Pažiūrėkit į šias nuotraukas. Tai Labanoro regioninio parko Alnio ežero apylinkės, kur rytoj drieksis Labanoro žygis.
Aplinkos ministrui čia viskas OK ir šiandien jis ministerijos tinklalapyje užsipuolė mane, kad klaidinu visuomenę. Neturiu tikslių skaičių, kiek Alnio ežero apylinkių miškų yra plynai iškirsta, bet būnant vietoje tikrai susidaro įspūdis, jog suaugusio miško čia liko mažiau nei pusė, kuo žygio metu įsitikins kiekvienas.
Gimiau 1980 metais ir galiu lengvai palyginti kaip Labanoro giria atrodė tada, prieš 20-30 metų. Labai mėgau keliauti po ją, kaip ir dabar. Tai buvo fiziškai dviračiu neaprėpiamas senų miškų pasaulis, kuriame buvo tiek gamtos, kad šiurpuliukai kūnu nueidavo. Žinojau, kad kažkur kerta, nes juk ir mano tėvukas eiguliu dirbo, bet tų kirtimų niekur nesutikdavau. Nedideli plyno kirtimo ploteliai pasimesdavo toje girioje, kaip adata šieno kupetoj. O daugiausiai kirsdavo neplynai ir visi kaimo žmonės turėjo darbo, nes darbas buvo daugiausiai rankinis, miške dirbdavo su arkliais, kurių vien tik mano (Januliškio) girininkijoje buvo keturi. Atvažiuoja tokie vežimu, pasikrauna medieną, o išvežus nė žymės nelikdavo, kad čia kažkas važinėjo. Skaityti toliau
Džiaugiuosi, kad pagaliau visuomenė atkreipė dėmesį į Lietuvos miškus. Paskutinių dienų įvykiai parodė, kad miškų politiką formuojantys ministras Kęstutis Navickas ir viceministras Martynas Norbutas yra arba visiškai nekompetentingi, arba atstovauja medienos pramonės magnatų interesus.
Pačioje reformos pradžioje, 2017 metų sausį, per susitikimą su Lietuvos girininkų bendrijos Prezidiumo nariais, ministras pareiškė: „Jūsų nuomonė mums nesvarbi, yra politinė valia“. O kas geriau už girininkus žino ko miškui reikia? Gal semiotikas viceministras ar valdininkai sėdintys Miškų departamente? Skaityti toliau
Nors esu labai diplomatiškas žmogus ir į įvykius visada stengiuosi žiūrėti iš skirtingų pusių, bet šį kartą negaliu apsimetinėti, kad nieko nejaučiu ir man tai nerūpi arba, kad tai išspręs be mano (tavo) energijos. Dažniausiai sakau, kad kova neturi jokios prasmės, tai tik dar labiau aštrina situaciją, bet šis kartas kitoks. Šį kartą jaučiu vidinę intenciją veikti. Jaučiu pagalbos prašymą iš tų, kurie patys negali apsiginti. Gal tai skamba filosofiškai, bet išeikite į mišką, bent trumpam laikui, ir suprasit, apie ką kalbu.
Mūsų valstybės turtas (tavo, mano, tavo vaikų, anūkų, senelių, galiausiai – žemės) yra pradėtas niokoti labai grubiu ir sunkiai atitaisomu būdu. Skaityti toliau
Čia nemirtingos žvaigždės ir kregždės nemirtingos,
Dangus čia nemirtingas ir ąžuolo šerdis.
Čia savo šviesią galvą guldau vaizduos didinguos,
O tu girdi, kaip plaka aukojama širdis.
Tai Sigito Gedos eilutės iš eilėraščio „Giesmė apie pasaulio medį“, kuriomis poetas tarsi nukelia mus į paslaptingą ir didingą protėvių pasaulį. Nuo seniausių laikų medis buvo ypatingas mūsų kultūroje ir pasaulėžiūroje. Skaityti toliau
Gamtininkas, operatorius, režisierius Mindaugas Survila per kiekvieną dokumentinės poemos „Sengirė“ pristatymą pabrėžia, kad vienas iš šio filmo kūrimo tikslų – atkreipti žmonių dėmesį į sparčiai nykstančių miškų plotus Lietuvoje.
