Žymos archyvas: Lietuvos lenkų rinkimų akcija

A. Zolubas. WQX – triušis iš tuščios skrybėlės (19)

Algimantas Zolubas | Asmeninė nuotr.

Joks cirkas neapsieina be fokusininkų, nes jie sugeba parodyti kas neįtikėtina, tačiau akivaizdu. Nesinorėtų mūsų Seimo lyginti su cirko arena, tačiau per jo veiklos 27-erius metus teko išvysti ne vieną fokusą, hipnozės  ir net juodosios magijos seansą. Kadangi daugelis partijų, narių einant iš kadencijos į kadenciją, Seime išlieka, panašu, jog išlieka ir fokusus už tikrą pinigą priimantys bei užhipnotizuoti Seimo nariai.

Kaustęs prie televizorių lengvatikius Kašpirovskis, jau nuėjo į užmarštį, Lena Lolašvili, teikusi paslaugas Algirdui Brazauskui ir Rolandui Paksui, „šventinusi“ vandenį ir tualetinį popierių, nei šlovės nei pinigėlių jau nebepelnys, nes jos Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Pats laikas atsiprašyti Lietuvos (25)

Ryšardas Maceikianecas | Asmeninė nuotr.

– Na, liaukitės, Jūsų malonybe… bjauru klausyti!  (Lionginas Podbipienta – Henriko Sienkevičiaus romano „Ugnimi ir kalaviju“ herojus).

Šių metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje savaitraštyje „Gazeta polska“ ir internetinėje svetainėje www.niezalezna.pl buvo paskelbtas Pšemyslavo Žuravskio vel Grajevskio (Przemysław Žurawski vel Grajewski) straipsnis „Lietuva, laikas veikti, „moskalinimo“pakęsti neketiname“ („Litwo, czas na działanie. Moskalenia cierpliwie znosić nie będziemy“).

Kaip ir reikėjo tikėtis, į šį be galo demagogišką rašinį, apie kurį informaciją pateikė Skaityti toliau

V. Sinica. Valstybingumo išbandymas „trimis raidėmis“ (atsakymas A. Nikžentaičiui) (22)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Istorikas Alvydas Nikžentaitis paskelbė tekstą, kuriame teigia, kad „trijų raidžių“ (w, q, x) rašybos įteisinimas Lietuvos piliečių pasuose išspręstų bent penkias reikšmingas Lietuvos problemas. Jos esą 1) padėtų integruoti Lietuvos lenkus, 2) pagerintų santykius su Lenkija, 3) yra būtinos norint padėti lietuvėms, kurioms tų raidžių pase reikia po santuokų su užsieniečiais, 4) mažins migraciją ir 5) padės pasirinkti geresnį atviros Lietuvos ateities scenarijų. Deja, neįmanoma sutikti nei su vienu iš šių penkių teiginių. 

Lietuvos lenkų problemos

A. Nikžentaitis teigia, kad „Daugumos šios [lenkų] tautinės bendrijos narių protėviai nuo Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga apgins valstybinę kalbą? (video) (41)

Ramūnas Karbauskis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) triuškinančiai laimėjusi 2016-ųjų metų Seimo rinkimus ir sužadinusi daugelio viltis, kad Lietuvos politikoje pagaliau ką nors gali pradėti reikšti valstybės ir Tautos ateičiai neabejingų paprastų Lietuvos piliečių balsai ir siekiai, išgyvena neeilinį išbandymą.

Seimo rinkimus laimėjusios partijos paskirtas Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis meta iššūkį partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.

S. Skvernelis atvirai ir demonstratyviai stoja prieš jį į Lietuvos premjero postą atvedusio LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio asmenybę bei LŽVS programą. Skaityti toliau

VSD: Privilegijos Lietuvos lenkams – vienas Maskvos tikslų Lietuvoje (22)

Alkas.lt koliažas

Valstybės saugumo departamentas (VSD) balandžio 3 dieną paskelbė 2017 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Jame apžvelgiamos įvairios karinės, žvalgybinės, informacinės, kibernetinės ir kitokio pobūdžio grėsmės. Kaip ir įprasta, beveik visos jos susijusios su Rusijos veikla ir įtaka Lietuvoje. Išskirtinio dėmesio šį kartą susilaukė VSD konstatuota grėsmė, kuri kiltų teikiant privilegijas Lietuvos lenkams. Tyrėjų teigimu, Kremlius suinteresuotas išskirtinėmis teisėmis Vilniaus krašto lenkų bendruomenei, nes tai taptų papildomu svertu tokių teisių reikalaujant ir rusams kitose Baltijos šalyse. Skaityti toliau

