nuotr.

Klaipėdos universiteto rektorius, mokslininkas, elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Eimutis Juzeliūnas kartu su Lietuvos fizinių ir technologijos mokslų centru ir Kembridžo universiteto profesoriumi Dereku Džonu Frajumi (Derek John Fray) patentavo naują silicio paviršiaus modifikavimo principą Europoje, JAV, Japonijoje ir Kinijoje.

Kovo viduryje mokslininkai paskelbė Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Lietuvos chemikai sugalvojo, kaip atpiginti saulės elementus (video) (0)

Prof. Vytautas Getautis | LRT nuotr.

Atsinaujinančios energetikos poreikis ir pajėgumai sparčiai auga visame pasaulyje. Prie šios pažangos reikšmingai prisideda ir Lietuva. Mūsų šalyje veikia savo dydžiu ir modernumu Europą stebinanti saulės elementų gamykla. Negana to, Lietuvos chemikai kuria ypatingas medžiagas, padėsiančias tokius elementus gerokai patobulinti ir, svarbiausia, atpiginti. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė? (0)

„Mokslo sriuba“: kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė? | LRT.lt nuotr.

Baltarusija vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos sienos stato Astravo atominę elektrinę. Kadangi didelės avarijos atveju galėtų būti užteršta milžiniška teritorija, šis projektas mūsų šalyje kelia itin didelį nerimą. Ką apie jo keliamus pavojus mano Lietuvos mokslininkai ir specialistai?

Prieš statant atominę elektrinę, svarbu atlikti detalius geologinius tyrimus. Jų tikslas – apskaičiuoti, kokio intensyvumo žemės drebėjimai gali įvykti būsimos elektrinės vietoje. Tuomet inžinieriai gauna užduotį numatyti, koks turėtų būti statinio stiprumas, kad net didžiausi įmanomi žemės drebėjimai nekeltų jam pavojaus. Skaityti toliau

J. S. Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame? (32)

J.Lauciute_propatria.lt

1990 m. kovo 11-osios Aktu sau ir pasauliui paskelbėme atkuriantys Lietuvos nepriklausomą demokratinę valstybę. Tuo pačiu buvo pareikšta, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

1992 m. spalio 25 d. referendume buvo priimta, o nuo 1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri patvirtino nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimą. Pirmojo Konstitucijos skirsnio „Lietuvos valstybė“ straipsniai skelbia, kad niekas negali „savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“ (3 str.); „ Skaityti toliau

Streso kankinamiems lietuviams sukurta nemokama internetinė psichologinės pagalbos svetainė (0)

Miskas_E.Drasucio nuotr

Šiandien, gruodžio 2 d., pradėjo veikti Vilniaus universiteto psichologų sukurta pirmoji Lietuvoje nemokama internetinė streso valdymo programa BADI. Lietuvos gyventojai, patiriantys įvairaus pobūdžio psichologinius sunkumus, galės patys mokytis įveikti stresą internete.

„Ši programa psichologinę pagalbą lietuviams padarys kur kas prieinamesnę. Norime parodyti, kad avarijas, netektis ir kitas stresines situacijas išgyvenantys žmonės dažnai gali patys sau padėti. Aišku, tam reikia žinoti ir išmokti efektyvių streso valdymo būdų“, – sakė BADI projekto vadovas psichologas dr. Paulius Skruibis. Skaityti toliau

Geriausių 2014 m. apgintų disertacijų autorių laukia solidūs apdovanojimai (0)

SMM nuotr.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva jau devintą kartą organizuojamas konkursas „Geriausios disertacijos“. Visi Lietuvos mokslininkai, doktorantai ir LJMS nariai kviečiami visą vasario mėnesį iki kovo 2 d. siūlyti konkursui 2014-aisiais metais Lietuvoje apgintas disertacijas.

Šių metų konkurse tradiciškai bus renkamos geriausios disertacijos, apgintos fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio bei humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Skaityti toliau

Antanui Poškai suteiktas Kalkutos universiteto garbės daktaro vardas (3)

Antanas Poška | db.yadvashem.org nuotr.

Lapkričio 28 d. atskriejo džiugi žinia iš Indijos – garsiajam XX a. lietuvių keliautojui ir tyrinėtojui Antanui Poškai buvo suteiktas Kalkutos universiteto garbės daktaro vardas. Ceremonijoje dalyvavo ir Indijos Respublikos prezidentas Pranabas Mukardži (प्रणब मुखर्जी).