Siekdami ne vien šviesti visuomenę, bet ir veikti, pusę uždirbtų pinigų „Sengirės“ kūrybinė komanda nusprendė skirti senų miškų pirkimui. Tai vienas iš būdų užtikrinti, kad ateities kartos su Lietuvos sengirėmis galės susipažinti ne tik per kino teatro ekraną. Skaityti toliau
Sausio 16 d. 29 Lietuvos Respublikos Seimo nariai įteikė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Miškų įstatymo pataisų ir Vytriausybės nutarimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Kreipimosi į KT dėl Lietuvos miškų būtinybę iškėlė gruodžio 9 d. susikūręs visuomeninis Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ savo steigiamajame suvažiavime įtvirtinęs tai steigiamajame suvažiavime priimtoje rezoliucijoje.
Kreipimąsi į KT pasirašė Seimo nariai: Remigijus Žemaitaitis, Skaityti toliau
Vienas reikšmingiausių išskirtinių Lietuvos bruožų – žaliuojantys miškai. Pastarieji, užimantys daugiau nei 30 procentų visos šalies teritorijos, reikalauja atitinkamos priežiūros – privalu nuolatos stebėti miškų būklę, medžius reikia saugoti nuo kenkėjų, gaisro, atsodinti iškirstus plotus bei veisti jaunuolynus. Rūpestis žaliaisiais plotais lemia ir geresnę medienos kokybę, didesnį ir greitesnį jos pardavimą. Būtent siekis tinkamai rūpintis savo turtu, tampa viena iš priežasčių miškų savininkams kreiptis dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP).
IR ŽEMĖ TURI ŠIRDĮ… Lyg aimana ištinka… Lyg žemė dejuotų… Lyg paskutinis tvinksnis plakančios širdies… Žemės širdies. Tokią valandą imi neabejoti, kad žemė tikrai turi širdį, ir jai sopa ją skaudžiausiais sopuliais… Ta žemė, kuri augina mums viską – ir mus pačius.
Sunku rasti palyginimą, kai per lapotas skarotas vasaros saulės nutviekstas medžių-brolių šakas su ūžesiu traškesiu, su dusliu bildesiu lauždamas braukdamas viską, kas pasitaikė, krinta žemėn ką tik šaižiomis zirzynėmis nupjautas žalias galiūnas medis… Atrodo, kad tavo paties, žmogau, širdis tuoj tuoj sustos, ir krisi negyvas greta šalia medžio – lyg tėvo savo.
Šiuo metu šalyje įsivyravus sausiems orams, labai padidėjo miškų gaisringumo pavojus. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, birželio 11–12 d. Lietuvoje vyraus III ir IV klasės miškų gaisringumas. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atkreipia gyventojų dėmesį ir ragina visus miškuose būti labai atsargius, kad juose nekiltų gaisrai.
Kaip liudija statistika, kai miškuose sausa, gaisrai juose dažniausiai kyla dėl numestų neužgesintų nuorūkų, degtukų ir paliktų Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus prašymu, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Miškų įstatymo pataisas.
Šios Seimo pataisos, pasak Prezidentės, varžo konstitucines Vyriausybės galias efektyviai valdyti miškų ūkį.
Seimo priimtose Miškų įstatymo pataisose numatyta prievolė išsaugoti 42 miškų urėdijas – tai prieštarauja Vyriausybės numatytai miškų ūkio pertvarkai bei
Seimas plenariniame posėdyje priėmė Miškų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-1381(3), kuriomis nutarta patikslinti įstatymo paskirtį – nustatyta, kad miškai turi būti tvarkomi siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava.
Priimtomis naujomis nuostatomis įtvirtinama, kad Miškų įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių Skaityti toliau
Mažiausiai 292 vilkai ir 97 lūšys gyvena Lietuvos miškuose. Tai rodo vasario pradžioje atlikta šių gyvūnų apskaita.
Šią apskaitą vykdė miškų urėdijų, valstybinių gamtinių rezervatų direkcijų darbuotojai, joje dalyvavo visuomeninių organizacijų atstovai, medžiotojai.
2013 m. suskaičiuota, kad Lietuvos miškuose gyveno 208 vilkai. Skaityti toliau
Siekdama užtikrinti, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškai būtų tinkamai tvarkomi, prižiūrimi ir saugomi, Vyriausybė Aplinkos ministerijos siūlymu nutarė nuo balandžio 1 d. perduoti šiuos miškus valdyti patikėjimo teise Kretingos miškų urėdijai.