A. Virvičienė. Piliečių ugdymas valstybine kalba? Neįtikėtina, tačiau Pietryčių Lietuvoje tai – misija neįmanoma (17)

Piliečių ugdymas valstybine kalba? | Alkas.lt koliažas

Rastinėnų gyvenvietė nuo Vilniaus miesto centro nutolusi per 23 km ir priklauso Vilniaus rajono savivaldybei. Seniūnija – Sudervėje. Rastinėnų bendruomenė paskutiniais dešimtmečiais auga kaip ant mielių, nes vis daugiau jaunų šeimų su vaikais įsikuria ne tik Rastinėnų, bet ir kitose Vilniaus miesto ir rajono sodų bendrijose. Todėl ikimokyklinių ugdymo įstaigų poreikis tik didėja.

Padėtis Rastinėnų-Bubų gyvenvietėse graudi iki ašarų. Jaunos šeimos jau penkti metai prašo visų, pabrėžiu, visų įmanomų mūsų valstybės institucijų pagalbos įsteigiant ikimokyklinę ugdymo įstaigą Rastinėnuose, kurioje mažieji mūsų valstybės piliečiai būtų ugdomi valstybine lietuvių kalba. Skaityti toliau

A. Zolubas. Vedžiojimas aplink pirštą, kurio nėra (45)

marszwidowdanski.blogspot.lt nuotr.

Lietuvos politinė partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą. Tokią galimybę jai suteikia įstatymo leidėjo klaidingai ir klaidinamai traktuojamos sąvokos ir toliau su Lenkija pasirašomi įvairūs dvišaliai susitarimai tautinių mažumų klausimu. Paskelbtame Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Žin., 1989, Nr. 34-485; 1991, Nr. 4-117) vartojamos sąvokos:

  1. Tautinė (etninė) mažuma – grupė asmenų, gyvenančių Lietuvos Respublikoje bei Skaityti toliau

T. Baranauskas. Naudingi idiotai (96)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Štai ir vėl „grupė intelektualų“ kovoja už lietuvių abėcėlės reformavimą pagal Lenkų rinkimų akcijos programą… Regis, raidės „w“ batalijos buvo aprimusios, pritrūko aistrų? Vėl liejasi tulžis „vardan civilizuotumo“, kurį, žinoma, atstovauja pareiškimą pasirašę autoriai…

Kitais, 2018-aisiais metais štai jau minėsime atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį ir kovos už „w“ 10-metį. Leiskite paklausti, vardan ko vyksta ši kova? Dėl geresnių santykių su lenkais? Tikrai?

Konflikto tuščioje vietoje provokavimas, nuolatinis reanimavimas, vilties, kad reikia tik Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. LVAT išsprendė nelietuviškų pavardžių rašybos klausimą pasuose. Ar išspręs jį Seimas? (64)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Vasario 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį „Mickiewicz“ byloje dėl „x“ ir „w“ rašybos Lietuvos Respublikos pase. Šiuo sprendimu LVAT padėjo galutinį tašką jau kuri laiką besitęsiančioje dviprasmiškoje padėtyje kuomet vietiniai pirmosios instancijos teismai, jau anksčiau priėmę nutartis, suteikiančias teisę daryti įrašus oficialiuose Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose nevalstybine kalba, tartum kūrė šiuo metu galiojantiems įstatymams prieštaraujančio teisinio reguliavimo precedentus. 

Vasario 28 d. LVAT, išnagrinėjęs minėtą bylą ir pripažinęs privataus gyvenimo apsaugos ir originalios asmenvardžių rašybos reikšmę šioje byloje,  įpareigojo Migracijos valdybą Skaityti toliau

L. Kasčiūnas: LLRA negali būti dialogo tarpininke tarp Lietuvos valstybės ir Lietuvos lenkų bendrijos (20)

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sasio 24 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narys Laurynas Kasčiūnas atviru laišku kreipėsi į Lenkijos valdančiosios „Įstatymo ir teisingumo“ (Prawo i Sprawiedliwość) partijos pirmininką Jaroslavą Kačinskį (Jarosław Kaczyński).

