Žymos archyvas: Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA)

V. Sinica. Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi? (17)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Demokratijai veikti reikia daugelio dalykų. Tarp jų – kad žmonės balsuotų. Banalu, bet tokia kiekvieno demokratinio proceso pradžia. Jei neveikia ši stadija, neveikia niekas. Žmonės gi balsuoja tikėdami keliais dalykais. Tarp jų ir bent dviem demokratijos pažadais. Pirma, kad jų kaip piliečių valia kažką reiškia, kad esantys valdžioje vadovausis savo supratimu apie tai, kas gera šalies piliečiams ir ko tikisi šalies piliečiai, o ne tuo, ko nori kurios kitos pasaulio sostinės ar organizacijos. Tai suverenumo pažadas, piliečių valdžios iliuzija. Skaityti toliau

Iš Vyriausybės traukiasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (5)

Delfi.lt nuotr.

Iš Vyriausybės traukiasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Apie tai buvo pranešta po ilgų derybų Seime.

V.Tomaševskis žurnalistams sakė, kad jo partija pereina į opoziciją ir būdami tokioje padėtyje toliau spręs užsibrėžtus tikslus.

„Mes išeiname iš koalicijos ir atšaukiame visus savo atstovus, kadangi manome, kad politiką reikia vykdyti garbingai. Galima turėti skirtingų pozicijų, skirtingų situacijos matymų, bet tie susitarimai, kurie priimti, Skaityti toliau

A.Butkevičius nežada Energetikos ministro kėdės Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (5)

A.Butkevičius | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) Vyriausybėje nebus skiriamas joks postas, pirmadienį pareiškė premjeras, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius.

„Galiu pasakyti – jiems tikrai Vyriausybėje nebus skiriamas postas. Tą galiu užgarantuoti, bet palaukime prezidiumo posėdžio“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė premjeras.
Skaityti toliau

Lenkų ir rusų koalicija surinko daugiau nei 50 tūkst. parašų (2)

LLRALietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ir Rusų aljansas pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) rinkėjų, remiančių šių partijų dalyvavimą Europos Parlamento (EP) rinkimuose, parašus.

Už LLRA dalyvavimą EP rinkimuose pasirašė 29 258 rinkėjai, iš jų 64 tai padarė elektroniniu būdu. Rusų aljansas surinko 25 851 parašus, 35 iš jų – elektroniniai. Skaityti toliau

Lietuvos mokslo ir kultūros atstovai reikalauja mesti iš koalicijos prieš valstybę veikiančią LLRA (20)

tomasevskis-ir-lenkomanai-alkas-lt-koliazas

Vasario 3 dieną daugiau nei 60 žinomų Lietuvos mokslininkų, menininkų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir rezistentų kreipėsi į aukščiausius Lietuvos valstybės pareigūnus, reikalaudami pašalinti Lietuvos lenkų rinkiminę akciją (LLRA) iš valdančiosios koalicijos, o jos atvirai prieš valstybę nukreiptus veiksmus įvertinti Valstybės gynimo taryboje.

Viešame kreipimesi teigiama, jog pastaruoju metu LLRA partijos narių daromi vieši veiksmai bei pasisakymai paniekino už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 m. sausio mėnesį kovojusiųjų ir žuvusių žmonių atminimą, Skaityti toliau

Laipsniškas ėjimas į lenkų autonomiją (22)

Prof. habil. dr. Bronislovas Juozas Kuzmickas |  J. Vercinkevičiaus nuotr.

Lietuva – Lenkija: nuo strateginės partnerystės iki priešpriešos

„Vorutos“ pokalbis su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio tarybos nariu, Kovo 11-osios Akto signataru, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Filosofijos katedros prof. habil. dr. Bronislovu Juozu Kuzmicku.

„Voruta“: Prieš 24-erius metus straipsnyje Teritorinė autonomija – Lietuvos valstybės skaldymas * Jūs teigėte, kad teritorinė autonomija yra Lietuvos valstybės teritorijos skaldymas. Kaip matome, šiandien tokia autonomija Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose beveik egzistuoja. Skaityti toliau

K.Garšva. Valstybės kalbos politika pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, sutartis, Seimo nario priesaiką ir valstybės bei piliečių interesus (18)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Visos gretimos valstybės – Rusija, Vokietija, Lenkija, valdžiusios etninę Lietuvą ar jos dalis, platino savo kalbą, kultūrą ir stengėsi lietuvius asimiliuoti. 1918 m. atsikūrusi Lenkija taip pat neketino atsisakyti pretenzijų į istorinę Lietuvą ar bent jau į labiausiai nutautintą rytinę jos dalį. Todėl Lenkijos vyriausybė rengėsi perimti visos Lietuvos teritorijos administravimą (1). Tokių požymių esama ir dabar: lenko korta, ultimatumai dėl tautinių mažumų padėties, dalinis Vilniaus, Šalčininkų rajonų finansavimas ir valdymas per Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA). Siekdama išsaugoti savo tautą, kalbą ir kultūrą Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. atsisakė dalies rytinių istorinių Lietuvos žemių ir atkūrė Lietuvos Respubliką etninėse lietuvių žemėse. Jų pietrytinis pakraštys dėl okupacijų ir lietuvybei nepalankių sąlygų vėl iš dalies nutautėjo. Skaityti toliau