A. Poška (1903–1992) pasižymėjo kelione motociklu po Rytų kraštus (1929–1936). Ilgą laiką Lietuvoje jis buvo labiau pagarsėjęs kaip keliautojas ir populiarių prisiminimų serijos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ autorius, tuo tarpu jo moksliniai nuopelnai dėl įvairių aplinkybių buvo bemaž nežinomi. Skaityti toliau

Mokslininkų mobilumas: iššūkiai ir galimybės (0)

smm.lt nuotr.

Prieš penkerius metus pradėtas projektas „Konkursinis trumpalaikių mokslininkų vizitų finansavimas“ didelis apimtimi ir gilus turiniu. Pagrindinis jo tikslas – stiprinti mokslininkų gebėjimus, skatinti tęsti mokslinę veiklą, raginti juos likti Europoje ir kartu pritraukti geriausius protus. Todėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijos gali pasikviesti tarptautinio lygio mokslininkų, kurių kompetencija ir žinios padeda stiprinti mūsų šalies mokslinį potencialą. Kita vertus, Lietuvos mokslininkai gali išvykti į mokslines konferencijas, kelti kompetenciją, plėtoti mokslinį bendradarbiavimą. Skaityti toliau

Bus įteiktos Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo premijos užsienio lietuviams (0)

Kalbotyrininkė Jolanta Gelumbeckaitė | titus.uni-frankfurt.de nuotr.

Lapkričio 18 d. 15 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje (Volano g. 2/7) vyks iškilminga Mokslo premijų lietuvių kilmės užsienyje gyvenantiems mokslininkams apdovanojimo ceremonija.

Paskirtos keturios premijos Lietuvos ir pasaulio mokslui nusipelniusiems užsienio lietuviams: biomedikui Feliksui Bukauskui ir fizikui Jonui Žmuidzinui iš JAV, Vokietijoje gyvenančiai kalbotyrininkei Jolantai Gelumbeckaitei  ir technologijos mokslų daktarei Vidai Malienei, dirbančiai Jungtinėje Karalystėje. Premijos paskirtos už pasaulinės reikšmės mokslo pasiekimus, bendradarbiavimą su Lietuva, paramą Lietuvos mokslui, lietuvybei. Skaityti toliau

Prasideda trečiasis „Mokslo sriubos“ sezonas! (video) (0)

„Mokslo sriuba“Spalio 12 dieną prasideda naujasis mokslo ir technologijų pažinimo sezonas. Pirmoji trečiojo sezono „Mokslo sriubos“ laida – jau šį šeštadienį ryte, spalio 12 dieną,

Kaip mes gyvename? Ar mes esame laimingi? Kuria kryptimi žingsniuoja mūsų civilizacija? Trumpėjant dienoms ir nuo medžių krentant lapams, jaunieji mokslo populiarintojai vėl džiaugsmingai kviečia ragauti „Mokslo sriubą“.

Mums atviri visi keliai ir mokslas ir technologijos suteikia vis daugiau būdų kažką padaryti. Trečiajame smalsių žmonių laidos „Mokslo sriuba“ sezone kūrėjai nagrinės visą gausybę įdomių ir aktualių temų. Skaityti toliau

Klaipėdoje mokslinėje konferencijoje bus permąstoma Lietuvos miestų raida (0)

Klaipėda | investinklaipeda.com nuotr.

Birželio 28 d. Klaipėdoje vyks mokslinė konferencija, skirta miestų kaitai. Klaipėdos kultūrų komunikacijų Parodų rūmuose pranešimus skaitys ir urbanistinės aplinkos formavimo klausimais diskutuos žymiausi Lietuvos teoretikai ir praktikai. Konferencijoje visuomenei bus pristatyti naujausi Vilniaus dailės akademijos regioninės plėtros projektai – Klaipėdos fakultetas ir Urbanistikos, architektūros ir dizaino (UADI) institutas.

Konferencijos tikslas – suburti Lietuvos mokslininkų ir menininkų bendruomenę, dirbančią miestų aplinkos formavimo srityje ir besidominčia naujausiais architektūros, dizaino, istorijos, sociologijos ir kitų giminingų mokslo ir meno sričių tyrimais. Skaityti toliau