L. Kaščiūnas atvirame laiške teigia skatinąs ir palaikąs bendrą Lietuvos ir Lenkijos tautų bendradarbiavimą ir bandymą atgrasyti Kremlių nuo galimo puolimo. Tačiau pareiški, kad Lietuvos ir Lenkijos bendrystės galimybes menkina Lietuvos lenkų rinkiminė akcija (LLRA), kuri, pasak jo, daug metų vykdo sistemingą Rusijos režimui naudingą politiką ir kuria dirbtinį pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos. Skaityti toliau

G. Kazėnas. Atsakymas A. Kubiliui dėl tautinių bendrijų (audio) (29)

Gediminas Kazėnas | mruni.eu nuotr.

Neseniai zw.lt interneto portale pasirodė Andriaus Kubiliaus interviu, kuriame pasisakoma, kad „lietuviškos partijos“ šiame regione (Šalčininkų-Vilniaus apygardoje, kur 2016 m. Seimo rinkimuose bolotiravosi A. Kubilius – Alkas.lt) neturi jokių šansų, „gali persirenginėti kiek nori“, o bandydamos gauti mandatą yra visiškai naivios.

Prisipažinsiu nesitikėjau ir mane asmeniškai labai nustebino ilgamečio politiko toks santykis ir požiūris į šį klausimą. Todėl kaip TS-LKD Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas negaliu nesureaguoti į kai kuriuos teiginius, nes priešingu pripažindamas tuos teiginius turėčiau pasiūlyti partijai išformuoti tuos skyrius. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Sveikatos sistema pribrendo logiškoms, nuoseklioms ir esminėms permainoms (1)

Juozas Dapšauskas | asmenine nuotr.

Pasibaigus rinkimams, viešojoje erdvėje fragmentiškai ir ištraukus iš konteksto linksniuojama, kad neva bus nuskriausti ligoniai ir pan. Tokia nuomonė peršama pristatant vieno iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidento Dainiaus Kepenio pasisakymą. Šie gandai kyla tik iš to, kad neanalizuojami ketinimai iš esmės ir išsamiai, o skaitomos tik antraštės ir iškarpyti pareiškimai.

Pradžiai pateiksiu pavyzdį, kaip vyrauja „antraščių“ informacinė antikultūra net aukščiausiu lygiu, tad ką besakyti apie tokius masinius medijų vartotojus, kurie nesupranta, kad už tam tikrų tendencingų informacijos Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Konservatorių bičiulystė su liberalais, gali lemti politinį užribį dar vienai kadencijai (26)

Linas Zasimavičius | asmeninė nuotr.

Artėjant antrajam rinkimų ratui vienmandatėse apygardose, vis labiau auga įtampa konservatorių ir valstiečių rinkiminėse stovyklose.

Kiekviena padaryta klaida gali lemti Seimo rinkimų nugalėtoją, tačiau viešojoje erdvėje nė viena pusė nevengia skambių viešų pareiškimų apie planuojamas koalicijas po rinkimų. Anksčiau rašytame straipsnyje (Valstiečių koalicijos formavimo galimybės – didesnės) minėtas valstiečių galimas derybinis pranašumas dėl valdančiosios koalicijos po rinkimų vis labiau ryškėja. Ramunas Karbauskis pradeda jaustis vis tvirčiau ir visai neseniai pareiškė, jog koaliciją valstiečiai greičiau sudarytų su Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Skaityti toliau

A. Butkus. Pastabos dėl TS–LKD Tautinių bendrijų programos (22)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Į šiuos rinkimus konservatoriai ir krikdemai eina su sveika pretenzija, pavadinta „Naujas planas Lietuvai“ – tokiu pavadinimu išleista jų rinkimų programa, tilpusi į geros knygos formatą. Toje knygoje išskirta ir tautinių bendrijų programos dalis, kurią partietis Andrius  Kubilius paskelbė „Delfio“ svetainėje.

Programa iš esmės gera tuo, kad pagaliau atsigręžta į visais požiūriais apleistus Vilniaus ir Šalčininkų rajonus. Programoje pagrįstai priekaištaujama, kad šiedu rajonai buvo palikti be dėmesio, o jų Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Lietuvos lenkai – kas jie yra? (11)

Ryšardas Maceikianecas | asmeninė nuotr.

au senais sovietmečio laikais buvo juokaujama, kad prekybą ir kultūrą išmano kone kiekvienas, nes tos epochos pabaigoje apie tai buvo kalbama dažnai ir karštai. Nors prekybos iš tiesų nė nebuvo, ir tai liudijo vis ryškiau šviečiančios tuščios parduotuvių lentynos, o kultūros veikla, skirta laimėjimų, kurių nebuvo, propagavimui, taip pat žadino pagrįstų abejonių, ar apskritai tikslinga ją vykdyti anuometiniu pavidalu.