Po praėjusį pavasarį KNNP teritorijoje kilusio didelio miškų gaisro patikrinimą atlikusios specialios Aplinkos ministerijos komisijos nustatė, kad parko direkcija neužtikrino reikiamos miškų priešgaisrinės apsaugos. Jos pasiūlė pagal visų kitų šalies Skaityti toliau
Dar visai neseniai miškininkai didžiavosi tuo, kad 2012 m. Jeilio universitetui (JAV) paskelbus kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą Lietuvai už miškų apsaugą buvo skirta pirmoji vieta, tačiau šiemet paskirta tik 84 vieta, skelbia grynas.lt.
Anksčiau Jeilio universiteto mokslininkams atliekant miškų išsaugojimo vertinimą vadovavosi trimis kriterijais: medynų tūrio pokyčiais, miškų kirtimais ir miškingumo pokyčiais, Skaityti toliau
Žemės dangos ir jos pokyčių vertinimų rezultatai, kuriuos Aplinkos ministerijoje pristatė Aplinkos apsaugos agentūra, rodo, kad svarbiausios išlieka atvirų plotų užaugimo krūmynais ir ganyklų mažėjimo tendencijos.
Aplinkos apsaugos agentūra šiemet baigė trečiąjį žemės dangos ir pokyčių vertinimą, kuris apėmė 2006–2013 metų laikotarpį. Prieš tai vertinimas buvo atliekamas 1996–2000 m. ir 2000–2006 m. periodo duomenimis. Skaityti toliau
Valstybei sudaromos palankios sąlygos įsigyti privačius žemės sklypus naujiems miškams įveisti ir didinti šalies miškingumą. Tokią galimybę suteikia Aplinkos ministerijos parengta patikslinta žemės įsigijimo tvarka, kurią šiandien patvirtino Vyriausybė.
Ligšiolinė 2003 m. patvirtinta tvarka suteikė menkas galimybes valstybei įsigyti privačios žemės naujiems miškams įveisti, nes ribojo tos žemės pirkimo kainą. Buvo nustatyta, kad ši kaina negali viršyti vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos masinio žemės vertinimo būdu. Skaityti toliau
Kaip praėjęs savaitgalis, taip ir artimiausi savaitgaliai bus itin neramūs miškų pažeidėjams. Pasak Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus Rimanto Prūsaičio, pažeidimams išaiškinti šios tarnybos Miškų kontrolės skyrius pradėjo rengti reidus ir poilsio dienomis.
Praėjusį šeštadienį Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos ir Vilniaus teritorinių poskyrių pareigūnai tikrino Klaipėdos, Kretingos, Švenčionių ir Trakų rajonus. Jie aiškinosi, kaip laikomasi medienos gabenimo tvarkos, medžioklės taisyklių, kontroliavo, ar teisėtai ir pagal reikalavimus kertamas miškas, Skaityti toliau
Pasaulinės Žemės dienos proga GRYNAS.lt siūlo į Lietuvą pasižiūrėti per keturių stichijų – žemės, vandens, gyvybės (bioįvairovės) ir oro – prizmę. Kuo galime didžiuotis visose šiose srityse, kokie šių dienų iššūkiai neramina ir kokia mūsų laukia ateitis?
Geologas: neturime aukso, bet turime gėlo vandens!
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius sako, kad didžiuotis turėtume visais žemės gelmių ištekliais – tiek tais, kuriuos naudojame (tokių turime 18 rūšių), tiek tais, kurių dar nepavyko ištirti ar gal net aptikti Skaityti toliau
Tradiciškai rugsėjo trečią savaitgalį miškininkai švenčia savo profesinę šventę – Miškininko dieną. Šiemet ji bus švenčiama rugsėjo 17 dieną – tai proga miškininkams susitikti ir pasidalinti įvairiausia patirtimi puoselėjant Lietuvos miškus.
Gausią šalies miškininkų bendruomenę sudaro įvairiose institucijose, įmonėse ar organizacijose dirbantys specialistai. Tai visų pirma apie pustrečio tūkstančio miškininkų, triūsiančių miškų urėdijose ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje. Jie administruoja didžiąją dalį (94,6 proc.) valstybinės reikšmės miškų, suskirstytų į girininkijas. Skaityti toliau
