Neseniai Barselonoje vykusioje aštuntojoje pasaulinėje konferencijoje „Europhoton“ ir vėl daug dėmesio buvo skirta naujam metodui, vadinamam skaidulinių lazerių ateitimi. Jis atveria galimybes gaminti ultratrumpų impulsų skaidulinius lazerius labai pigiai ir greitai. Metodą sukūrė Lietuvos mokslininkai.
Užkariaujant pasaulį Skaityti toliau
Šiais laikais turbūt nėra nė vienos gyvenimo srities be modernių elektronikos sprendimų. Įvairiomis kryptimis dirba ir Lietuvos mokslininkai, kurdami naujus produktus ir paslaugas, bendradarbiaudami su verslu Lietuvoje ir užsienyje.
Elektronikos kontroleriai vokiškiems siurbliams „Karcher“, ultragarso metodai neskaidrių medžiagų defektams nustatyti, organiniai šviesos diodai ekranams ir apšvietimui ar analogų Skaityti toliau
Klaipėdos universiteto rektorius, mokslininkas, elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Eimutis Juzeliūnas kartu su Lietuvos fizinių ir technologijos mokslų centru ir Kembridžo universiteto profesoriumi Dereku Džonu Frajumi (Derek John Fray) patentavo naują silicio paviršiaus modifikavimo principą Europoje, JAV, Japonijoje ir Kinijoje.
Kovo viduryje mokslininkai paskelbė Skaityti toliau
Atsinaujinančios energetikos poreikis ir pajėgumai sparčiai auga visame pasaulyje. Prie šios pažangos reikšmingai prisideda ir Lietuva. Mūsų šalyje veikia savo dydžiu ir modernumu Europą stebinanti saulės elementų gamykla. Negana to, Lietuvos chemikai kuria ypatingas medžiagas, padėsiančias tokius elementus gerokai patobulinti ir, svarbiausia, atpiginti. Skaityti toliau
Baltarusija vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos sienos stato Astravo atominę elektrinę. Kadangi didelės avarijos atveju galėtų būti užteršta milžiniška teritorija, šis projektas mūsų šalyje kelia itin didelį nerimą. Ką apie jo keliamus pavojus mano Lietuvos mokslininkai ir specialistai?
Prieš statant atominę elektrinę, svarbu atlikti detalius geologinius tyrimus. Jų tikslas – apskaičiuoti, kokio intensyvumo žemės drebėjimai gali įvykti būsimos elektrinės vietoje. Tuomet inžinieriai gauna užduotį numatyti, koks turėtų būti statinio stiprumas, kad net didžiausi įmanomi žemės drebėjimai nekeltų jam pavojaus. Skaityti toliau
1990 m. kovo 11-osios Aktu sau ir pasauliui paskelbėme atkuriantys Lietuvos nepriklausomą demokratinę valstybę. Tuo pačiu buvo pareikšta, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.
1992 m. spalio 25 d. referendume buvo priimta, o nuo 1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri patvirtino nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimą. Pirmojo Konstitucijos skirsnio „Lietuvos valstybė“ straipsniai skelbia, kad niekas negali „savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“ (3 str.); „ Skaityti toliau
Šiandien, gruodžio 2 d., pradėjo veikti Vilniaus universiteto psichologų sukurta pirmoji Lietuvoje nemokama internetinė streso valdymo programa BADI. Lietuvos gyventojai, patiriantys įvairaus pobūdžio psichologinius sunkumus, galės patys mokytis įveikti stresą internete.
„Ši programa psichologinę pagalbą lietuviams padarys kur kas prieinamesnę. Norime parodyti, kad avarijas, netektis ir kitas stresines situacijas išgyvenantys žmonės dažnai gali patys sau padėti. Aišku, tam reikia žinoti ir išmokti efektyvių streso valdymo būdų“, – sakė BADI projekto vadovas psichologas dr. Paulius Skruibis. Skaityti toliau
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva jau devintą kartą organizuojamas konkursas „Geriausios disertacijos“. Visi Lietuvos mokslininkai, doktorantai ir LJMS nariai kviečiami visą vasario mėnesį iki kovo 2 d. siūlyti konkursui 2014-aisiais metais Lietuvoje apgintas disertacijas.