Šiandien viena iš tokių temų, kurias Lietuvoje išmano visi, yra Lietuvos lenkų problemos. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Puolimas prieš Lietuvą. Klaustukas dar reikalingas? (20)

Prezidentė su Vilniaus krašto vaikais dažė margučius | youtube.com stop kadras

Galimas daiktas, tai tik dar viena sąmokslo teorija, liečianti  Lenkijos-Lietuvos santykius. Galima piktintis ir netikėti niekuo, kas toliau bus rašoma, deja, sutapimų pernelyg daug.

Iš pradžių keletas faktų apie subruzdimą tomaševskininkų stovykloje. Tai nėra chaotiškas Brauno dalelių judėjimas. Žvelgiant akyliau,  Lenkų Lietuvoje rinkimų akcijos (toks yra tikslus šios partijos pavadinimas lietuviškai, toliau – akcininkų) ultimatyvių reikalavimų, šantažo ir  antivalstybinės veiklos atsitiktinumai tampa  modeliuojami. Pradėkime nuo informacijos,  skelbtos lietuviškoje ir lenkiškoje žiniasklaidoje (Lietuvoje  – daugiausia portalas L24.lt)  per tris mėnesius:

2016 m. sausio 14 dieną  Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kučcinskis (Kuchciński) Skaityti toliau

Ž. Makauskienė: Paritetas tarp Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių – netinkama formulė (31)

Živilė Makauskienė | propatria.lt nuotr.

Tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje daug kalbama ir žinoma apie Lietuvos lenkų tautinę bendruomenę, jos problemas ir aktualijas. To negalima pasakyti apie kitapus sienos, daugiausiai etninėse žemėse Seinų-Punsko krašte gyvenančius Lenkijos lietuvius. Lietuvos politikai ir žiniasklaida juos prisimena dažniausiai tik kai prireikia palyginti jiems ir Lietuvos lenkams suteiktas kalbines teises. Palyginti nedidelė ir pastaruoju metu greitai nykstanti Lenkijos lietuvių bendruomenė per visą XX amžių išsaugojo kalbą, tapatumą ir ryšį su Lietuva. Apie tautiečių už 1920 metais nustatytos sienos gyvenimą kalbamės su Lenkijos lietuvių bendruomenės veikėja, žurnaliste Živile Makauskiene. Mūsų pašnekovė – buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė, Skaityti toliau

Visuomenininkai VRK įteikė 69 244 parašus dėl asmenvardžių rašymo (video, nuotraukos) (17)

Visuomenininkai-VRK-iteikia-surinktus-parasus-Alkas.lt-T.Baranausko-nuotr

Lapkričio 4 d., popietę piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė per du mėnesius surinktus Lietuvos piliečių parašus, kad Seimui būtų teikiamas įstatymo projektas dėl nelietuvių kilmės asmenvardžių rašymo dokumentuose.

Visuomeninės iniciatyvos rengėjai patvirtino, kad surinkta 69 244 parašus. VRK išplatintame pranešime teigiama, kad surinkta  69 234 parašų.

Pasak parašus iš visuomenininkų priėmusio VRK pirmininko Zenono Vaigausko, paprastai netinkamais būna pripažįstama nuo 20 iki30 proc. pateiktų parašų. Tačiau Skaityti toliau

K. Makariūnas: Už Vytį galėjai numirti (13)

Prof. Kęstutis Makariūnas | propatria.lt nuotr.

Skiriama prieš 76 metus iš lenkų okupantų išvaduotam Vilniui

1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenė įžengė į 19 metų buvusią Lenkijos okupuotą teritoriją, o po dienos buvo iškilmingai sutikta Vilniuje.

Vilnius grįžo Lietuvai, nors priverstinės šio grįžimo sąlygos aiškiai įspėjo apie suverenumo praradimą ir tų pačių metų birželį ištiksiančią naują sovietinę okupaciją.

Vis dėlto šis Lietuvos kariuomenės įžengimas į Vilnių mieste buvo džiaugsmo diena. Ji gana plačiai ir vaizdingai aprašyta amžininkų liudijimuose, patys Vilniaus okupacijos ir atgavimo faktai įtraukti į mokyklines istorijos programas. Skaityti toliau

Lietuvos lenkų rinkimų akcija grasina vaikų streikais (7)

LLRA protestuoja prieš mokyklų pertvarką Lietuvoje 2015-06-02 | Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 28 d. Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) pagrasino mokslo metų pradžioje tautinių mažumų mokyklose surengti visuotinį streiką. Grasinama, kad lenkiškose ir rusiškose Lietuvos mokyklose besimokantys vaikai nebus leidžiami į mokyklas ir nepasirodys pamokose. LLRA pareikalavo, kad nedelsiant būtų panaikintas suvienodintas lietuvių kalbos brandos egzaminas ir pusantro karto padidintos mokinio krepšelio lėšos tautinių mažumų mokykloms.

LLRA taip pat reikalauja  grąžinti lenkų kalbos egzaminui privalomumo brandos egzamino statusą ir atsižvelgti į šio egzamino rezultatus priimant į aukštąsias Skaityti toliau

J. Mackevič. Neleiskime tautinių bendrijų mokykloms tapti LLRA žaidimų įkaitais (13)

Julija Mackevič | delfi.lt, T. Vinicko nuotr.

Beveik visų Lietuvos mokyklų abiturientai gavo brandos atestatus ir šiuo metu rimtai dėlioja tolimesnių stojimų prioritetus. Įdomu tai, kad šis periodas svarbus ne tik visiems tautinių bendrijų kalba dėstomų Lietuvos mokyklų abiturientams, bet ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderiams.

Išnaudojamos progos, kai susirenka mokyklų bendruomenės išleistuvėse ir skleidžiamos svarbiausios žinutės, kurios bent jau Šalčininkų rajone labai skamba: „Lietuvos valdžia uždaro lenkiškas mokyklas, net tas kur perpildytos“, Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Tautinėms mažumoms Lietuvoje nepriimtinas vienos politinės jėgos diktatas“ (video) (8)

tomasevskis-masiulis-alkas.lt-fotomontazas

Birželio 9 d. 11.30 val. Vilniuje, Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio spaudos konferencija„Tautinėms mažumoms Lietuvoje nepriimtinas vienos politinės jėgos diktatas“.

Spaudos konferencijoje dalyvaus viešosios įstaigos „Europos demokratijos plėtros centro“ direktorė, Šalčininkų r. savivaldybės tarybos narė,  Šalčininkų r. Liberalų sąjūdžio skyriaus pirmininkė Julija Mackevič, Šalčininkų r. Dieveniškių  technologijų ir verslo mokyklos direktorė Ilona Šedienė, Vilniaus r. Bezdonių asociacijos „Vienybė“ pirmininkas Pavelas Žemoitinas. Skaityti toliau

Prieš srovę plaukianti lenkė politikė: Ukraina – tema, kurios čia geriau neliesti (4)

julija-mackevic-delfi.lt-t.vinicko-nuotr

Padėtis Šalčininkų rajone tikrai menkai skiriasi nuo paplitusių stereotipų – teigiamai atsiliepti apie provakarietišką Ukrainos valdžią čia nerekomenduotina, o vietos jaunimui pavyzdinis lyderis yra… Vladimiras Putinas.

Tokias mintis interviu DELFI išdėstė Julija Mackevič – Šalčininkuose gimusi ir užaugusi jaunosios kartos politikė, į didžiąją politiką susiruošusi po Liberalų sąjūdžio vėliava. Į rajono tarybą išrinkta politikė teigia, kad žmonės Šalčininkuose gyvena „geto sąlygomis“, o jeigu vietos bendruomenės integravimui ir toliau bus skiriamas varganas dėmesys, tai gali baigtis labai liūdnai.

Skaityti toliau

Vilnių valdys penkios partijos (1)

Alkas.lt. A.Rasakevičiaus nuotr.

Paskutinę kovo mėnesio dieną pasirašyta naujosios Vilniaus valdančiosios koalicijos sutartis. Sostinę valdys penkios partijos: Liberalų sąjūdis, konservatoriai, socialdemokratai, „Lietuvos sąrašas“ bei „Tvarka ir teisingumas“ .