Šių metų konkurse tradiciškai bus renkamos geriausios disertacijos, apgintos fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio bei humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Skaityti toliau
Lapkričio 28 d. atskriejo džiugi žinia iš Indijos – garsiajam XX a. lietuvių keliautojui ir tyrinėtojui Antanui Poškai buvo suteiktas Kalkutos universiteto garbės daktaro vardas. Ceremonijoje dalyvavo ir Indijos Respublikos prezidentas Pranabas Mukardži (प्रणब मुखर्जी).
A. Poška (1903–1992) pasižymėjo kelione motociklu po Rytų kraštus (1929–1936). Ilgą laiką Lietuvoje jis buvo labiau pagarsėjęs kaip keliautojas ir populiarių prisiminimų serijos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ autorius, tuo tarpu jo moksliniai nuopelnai dėl įvairių aplinkybių buvo bemaž nežinomi. Skaityti toliau
Prieš penkerius metus pradėtas projektas „Konkursinis trumpalaikių mokslininkų vizitų finansavimas“ didelis apimtimi ir gilus turiniu. Pagrindinis jo tikslas – stiprinti mokslininkų gebėjimus, skatinti tęsti mokslinę veiklą, raginti juos likti Europoje ir kartu pritraukti geriausius protus. Todėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijos gali pasikviesti tarptautinio lygio mokslininkų, kurių kompetencija ir žinios padeda stiprinti mūsų šalies mokslinį potencialą. Kita vertus, Lietuvos mokslininkai gali išvykti į mokslines konferencijas, kelti kompetenciją, plėtoti mokslinį bendradarbiavimą. Skaityti toliau
Lapkričio 18 d. 15 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje (Volano g. 2/7) vyks iškilminga Mokslo premijų lietuvių kilmės užsienyje gyvenantiems mokslininkams apdovanojimo ceremonija.
Paskirtos keturios premijos Lietuvos ir pasaulio mokslui nusipelniusiems užsienio lietuviams: biomedikui Feliksui Bukauskui ir fizikui Jonui Žmuidzinui iš JAV, Vokietijoje gyvenančiai kalbotyrininkei Jolantai Gelumbeckaitei ir technologijos mokslų daktarei Vidai Malienei, dirbančiai Jungtinėje Karalystėje. Premijos paskirtos už pasaulinės reikšmės mokslo pasiekimus, bendradarbiavimą su Lietuva, paramą Lietuvos mokslui, lietuvybei. Skaityti toliau
Spalio 12 dieną prasideda naujasis mokslo ir technologijų pažinimo sezonas. Pirmoji trečiojo sezono „Mokslo sriubos“ laida – jau šį šeštadienį ryte, spalio 12 dieną,
Kaip mes gyvename? Ar mes esame laimingi? Kuria kryptimi žingsniuoja mūsų civilizacija? Trumpėjant dienoms ir nuo medžių krentant lapams, jaunieji mokslo populiarintojai vėl džiaugsmingai kviečia ragauti „Mokslo sriubą“.
Mums atviri visi keliai ir mokslas ir technologijos suteikia vis daugiau būdų kažką padaryti. Trečiajame smalsių žmonių laidos „Mokslo sriuba“ sezone kūrėjai nagrinės visą gausybę įdomių ir aktualių temų. Skaityti toliau
Birželio 28 d. Klaipėdoje vyks mokslinė konferencija, skirta miestų kaitai. Klaipėdos kultūrų komunikacijų Parodų rūmuose pranešimus skaitys ir urbanistinės aplinkos formavimo klausimais diskutuos žymiausi Lietuvos teoretikai ir praktikai. Konferencijoje visuomenei bus pristatyti naujausi Vilniaus dailės akademijos regioninės plėtros projektai – Klaipėdos fakultetas ir Urbanistikos, architektūros ir dizaino (UADI) institutas.
Konferencijos tikslas – suburti Lietuvos mokslininkų ir menininkų bendruomenę, dirbančią miestų aplinkos formavimo srityje ir besidominčia naujausiais architektūros, dizaino, istorijos, sociologijos ir kitų giminingų mokslo ir meno sričių tyrimais. Skaityti toliau