Taip pat paskelbti ir trys vicemerai. Liberalų sąjūdžiui šiame poste atstovaus buvęs krepšininkas Linas Kvedaravičius, socdemams – buvęs kandidatas į merus Gintautas Paluckas. konservatorių vicemeru bus Valdas Benkunskas. Skaityti toliau

Vilniaus pagarsinimo šventėje prisiminsime Gediminą ir Vilniaus įkūrimą (1)

vilniaus_pagarsinimas_pilis.istorija.net_nuotr-K100

Šiemet jau devintą kartą švenčiame Vilniaus pagarsinimo šventę. Nuo 2007 m. Draugijos „Pilis“ iniciatyva Sausio 25-ąją rengiama Vilniaus pagarsinimo šventė (kartais, kaip ir šiemet, pagrindinis minėjimo renginys nukeliamas į sausio 26 d.). Iš pradžių ši šventė buvo minima Vilniuje, Katedros aikštėje, prie Gedimino paminklo. Nuo 2011-ųjų, į šventės organizavimą aktyviai įsijungus Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovei, pagrindiniai šventės renginiai persikėlė į Ramovės patalpas (Pamėnkalnio g. 13), kurias, beje, irgi puošia Gedimino paminklas – skulptoriaus Konstantino Bogdano Katedros aikštei siūlytas projektas. Skaityti toliau

V. Tomaševskis: „Visi tie maidanai ir bolševizmas yra didžiausias blogis“ (1)

V.Tomaševskis | K.Cachovskio nuotr., DELFI

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis patyrė turbūt vieną nepatogiausių interviu savo politinėje karjeroje.

Pokalbyje su dienraščio „Rzeczpospolita“ žurnalistu Piotru Kępińskiu politikas ne sykį svaidėsi piktais pareiškimais – nuo Maidano protestų pavadinimo „didžiausiu blogiu“ iki kategoriško atsisakymo kalbėti apie Lenkijos atsiprašymą dėl Vilniaus krašto okupacijos.

Vilniaus okupacija? Nėra tokios temos Skaityti toliau

G. Kazėnas. LLRA išstojimas iš koalicijos – tiek vieni, tiek kiti bando „išsiplauti mundurus“ (1)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Premjeras ilgai „kentęs“, pagaliau galutinai supyko ant buvusios koalicijos partnerių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA). Tiesą sakant pakankamai keistai ta koalicija atrodė nuo pat pradžių. LLRA vykdyta akivaizdžiai konfrontacinė politika, keliant tokius reikalavimus, kurie daugumai Lietuvos visuomenės buvo ir yra nepriimtini, rodė, kad kompromisų čia nelabai ieškoma. Kiekvienam sveiko proto žmogui buvo aišku, priėmus LLRA į koaliciją, vargu ar lietuvių-lenkų santykiai pagerės. Taigi problemos esmė sprendžiama nebuvo, o buvo pabandyta ją politiškai neutralizuoti. Skaityti toliau

A. Sakalas. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – kas tai? (1)

Aloyzas Sakalas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Sprendžiant iš pavadinimo „Lietuvos lenkų rinkimų akcija“ – tai proginis lenkų tautybės žmonių susivienijimas, skirtas išimtinai Respublikos Prezidento, Seimo bei savivaldybių rinkimams.

Vadinasi, pagal apibrėžimą, LLRA nėra politinė partija, kuri nenutrūkstamai funkcionuoja valdančioje daugumoje ar jos opozicijoje tiek per rinkimus, tiek ir po jų.

Tačiau LLRA įstatų pirmame straipsnyje sakoma:

„1.1.        Lietuvos lenkų rinkimų akcija (toliau LLRA) yra Lietuvos Skaityti toliau

R.Cytacka paliks Energetikos ministeriją kartu su ministru J.Neverovičiumi (0)

Renata Cytacka | delfi.lt, T.Vilucko nuotr.

Energetikos viceministrė Renata Cytacka paliks Energetikos ministeriją kartu su ministru Jaroslavu Neverovičiumi, kuris pirmadienį jau pakuojasi daiktus.

Tai DELFI patvirtino socialdemokratas susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, kuris nuo antradienio laikinai eis energetikos ministro pareigas.

„Nereikalingas joks politinis sprendimas, jos nebeliks, nes pasitraukus ministrui traukiasi Skaityti toliau

Prezidentė pasirašė dekretą dėl energetikos ministro atleidimo (2)

Algirdas Butkevičius ir Dalia Grybauskaitė | lrp.lt, R.Dačkaus nuotr.

Rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus rugpjūčio 18 d. teikimą, nuo rugpjūčio 25 d. atleidžia Jaroslavą Neverovičių iš energetikos ministro pareigų.

Laikinai eiti energetikos ministro pareigas iki rugsėjo 7 d. pavesta susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui, nuo rugsėjo 8 d. iki bus paskirtas naujas ministras – ūkio ministrui Evaldui Gustui. Skaityti toliau